15 tema Interneto svetaini ų puslapi ų k ū rimas

1. 15 temaInterneto svetainių puslapių kūrimas • Tinklalapio projekto paruošimas; • Tinklalapių kūrimo priemonės; • HTML kalba; • Kitos tinklalapių kūrimo kalbos ir galimybės.

2. Tinklalapio projekto paruošimas Svarbi gero tinklalapio kūrimo prielaida yra jo projekto paruošimas. Projekte, visų pirma, reikėtų: Nustatyti pagrindinių dokumentų, kurie sudarys tinklalapį, skaičių. Tai tekstiniai (ASCII tipo) failai Numatyti, kaip šie failai bus susieti tarpusavyje, kaip bus naudojamos nuorodos pereiti iš vienos vietos į kitą; Nustatyti puslapių apipavidalinimo ir pateikimo formas; Parinkti optimalią informaciją tituliniam puslapiui.

3. D D D D D D D D D D D D D D D M M M M D D D M D M D M D M M D D D D M M D D Tinklalapio struktūra Titulinis Per daug tinklalapio nuorodų T Per didelis tinklalapio duomenų išskaidymas

4. M M M M M M D D D D D D M D D D D D D D D D D D D D D D D D D D D D D D D D D D D Tinklalapio struktūra (2) M Pagrindinis puslapis (Home Page) Pasirinkimui skirti puslapiai Duomenys Duomenys Duomenys Duomenys Tinkamai paruoštas tinklalapis

5. Antraštė Pagrindinis tekstas Paraštė Puslapių apipavidalinimas Dinaminė grafikaDokumento antraštėPaantraštė (jei numatyta) Dokumento turinys LogotipasAutoriaiAdresai ir kita kontaktinė informacijaSukūrimo ar redagavimo data 800 x 600 Daugiau apie tinklalapio planavimą ir kitų naudingų patarimų rasite http://daugenis.mch.mii.lt/VPUMedziaga/html/planing.html

6. Tinklalapių kūrimo priemonės Specialios, grafinės (WYSIWYG) HTML dokumentų rengyklės : • Nemokamos • HTML-Kit (http://www.chami.com/html-kit/) • Netscape Composer (sudėtinė naršyklės Netscape Comunicator dalis); • Mozilla Composer (sudėtinė naršyklės Mozilla dalis); • WebDwarf(http://www.virtualmechanics.com/products/dwarf); • Tarantula(http://nostrumindia.com); • Sothink HTML Editor 2.5 (http://www.sothink.com). • Mokamos HTML dokumentų rengyklės : • MS FrontPage (~$155); • Adobe GoLive CS(~$400); • Macromedia Dreamweaver MX (~$400); • HomeSite 5.0 (~$100); • CuteSite Builder 4.0 (~$70) ir kt.

7. Tinklalapių kūrimo priemonės (2) Tekstiniai (ASCII kodų) redaktoriai • Mokami: • MS Notepad (MS Office sudėtinė dalis); • NoteTab Pro ; • Home Site; • AceHTML; • HotDog Professional 7.03; • Nemokami: • NoteTab Light; • Arachnophilija; • LoGraf Free Website Editor;

8. Tinklalapių kūrimo priemonės (3) Kitos priemonės: • Macromedia Flash MX; “Flash” technologijos privalumas – galima sukurti puikų dizainą. “Flash” rinkmenos užima palyginti nedaug vietos. Bandomąją programos versiją galima atsisiųsti iš www.macromedia.com ir pasimokyti dirbti įdėtu pradžiamoksliu Help>Tutorial. Kaip atrodo šia technologija padarytas tinklalapis galima pažiūrėti adresu www.dreams.lt . • Generuoti tiesiogiai html kodą kitų dokumentų programomis: Galima, pavyzdžiui MS Office, sukurtus dokumentus: *.doc, *.xls, *.ppt tiesiogiai išsaugoti sugeneruotu html kodu, pasirinkus File>Save as Web Page… Tačiau tai nepatartina daryti, nes tokios html rinkmenos bus labai griozdiškos, greičiausiai ne visi dokumento formatavimo elementai bus teisingai suprasti ir teisingai parodyti naršyklės lange.

9. HTML kalba (Hypertext Markup Language) WWW puslapiuose esanti informacija dažniausiai susideda iš vieno ar daugelio HTML dokumentų - ASCII koduotų tekstinių rinkmenų, naudojančių HTML (Hypertext Markup Language – hipertekstinio žymėjimo kalba) kalbą. • HTML dokumentą sudaro keturios pagrindinės dalys: • HTML - Visi HTML dokumentai prasideda nuoroda, kuri informuoja naršyklę, kad dokumentas yra parašytas naudojant HTML kalbos elementus. • Head - Tai vadinamoji HTML "antraštė", nurodanti įvairią techninę informaciją, pavyzdžiui dokumento autorių, programą, su kuria dokumentas buvo kurtas, naudojamą kodų lentelę ir pan. • Title - Tai dokumento pavadinimas, kuris bus rodomas peržiūros programos lango titulinėje eilutėje. • Body - Tai pagrindinė HTML dokumento dalis, susidedanti iš HTML komandų (žymių) ir teksto.

