2 paskaita ES, Kinijos, Lietuvos ekonomikų apžvalga

1. 2 paskaitaES, Kinijos, Lietuvos ekonomikų apžvalga Doc. A.Maldeikienė

2. ES ekonomika

3. ES BVP pokyčiai, infliacija ir nedarbo lygis 2000-2010 metais

4. ES ekonominiai iššūkiai:nedarbas, biudžeto deficitai Didelis nedarbas. Nuolatinis santykinai didelis nedarbo lygis Europos Sąjungoje turi daug įvairių paaiškinimų. Populiariausi — nepakankamai lanksti darbo rinka (t.y. pernelyg didelė darbuotojų apsauga) ir netinkama ekonominė politika. Biudžeto deficito gilėjimas. Nors per praėjusį dešimtmetį biudžeto situacija gerėjo, tačiau krizė pakeitė proceso kryptį. Išlieka dideli skirtumai tarp valstybių, kuriuos dar labiau aštrina krizė. Lėtėjanti ekonomika reiškia ir mažesnes biudžeto pajamas, tad fiskalinė drausmė išlieka ilgalaike problema (pastarųjų dienų pavyzdys — Airija). Deficitas galiausiai padidina valstybės skolą.

5. ES valstybių skola 2010 m. (prognozės)Šaltinis: “New York Times”

6. ES ekonomikos iššūkiai: bendra valiuta 1999 metais ES pradėta diegti vieninga valiuta — euras. 2011 metais šia valiuta naudojosi 17 šalių iš 27 valstybių, kurios priklauso ES. Euro įvedimas kelia visą eilę problemų: (1) šalininkai įsitikinę dėl šios valiutos išskirtinės simbolinės reikšmės; (2) ji didina efektyvumą, nes mažina valiutų konvertavimo išlaidas ir naikina santykinius kainų skirtumus, kuriuos lemia valiutos kurso pokyčiai; (3) ji gali lemti kai kurias sąnaudas, nes visos valstybės, kurios yra įdiegusios eurą turi bendrą (t.y. vienodą) pinigų politiką, kurią vykdo Europos centrinis bankas. Problema — kaip tinkamai valdyti riziką, kad išsaugant finansinį stabilumą neretai skirtingų tikslų siekiančiose rinkose

7. Pagrindiniai kovos su krize momentai (1) 2008 m. lapkričio 26 d. Pateikiamas Europos ekonomikos atkūrimo planas, kuris turėtų atkurti vartotojų pasitikėjimą, skatinti investicijas, kurti darbo vietas ir padėti darbą praradusiems žmonėms sugrįžti į darbo rinką. 2009 m. gegužės 07 d. Susirinkę Prahoje Europos šalių lyderiai aptaria, kaip padėti darbo netekusiems žmonėms vėl kuo greičiau įsijungti į darbo rinką. 7

8. Pagrindiniai kovos su krize momentai (2) 2009 m. birželio 23 d. Europos komisija dar karta pabrėžia, kad ekonomikai būtina aktyvi ir atsakinga fiskalinė parama. Vis dėlto primenama, kad būtina rimtai vertinti ilgalaikius fiskalinės paramos neigiamos momentus, visų pirma kartais grėsmingai augančias valstybių skolas. 2009 m. liepos 24 d. Eurobarometro tyrimas rodo, kad net 61% europiečių vis dar baiminasi, kad gali netekti darbo. 2009 m. rugpjūčio 8 d. Pateikiama nacionalinių paramos ekonomikoms krizės sąlygomis apžvalga, kurioje paminimi ir pirmi laimėjimai. 8

9. Pagrindiniai kovos su krize momentai (3) 2009 m. rugsėjo 25 d. EK praneša, kad skaičiai rodo, jog blogiausios dienos praeityje, bet atsigavimas vis dar labai trapus. 2010 m. kovo 8 d. Europa sutaria, kad darbo netekę ir norintys pradėti savo verslą žmonės gautų finansinę paramą. Tokio verslo paramai skirta iki pusės milijardo eurų. 2010 m. gegužės 10 d. EK paragina šalis atsakingiau tvarkyti biudžetus ir kovojant su krize pernelyg nepadidinti savo skolų. 2010 m. rugsėjo 29 d. Pateikiamas ekonominių priemonių, kurios turi sustiprinti ES šalių ekonomikas, paketas. 9

