SAULIUS KAVALIAUSKAS LSU sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra

1. SOCIALINĖS INSTITUCIJOS 13 tema. Šeima. KKU-4 2012 10 23 antradienispaskaita vyksta 412 auditorijoje SAULIUS KAVALIAUSKAS LSU sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra Paskaitos yra interneto svetainėje http://www.lkka.lt/ir http://www.sportofeja.com/ arba s.kavaliauskas@lkka.lt

2. Paskaitos tikslai • Aptarti institucijos sąvoką sociologijoje. • Išanalizuoti šeimos sampratą ir socialines funkcijas. • Palyginti tradicines ir modernias šeimos formas. • Išanalizuoti religijos sampratą ir socialines funkcijas. • Palyginti tradicines ir modernias religijos formas.

3. Institucijos (institutai) Institucio (lot. tvarka, nustatymas) Institutucija vadinama socialinių padėčių ir vaidmenų visuma, kurios paskirtis tenkinti tam tikras visuomenines funkcijas (N. Smelser, 1988) Instituciją apibūdina: •nusistovėjęs normų ir vertybių modelis; •visuomenės organizavimas ir socialinių funkcijų atlikimas. (Broom, Broom and Bonjean, 1988)

4. Institucijos (institutai) J. Lenski ir G. Lenski (1970) išvardijo tokius elementus, būtinus visuomenės egzistavimui, •Tarp visuomenės narių vykstanti komunikacija: •Prekių ir paslaugų gamyba; •Prekių ir paslaugų paskirstymas: •Visuomenės narių apsauga nelaimių ir katastrofų metu •Natūralus prieaugis (natūralus gyventojų judėjimas) •Socialinės kontrolės minimumas. Visiems institutams egzistuoti būtini resursai - esminės sąlygos (pvz. šeimai darbo užmokestis, meilė ir elementarus sutarimas tarp tėvų) - kuriuos ir naudoja institucijos nariai sąveikų metu, siekdami patenkinti socialines funkcijas ir savo poreikius

5. Institucionalizacija T Parsons (1951) socialinės sistemos supratime centrinę vietą užima INSTITUCIONALIZACIJOS procesas, kuris vyksta pagal tam tikrą schemą: 1. Sistemoje veikiantys veikėjai patenka į įvairiausiais situacijas, kuriose jie priversti sąveikauti. 2. Sąveikų trukmę ir pobūdį nulemia veikėjų poreikių struktūra ir kultūrinių fenomenų (kalbos, simbolių, vertybių ir normų) interiorizacijos lygis. 3. Pagrindinės socialinės sistemos normos susiformuoja tada, kai veikėjai išmoksta derinti savo orientacijas, atsižvelgdami į vaidmenų pasirinkimą, paskirstymą ir dinamiką. 4. Normos nors ir būdamos sistemos veikėjų tarpusavio konvencijų rezultatu, toliau lieka ribojamos išorinės kultūrinės aplinkos. Institucionalizacija - institucijos kūrimosi, vertės įsigyjimo ir įsigalėjimo procesas (Broom, Broom and Bonjean, 1988)

6. Institucijų nagrinėjimo schema Apibrėžimas Tradicinės (senosios) formos Šiuolaikinės (modernios) formos Genezė (atsiradimas) Dabartis (plėtra) Ateitis (perspektyvos) Organizacijų formų pavyzdžiai Organizacijų formų pavyzdžiai Socialinių resursų ir formų analizė Žmogaus būvimo institucijoje ciklų ir formų analizė Patekimo būdai Padėtys ir vaidmenys Sąveikos ir konfliktai Išėjimo būdai Konkretūs pavyzdžiai

7. Institucijų apibrėžimo problemos • Kas apibrėžia visuomenėje egzistuojančias institucijas? • Susiklosčiusi ekonominė ir politinė valstybės sankloda (per ministerijas, žinybas); • Organizacijos, kurios sudaro institucijų bazę (pvz. mokymo įstaigos, sporto klubai, gydymo įstaigos- joms būti tam tikrų institucijų dalimi –naudinga, nes teikia aukštesnį statusą • Žmonės, dalyvaujantys institucijų veikloje (šeima, sportininkai, gydytojai, žurnalistai, politikai ir t.t.);

8. 13 tema. ŠeimaŠeimos apibrėžimai • Šeima- tai holistinis ( visa apimantis) biosocialinis vienetas , tai socialiniais, ekonominiais ir biologiniais ryšiai bei interesais paremta mažos žmonių grupės sąjunga, mažiausia visuomenės regeneracijos grupė. • Šeima – tai unikali socialinė institucija , susidedanti iš šeimos narių : drauge gyvenančių tėvų ir vaikų, kartais ir kitų giminaičių , pagrįsta santuoka arba kraujo ryšiais. Jos nariai tvarko bendrą ūkį, o tarpusavio santykius grindžia dorovine atsakomybe, savitarpio supratimu ir pagarba.

