VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI
Download

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI







Advertisement
/ 304 []
Download Presentation
Comments
zorina
From:
|  
(387) |   (0) |   (0)
Views: 464 | Added: 17-07-2012
Rate Presentation: 1 0
Description:
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI. Paskaitų medžiaga lekt. Dangis Gudelis Viešojo administravimo katedra. Viešojo administravimo objektas. Paskaita Nr.1. Viešasis administravimas -.
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI

An Image/Link below is provided (as is) to

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use only and may not be sold or licensed nor shared on other sites. SlideServe reserves the right to change this policy at anytime. While downloading, If for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.











- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -




Slide 1

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI

Paskaitų medžiaga

lekt. Dangis Gudelis

Viešojo administravimo katedra

Slide 2

Viešojo administravimo objektas

Paskaita Nr.1

Slide 3

Viešasis administravimas -

  • “įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti.”

    (LR Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234, 3 straipsnis, 1 punktas)

Slide 4

Viešojo administravimo sistema

Prezidentas

Seimas

Vyriausybė

Privatus

sektorius

Teismai

Valstybinio adminsitravimo

subjektai (centriniai, teritoriniai)

Politinės

partijos

Savivaldybių administravimo subjektai

Žiniasklaida

Kiti administravimo subjektai

NVO

Viešąsias paslaugas

teikiančios įstaigos

Piliečiai

Slide 5

Viešojo administravimo sistema

Teisinė aplinka

Politinė aplinka

Organizacinė aplinka

Valstybinio administravimo

subjektai (centriniai, teritoriniai)

Savivaldybių administravimo subjektai

Kiti administravimo subjektai

Slide 6

Pagrindinės viešojo administravimo sritys:

1) administracinis reglamentavimas;

2) vidaus administravimas;

3) viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

(LR Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234

5 straipsnis)

Slide 7

Administracinis reglamentavimas:

  • VA subjektų ir jų įgaliotų asmenų teisė priimti individualius ir norminius administracinio reglamentavimo teisės aktus

  • Pareiga tartis dėl administracinio reglamentavimo

  • Individualaus administracinio sprendimo pagrįstumo, teisių ir pareigų numatymo, apskundimo tvarkos reikalavimai

  • Administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė

  • Viešojo administravimo monitoringas

    (LR Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234

    6 – 10 straipsniai)

Slide 8

Vidaus administravimas -

  • “administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių valdymas ir naudojimas, raštvedybos tvarkymas), kad jos galėtų tinkamai vykdyti joms priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius.”

    (LR Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234

    3 straipsnis, 3 punktas)

Slide 9

Vidaus administravimas:

  • Vidaus administravimo tikslas - užtikrinti, kad institucijoje būtų laiku parengiami, priimami ir įgyvendinami administraciniai sprendimai

  • Vidaus administravimas reglamentuojamas nuostatais, statutais, veiklos reglamentais, pareiginėmis instrukcijomis, vidaus tvarkos taisyklėmis

  • Vidaus administravimo kontrolė, finansinė kontrolė, išorės auditas

    (LR Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234

    11 - 13 straipsniai)

Slide 10

Viešųjų paslaugų teikimo administravimas:

“VA subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas privatiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.”

(LR Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234

3 straipsnis, 22 punktas)

  • Atsakomybė už paslaugų teikimo teisėtumą

  • VA institucija, kuri administruoja, pati negali teikti tos paslaugos

    (LR Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234

    14 - 15 straipsniai)

Slide 11

Kiti viešojo administravimo apibrėžimai:

  • Viešasis administravimas - tai valstybės tarnybos veikla, kaip studijų sritis ir kaip profesija

  • Viešasis administravimas – tai vykdomosios valdžios institucijų veiksmų visuma, skirta vyriausybės tikslų ir uždavinių įgyvendinimui

  • Viešasis administravimas - taipolitinių vertybių įgyvendinimo sritis

  • Viešasis administravimas – tai nacionalinės, regioninės, vietinės ir tarptautinės valdžios institucijų vykdomoji, įstatymų leidybos, teisminė, administracinė ir reguliuojamoji veikla

Slide 12

Kiti viešojo administravimo apibrėžimai:

  • Teisiniai – įstatymų taikymas; reguliavimas

  • Vadybiniai - vykdomoji valdžios funkcija; menas, o ne mokslas, ir atvirkščiai; vadybos specialybė

  • Profesiniai – profesija; praktiškas idealizmas; akademinė sritis

  • Politiniai - valdžios veikla; tiesioginė ir netiesioginė veikla; etapas viešosios politikos formavimo cikle; viešojo intereso įgyvendinimas; kolektyvinė veikla, kai nepasiteisina individuali veikla

Slide 13

Viešasis interesas:

  • Viešasis interesas neegzistuoja

  • Viešasis interesas kaip daugumos interesas

  • Viešasis interesas kaip racionalus ir visų pripažįstamas, nustatomas nešališkai

  • Viešasis interesas, kaip tai, ko siekia valstybė

  • Viešasis interesas kaip priešprieša privatiems ir grupiniams interesams

Slide 14

Viešasis sektorius:

  • Vyriausybės veikla ir jos pasekmės (tradicinis požiūris)

  • Valstybės bendrieji sprendimai ir jų pasekmės (pabrėžiamas įstatymų leidimas ir valdžia, o ne biudžeto paskirstymas)

  • Vyriausybės vartojimas, investicijos ir išmokos (finansinis apibrėžimas)

  • Valstybės vartojimas ir investicijos (viešasis sektorius nusakomas pagal tai, kaip išdėstyti ištekliai)

  • Viešoji gamyba (du atvejai: kai vyriausybė teikia gamybos priemones ir kai vyriausybei jos priklauso)

  • Ūkio dalis, kurios nekontroliuoja individai, savanoriškos organizacijos ir privačios įmonės

Slide 15

“Viešojo sektoriaus” apibrėžimo dimensijos:

  • Individas

  • Išdėstymas (angl. allocation)

  • Paskirstymas (angl. distribution)

  • Gamyba (angl. production)

  • Nuosavybė

  • Biurokratija

Slide 16

Viešasis sektorius

Viešasis interesas

Viešoji nuosavybė

Viešoji teisė

Viešumas

Privatus sektorius

Pelnas

Privati nuosavybė

Civilinė teisė

Informacijos privatumas

Nėra aiškių ribų tarp viešojo ir privataus sektorių:

Valstybinių įmonių privatizavimas

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė

Viešieji pirkimai

Slide 17

Rinkos problemos:

  • Viešosios gėrybės

  • Eksternalitetai (angl. externalities)

  • Natūrali monopolija

  • Netobula informacija

    (pagal O.E. Hughes, Public Management and Administration, psl. 92 - 97)

Slide 18

Gėrybių skirstymas:

  • Privačios gėrybės (private goods)

  • Viešosios gėrybės (public goods)

  • Bendros nuosavybės gėrybės (common pool goods)

  • Mokamos gėrybės (toll goods)

  • Rekomenduotinos gėrybės (merit goods)

  • Klubinės gėrybės (club goods)

Slide 19

Viešųjų gėrybių savybės:

Vientisumas – gėrybės vartotojai, vartodami gėrybę, nesukelia negatyvių pasekmių vienas kito atžvilgiu; dėl vartojimo gėrybės prieinamumas nemažėja

Neatskiriamumas – nėra techninių ir ekonominių priemonių, kaip vartotojams būtų galima neleisti gėrybės vartoti; tokiai gėrybei neįmanoma nustatyti kainos

Slide 20

Viešojo sektoriaus funkcijos:

  • Institucijų kūrimas

  • Paskirstymas

  • Perskirstymas

  • Reguliavimas

  • Viešųjų paslaugų teikimas

    (pagal Th. Lowi, The End of Liberalism)

Slide 21

Viešojo sektoriaus funkcijos:

  • Ekonominės infrastruktūros užtikrinimas

  • Kolektyvinių gėrybių ir paslaugų teikimas

  • Grupinių konfliktų sprendimas

  • Konkurencijos užtikrinimas

  • Gamtos išteklių apsauga

  • Gėrybių ir paslaugų minimumo individams užtikrinimas

  • Ekonomikos stabilizavimas

    (pagal O.E. Hughes, Public Management and Administration, psl. 103 – 107)

Slide 22

Valdžios įrankiai:

  • Teikimas

  • Subsidijavimas

  • Gamyba

  • Reguliavimas

    (pagal O.E. Hughes, Public Management and Administration, psl. 107 – 113)

Slide 23

Trys požiūriai viešajame administravime:

  • Politinis

  • Teisinis

  • Vadybinis

    (Pagal D.H.Rosenbloom, Public Administration: Understanding Management, Politics and Law in the Public Sector)

Slide 24

Vadybinis požiūris viešajame administravime:

  • NVV požiūris:

  • Organizacinė struktūra: decentralizuota, kaip firmose

  • Individai: klientai

  • Kognityvinis požiūris: pragmatinis, “viešojo pasirinkimo”

  • Biudžeto formavimas: orientacija į išeigą ir išdavas

  • Sprendimų priėmimas: decentralizuotas, svarbus

  • dėmesingumas klientams

  • Tradicinis požiūris:

  • Organizacinė struktūra: biurokratinė

  • Individai: beasmeniai mechanizmo įrankiai

  • Kognityvinis požiūris: mokslinis metodas

  • Biudžeto formavimas: racionalios biudžeto sudarymo sistemos

  • Sprendimų priėmimas: racionalus

Slide 25

Politinis požiūris viešajame administravime:

  • Organizacinė struktūra: pliuralizmas

  • Individai: grupių nariai

  • Kognityvinis požiūris: mokslinis metodas

  • Biudžeto formavimas: inkrementinis biudžeto sudarymas

  • Sprendimų priėmimas: inkrementinis

Slide 26

Teisinis požiūris viešajame administravime:

  • Organizacinė struktūra: teismo procedūros

  • Individai: unikalūs asmenys, teisių subjektai

  • Kognityvinis požiūris: indukcinis

  • Biudžeto formavimas: teisių užtikrinimo finansavimas

  • Sprendimų priėmimas: precedentinis inkrementalizmas

Slide 27

Viešojo administravimo istorinė raida

Paskaita Nr. 2

Slide 28

Valdymo praktika ir idėjos nuo seniausių laikų iki Renesanso I:

  • Senovės Egiptas, Babilonas – stiprus administracinis aparatas irigaciniams darbams atlikti, piramidžių statybai

  • Antikinė Graikija ir Roma – demokratinio valdymo tradicijos miestuose valstybėse; sofistų, Platono, Aristotelio, stoikų politinės idėjos; Romos privatinė teisė

  • Viduramžiai – Bažnyčios įtaka administraciniams sprendimams; Bažnyčia sprendė socialinius klausimus

Slide 29

Idėjos apie valdymą Platono “Valstybėje”:

  • Geras gyvenimas – gyvenimas geroje valstybėje

  •  Geras žmogus – geras pilietis

  •  Geras žmogus negali egzistuoti blogoje valstybėje

  •  Valstybę turi valdyti tie, kurie turi žinojimą – filosofai

  •  Darbų paskirstymas ir kiekvieno iš jų geriausias atlikimas – filosofai, kariai, žemdirbiai

  •  Būtini prigimtiniai gabumai ir pasirengimas – (žmogiškųjų išteklių valdymo idėja)

  •  Valdymas - menas, paremtas tiksliomis žiniomis

  • Visuomenė – žmonių, kurių sugebėjimai papildo vieni kitus, poreikių bendras patenkinimas

Slide 30

Valdymo praktika ir idėjos nuo seniausių laikų iki Renesanso II:

  • Viduramžiai:

  • Ankstyvasis feodalizmas – valstybiniai junginiai dideli, bet trapūs;

  • Feodalinis susikaldymas X – XII a. – smulkūs politiniai junginiai, turintys didelę politinę valdžią ir savarankiškumą;

  • Luominė monarchija XIII – XV a. – centralizacijos procesas

  • Renesansas:

  • Suklestėjo Italijos miestai-valstybės

  • Aristotelio įtaka

  • Makiavelio “Valdovas”

Slide 31

Kameralizmo idėjos XVII – XVIII a:

  • XVII – XVIII a. absoliutizmas Prancūzijoje, Austrijoje ir Prūsijoje

  • “policija” suprantama kaip įvairių administravimo funkcijų vykdymas

  • Kameraliniai mokslai padėjo monarchams tvarkyti finansus

  • Žemės ūkio, miško, kasyklų, pramonės ir amatų disciplinos

  • Valdymas, ekonominė politika, finansai, mokesčiai, prekybos reikalai

  • Merkantilistinė ekonomika ir valstybės intervencija į ūkį

  • Kameralizmas pagrindė Vokietijos suvienijimo idėjas

Slide 32

Vokiečių – austrų administravimo mokyklos raida XIX – XX a. I:

Hegelio teisės filosofija:

  • valstybės ir pilietinės visuomenės atskyrimas

  • Pilietinė visuomenė užtikrina komunalines paslaugas, atlieka policijos pareigas, derina gamybinius interesus; valstybė šias funkcijas reguliuoja

  • Hegelis vertino valdančią pareigūnų klasę, kuri atstovauja visuomenės “protui”

  • Papročiai, rangų ir autoriteto hierarchija, o ne demokratinis procesas

Slide 33

Vokiečių – austrų administravimo mokyklos raida XIX – XX a. II:

Lorencas fon Steinas:

  • Hegelio filosofijos ir teisinio pozityvizmo įtaka

  • 7 tomų veikalas “Administravimo mokslas” (Verwaltunglehre) (1865 – 1868)

  • Atskyrė administravimo mokslą nuo administracinės teisės

  • Pagrindė Vokietijos socialinę politiką

Slide 34

Prancūzų administravimo mokyklos raida

  • H. Fayolis

  • M.Croizier

  • Empirinių sociologinių tyrimo metodų panaudojimas administracinės teisės srityje

Slide 35

Viešojo administravimo raida Jungtinėse Valstijose XVIII – XIX a.:

  • JAV Nepriklausomybės deklaracija 1776 m.

  • Džentelmenų valdymas –1776 – 1829 m.

  • “Grobio dalybų” sistema – 1829 – 1883 m.

  • Pendeltono aktas – valstybės tarnybos reforma, “nuopelnų sistemos” sukūrimas – 1883 m.

  • W.Wilsono “Administravimo tyrimas” – 1887 m.

Slide 36

Viešojo administravimo paradigmos JAV:

  • Administravimo ir politikos dichotomija

    1900 – 1926 m.

  • Administravimo principai, jų kritika ir atsakas į tą kritiką

    1927 – 1937 m., 1938 – 1947 m., 1947 – 1950 m.

  • Viešasis administravimas kaip politikos mokslas

    1950 – 1970 m.

  • Viešasis administravimas kaip vadyba

    1956 – 1976 m.

  • Viešasis administravimas kaip viešasis administravimas

    nuo 1970m.

    (pagal N. Henry, Public Administration and Public Affairs)

Slide 37

Woodrowas Wilsonas (1856 – 1924 m.):

  • “Administravimo tyrimas” 1887 m.

  • JAV Prezidentas (1913 – 1921 m.)

  • Administravimo modelių paieška privačiame sektoriuje

  • Administravimo efektyvumas

  • Siūlymas įdiegti atskirus valdžios centrus, kurie kontroliuotų hierarchines struktūras

  • Valdžios integracija ir centralizavimas

  • Administravimo įstaigų izoliavimas nuo politinių procesų

  • Politikai priima sprendimus, administratoriai juos įgyvendina

Slide 38

Frankas Goodnowas (1859 – 1939 m.)

  • “Politika ir administravimas” (1900 m.), “Socialinė reforma ir konstitucija” (1911 m.)

  • Šiuolaikinės savivaldos tyrimų pionierius

  • Griežto valdžių atskyrimo ir formalistinio požiūrio į valdžią kritika

  • Įstatymų leidybos centralizavimą turi sekti administracinis decentralizavimas, kad valstybinė valia būtų pritaikyta bendruomenės poreikiams

  • Valdžios praktika keičia formalų horizontalų ir vertikalų valdžių atskyrimą

Slide 39

Williamas F. Willoughby:

  • Kartu su W.W. Willoughby “Jungtinių Valstijų valdžia ir administravimas” (1891 m.). “Viešojo administravimo principai” (1927 m.), “Šiuolaikinių valstybių valdžia” (1936 m.)

  • Penkios valdžios rūšys: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji, teisminė, administravimas, elektoratas

  • Efektyvaus administravimo principai: įsakymų vienovė, hierarchinė valdžia darbo pasidalijimas

  • Dėmesys struktūrai, kontrolei, efektyvumui

  • Du būdai užtikrinti administracinę atskaitomybę: 1) iš anksto detaliai aprašyti veiklą, 2) suteikti daugiau laisvės ir reikalauti ataskaitų

  • Vykdomosios valdžios departamentų veiklos sujungimas, kad atliekantys panašias funkcijas būtų vienas šalia kito

Slide 40

Leonardas D. White’as:

  • “Viešojo administravimo studijų įvadas” (1926 m.)

  • Centralizacija ir integracija

  • Centralizacija užtikrina vienodas paslaugas ir vienodą piliečių traktavimą

  • Centralizacijos pavojus demokratinei visuomenei

  • Argumentai prieš centralizaciją: (1) kai kuriuos reikalus geriau tvarkyti vietiniu lygmeniu; (2) centre administracijos pareigūnai gali elgtis savavališkai ir svarbiausia; (3) centralizacija neleis piliečiams įgyti patirties atliekant savo pilietines pareigas.