10. Pagrindiniai kovos su krize momentai (4) 2010 m. spalio 19 d. ES šalys susitarė dėl griežtesnio šalių narių biudžetų valdymo ir šis žingsnis laikomas didžiausia reforma nuo euro įvedimo pradžios 2002 m. Pagal naujas taisykles, šalys, kurių vyriausybės nesugeba sukontroliuoti išlaidų, sulauks didelių baudų. Šalys bus laikomos pažeidusios taisykles jei jų viešojo sektoriaus deficitas viršys 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skolos - 60 proc. BVP. 10

11. Pagrindinės kovos su krize ES kryptys Finansinės sistemos pertvarka Parama realiajai ekonomikai Užimtumo palaikymas Pasaulinio atsigavimo skatinimas 11

12. Išsaugoti žmonių pajamas Tikslai: Didinti įsidarbinimo galimybes; Užtikrinti spartų atleistų darbuotojų grįžimą į darbą; Išvengti ilgalaikio nedarbo Priemonės: aktyvi integracija; darbo rinkos lankstumo didinimas; dėmesys motyvavimo priemonėms, perkvalifikavimui ir įgūdžių tobulinimui. skatinanti dirbti ir padedanti užtikrinti perkamąją galią pajamų politika. 12

13. Parama verslui Tikslas — investicijos, augimas ir darbo vietų kūrimas privačiame sektoriuje Priemonės: Suteikti verslui tinkamą finansavimą; Parama bankams; Mažinti administracinę naštą ir skatinti verslininkystę 13

14. Finansinės sistemos pertvarka Atkuriamas pasitikėjimas finansų sistema Efektyvesnė finansų rinkų ir jų produktų priežiūra. Stiprinama bankų indėlių apsauga, griežčiau prižiūrimas bankų reitingavimas, Tvarkomi bankų balansai, išvalant “blogą” turtą Toliau stiprinama bankų priežiūra ir jų veiklos reguliavimas Tarptautinėms finansų institucijoms siūloma suteikti daugiau teisių, stebint ir vertinant ekonominę riziką. 14

15. Parama realiajai ekonomikai Ekonominės veiklos ES koordinavimas; Parama investicijoms ir gyventojams — per du metus tam numatyta skirti apie 400 mlrd. eurų arba apie 3,3% ES BVP. ES ekonomikos skatinamos sparčiau pereiti prie gamtą tausojančių technologijų ir taip atremti kylančius klimato kaitos iššūkius. ES šalys narės turi rasti tokias ekonomikos skatinimo priemones, kad mokesčių mokėtojai nebūtų apkrauti nepakeliama skolų našta. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas daugiausia darbo vietų sukuriančiam smulkiam ir vidutiniam verslui. Turi būti vengiama protekcionizmo, kuris gali atvesti į dar didesnę stagnaciją ir prailginti krizę. Pastaruosius 15 metų vieninga rinka buvo Europos ekonominio augimo variklis ir leido sukurti milijonus naujų darbo vietų. Dabar ši visas ES šalis vienijanti rinka gali suteikti galimybę greičiau išsivaduoti iš ekonominės krizės. 15

16. Užimtumo palaikymas Prognozuojant, kad iki ES ekonomikų atsigavimo gali būti prarasta 3,5 mln. darbo vietų, turi būti imamasi visų priemonių, kad būtų išsaugotos ir kuriamos naujos darbo vietos. Nuo krizės pradžios daroma viskas, kad sušvelnėtų kritimo poveikis darbuotojams ir tokia politika bus palaikoma ir ateityje. 2008 metais patvirtintas ekonomikos gaivinimo planas, paremtas ir paklausos skatinimu, plėtojamas toliau. ES socialiniams fondams skyrė per 1,8 mlrd. eurų ir taip kasmet parėmė milijonus darbuotojų. ES toliau stebi darbo rinkos padėtį ir konsultuojasi su socialiniais partneriais — profsąjungomis, verslo ir vyriausybės institucijomis. Siekiant, kad kuo daugiau žmonių dirbtų, skatinama, pavyzdžiui, trumpinti darbuotojų darbo laiką, bet jų neatleisti. Parama darbo jėgos mobilumui. 16