9. Literatūra • Giddens.A. Sociologija (2005) Kaunas:UAB “Poligrafija ir informatika”, 2005 P.P. 169-194 • Broom, Bonjean, Broom Sociologija: Esminiai tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni, 1992 • Peter L. Berger Sociologija ( humanistinis požiūris), V.: Litterae Universitatis, 1995 • N. Smelser Sociology, New- Jersey, Prentice Hall, 1988 ( leidimas rusų kalba leidykla “ Feniks” Maskva, 1994 metai • A. Maslauskaitė Šeimos deinstitucionalizacija: raida, priežastys ir iššūkiai šeimos politikaihttp://www.gay.lt/family/maslauskaite.pdf, žr. 2005 10 17 1. V.Stankūnienė. Nauji Lietuvos šeimos bruožai: tradicinių ir modernių šeimos formavimo strategijų sandūra.- Šeima ir gimstamumas Lietuvoje. Vilnius:LFSI, 1997, p. 7-37 • V.Stankūnienė, A.Jonkarytė, A.Mitrikas. Šeimos tranformacija Lietuvoje: požymiai ir veiksniai. - Filosofija. Sociologija. 2003 Nr. 2 • V.Stankūnienė. Šeima Baltijos šalyse: tendencijos ir bruožai. - Lietuvos demografiniai pokyčiai ir gyventojų politika, Vilnius: LFSI, 1995 (anglų k.) • V.Stankūnienė. Gimstamumas ir šeima. - Lietuvos gyventojai 1990-2000, Vilnius: LFSI, 2002, p. 33-40

10. Šeimos apibrėžimai • Šeima –svarbiausioji vaikų ugdymo institucija , svarbiausia mikroaplinka , kurioje vykdoma vaikų socializacija . Šeimoje pateikiamos ir puoselėjamos tėvams ir vaikams brangiausios žmogiškosios vertybės. Šeimai būdinga savita gyvenimo organizacija , papročiai bei tradicijos. O.Šulcienė http://www.lkdp.lt/?lang=lt&page=JS/0513 žr. 2005 10 17 • Šeima- biologinės giminystės, ekonominiais, juridiniais ir buitiniais ryšiais pagrįsta žmonių sąjunga

11. VALSTYBINĖ ŠEIMOS POLITIKOS KONCEPCIJA (2008)http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5477&p_k=1 PAGRINDINĖS SĄVOKOS • Artimieji giminaičiai – kraujo ryšiais tarpusavyje susiję asmenys – tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys. • Darni šeima – šeima, atliekanti būdingas šeimos funkcijas, kurios užtikrina visų jos narių fizinę, psichinę ir dvasinę gerovę. • Daugiavaikė (gausi) šeima – šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų. • Išplėstinė šeima – sutuoktiniai, jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra, ir kartu gyvenantys artimieji giminaičiai. • Krizę išgyvenanti šeima – sudėtingą gyvenimo tarpsnį dėl tam tikrų psichologinių, socialinių, sveikatos, ekonominių ar kt. problemų išgyvenanti šeima (besiskirianti; šeima, kurioje vienas arba abu tėvai laikinai gyvena užsienyje, o jų vaikai, likę gyventi gimtinėje, dažnai įgyja našlaičio sindromą (t. y. patiria išsiskyrimo traumą ir jos pasekmės juntamos psichinei sveikatai bei elgesiui); ligonį slauganti, netektį ar smurtą patyrusi ar kitų problemų turinti šeima).

12. VALSTYBINĖ ŠEIMOS POLITIKOS KONCEPCIJA (2008)http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5477&p_k=1 PAGRINDINĖS SĄVOKOS • Nepilna šeima – šeima arba išplėstinė šeima, kurioje santuokai pasibaigus vaikai yra netekę vieno ar abiejų tėvų. • Santuoka – įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. • Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui . • Šeima – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra. Šeima taip pat gali būti nepilna ar išplėstinė.