  • Integracija – siekis valdžios institucijas sujungti į vieną darinį vadovaujamą vieno pareigūno siekiant spręsti koordinavimo problemas

  • Dėmesys atskaitomybės ir kontrolės mechanizmams

Slide 41

A.Hamiltono ir T.Jeffersono paveldas:

  • A. Hamiltonas: stipri, plačių įgaliojimų vykdomoji valdžia; vieninga centralizuota administracinė struktūra

  • T. Jeffersonas: įstatymų leidybos valdžios pirmenybė; vykdomoji valdžia turi paklusti griežtiems teisiniams ir konstituciniams apribojimams

Slide 42

Frederickas W. Tayloras (1856 – 1915):

  • “Parduotuvės vadyba” (1901), “Mokslinės vadybos principai” (1911)

  • Mokslinis metodas vadyboje; dėsnių, taisyklių, principų paieška

  • Vienas geriausias būdas darbui atlikti; “laiko ir judesių” tyrimai

  • Siūlymai vadovams atlikti eksperimentus, detaliai planuoti darbo procesą, standartizuoti darbą

  • Atlyginimo pagal darbą sistema, veiklos matavimo sistemos

  • Centralizuotas planavimas ir kontrolė

  • Funkcinė organizacijos struktūra

  • Įtaka viešajame sektoriuje: municipalinių tyrimų biurai, valdžios operacijų sistematizavimas ir standartizavimas, standartizuotos apskaitos procedūros, pareigų aprašymai, atlyginimų struktūros, individualaus veiklos vertinimo technikos, veiklos standartai, statistinės veiklos ataskaitos, centralizuoti žaliavų pirkimai, vadovų mokymai, planavimas, apklausos, programų vertinimas

Slide 43

Henry Fayolis (1841 – 1925 m.)

  • Angliakasybos inžinierius, kompanijos direktorius, Administravimo tyrimų centro direktorius; “Bendroji ir promonės vadyba” (1916)

  • Organizacijos valdymo veiklos: vadybos, techninės, komercinės, finansinės, saugumo, apskaitos

  • Vadybos funkcijos: planavimas, organizavimas, komandavimas, koordinavimas, kontrolė

  • Administravimo principai: darbo padalinimas, valdžia ir atsakomybė, disciplina, įsakymų vienovė, vadovavimo vienovė, individualaus intereso subordinavimas bendrajam interesui, atlyginimas personalui, centralizavimas, hierarchinė grandinė, tvarka, teisingumas, personalo stabilumas, iniciatyvumas, esprit de corps

  • Administravimo metodai: tyrimas, veiklos planai, statistinės ataskaitos, posėdžiai, organizacijos schema

Slide 44

J. Mooney ir A.C. Reiley administracinės struktūros principai:

  • koordinavimas per vieningą valdymą, veikiantį hierarchinės valdymo linijos principu - kiekvienas asmuo turi vieną viršininką

  • skaliarinis principas - vertikalus įvairių organizacijos lygių suskirstymas, pvz., skirtumas tarp generolo ir eilinio yra skaliarinis

  • funkcinis principas - t.y. įvairios organizacijos funkcijos gali būti sugrupuotos; tai reiškė horizontalų darbo pasidalinimą

  • santykiai tarp linijinių pareigybių ir personalo - linija reiškia valdžią, o personalas – idėjas ir konsultacijas

Slide 45

New Yorko municipalinių tyrimų biuras:

  • Įsteigtas 1906 m.

  • Geros valdžios teorijos principai:

    • Efektyvus viešųjų paslaugų teikimas yra viešojo intereso pagrindas

    • Viešųjų paslaugų administravimas turi būti atskirtas nuo politikos, turi būti įgyvendinamas per autonomiškas renkamas valdybas ir komisijas

    • Turi būti panaudojami moksliniai metodai valstybės tarnyboje, nuopelnų sistema, specializuotas mokymas

    • Valdžioje taikomi mokslinės vadybos principai, biudžeto formavimo, apskaitos, viešųjų pirkimų procedūros, valdžia kaip verslas

Slide 46

Lutheris Halsey Gulickas1892 – 1993 m.

  • New Yorko Municipalinių tyrimų biuro direktorius nuo 1921 m.

  • Su Urwicku “Administravimo mokslo darbai” (1937)

  • Administravimo principų paieška

  • Darbo specializavimas pagal tikslą, procesą, asmenis ir vietą

  • Vadovo funkcijos: POSDCORB – planavimas, organizavimas, personalo vadyba, vadovavimas, koordinavimas, atsiskaitymas, biudžeto formavimas

  • Kontrolės apimties principas

  • Įsakymo vienovės principas

  • Homogeniškumo principas

  • Štabo principas (line – staff)

Slide 47

Maxas Weberis (1864 – 1920 m.):

  • “Protestantizmo etika ir kapitalizmo dvasia”; “Socialinės ir ekonominės organizacijos teorija”; “Ūkis ir visuomenė”; “Biurokratija”; “Politika kaip pašaukimas”

  • Trys teisėtos valdžios tipai: charizmatinė, tradicinė, teisinė – racionali valdžia; trys administracinių sistemų tipai: charizmatinė, feodalinė, biurokratinė

  • Politikos ir administravimo atskyrimas (peismistinis požiūris biurokratijos atžvilgiu)

  • Biurokratija kaip atskira grupė, kuri gali pasipriešinti politikų valiai; valdininkų politinė kontrolė – esminė demokratijos problema

  • “idealaus tipo” metodologija (kiek reiškiniai atitinka idealų modelį?)

Slide 48

Weberio biurokratijos principai:

  • Fiksuotos oficialios pareigos – pareigūnai atlieka aiškiai apibrėžtas užduotis savo kompetencijos ribose

  • Valdžios hierarchija – pareigos suskirstytos hierachiškai; komandinė grandinė

  • Taisyklių sistema – elgesio taisyklės apriboja valdžios veikimo sritį; taisyklės nustato, kaip turi būti atliktas darbas, priimti sprendimai

  • Techninė ekspertizė – atrenkant pareigūnus, svarbi kompetencija

  • Karjeros tarnyba – įstaiga nėra pareigūnų asmeninė nuosavybė, jie už darbą gauna fiksuotą atlygį

  • Veiklos dokumentavimas – visos taisyklės, sprendimai ir veiksmai fiksuojami raštu

Slide 49

Weberio biurokratijos modelio kritika I:

  • R.K. Mertonas: biurokratijos tendencija tikslus ir priemones sukeisti vietomis; biurokratijos disfunkcijos; įstaigos interesai tampa svarbesni už visuomeninius tiksus

  • P.Selznickas: ekspertų viršenybė organizacijose, patyrimo pervertinimas, demokratinės organizacijos biurokratizavimas

  • H.Wilensky’is: konfliktas tarp specialistų ir administracinio personalo

  • A.Gouldneris: pavaldinių elgesio kontrolės neigiami padariniai, subordinacijos kritika, reikalinga įvertinti individų interesus

  • Ch.Argyrisas: konfliktas tarp formaliosios organizacijos poreikių ir individo reikmių, neformaliosios struktūros reikšmė

  • A.Downsas: “normalusis” ir “nenormalusis” biurokratijos nelankstumas, lėtėjimo efektas, longitudinė perspektyva

Slide 50

Weberio biurokratijos modelio kritika II:

  • Jordanas, Rhodesas, Schmitteris, etc.: biurokratijos nepriklausomybė nuo Vyriausybės, biurokratijos ir privačių organizacijų tarpusavio priklausomybė; Beamtenherrschaft

  • J.Marchas, J.P.Olsenas: iracionalumas, chaosas, “šiukšlių dežės” modelis

  • W.Niskanenas: įstaigos biudžeto maksimizavimas, socialinis neefektyvumas, siūlomos reformos panaikinant įstaigų pranašumą informacijos srityje, sukuriant įstaigų konkurenciją

  • G.Tullockas: nefektyvumas, švaistymas, neatsakingumas kaip įstaigos autonomijos pasekmė, hierarchinė struktūra trukdo kontroliuoti

  • A.Downsas: biurokratai siekia ne viešojo intereso, o savo asmeninės naudos: galios, pajamų, prestižo, patogumo, saviraiškos ir pan.

Slide 51

Herbertas A. Simonas(1916 – 2001 m.):

  • Nobelio premijos laureatas 1978 m.

  • |Administravimo priežodžiai”; “Administracinė elgsena”; su J.Marchu “Organizacijos”

  • Loginio pozityvizmo įtaka

  • Administravimo principų kritika

  • Tyrimo metodas: faktų nuo vertybių atskyrimas, eksperimentinio tyrimo programa

  • Dėmesys priemonėms, o ne tikslams, administravimo metodams, o ne principams

  • “Riboto racionalumo” samprata

  • “Administracinis žmogus”

  • Terminai “priėmimo zona”, “paskaita-įnašas”, “pasitenkinimas”

Slide 52

Administravimo principų kritika H.Simono “Administravimo priežodžiuose”:

  • Specializavimas

  • Įsakymų vienovė – šis principas neleidžia orgnizacijai pasinaudoti diferencijuoto vadovavimo pranašumais

  • Kontrolės apimtis – “plokščios” organizacijos kartais gali būti efektyvesnės

  • Organizavimas pagal tikslą, procesą, asmenis ir vietą – galimos skirtingos organizavimo formos

Slide 53

Chesteris Bernardas (1886 – 1961 m.)

  • “Vadovo funkcijos” (1948)

  • “paskatos-įnašai”, “priėmimo zona”

  • Organizacija kaip asmenų veiksmų arba jėgų sistema

  • Individo poreikių patenkinimas, bendradarbiavimas

  • Pagrindinė vadovo funkcija – organizacijos išlaikymas

  • Valdžia kaip bendravimo ir tvarkos forma

  • Neformalios organizacijos reikšmė

  • Vadovas turi siekti sutaikyti konfliktuojančias jėgas

Slide 54

Dwightas Waldo

  • “Administracinė valstybė” (1948); “Demokratinio administravimo raida” (1952)

  • Koks santykis tarp administracijos praktikos ir demokratijos teorijos?

  • Nekritiškas administracinio požiūrio pripažinimas yra socialinė problema

  • Problemos kyla iš administracinių principų taikymo

  • Demokratinio viešojo administravimo konteksto suvokimas

Slide 55

Viešasis administravimas demokratinėje valstybėje

Paskaita Nr. 3

Slide 56

Politinės ideologijos demokratinėje valstybėje:

  • Liberalizmas

  • Konservatizmas

  • Socializmas

Slide 57

Valstybės teorijos:

  • Pliuralizmas

  • Elito teorija

  • Marksizmas

  • Korporatizmas

  • “Naujosios dešinės” teorija

Slide 58

Marksizmas

  • Visuomenės pamatą sudaro klasės, kurios skiriasi savo santykiu su gamybos priemonėmis: savininkai (buržuazija) ir darbininkai (proletariatas)

  • Klasės nėra lygios: buržuazija yra dominuojanti klasė, o proletariatas yra jai pavaldus

  • Valstybė atstovauja dominuojančios klasės interesus

Slide 59

  • Biurokratija yra dominuojančios klasės įrankis

  • Stiprėjant klasių kovai, biurokratija auga

  • Valstybės biurokratijai būdingas slaptumas, nekompetencija, imperializmas

  • Tikima, kad biurokratija “išnyks” kartu su valstybe

Slide 60

Klasikinė elito teorija

  • Elitas reiškia grupę žmonių, turinčių neproporcingai didelę galią ir įtaką

  • Mosca tikėjo, kad mažuma visada valdo daugumą

  • Biurokratinė valstybė yra tokia, kurioje tam tikri individai turi kontolę ir valdžią valstybės funkcijoms (išskaidytoms į departamentus)

  • Svarbu bandyti apriboti šią valdžią

  • Michelso “Geležinis oligarchijos dėsnis”

  • Biurokratija yra kliūtis demokratijai, tačiau biurokratija yra neišvengiama

Slide 61

Weberis

  • Biurokratija yra neišvengiama dėl jos racionalumo

  • Nežinomas biurorkatų turimos valdžios dydis ir neaišku, ar reikalinga jų kontrolė

  • Įvedė teisinės racionalios valdžios, įtvirtintos įstatymuose ir norminuose aktuose, sąvoką

Slide 62

Pliuralizmas

  • Pagrindinė prielaida yra ta, kad politika – tai grupių konkurencija politinėje rinkoje

  • Vyriausybės sprendimai yra sąlyginai atviros konkurencijos tarp grupių, siekiančių įgyvendinti ar apginti savo interesus, rezultatas

  • Grupės skirstomos įvairiai: ekonominės, geografinės, lingvistinės, etninės, religinės, lyčių, kokios nors problemos ir kt.

Slide 63

  • Grupės konkuruoja siekdamos užsitikrinti Vyriausybės dėmesį ir siekdamos politinės įtakos

  • Ankstyvoji teorija suprato Vyriausybę kaip registratorę – fiksuojančią visus reikalavimus ir stebinčią, kas nugalės

  • Grupių lygybė ir lygus priėjimas prie Vyriausybės

  • Šiuolaikiniai pliuralistiniai aiškinimai atsisakė šių nuostatų ir dabar laikomasi požiūrio, kad Vyriausybė yra viena iš daugelio veikėjų/grupių, konkuruojančių dėl įtakos; yra supratimas, kad ne visi interesai yra atstovaujami; suvokiama, kad Vyriausybės blokuoja kai kuriuos interesus

Slide 64

Pliuralizmo trumpas apibūdinimas:

  • Valdžia plačiai pasiskirsčiusi sistemoje

  • Individai yra santykinai laisvi organizuotis, jie bando daryti poveikkį Vyriausybei

  • Vyriausybės sprendimai yra kompromisai tarp konkuruojančių interesų

  • Skirtingos politikos sritys pritraukia skirtingas grupes

  • Interesų grupių veikla pakeičia individų ir partijų veiklą politinėje sistemoje

Slide 65

Biurokratija pliuralistinėje teorijoje

  • Išaugęs politinių sistemų sudėtingumas reiškia, kad biurokratai dažnai tampa interesų grupių taikiniu

  • Biurokratija išplėtoja stiprius ryšius su kai kuriomis grupėmis; gali net tapti nuo jų priklausoma, tapti jų įkaite (klientelistiniai departamentai)

  • Biurokratinę valdžią apsprendžia konkurencija biurokratijoje dėl valdžios ir išteklių ir kitos politinės institucijos

Slide 66

Šiuolaikinė elito teorija

  • Valdantys ir valdomieji

  • Nedidelis elitų iš aukštesnių socioekonominių sluoksnių skaičius, panašios vertybės, nepriklausomybė

  • Sprendimai atitinka elitų interesus

  • Biurokratai priklauso šiai nereprezentatyviai elitinei grupei

  • Technokratinė teorija daro prielaidą, kad žinios ir ekspertizė padaro biurokratiją galingiausia grupe politinėje sistemoje

Slide 67

Neomarksizmas

  • Trys pagrindiniai politikos tipai:

    • Legitimacija (netiesiogiai remia kapitalistinę sistemą; pvz., gerovės politika, darbo įstatymai)

    • Akumuliacija (skatina kapitalo akumuliavimą)

    • Prievarta (kraštutiniu atveju tvarkai išsaugoti panaudoja prievartą)

      Nors kapitalistinėje visuomenėje verslas ne visuomet nugali, viešoji politika paprastai atitinka dominuojančios klasės interesus

Slide 68

Trumpas neomarksizmo apibūdinimas:

  • Buržuazija kontroliuoja privatų ekonomikos sektorių ir formuoja viešąją politiką, kuri palengvina kapitalo akumuliavimą

  • Kontrolė kyla iš fakto, kad viešosios institucijos personalą sudaro buržuazija, partijas finansuoja buržuazija, ji kontroliuoja stipriausias interesų grupes, ir valstybė yra nuo jos priklausoma

  • Pavaldi klasė turi prisitaikyti prie politikos, kuri legitimuoja kapitalistinę sistemą

  • Kraštutiniu atveju kontrolė užtikrinama prievartos būdu

Slide 69

Biurokratija neomarksizme:

  • Biurokratija tarnauja valdančios klasės interesams, kadangi:

    • Biurorkatijos vertybės ir nuostatos sutampa su tos klasės vertybėmis ir nuostatomis

    • Kad biurokratija galėtų tarnauti savo pačios interesams, reikalingas kapitalistinės sistemos ir ūkio tęstinumas

    • Valdančioji klasė turi sugebėjimų ir reikiamas priemones iškelti savo interesus, o biurokratija į tai atsako

Slide 70

Korporatizmas

  • Trišalis institucinis darinys tarp valstybės ir organizuotų interesų elitų (paprastai atsovaujančių verslą ir profsąjungas)

  • Valstybė įgyja garantuotą organizacijų paramą prarasdama dalį nepriklausomybės

  • Organizacijos įgyja garantuotą atstovavimą prarasdamos dalį nepriklausomybės

  • Kai kuriose šalyse, pvz., vakarų Europoje, tai yra formalūs dariniai

Slide 71

  • Vieni teigia, kad tokioms struktūroms reikia mažiau biurokratijos

  • Kiti teigia, kad reikia daugiau

    • Atstovų

    • Tyrimų

Slide 72

“Gerovės valstybės” raidos etapai:

  • Minimali “gerovės valstybė” - iki XX a. 4-ojo dešimtmečio

  • Klasikinė “gerovės valstybė” – nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio iki XX a. 9-ojo dešimtmečio

  • “Gerovės valstybės” reformavimas – nuo XX a. 9- ojo dešimtmečio

Slide 73

Trys “gerovės valstybės” modeliai:

  • Institucinis perskirstomasis – Skandinavijos šalys

  • Liberalus marginalinis – JAV, Japonija

  • Konservatyvus – Vokietija, Austrija

Slide 74

Viešasis administravimo vaidmuo politikos formavimo procese

Paskaita Nr.4

Slide 75

Viešosios politikos analizės raida I:

  • H. Lasswelas, D. Lerneris, Politikos mokslai, 1951 m.

  • Operacijų tyrimai, sprendimų analizė karinėse organizacijose po II-ojo pasaulinio karo

  • PPBS (planning-programing-budgeting) sistema

  • JAV prezidento Johnsono “Didžiosios visuomenės”, “Kovos su skurdu”, “Naujųjų aukštumų” programos 7-ame dešimtmetyje

  • Politikos vertinimo tyrimai

Slide 76

Viešosios politikos analizės raida II:

  • H. Lasswelas – tarpdiciplininė pozicija, “minties tanko” American Policy Commision steigėjas, politinio proceso stadijų koncepcija (1956 m.)

  • D.Eastonas – sisteminis požiūris,“juodosios dėžės” modelis, politinio proceso konceptualizavimas įeigos ir išeigos terminais darbai 1953 m., 1965 m.

  • H.Simonas – “riboto”, bet tobulėjančio racionalumo idėja, sprendimų priėmimo procesas – žinios, sumanymas, pasirinkimas

  • Ch.Lindblomas – inkrementalizmo teoretikas (1959 m.), “išsikapanojimo mokslas”, alternatyva stadijų modeliui – modelis, kuris remiasi galios ir stadijų sąveikos veiksniu

Slide 77

“Viešosios politikos” apibrėžimai:

  • politika (policy)- “politinis įžvalgumas; valdymo menas; apdairus elgesys; gudrumas; vyriausybės, partijos ir pan. veiksmų kursas”

  • politinių tikslų aibė, racionali nuostata, valdžios sprendimai, išeiga, rezultatas, programa, veiklos sritis ir kt.

  • Politika (politics) – asociacijos su “šališkumu”, “korupcija”

Slide 78

“Politikos analizės” apibrėžimai:

  • “Politikos analizė” (policy analysis):

    • “Analizė politikai” - teikianti žinių politiniam procesui; politikos determinančių analizė, politikos turinio analizė

    • “Politikos analizė” - politinio proceso analizė, teikianti žinių apie politikos formavimą ir įgyvendinimą; politikos propagavimas, informacija politikai

    • Politikos monitoringas ir vertinimas

Slide 79

Politikos formavimo proceso etapai:

  • Problemų iškėlimas

  • Darbotvarkės sudarymas

  • Sprendimų priėmimas

  • Įgyvendinimas

  • Vertinimas

Slide 80

Politikos problemų sampratos:

  • Pozityvistinė – problema yra objektyvus tikrovės reiškinys, nukrypimas nuo normos

  • Konstruktyvistinė – problema egzistuoja tuomet, kai ji yra suvokiama kaip problema visuomenėje

  • Globalinės problemos

  • Regioninės problemos

  • Nacionalinės problemos

  • Lokalinės problemos

Slide 81

Kaip apibrėžiamos viešosios politikos problemos?

  • Simboliai – pasakojimai, sinekdocha, metaforos, dviprasmybė

  • Skaičiai

  • Priežastys

  • Interesai

Slide 82

Politikos adresatai (schema):

Politika

Naudos gavėjai

Tikslinės grupės

Slide 83

Sprendimų priėmimo modeliai:

  • Racionalus sprendimų priėmimo modelis

  • Inkrementinis sprendimų priėmimo modelis

  • “Mišraus skenavimo” sprendimų priėmimo modelis

  • “Šiukšlių dėžės” sprendimų priėmimo modelis

Slide 84

Racionalaus modelio bruožai:

  • Sprendimų rengėjai kontroliuoja politinių problemų atskyrimą tam, kad galėtų šias problemas palyginti tarpusavyje

  • Sprendimų rengėjai apibrėžia tikslus, vertybes ir sąlygas, išskiria jas pagal svarbą sprendimų priėmimo procese

  • Priimant sprendimus, yra siūlomos ir išbandomos įvairios alternatyvos

  • Priimantiems sprendimus, yra žinomos visos išvados, gautos priėmus kiekvieną alternatyvą

  • Kiekviena pasirenkama alternatyva bei planuojami rezultatai palyginami su kitomis alternatyvomis ir rezultatais

  • Sprendimus priimantieji turi sugebėti atrinkti alternatyvą ir jos pasekmes, kurios maksimizuoja tikslų, vertybių ir sąlygų įgyvendinimo galimybes

Slide 85

Inkrementinio modelio bruožai:

  • tikslų ir sąlygų tarpusavio sąveikos, o ne skirtumų paieška

  • Sprendžiant problemas, atsižvelgiama ne į visas galimas alternatyvas, o tik į tas, kurios ne daug skiriasi nuo esamos politikos, bet nėra šiai politikai kardinaliai priešingos

  • Tik tuomet, jei alternatyva pripažįstama “svarbia”, jai skiriama pakankamai dėmesio

  • Kadangi, moderuojant pozicijų skirtumus, inkrementalizmas leidžia panaudoti daug įvairių reguliavimo variantų ir vadybinių metodų, tarp sprendimų priėmėjų sumažėja konfliktų

  • Inkrementinė teorija eliminuoja absoliučiai “teisingus”ir pozityvius sprendimus, geriausi sprendimai pasiekiami susitarimų, kompromisų pagrindu

Slide 86

Politikos įgyvendinimo teorijos:

  • Įgyvendinimas “iš viršaus į apačią” – įgyvendinimo sėkmės sąlygos: pakankami finansiniai ištekliai, koordinavimas, hierarchinė atskaitomybė, kompetencija ir pan. (tobulas administravimas)

  • Įgyvendinimas “iš apačios į viršų” – įgyvendinimo sėkmės sąlygos: suinteresuotų grupių palaikymas, politikos bendruomenės, politinė kultūra

Slide 87

Politikos vertinimo požiūriai:

  • Faktais pagrįstas vertinimas

  • Teorija pagrįstas vertinimas

  • Dėmesingas vertinimas

  • Realistinis vertinimas

  • Dalyvių vertinimas

  • Procesų (processes) ir išdavų (outcomes) vertinimas

Slide 88

Viešasis administravimas ir privatus sektorius

Paskaita Nr. 5

Slide 89

Reguliavimo tikslai:

  • Apsaugoti vartotojus

  • Apsaugoti rinkos dalyvius

  • Apsaugoti darbuotojus (darbo rinkos dalyvius)

  • Apsaugoti visuomenę

Slide 90

Reguliavimo formos:

  • Teisinis reguliavimas

  • Administracinis reguliavimas

  • Ūkinis reguliavimas

Slide 91

Reguliavimo rūšys:

  • Konkurencijos reguliavimas

  • Kainų reguliavimas

  • Aplinkosaugos reguliavimas

  • Prekių ir paslaugų kokybės reguliavimas

  • Prekybos reguliavimas

  • Darbo saugos reguliavimas

    • socialinė sauga

    • profesinė sauga

Slide 92

Konkurencijos reguliavimas:

  • Uždaviniai: kartelinių susitarimų draudimas, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi kontrolė, koncentracijos kontrolė, nesąžiningos konkurencijos, klaidinančios reklamos draudimas, antidempingo ribojimas tarptautinėje prekyboje, vidaus dempingo ribojimas

  • LR teisės aktai: Konkurencijos (1999 m.), Antidempingo, Reklamos (2000 m.)

  • LR institucijos: Konkurencijos taryba (1999 m.)

Slide 93

Kainų reguliavimas (1):

  • Reguliuojamos kainos Lietuvoje: energetikos, komunalinių paslaugų, transporto, pašto ir telekomunikacijų paslaugų, vaistų, darbo jėgos, žemės ūkio produktų supirkimo

  • Minimalios kainos – siekiama apsaugoti prekių/paslaugų tiekėjus

  • Maksimalios kainos – siekiama apsaugoti prekių/paslaugų vartotojus

  • Fiksuotos kainos

  • Kainų reguliavimo motyvai:

    • monopolis; išnaudojimas; socialinių problemų sprendimas; valstybės nuosavybė; biurokratinių reikalavimų vykdymas

Slide 94

Kainų reguliavimas (2):

  • LR teisės aktai:

    • Kainų (1990 m.), Energetikos (1997 m. pakeit.), Transporto veiklos pagrindų (1998 m. pakeit.), Gamtinių dujų (2001 m.), Elektros energetikos (2002 m.), Šilumos ūkio (2003 m.); Kelių, Geležinkelio, Vidaus vandenų transporto kodeksai; Pašto (2004 m.), Elektroninių ryšių (2004 m.); Darbo kodeksas, Vyriausybės nutarimai dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo ; Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo (1994 m.)

  • LR institucijos:

    • Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (nuo 1995 m.) – kainų kontrolė, licencijavimas; Ryšių reguliavimo tarnyba (nuo 2001 m.) – pašto paslaugų tarifai; Darbo inspekcija – minimalus darbo užmokestis

Slide 95

Prekių ir paslaugų kokybės reguliavimas:

  • Tikslai ir uždaviniai: kokybės standartų prekėms ir paslaugoms nustatymas, vartotojų teisių apsauga, produktų sauga, produktų patekimo į vidaus rinką kontrolė

  • LR teisės aktai:

    • Produktų saugos (1999 m.), Produktų patekimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklės (2002 m.), techniniai reglamentai, taisyklės, higienos normos įvairioms produktų grupėms; Vartotojų teisių gynimo įstatymas (1994 m.), Civilinis kodeksas, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas; Biokuro, Tabako kontrolės, Statybos, Reklamos ir kt. įstatymai; kokybės standartai

  • LR institucijos: Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (nuo 2000 m.), Standartizacijos departamentas (1990 m.), Statybos produkcijos sertifikavimo centras (1996 m.), Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (2001 m.), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Slide 96

Aplinkosaugos reguliavimas:

  • Tikslai: oro, vandens, žemės gelmių, augalijos, gyvūnijos, miškų, kraštovaizdžio apsauga

  • LR teisės aktai: Aplinkos apsaugos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos monitoringo, Aplinkos oro apsaugos, Atliekų tvarkymo, Jūros aplinkos apsaugos, Miškų, Vandens, Žemės gelmių, Žuvininkystės, Medžioklės, Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo, Mokesčio už aplinkos teršimą ir kt.; Administracinių teisės pažeidimų kodeksas

  • LR institucijos: Aplinkos apsaugos inspekcija, Aplinkos apsaugos agentūra, Atominės energetikos saugos inspekcija, Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra, Saugomų teritorijų tarnyba, Teritorijų planavimo departamentas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

Slide 97

Darbo saugos reguliavimas:

  • Tikslai: socialinė saugos (apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, lengvatų ir garantijų) užtikrinimas, profesinės saugos ir sveikatos darbe užtikrinimas

  • LR teisės aktai:

    • Darbo kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe (2003 m.), Valstybinės darbo inspekcijos (2003 m.), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo (2003 m, pakeit.), Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga (2005 m.), Profesinės sveikatos priežiūros (1999 m.), Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros (2000 m., pakeit.); saugos taisyklės, techniniai reglamentai, higienos normos, standartai; nedarbo socialinio

  • LR institucijos:

    • Valstybinė darbo inspekcija (nuo 1992 m.)

Slide 98

Prekybos reguliavimas:

  • Užsienio prekyba - nacionalinės rinkos dalyvių apsauga; viešieji pirkimai – mokesčių mokėtojų apsauga; vidaus prekyba – vartotojų apsauga

  • protekcionistinė ir liberali prekybos politika

  • eksporto paramos ir importo pakeitimo strategijos

  • LR teisės aktai: Muitinės (2004 m.), Strateginių prekių importo, eksporto ir tranzito kontrolės (2004 m.); Prekių ženklinimo taisyklės, Mažmeninės prekybos taisyklės; Viešųjų pirkimų (2002 m.)

  • LR institucijos: Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (1998 m.) – eksperto plėtra, intervenciniai pirkimai; Muitinės departamentas; Viešųjų pirkimų tarnyba

Slide 99

Ūkio subjektų reglamentavimas ir licencijavimas:

  • Tikslai: ūkio subjekto statuso apibrėžimas, “įėjimo į rinką” kontrolė

  • LR teisės aktai:

    • Civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Individualių įmonių, Žemės ūkio bendrovių, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), Ūkinių bendrijų, Europos bendrovių įst.

  • LR institucijos: Ūkio ministerija, Mokesčių inspekcija, savivaldybių administracijos

Slide 100

Licencijos ir leidimai:

  • Prekybai alkoholiniams gėrimais, tabaku

  • Gamtinių dujų perdavimui, paskirstymui ir laikymui

  • Bankrotų administravimo ir įmonių restruktūrizavimo paslaugų teikimui

  • Turizmo paslaugų teikimui

  • Naftos produktų prekybai

  • Metalo laužo ir atliekų supirkimui

  • Tekstilės ir prieno prekių importui

  • Vėliavų gamybai

  • Elektros energijos gamybai, eksportui, importui, tiesioginės linijos tiesimui

Slide 101

Finansų rinkos reguliavimas:

  • Paskolos, indėliai, draudimai, lošimai, vertybiniai popieriai – finansinės paslaugos; bankų, investicinių fondų, pensijų fondų, draudimo įmonių, finansų maklerio įmonių veiklos reguliavimas; investuotojų ir draudėjų interesų apsauga

  • LR teisės aktai:

    • Finansų įstaigų (2002 m.), Draudimo (2003 m.), Hipotekinių kreditų ir hipotekinių obligacijų, Bankų, Lietuvos banko, Vertybinių popierių rinkos, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo ir kt. įst.; Azartinių lošimų, Loterijų įst.

  • LR institucijos:

    • Draudimo priežiūros komisija, Lošuimų komisija, Lietuvos bankas, Vertybinių popierių komisija

Slide 102

Lietuvos banko funkcijos:

  • Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas: - vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją; - formuoja ir vykdo pinigų politiką; - nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;- valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;- atlieka valstybės iždo agento funkcijas; - išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;- kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;- renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą;- nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;- skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą.

Slide 103

Valstybės parama verslui:

  • Paramos formos:

    • mokesčių lengvatos pradedančioms veikti įmonėms, lengvatiniai kreditai, mokesčių administravimo tobulinimas, informacinė parama verslininkams, Valstybės fondo garantijos kreditams gauti, verslo draudimas, galimybė išpirkti nuomojamas patalpas, maksimalios mokesčių ribos nustatymas, konsultavimas, verslo inkubatoriai, fondų finansinė parama, kvalifikacijos kėlimo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis

  • LR teisės aktai: Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros (2002 m.)

  • LR institucijos: Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, Verslo paramos agentūra – struktūrinių fondų parama; verslo informacijos centrai (42), verslo inkubatoriai (7 inkub., 172 įmonės – 2005 m.)

Slide 104

Privatizavimo etapai Lietuvoje:

  • privatizavimas, Lietuvos piliečiams išdalinant investicinius čekius, ir aukcionų būdu kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (parduota 5714 objektų už 3,4 mlrd. litų);

  • nuo 1996m. antrasis etapas – privatizavimas per Valstybės turto fondą (1119 objektų už 2,8 mlrd.litų – 1996 – 1999 m.)

  • LR institucijos: Valstybės turto fondas, Privatizavimo komisija

Slide 105

Verslo dalyvavimas politikos formavime:

  • piliečių įtikinėjimas

  • dalyvavimas rinkimuose

    • per fondus remiamos partijos

    • rinkimuose remiamasi turimomis organizacijomis

    • verslininkai turi glaudžius asmeninius ryšius su politikais ir pan.

Slide 106

Viešasis administravimas ir visuomenė

Paskaita Nr.6

Slide 107

Pilietinė visuomenė -

  • tai visos savanoriškos organizacijos tarp individo ir valstybės

  • pozityvi būrimosi į draugijas reikšmė valstybės valdymui (Pilietinė visuomenė I)

  • pilietinių draugijų svarba kaip atsvara valstybei (Pilietinė visuomenė II)

Slide 108

Pilietinė visuomenė svarbi, nes:

  • ji galinti išplėsti aktyvų piliečių dalyvavimą;

  • ji išreiškia pasiektą skirtingų vertybių sintezę siekiant gero gyvenimo (Walzer: 1991:293-304);

  • ji yra laisvės siekio moderniajame pasaulyje priešakys (Taylor: 1990, 95-118);

  • ji numato paslankesnę gyvenimo skalės sampratą, pabrėždama “savanorišką įvairių draugijų, bažnyčių ir bendruomenių pasirinkimą, reikalaudama, kad sprendimai būtų daromi lokaliai ir nebūtų kontroliuojami valstybės ir jos biurokratinių struktūrų” (Bell: 1995, 38-56); bei

  • ji galinti mus išvesti anapus autoritarizmo kraštutinumų (Tismaneanu: 1992).

Slide 109

R.Putnamo pilietinės visuomenės samprata:

  • Bowling Alone (“Kai žaidiama kėgliais po vieną”, 1995 m.)

    • kuo silpnesnė visuomenė, tuo silpnesnė ekonomika

    • Kuo silpnesnė visuomenė, tuo silpnesnė valstybė

  • Making Democracy Work (“Kad demokratija veiktų, 1994m.)

    • Šiaurės Italijos valdymo struktūros veiksmingesnės, nes tankesni pilietinio dalyvavimo tinklai, kuriuos puoselėja pilietinės asociacijos

    • Tankesni pilietiniai tinklai įgalina piliečių kooperavimąsi bendros naudos labui

Slide 110

Piliečių dalyvavimą valdymeužtikrina šios teisės:

  •         teisė į informaciją

  •          žodžio laisvė

  •          teisė burtis į draugijas

  •          peticijos teisė

  •          teisė kreiptis į teismą

Slide 111

Piliečių dalyvavimo valdyme būdai:

  • Dalyvavimas Seimo, savivaldybių, Prezidento rinkimuose

  • Dalyvavimas referendumuose

  • Prašymų ir skundų teikimas

  • Bylinėjimasis teismuose

  • Įstatymų leidybos iniciatyvos

  • Informacijos gavimas ir teikimas

  • Nevyriausybinių organizacijų veikla

  • Bendruomenių veikla

  • Politinių partijų veikla

Slide 112

Piliečių dalyvavimo tipai (kopėčios):

  • Pilietinė kontrolė

  • Deleguota valdžia Piliečių valdžia

  • Partnerystė

  • Nuraminimas

  • Konsultavimas Simboliška priemonė

  • Informavimas

  • Terapija Nedalyvavimas

  • Manipuliavimas

Slide 113

Bendruomenė -

  • visuma žmonių, esančių apibrėžtoje teritorijoje, interesų ar kitų požymių erdvėje

  • pvz., konkretaus kaimo bendruomenė – tai visuma gyventojų, gyvenančių tame kaime

Slide 114

Bendruomenių susidarymo pagrindas:

  • Teritorinis – pvz., kaimo, seniūnijos

  • Religinis – pvz., katalikų, liuteronų

  • Profesinis – pvz., architektų, gydytojų

  • Tautinis – pvz., lietuvių, rusų

  • Veiklos – pvz., Kuršių nerijos mylėtojų

  • Poreikių – pvz., mokyklos

  • Politinis – visuomeninis – pvz., profesinė sąjunga

Slide 115

Nevyriausybinė organizacija –

  • tai laisva piliečių valia įkurta demokratinė organizacija, kuri tarnauja visuomenės ar jos grupių labui, nesiekia pelno ir tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme

Slide 116

Nevyriausybinėms organizacijoms būdingi bruožai:

• Organizacinė forma (registruotas juridinis asmuo);• Prigimtinė nepriklausomybė nuo valdžios ir valdymo institucijų;• Ne pelno paskirstymo principas – gautas pelnas investuojamas į pagrindinę įstatuose numatytą veiklą, o ne padalinams steigėjams, nariams ar dalininkams;• Savivalda ir demokratiškas sprendimų priėmimas;• Savanoriškumas – laisvas narių įstojimas ir išstojimas, savanoriškai dovanotas turtas ir lėšos; • Tarnavimas visuomenės labui, o ne individui ar šeimai.

Slide 117

NVO tipai (Kortenas):

  • - savanoriškos organizacijos, kurios vykdo socialinę misiją remdamosi visuomenės vertybėmis

  • -viešųjų paslaugų sutarčių dalyviai – organizacijos, funkcionuojančios kaip į rinką orientuotos ne pelno įmonės, tarnaujančios visuomenės tikslams

  • -piliečių organizacijos, reprezentuojančios savo narių interesus

    - viešosios politikos įgyvendinimo NVO, kuriasįsteigia valdžios institucijos

Slide 118

NVO tipai (II):

  • Socialinės

  • Jaunimo

  • Kultūrinės

  • Sporto

  • Pilietinės

Slide 119

NVO tipai (III):

  • Tarptautinės NVO (INGO)

  • Į verslą orientuotos tarptautinės NVO (BINGO)

  • Aplinkosauginės NVO (ENGO)

  • Vyriausybės valdomos NVO (GONGO)

  • Kvaziautonominės NVO (QUANGO) – pvz., Tarptautinė standartizacijos organizacija

Slide 120

NVO tipai (Pasaulio banko klasifikacija):

  • Propagavimo (advocacy)

  • Operacinės (operational)

    • Bendruomeninės

    • Nacionalinės

    • tarptautinės

Slide 121

NVO privalumai:

  • Stiprūs ryšiai su paprastais žmonėmis

  • Ekspertinės žinios, kaip plėtoti atskirus sektorius

  • Sugebėjimai kurti inovacijas ir prisitaikyti

  • Procesinis požiūris į plėtrą

  • Dalyvavimu pagrįstos metodologijos ir įrankiai

  • Ilgalaikiai veiklos įsipareigojimai

  • Sąnaudų veiksmingumas

Slide 122

NVO trūkumai:

  • Ribotos finansų ir valdymo žinios bei įgūdžiai

  • Riboti instituciniai gebėjimai

  • Ribotos galimybės pačioms išsilaikyti

  • Tarporganizacinio bendravimo ir koordinavimo stygius

  • Nedidelio masto intervencijos

  • Platesnio socialinio ir ekonominio konteksto supratimo stygius

Slide 123

NVO ir vyriausybės santykių modeliai:

- valdžios dominavimo modelis - valdžia vaidina svarbiausią vaidmenį tiek paslaugų finansavime, tiek kūrime ir teikime

- NVO sektoriaus dominavimo modelis - pagrindinis vaidmuo priklauso NVO

- Lygiagretus modelis - valdžios ir NVO sektoriai vienodai įtraukti į socialinių paslaugų finansavimą ir teikimą, bet kiekvieno sritis yra apibrėžta

  • - Bendradarbiavimo modelis - valdžia ir NVO dirba kartu, o ne atskirai; vyriausybė teikia finansavimą, o NVO – paslaugas

Slide 124

Valdžios institucijų pagalba NVO:

  • -NVO finansinis rėmimas

  • - informacijos apie vyriausybės paramą NVO skleidimas

  • - NVO vadovų rengimas

  • - materialinės bazės kūrimas

  • - įstatymų lengvatos NVO (mokesčių, PVM lengvatos)

Slide 125

Savivaldybių ir NVO bendradarbiavimo sritys:

- socialinės paslaugos

  • - sveikatos apsauga

  • - socialinių problemų sprendimas

  • - mokymas ir švietimas

  • - kultūra ir menas

  • - ekologija ir gamtos apsauga

  • - sportas ir turizmas

Slide 126

NVO teisinis statusas Lietuvoje:

  • Viešoji įstaiga - tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą (Viešųjų įstaigų įst., 2004 m. sausio mėn.)

  • Asociacija - savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įst., 2004 m. sausio mėn.)

  • Labdaros ir paramos fondas - savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas (...) fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse (Labdaros ir paramos fondų įst., 2003 m. gruodžio mėn.)

Slide 127

Valda (angl. governance) -

  • Politinės valdžios ir institucinių išteklių panaudojimas, siekiant spręsti visuomenės problemas

  • Institucijų, valdžios struktūrų ir bendradarbiavimo panaudojimas išteklių išdėstymui, koordinavimui ir kontrolei visuomenėje

  • Valda, tai ne valdžia (angl. government)

  • Slide 128

    Geros valdos principai:

    • Gera valda – angl. good governance

    • Principai:

      • Dalyvavimas

      • Įstatymų viršenybė

      • Skaidrumas

      • Jautrumas

      • Orientacija į sutarimą

      • Lygybė ir įtraukimas

      • Efektyvumas ir veiksmingumas

      • Atskaitomybė

      • Žmogaus teisių apsauga

    Slide 129

    Socialinių paslaugų sistemos raidos etapai:

    • 1945 – 1960 m. – socialinių paslaugų sistemos kūrimosi laikotarpis; atsirado terminas “socialinės paslaugos”; kūrėsi socialinių paslaugų tinklas Vakarų Europoje

    • 1960 – 1990 m. – kokybinio socialinių paslaugų plėtojimo, naujų paramos formų paieškos etapas

    • Nuo 1990 m. – socialinių paslaugų sistemos reformavimo, pertvarkymo etapas

    Slide 130

    LR socialinės apsaugos sistema:

    • Socialinis draudimas – garantijos, kurias turi mokantys socialinio draudimo įnašus asmenys

    • Socialinė parama – garantijos, kurias turi visi gyventojai priklausomai ne nuo įmokų mokėjimo, bet nuo pagalbos poreikio

    Slide 131

    Socialinė parama:

    • Pašalpos ir piniginės išmokos

    • Šalpa daiktais

    • Socialinės paslaugos ir globa

      (LR Socialinės paramos koncepcija, 1994)

    Slide 132

    Socialinių paslaugų klientai:

    • Pagyvenę, seni žmonės

    • Suaugę neįgalūs žmonės (su fizine negalia, su proto negalia)

    • Neįgalūs vaikai (su fizine negalia, su proto negalia)

    • Vaikai netekę tėvų globos, našlaičiai

    • Probleminės šeimos ir vaikai iš probleminių šeimų

    • Rizikos grupės (piktnaudžiaujantieji alkoholiu, narkotikais, buvę kaliniai, benamiai, prostitutės ir kt.)