17. Pasaulinio atsigavimo skatinimas Krizei nerimstant, būtinas bendras pasaulinis atsakas. ES bankų sistemos pertvarka turi tapti pasaulinės praktikos pavyzdžiu. Ekonomikos palaikymas skatinant paklausą. Skaidrumas ir saugumas, pernelyg rizikingos elgsenos ribojimas. Tarptautinėms organizacijoms turi būti suteiktos platesnės rizikos valdymo teisės. Daugiau nei 400 mlrd. eurų parama ES siekia skatinti “švarias” technologijas. Daugiau nei 800 mlrd. eurų paskolų ir garantijų paramos paketas skirtas labiausiai krizės pažeistoms šalims. Parama laisvai prekybai ir atviroms rinkoms. 17

18. ES makroekonominiai kovos su krize veiksmai 2008.11.26 Ekonomikos atkūrimo planas “... reaguojant į krizę reikia derinti pinigų ir kreditų aspektus, biudžeto politiką ir pagal Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją numatytus veiksmus...” Taigi, remiamasi ir visuminės paklausos skatinimu (fiskalinė ir pinigų politikos), ir pasiūlos skatinimas. 18

19. ECB bazinės palūkanų normos, % 19

20. ECB: palūkanų norma tebėra tinkama Europos centrinio banko (ECB) manymu, nėra skubios būtinybės didinti bazinės palūkanų normos net ir infliacijai didžiąją metų dalį viršijant nustatytą viršutinį limitą. 2011 m. sausį euro zonos infliacija paspartėjo iki 2,4 proc. ECB, kuris stengiasi išlaikyti metinį kainų prieaugį kiek žemiau 2 proc. ribos, išreiškė susirūpinimą dėl spartėjančios infliacijos ir darbo užmokesčio. Ekonomistai prognozuoja, kad ECB palūkanų normą ims didinti nuo ketvirtojo šių metų ketvirčio. ECB teigimu, ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė infliacija šiemet turėtų sudaryti 1,9 proc., palyginti su 1,5 proc. ankstesne prognoze.

21. Euro zonos gelbėjimo fondas Euro zonos finansų ministrai vasario 15 d. susitarė įsteigti euro zonos gelbėjimo fondą, kurį sudarys 500 mlrd. eurų, skelbia BBC. Fondas, pavadintas Europos stabilumo mechanizmu, 2013 m. pakeis esamą 440 mlrd. eurų Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF). Naujasis fondas bus dalis paketo, kuriuo Europos šalys lyderės sieks išspręsti euro zonos įsiskolinimų krizę.

22. Kokios problemos laukia ateityje? Išsaugoti žmonių pajamas, kurios krizės metais dėl padidėjusio nedarbo, mažesnių šalių galimybių dažnai gerokai sumažėjo. Neperkelti problemų sprendimo vien ateities kartoms, tad pernelyg nepadidinti šalių skolos. 22

23. Kinijadaug informacijos apie šios šalies ekonomiką studentams http://ics.nccu.edu.tw/eced/

24. Pagrindiniai Kinijos ekonomikos rodikliai, visi duomenys 2010 metų 2010 metų viduryje oficialiai pripažinta antra po JAV pasaulio ekonomika tiek pagal nominalų BVP 5.88 trln.$, tiek pagal PGP 10.08 trln. $. Greičiausia pasaulyje auganti didžioji pasaulio ekonomika —10,3%. Didžiausia pasaulio eksportuotoja — 1,578 mlrd. $, ir antra importuotoja — 1,395 mlrd. $ BVP vienam gyventojui nominalus $4,283 (95 vieta), PPP $7,518 (93 vieta). Verslo sąlygų indeksas — 79 vieta pasaulyje.

25. Svarbiausi Kinijos plėtros etapai 1949 m. — sunkioji pramonė, “Didysis šuolis”, susiaurinta vartojimo sferos plėtra 1978 m. — ekonomikos reforma, pragmatizmas, implantuojamas kapitalizmas. Politinis ir socialinis stabilumas, ekonominis produktyvumas, viešoji gerovė, vartojimo augimas (didėja asmenų pajamos ir išlaidos). 2005 m. spalis — Partijos suvažiavimas priima 11 penkmečio planą (2006–2010) , kurio tikslas — harmoningos visuomenės kūrimas (labiau subalansuotas gerovės pasiskirstymas, švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos plėtra). Numatytas konservatyvus 45% BVP prieaugis ir 20% energijos vartojimo intensyvumo (energijos suvartojimo vienam BVP procentui sukurti) mažėjimas. Dabar ruošiamas dvyliktasis penkmečio planas (2011–2015).

26. Trijų žingsnių Vystimosi strategija 1978 metų Trijų žingsnių vystimosi strategija: Pirmas žingsnis: per pirmą dešimtmetį pasiekti, kad šalies BVP padidėtų ir žmonės turėtų užtenkamai maisto ir rūbų (įvykdyta); Antras žingsnis — šimtmečio pabaigoje 1980 metų BNP padidinti keturis kartus (įvykdyta 1995 m, anksčiau laiko); Trečias žingsnis — iki 2050 metų BVP vienam, gyventojui padidinti iki vidutinio išsivystymo šalių lygio.

27. Vyriausybės vaidmuo 1949 -1978 planinė ekonomika, valstybė reguliuoja visą ekonomiką; Nuo 1978 metų vyriausybės vaidmuo menksta, bet išlieka labai svarbus. 1982 metų Konstitucija konstatuoja, kad vyriausybė nustato esminius ekonominės plėtros tikslus. Įmonės privalo paklusti tiek direktyviniam planavimui, indikatyviniam planavimui (netiesioginis centrinės valdžios nurodymų vykdymas) ir rinkos jėgoms. Nuo devinto dešimtmečio pradžios įmonės turėjo vis daugiau galių nutarti ką ir iš ko įsigyti, ką ir kokiomis apimtimis ir kaip gaminti. Išlieka įmonių priežiūra, vertinant, kiek jos prisideda prie esminių tikslų.

28. Kinijos nominalaus BVP augimas 1952-2005 metais

29. Sukauptas BVP augimas,pastovios kainos, procentais

30. Kinijos ekonomikos augimo šaltiniai Manoma, kad Kinijos ekonomikos augimą lėmė dvi priežastys. Pirma, čia stebimas itin aukštas kapitalo akumuliacijos laipsnis. Investicijų lygis (t.y. investicijų ir BVP santykis) Kinijoje yra nuo 40% iki 45% (JAV — 17%). Antra, itin greita technologinė pažanga. Labai aktyvi valstybės pagalba steigiant aukštų technologijų bendras įmones Kinijoje.

31. Ekonominių stimulų planas 2008 metais priimtas Ekonominių stimulų planas kovai su 2008-2009 metų pasauline finansų krize: prieinamo būsto plėtra; lengvinamos būsto paskolų ir paskolų smulkiam ir vidutiniam verslui sistema; mažesni mokesčiai nekilnojamam turtui ir žaliavoms didesnės viešosios investicijos į infrastruktūros (geležinkeliai, uostai, keliai) plėtrą. 2009 m. pabaigoje konstatuotas ekonomikos atsigavimas. 2009 m. gruodį konstatuota, kad šalia kitų ekonomikos tikslų būtina valdyti infliacijos lūkesčius.

32. Kinijos ekonomikos politika labai aktyvi Ekonomikos augimo tempui pradėjus lėtėti, Kinija 2008 metais pirmoji pasaulyje paskelbė apie 4 trln. juanių (586 mlrd.$) vertės ekonomikos gaivinimo planą. Skirta pirmiausia infrastruktūrai. Aktyviai naudojasi pinigų politika. 2011 metų vasario pirmomis dienomis Kinijos centrinis bankas padidino bazines palūkanų normas 25 baziniais punktais iki 6 proc. trečią kartą per mažiau nei keturis mėnesius. Tokius banko veiksmus skatina įsibėgėjusi infliacija. Šie veiksmai turėtų kiek stabdyti stiprų šalies ekonomikos augimą. Manoma, kad trumpuoju laikotarpiu Kinijos ekonomikos atsigavimas greičiausia bus ne W (dvigubo dugno), o klostysis pagal V (viengubo dugno) scenarijų.

33. Kinijos BVP pokyčiai, infliacija ir nedarbo lygis 2002-2010 metais

34. Augančios infliacijos grėsmė išlieka didelė 2011 metų sausį Kinijos finansinės institucijos suteikė naujų paskolų už 1,04 trln. juanių - 158 mlrd. JAV dolerių. 2010 m. sausį, buvo paskolinta 1,4 trln. juanių. Per visus praeitus metus Kinijos bankai skolinimosi apimtis padidino iki 7,95 trln. juanių - 450 mlrd. daugiau nei numatė šalies vyriausybė. Vis dėlto prognozuojama, kad kainų kritimą lemti turėtų naujausia vyriausybės prieš infliacijos augimą nukreipta politika. Neseniai paskelbti duomenys atskleidė, kad sausį infliacija Kinijoje netikėtai neaugo itin stipriai ir sudarė 4,9 proc. per metus.

35. Kinijos ekonomikos iššūkiai: juanio kursas Iki 2005.07.21 juanis buvo griežtai susietas su JAV doleriu. Dabar jo stabilumas nėra patvarus — taikomas lankstus valiutos kursas: juanis yra susietas su valiutų krepšeliu ir per dieną jo svyravimo ribos yra 0,5 proc. 2010 metų vidurkis buvo 1 JAV doleris = 6.7695 RMB [renminbi (“žmonių pinigai") yra Kinijos valiuta denominuota kaip juanis, žymima CNY (dažnai naudojama "RMB“, simbolis ¥.)]

36. Kinijos ekonomikos iššūkiai: juanio įvertinimo problema Išorės ekspertai teigia, kad reali juanio vertė maždaug 30 proc. didesnė, nei kursas (juanis nuvertintas maždaug trečdaliu). Būtent todėl Vakarų valstybės spaudžia Kiniją juanį revalvuoti — dirbtinai susilpnintas valiutos kursas neužtikrina sąžiningos konkurencijos su kitų šalių eksportuotojais. Kinija su tuo nesutinka. Vis dėlto ryšys tarp Kinijos prekybos balanso, infliacijos (apskaičiuotos kaip VKI) ir šalies valiutos kurso yra pakankamai sudėtingas. Nors juanio kursui leidžiama “plaukioti” , Kinijos centrinis bankas turi teisę kontroliuoti jaunio kursą, palyginus su kitų šalių valiutomis.

37. Kinijos ekonomikos iššūkiai: vidaus vartojimas Pernelyg didelė ekonomikos priklausomybė nuo eksporto (eksportas sudaro beveik 70% BVP). Menka vidinė paklausa. Būtina mažinti taupymo (apie 40%) lygį.

38. Pasaulio investuotojai ruošiasi Kinijos ekonomikos augimo pabaigai Eskpertų teigimu, Kinijoje jau yra susiformavęs kreditų varomas burbulas, kurio suvaldyti jau yra nebeįmanoma Taip, Bloomberg vykdytoje investuotojų apklausoje: 45 proc. apklaustųjų numato, kad finansinė krizė šalį ištiks per artimiausią penkerių metų laikotarpį; 40 proc. apklaustų investuotojų prognozuoja, kad Kinijos krizė prasidės po 2016 m.; tik 7 proc. investuotojų tiki, kad Kinijai pavyks išvengti finansinės suirutės.

39. Sisteminės problemos 1. Valstybei sudėtinga suvaldyti socialines ir ekologines sparčios plėtros pasekmes: — surinkti mokesčius; — sumažinti korupciją ir ekonominius nusikaltimus; — suteikti adekvačias darbo vietas dešimtims milijonams žmonių, atleistų iš valstybinių įmonių, naujai įeinančių į darbo rinką, migrantų; — išsaugoti dideles nekonkurencingas valstybines įmones, kurios dažnai nebesugeba net mokėti darbo užmokesčio ir pensijų. 2. Didelės problemos susijusios su darbo jėgos rinks ir kainomis: — yra didelio masto nepakankamas užimtumas kaimo vietovėse ir miestuose ir labai nerimaujama dėl socialinių didelio nedarbo pasekmių; — vis dar daugelį kainų (ypač pramonės žaliavų ir pagrindinės įrangos) nustato valstybė. Bazinės kainos nustatytos dar šeštame dešimtmetyje ir dabar yra visiškai neracionalios. Kainose didelę reikšmę vis dar turi subsidijos, nors dabar reikšmė menksta. 3. Nevaldoma klimato kaita.