13. ŠeimaBiologinės giminystės, ekonominiais, juridiniais ir buitiniais ryšiais pagrįsta žmonių sąjunga

14. Šeimos socialinės funkcijos • Vaikų gimdymas, auginimas; • Tautos etoso tęstinumas –vaikų socializacija į tėvų kultūrą; • Ūkinė bei ekonominė veiklos, kurios labai domina kitus ūkio subjektus; • Rekreacinė, komunikacinė, emocinė veiklos; • Seksualinė veikla; • Vaikų ugdymas, šeimos materialinių poreikių tenkinimas: • Vienas kito šeimos narių pripažinimas grupės nariais; • Senų tėvų psichologinė parama, dvasinis bendravimas.

15. Branduolinės šeimos socialinės funkcijos pagal P Murdock • Seksas, (incesto (kraujomašos) fenomenas) • Dauginimasis (stebėjimo, nerodymo vaikams tabu) • Ugdymas (griežta bendruomenės kontrolė) • Maitinimasis (bendra atsakomybė už mini bendruomenės išlikimą) • Namai (pastatai, palapinės, kiti būstai) Netting, Wilk ir Arnould, 1984)

16. JTO šeimos samprata – šeimos funkcijos a) Užtikrinti sutuoktinių emocinius, socialinius ir ekonominius ryšius. • b) Gimdymo ir seksualiniai sutuoktinių santykiai. • c) Suteikti pavardę ir statusą, ypač vaikui. • d) Rūpintis vaiko ir, kaip daugelyje kultūrų, vyresnio amžiaus asmenų, ar asmenų su negale, globa. • e) Vaiko, taip pat ir pačių tėvų socializacija ir ugdymas. • f) Šeimos narių sauga. • g) Šeimos narių emocinė globa ir poilsis. • h) Pasikeitimas gėrybėmis ir paslaugomis.

17. Branduolinės ir išplėstinės šeimos (N.Smelser, 1988)

18. Gyvenimo šeimoje ciklai Mažiau ritualizuotas, dalyvauja tik pačių artimiausių žmonių grupės, registruoja biurokratiniai tarnautojai Ritualizuotas, atliekamas bendruomenės akivaizdoje, statusų demonstravimas Santuokos sudarymas Romantizuotas, laisvas, nepriklausomas nuo socialinių statusų. Dažnai renkamasi iš kelių partnerių. Socialinių statusų ir turto pasidalinimas: piršlybos, užsakai. Dažnai vieną kartą gyvenime Partnerio pasirinkimas Modernus būdas Tradicinis būdas

19. Gyvenimo šeimoje ciklai Bendruomenė įteisina naujus statusus įvardindama naujus statusus, kurie lieka dažnai visam gyvenimui: našlys, našlė mažai išsiskyrusių žmonių Labai biurokratizmuotas, nes iškyla turto dalybos, daug galimybių išsiskirti, vaikai atiduoda tėvus globos namams Būvimo šeimoje pabaiga Biurokratinis aktas, suteikiamas atitinkamas dokumentas, bendruomenė nedalyvauja vaiko ugdyme, tėvai įpareigojami įstatymais Tėvai ir bendruomenė aktyvia dalyvauja vaikų ugdyme, griežta socialinė kontrolė, pilnametystė- bendruomenės šventė Vaikų pilnametystė Racionalus, planuojamos, gimdoma medicinos įstaigose, kurios kartu su biurokratinėmis organizacijomis registruoja naujus statusus Naujas statusas – šeima, dalyvauja bendruomenė (priėmėjos), krikštynos tėvų ir naujo asmens statuso patvirtinimas Vaiko gimimas Modernus būdas Tradicinis būdas

20. Šeimos forma Branduolinė 47 Išplėstinė 92 Santuokos forma Monogamija Vienas sutuoktinis 40 Poligamijos Poliginija (Vienas vyras-kelios moterys) 145 Poliandrija (Viena moteris – keli vyrai) 2 Partnerio pasirinkimas Egzogaminis (bendruomenės išorėje) 70 Endogaminis (bendruomenės viduje) 33 Gyvenamosios vietos pasirinkimas Matrilokalus (jaunosios tėvų vietoje) 24 Patriolokalus ( jaunojo tėvų vietoje) 101 Neolokalus (naujoje vietoje) 13 Paveldėjimo linija Pagal motinos liniją 23 Pagal tėvo liniją 61 Pagal abi linijas 2 Šaltinis G.P. Murdock. Social Structure, 1974 Plačiau galima pasiskaityti M. Haris “Kultūrinė antropologija” Vilnius, Tvermė, 1998 m. p. 62-87,105-139 Šeimos struktūra įvairiose visuomenėse