10. HTML kalba (2) HTML kalbą sudaro komandos (angl. tag - žymė), kurios nurodo peržiūros programai (naršyklei), kaip reikia vaizduoti tekstą ir kitus objektus. Plačiau susipažinti su HTML, kad išmokti su ja kurti tinklalapius, galite šiuose puslapiuose: http://www.pagalba.ktu.lt/pr03.htm daugenis.mch.mii.lt/VPUMedziaga/html/index.html www.labas.com/internet/html discovery.ot.lt/ivadas/pamokos.htm http://news.mireba.lt/fulltext/html_pradzia/

11. Kitos tinklalapių kūrimo kalbos ir galimybės • XML (eXtensible Markup Language) – išplėstoji žymių kalba • XML – tai naujos kartos Web technologija. XML puslapiai, kartą sukurti, gali būti suprasti ir interpretuojami daugelio programų. Su XML galima apdoroti įvairių programų duomenis – nuo tekstųprocesorių, duomenų bazių sistemų iki interneto naršyklių. HTML’e programuotojai yra suvaržyti HTML specifikacijose nustatytų apribojimų. XML leidžia rašyti savo komandas, žymes (angl. tag). Programuotojas gali apibrėžti kaip bus interpretuojamas naujas tag’as su dokumento tipo aprašymais (Document Type Definitiondocuments- DTDs) bei kaip juos pavaizduos Web stiliai (Web with Extensible Style Sheet -XSLs). Daugiau apie XML rasite http://www.htmlgoodies.com/tutors/xml.html , http://www.westlake.com/ ,http://www.spauda.lt/nr23int/forecst2.htm , • Perl, JavaScipt, VBscipt • Šios scenarijų (script) programavimo kalbos įgalina statinius HTML dokumentus paversti interaktyviais, t.y. įterpti įvairius objektus, kaip dialogo ar pranešimų langus, animacinius ir dinaminius elementus (reaguojančius į klaviatūros ar pelės mygtukų paspaudimus ir t.t. Įterpti į HTML kodą Perl, JavaScipt bei Vbscipt scenarijai atsiunčiami iš serverio vartotojo naršyklei, kuri juos ir vykdo. Daugiau apie tai rasite rekomenduojamoje literatūroje bei internete: http://www.elnet.lt/vartiklis/java/javaint.htm , http://www.lithuanian.net/advancedhtml/vbintro.htm , http://www.tutorgig.com/showurls.jsp?group=5557&index=0 ir kt.

12. Kitos tinklalapių kūrimo kalbos ir galimybės (2) • PHP (hypertext preprocessor) • tai taip pat objektiškai orientuota scenarijų kalba (scripting language), kuri pradžioje buvo orientuota tik į Web’ą, o dabar taikoma ir kitose interneto srityse. Į HTML puslapį galima įterpti PHP kodą, kuris bus vykdomas kiekvieną kartą aplankant tą puslapį. Skirtingai nei Java ir VB, PHP scenarijai yra interpretuojami Web serveryje ir klientui pasiunčiamas sugeneruotas HTML ar kito formato kodas. Kadangi PHP yra atvirojo kodo (Open Source ) produktas, ji tampa vis populiaresne tinklalapių kūrimo priemone, ypač ten, kur informacija kaupiama ne tiesiogiai HTML dokumentuose, o generuojama iš duomenų bazių. Daugiau apie PHP rasite rekomenduojamoje literatūroje ir internete: http://www.php.lt/render/ , http://atzalynas.su.lt/skaitykla/main_web_programavimas.htm , http://www.gamezone.lt/programavimas/php/ ir kt. Perl, JavaScipt, PHP scenarijų kalbų bazė yra C programavimo kalba, todėl ir jų sintaksė panaši į C kalbos sintaksę. Norintiems kurti tinkallapius šiomis priemonėmis reikėtų visų pirma įsisavinti programavimo C kalba pagrindus, suvokti svarbiausias objektinio programavimo nuostatas.

13. Kitos tinklalapių kūrimo kalbos ir galimybės (3) • ASP (Active Server Pages) • ASP (Aktyvūs serverio tinklalapiai) technologija buvo sukurta Microsoft kompanijos. Ji yra naudojama IIS (Internet Information Server) serveryje Web-aplikacijų aptarnavimui. ASP scenarijai – tai HTML dokumentai su specialiomis komandomis (tags), kurias serveris interpretuoja kaip vykdomąjį kodą. ASP puslapiai gali iškviesti kitas programas tam tikrų užduočių (pvz. prieiti prie duomenų bazės) atlikimui. Kaip sako Microsoft :“ASP yra atvira, laisvai kompiliuojamų aplikacijų aplinka, kurioje jūs galite kombinuoti HTML, scenarijus ir daugkartinio naudojimo ActiveX serverio komponentus kurdami dinaminius ir galingus žiniatinkliui (Web) skirtus verslo sprendimus.” ASP technologija palaiko daug scenarijų rašymo kalbų, tačiau daugiau naudojama VBScript. Šiuo metu Microsoft išleido naujos kartos ASP patobulinamą, kuris įeina į .NET produktų šeimą.Daugiau informacijos: http://www.activeserverpages.com/.

14. Literatūra Be nurodytų skaidrėse žiniatinklio adresų, daugiau informacijos šia tema rasite: • L. Kaklauskas. Tinklapiai ir jų kūrimas, Šiaulių universitetas, Šiauliai, 2001, 163 psl. • Ruth Maran. HTML vaizdžiai. Vertimas iš anglų kalbos. Smaltija, Kaunas, 2002, 254 psl. • Michael B. Karbo. TINKLAPIAI išmok pats UAB “Egmont Lietuva”, Vilnius, 2001, 78 psl. • Мишель Морисон. HTML & XML для начинающих, ЭКОМ, Москва, 202 с. • Д. Котеров. Самоучитель PHP 4,“БХВ - Петербург “, Санкт-Петербург, 2003, 576 с.