40. Kaip Kinijos perspektyvas vertina ekspertai? Wayne M. Morrison (JAV) 2009 m rašė, kad “Nežiūrint į santykinai teigiamą šios šalies ekonomikos perspektyvą, Kinija susiduria su visa eile labai sudėtingų iššūkių, kurie, jei nebus suvaldyti, gali ateityje gali pakirsti jos ekonominį augimą ir stabilumą. Kalbama apie vyriausybės korupciją, neefektyvią bankų sistemą, pernelyg didelę augimo priklausomybę nuo eksporto ir investicijų, manką teisinę bazę, didelį užterštumą ir didelius pajamų skirtumus” . Davidas Smickas (JAV) kalba, kad dabartiniai Kinijos valdžios veiksmai, kuriais skatinamas ekonomikos augimas, tik dar labiau padidina ir taip labai didelę pramonę bei komercinių erdvių stygių.

41. Kinijos rodikliai www.imf.org , 2010 metų spalis

42. Lietuvos ekonomika

43. Lietuvos BVP pokyčiai, infliacija ir nedarbo lygis 2000-2010 metais

44. Lietuvos ekonominiai rodikliai(kita spalva išskirtos prognozės)

45. Lietuvos ekonominės politikos ypatumai Nėra klasikinės pinigų politikos. Veikia valiutų valdyba. Neišryškintas ekonominės politikos tikslas (augimas versus gerovė). Gerovė pateikiama kaip išvestinis augimo padarinys Akcentuojamos pasiūlos skatinimo priemonės (jos nederinamos su aiškiau išreikšta pajamų politika, verslas versus darbas) Nesuvoktas balansas tarp efektyvumo ir teisingumo (dauguma gyventojų jaučiasi “apgauti”) Nuosekliai vykdyta (vykdoma?) prociklinė politika Neįvertina (dažnai apskritai nesuvokta) vertybių įtaka ekonomikos funkcionavimui ir plėtrai

46. Kur Lietuvoje įžvelgiamos ekonominės krizės priežastys • Pasaulinė krizė • Išpūstas paskolomis paremtas vartojimas Lietuvoje • Labai staigiai išaugęs privatus, o po to ir viešas įsiskolinimas • Prastas ekonomikos valdymas (prociklinė ekonomikos politika) • Nepakankamas verslumas

47. Išėjimo iš krizės scenarijai Įprasta teigti, kad krizė baigsis, kai atsigaus verslas, kuris sukurs darbo vietų ir prasidės ekonominis augimas. Vis dėlto lieka neatsakytas klausimas — ar tikrai ekonomikos augimas, suvoktas kaip BVP apimčių didėjimas, reiškia ekonominių problemų pabaigą?

48. A.Kubiliaus kabineto žingsniai įveikiant krizę • Ekonomikos krizės priežastys matomos iš esmės viešųjų finansų sferoje • Remiamasi pasiūlos skatinimo logika (analogiška A. Brazausko ir G.Kirkilo politikai) – vadinamasis Ekonominių paskatų planas • Manoma, kad viešasis sektorius ir socialinė sferos yra pernelyg išpūstos ir neadekvačiai dosnios, taigi imtasi stabdančios fiskalinės politikos, siekiant išvengti valstybės bankroto —vadinamasis Fiskalinio konsolidavimo priemonių paketas.

49. Fiskalinio konsolidavimo priemonių paketas • Bendra mokesčių reforma (PVM, akcizai, GPM, pelno mokestis) • Gerokai sumažintos biudžeto išlaidos (valstybinio sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, socialinės išmokos, bendros valstybės biudžeto išlaidos)

50. Ekonominio skatinimo priemonių paketas • Kreditai verslui (maži kreditai, atvirų kreditų fondas, paskolos su valstybės garantija, dalinis paskolų palūkanų kompensavimas, rizikos kapitalo fondai, etc.). • Eksporto skatinimas ir eksporto kreditų draudimas. • Daugiabučių namų atnaujinimo programa. • ES paramos įsisavinimas. • Biurokratijos mažinimas.