21. Šeimos rūšys pagal kartu gyvenančias kartas

22. Šeimos rūšys pagal sudaromas santuokos formas

23. Šeimos rūšys pagal partnerio pasirinkimą

24. Šeimos rūšys pagal gyvenamosios vietos po santuokos sudarymo pasirinkimą

25. Šeimos rūšys pagal tradiciškai priimtas paveldėjimo linijas

26. Šeimos problemos Lietuvoje • Rimtų, karjerai nemaišančių santuokų sudarymas nukeliamas į 29-30-us gyvenimo metus; • Lietuvoje mažėja santuokų ir daugėja skyrybų; • Vis didesnė vaikų dalis gimsta anapus santuoka sutvirtintų šeimų; • Kartu sparčiai mažėja gimstamumas apskritai. Nepilnos, išsiskyrusios šeimos tampa naujų socialinių problemų baze: bedarbystės, savižudybių, narkomanijos, alkoholizmo plytimo Socialinių tyrimų instituto parengtoje "Demografinės politikos strategijoje" aiškiai teigiama, kad visuose demografiniuose procesuose (gimstamumo, šeimos formavimo, mirtingumo ir migracijos) vyksta neigiami pokyčiai. Jų pasekmė - gyventojų skaičiaus mažėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas, spartus gyventojų senėjimas. Daugiausiai su darnios ir stabilios šeimos krize susijęs gimstamumo mažėjimas yra pasiekęs tokią ribą, kai iškyla reali grėsmė tautos išlikimui. Todėl daugelyje pasaulio šalių siekiama išsaugoti šeimos instituciją kaip esminį visuomenės atsinaujinimo šaltinį

27. Šeimos problemos LietuvojeŠeimos deinstitucionalizacijaA. Maslauskaitė http://www.gay.lt/family/maslauskaite.pdf Šeimos deinstitucionalizacijos sąvoka išsamiai nesusipažinusiems su socialinių mokslų žargonu gali pasirodyti labai paini ir nesuprantama. Iš tiesų po ja slypi visiems gerai pažįstami ir aplinkui vykstantys dalykai: • gyvenimas kartu nesusituokus (arba kohabitacija) bei kitos alternatyvios gyvenimo kartu formos (pvz. “gyventi kartu ir atskirai”), • santuokų atidėjimas vėlesniam laikui, • mažėjantis santuokų skaičius, • nesantuokinių vaikų daugėjimas, • vienos motinos šeimų skaičiaus augimas, • skyrybos.

28. Šeimos problemos LietuvojeŠeimos deinstitucionalizacijaA. Maslauskaitė http://www.gay.lt/family/maslauskaite.pdf • Trumpai tariant, deinstitucionalizaciją apibūdina trys procesai: skyrybos, kohabitacija ir nesantuokiniai vaikai, kurie vienaip ar kitaip susiję su dauguma aukščiau išvardintu ir mums atpažįstamu reiškiniu. • Deinstitucionalizacija žymi savotišką šeimos instituto kaitą, arba institucinio šeimos ir santuokos matmens silpnėjimą. Kitaip tariant, nusistovėjusiu ir su šeima bei santuoka visuomenes siejamu kultūriniu idealu, sėkmes receptu, lūkesčiu, socialiai priimtino elgesio formų kaitą.

29. Šeimos perspektyvos • Šeima gilioje krizėje – šeima išnyks? • Naujos šeimos formos (gėjų santuokos); • Įvaikinimo ir bevaikystės problemų sprendimas (Klonavimo problemos, dirbtinis apvaisinimas); • Pagrindinės grupės paieškos atsinaujinimas kartu su bendruomenės paieška ieškant naujų tradicijų (religinės apeigos) ir racionalizuojant veiklas (šeimos planavimo centrai); • Asmens ir visuomenės atsakomybė prieš šeimos instituciją. • Apie dabartinę santuokų ir šeimų situacija žr. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai 2012 05 11 http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=10651&PHPSESSID=0329dd78f555bb4c205456d16c22cf0a

30. Klausimai pamąstymui • Kaip apibrėžtumėte šeimą kaip socialinę instituciją? Pasiremkite J. Lenski ir G. Lenski (1970) pasiūlytomis institucijų funkcijomis? • Kokius šeimos struktūros pokyčius galima pastebėti dabar? Pasiremkite G.P. Murdock, 1974 metų šeimų grupavimu skirtingose kultūrose. pasiūlytomis institucijų funkcijomis. • Su kokiais šeimos deinstitucionalizacijos formomis jūs susiduriate savo gyvenime? • Kokią įtaką jūsų profesijos plėtrai turi šeima kaip socialinė institucija? • Kaip vertinate diskusijas dėl šeimos sampratos valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje?