1 / 9

Privačios karinės struktūros ir jų veiklos reguliavimo problemos tarptautinėje teisėje

Privačios karinės struktūros ir jų veiklos reguliavimo problemos tarptautinėje teisėje. Doc.dr. Justinas Žilinskas Tarptautinės teisės katedra Mykolo Romerio universitetas. Privačios ginkluotos jėgos panaudojimas ginkluotuose konfliktuose: istoriniai aspektai. Karas – būdas prisiplėšti

anson
Download Presentation

Privačios karinės struktūros ir jų veiklos reguliavimo problemos tarptautinėje teisėje

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Privačios karinės struktūros ir jų veiklos reguliavimo problemos tarptautinėje teisėje Doc.dr. Justinas Žilinskas Tarptautinės teisės katedra Mykolo Romerio universitetas

  2. Privačios ginkluotos jėgos panaudojimas ginkluotuose konfliktuose: istoriniai aspektai • Karas – būdas prisiplėšti • plėšiamieji karo žygiai • Karas – būdas užsidirbti (profesija) • samdinystė • Privačios jėgos pritraukimas – būdas stiprinti ir turtinti valstybę (delegavimas) • kaperystė, kolonijinės prekybos kompanijos • Privati jėga nebepajėgi patenkinti karybos reikalavimų: • individualus kovotojas vs. “patrankų mėsa” • Privati jėga – pavojus valstybės jėgos monopoliui: • Samdinystės, kaperystės atsisakymas ir tarnybos kitos valstybės ginkluotose pajėgose fenomeno nunykimas • Privati jėga – pavojus tarptautinei teisinei sistemai: • Ribotas samdinystės uždraudimas, ypač tautų apsisprendimo įgyvendinimo teisės kontekste

  3. Privačios karinės jėgos (pa)(iš)naudojimo atgimimas: • Priežastys: • Ideologinės: demokratinės valstybės atsisako visuotinės karo prievolės: • “no one to kill or die for, and no religion too” (J. Lennon) • Politinių santykių: “Vestfalinės valstybės” fragmentacija, globalizacija, suverenumo santykinumas • Ginkluotų konfliktų pobūdžio kitimas: asimetriškumas, • Privati jėga “visose pusėse”, įvairiais poreikiais (įsk. ekonominiais) • Ekonominės: privataus verslo efektyvumas • “didžiausias mūsų priešas – nerangūs Pentagono biurokratai” (C. Powell)

  4. Privačios saugumo kompanijos (PSK), privačios karinės kompanijos (PKK) • PSK – kompanijos, skirtos žmonių, patalpų, įrengimų ginkluotai apsaugai, galinčios apginti nuo sukilėlių pajėgų ar veikiančios kaip asmens sargybiniai* • PKK – kompanijos, galinčios tiesiogiai dalyvauti ginkluotos kovos veiksmuose (vad. aktyvios) ir/arba užsiimančios ginkluotųjų pajėgų apmokymu / organizavimu / logistika / aprūpinimu (vad. pasyvios)* (Doug Brooks) • Veiklos sritys: rizikos vertinimas, pajėgų rengimas, ginkluota apsauga, grynųjų pinigų pervežimai, žvalgyba, darbo vietų ir pastatų apsauga, karo zonos apsauga, ginklų tiekimas, personalo ir biudžeto kontrolė, ginkluota parama, parama iš oro, logistinė parama, jūrų saugumas, kibernetinis saugumas, ginklų naikinimas, kalėjimų apsauga, vertimas, tardymas, psichologinis karas, propaganda, slaptos operacijos, kt. • Klientai: valstybės, nevalstybinės ginkluotos grupės, korporacijos, NVO, TO (įsk. JT), privatūs asmenys • Skaičiai: veikia ~50 valstybių, vien Irake veikia apie 80 PSK/PKK, virš 200 tūks. personalo.

  5. Teisinio statuso klausimai • Privačios įmonės, įsteigtos pagal valstybių nac. teisę: • Ryškėja nacionalinio reguliavimo gausėjimo tendencija (Pietų Afrika, Jungtinė Karalystė, JAV) • “Charter shopping” pavojai; • Savireguliacija? • Nėra specialaus tarptautinio teisinio reguliavimo? • Ypatingas atvejis? • Bendrųjų normų taikymas? • Soft law paieškos? Pvz., “Montreux dokumentas”

  6. PSK/PKK ir tarptautinė humanitarinė teisė • Problemos: personalo statusas • Samdiniai (I PP 47 str. trivialumas)? • Civiliai? • “tikri” civiliai • civiliai, tiesiogiai dalyvaujantys ginkluotos kovos veiksmuose? • Kombatantai? • Inkorporavimas į ginkluotas pajėgas • “lydintieji nekombatantai”? (III ŽK, 4 str. a) 4 p.) • Atskyrimo principo taikymo problemos • Konkrečios situacijos pagrindu? • Specifinio reguliavimo trūkumas nėra spraga

  7. PSK/PKK ir tarptautinė humanitarinė teisė (1) • Problemos: Atsakomybės klausimas: • Individuali personalo atsakomybė? • Sunkūs THT pažeidimai – pagrindas nacionalinei / tarptautinei baudžiamajai atsakomybei • Kliento (ypač valstybės) atsakomybė? • Įgalioti vykdyti valstybės funkcijas (AS 5 str.) • Veikia valstybės nurodymu / kontrolėje (AS 8 str.) • Vykdo valstybės funkcijas nesant valstybinės valdžios (AS 9 str.) • Civilinė atsakomybė? • Kaip juridinis asmuo: • JAV praktika

  8. Montreux dokumentas:Dėl tinkamų tarptautinių teisinių pareigų r gerųjų praktikų valstybėms, susijusioms su privačių karinių ir saugumo kompanijų veikla ginkluotame konflikte • Subjektai: • PSK/PKK • Samdančios valstybės (contracting states) • Priimančios valstybės (territorial states) • Kilmės valstybės (home states) • Teisiniai įpareigojimai PSK/PKK: • Laikytis THT, TŽTAT, nacionalinės teisės • Personalo statusas nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju • Personalui gali kilti atsakomybė, jeigu daro pažeidimus • Vado atsakomybės doktrina taikoma ir valstybės pareigūnams, ir PSK/PKK direktoriams/ valdytojams. Vien kontraktas šios atsakomybės nesukelia • Teisiniai įpareigojimai valstybėms: • Veiklos licenzijavimas • Civilinės / administracinės / baudžiamosios jurisdikcijos nustatymas • Institucionalizuota veiklos priežiūra (monitoringas) • Atsakomybės užtikrinimas

  9. Išvados • PSK/PKK veiklos teisinio reguliavimo priemonės apima ne tik tarptautinę bet ir nacionalinę teisę, svarbi ir savireguliacija; • Tarptautinėje teisėje specialaus PSK/PKK veiklos reguliavimo nėra, tačiau tai nereiškia, kad šio fenomeno veikla yra nereguliuojama. Jam taikytini bendrieji reguliavimo principai, normos, įskaitant ir THT • Reiškinio įvairovė (veiklų rūšys ir apimtys) labai apsunkina galimą bendro pobūdžio reguliavimą, todėl šiuo metu vienintelis sprendimas – konkretaus atvejo analizė ir soft law priemonės.

More Related