    • Kitos grupės (etninės mažumos, pabėgeliai, emigrantai ir kt.)

    Slide 133

    Socialinių paslaugų įstaigos pagal pavaldumą:

    • Valstybinės

    • Savivaldybių

    • Nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių, privačios

    Slide 134

    Socialinių paslaugų klasifikacija:

    Bendrosios paslaugos

    • Informacijos teikimas ir konsultavimas

    • Pagalba namuose (pagrindinės, papildomos)

    • Slauga namuose

    • Globos pinigų skyrimas

    • Kitos (maitinimo organizavimas, karšto maisto pristatymas, aprūpinimas būtiniausiais daiktais, asmens higienos, transporto paslaugos, vertimas ženklų kalba, aprūpinimas kompensacine technika, būsto ir aplinkos pritaikymo)

      Specialiosios paslaugos

    Slide 135

    Pagalba namuose:

    • Socialinis darbas

    • Bendravimas

    • Asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos

    • Asmens sveikatos priežiūros paslaugos

    • Maitinimo organizavimas

    • Maisto paruošimas

    • Būsto pritaikymo asmens saugumui užtikrinti organizavimas

    • Namų tvarkymas

    • Pavedimų vykdymas

    • Vaikų priežiūra

    • Ūkinių darbų organizavimas

    • Priežiūra namuose nakties metu

    Slide 136

    Specialios paslaugos:

    • Paslaugos nestacionariose globos įstaigose

      • Dienos globos įstaigos

      • Laikino gyvenimo įstaigos

    • Paslaugos stacionariose globos įstaigose

      • Stacionarios globos įstaigos seniems žmonėms (senų žmonių globos namai, specializuoti globos ir slaugos namai, specialieji globos namai, savarankiško gyvenimo namai)

      • Stacionarios globos įstaigos vaikams (laikinos vaikų globos namai, šeimyna, vaikų globos namai)

      • Stacionarios globos įstaigos žmonėms su negalia

    Slide 137

    Įstatymai, reglamentuojantys socialinių paslaugų teikimą:

    • LR invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991 m.

    • LR socialinių paslaugų įstatymas, 1996 m.

    • LR socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimo įstatymas, 1996 m.

    • LR vaiko globos įstatymas, 1998 m.

    Slide 138

    Socialinių paslaugų teikimo principai:

    • Savanoriškumas

    • Adekvatumas

    • Savipagalbos skatinimas

    • Požiūris į visumą

    • Lankstumas

    • Tęstinumas

    • Normalizavimas

    • Bendradarbiavimo principas

    Slide 139

    Socialinių paslaugų poreikių nustatymo būdai:

    • Bendruomenės lygmeniu

      • Socialiniai rodikliai

      • Bendruomenės narių sociologinė apklausa

      • Socialinių paslaugų teikėjų apklausos

      • Atviri bendruomenės susirinkimai

      • Ekspertų apklausa

    • Individo lygmeniu

      • Asmens savarankiškumoo vertinimas ir kt.

    Slide 140

    Socialinių paslaugų kokybė:

    • Atitikties kokybė – standartų atitikimas

    • Reikalavimų kokybė – vartotojų reikalavimų atitikimas

    • Įsiteikimo kokybė – paslauga pranoksta vartotojo lūkesčius

      Baecker kokybės samprata:

    • Struktūrinė kokybė

    • Proceso kokybė

    • Rezultato kokybė

    Slide 141

    Socialinių paslaugų standartų sritys:

    • Administravimo, vadybos standartai

    • Aplinkos standartai

    • Paslaugų standartai

      • Poreikių vertinimo metodikos

      • Įstaigos vidaus tvarkos reglamentavimas

      • Asmenų siuntimo, priėmimo į atitinkama įstaigą tvarka

      • Apskundimo tvarkos reglamentavimas

      • Paslaugų krepšelio apimtis ir struktūra

    Slide 142

    Švietimo sektorių reglamentuojantys įstatymai:

    • Mokslo ir studijų įstatymas, 1991 m.

    • Švietimo įstatymas, 1991 m.

    • Profesinio mokymo įstatymas, 1997 m.

    • Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998 m.

    • Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, 1998 m.

    • Aukštojo mokslo įstatymas, 2000 m.

    • Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2003 m.

    Slide 143

    Lietuvos švietimo sistema apima:

    • 1) formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą, aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas)

    • 2) neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą)

    • 3) savišvietą

    • 4) pagalbą mokiniui (informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje)

    • 5) pagalbą mokytojui ir mokyklai (informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo bei kitą pagalbą)

    Slide 144

    Švietimo sistemos uždaviniai:

    • 1) puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti intelektą, sudaryti sąlygas individualybei plėtoti;

    • 2) suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį išsilavinimą, atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį;

    • 3) sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi galimybes;

    • 4) ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai, tautai, visuomenei ir Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį dalyvauti Lietuvos Respublikos kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime;

    • 5) užtikrinti tradicinių religinių bendrijų nariams tokias pat teises ir sąlygas kaip ir visiems gyventojams ugdyti savo vaikus švietimo įstaigose pagal įsitikinimus.

    Slide 145

    Mokyklų tipai:

    • bendrojo lavinimo mokyklos

      • Mokyklos-darželiai, pradinės mokyklos, pagrindinės mokyklos, jaunimo mokyklos, vidurinės mokyklos, gimnazijos, ligoninės mokyklos, sanatorijos mokyklos, suaugusiųjų mokyklos, ugdymo centrai ir kt.

    • meninio ir sportinio ugdymo mokyklos, vykdančios formaliojo ugdymo programas ar jų modulius

    • profesinės mokyklos

    • aukštesniosios mokyklos

    • aukštosios mokyklos

    • šleisti lėšas)

    Slide 146

    Tarpinstituciniai ryšiai viešojo administravimo sistemoje

    Paskaita Nr. 7

    Slide 147

    Savivaldybės sampratos:

    • Savivaldybė – ypatinga žmonių bendruomenė (žmonių santalka, socialinė organizacija, socialinė grupė), tvarkanti dalį visuomenės bendrųjų reikalų

    • Savivaldybė – žmonių specialiųjų organizacijų (institucijų), vykdančių savo veiklą valstybės teritorijos dalyje ir kryptingai veikiančių toje teritorijoje gyvenančius žmones bei jų socialines grupes, tvarkant dalį bendrųjų visuomenės reikalų, visuma

    Slide 148

    Savivaldybių modeliai JAV:

    • Komisijinis

    • Tarybos-administratoriaus

    • Tarybos-mero

      • Stipraus mero

      • Silpno mero

    Slide 149

    Savivaldybių modeliai Vokietijoje:

    • Tarybos-mero

    • Tarybos-burmistro

    • Tarybos-administratoriaus

    • Tarybos-magistrato

    • Rytų Vokietijos savivaldybių

    Slide 150

    Vietos savivaldos reforma Lietuvoje nuo 1990-ųjų metų:

    • Vietos savivaldos pagrindų įstatymas (1990 m. vasario 12 d.)

    • Vietos savivaldos įstatymas (1994 m. liepos 7 d.)

    • Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas (2001 m. spalio 12 d.)

    • Konstitucinio teismo nutarimas (2002 m. gruodžio 24 d.)

    • Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas (2003 m. vasario 25 d.)

    Slide 151

    Vietos savivaldos sistema Lietuvoje 1990-1995-aisiais metais:

    • Tarybos-administratoriaus modelis

    • Žemesniosios pakopos savivaldybės (526 vienetai)

      • Viršaitis, viršaičio pavaduotojas, viršaičio aparatas – ne tarybos nariai

      • Taryba, tarybos pirmininkas ir pavaduotojas

    • Aukštesniosios pakopos savivaldybės (55 vienetai) – respublikiniai miestai ir rajonai

      • Savivaldybės valdytojas ir valdyba (vykdomosios institucijos)

      • Valdybos nariai: valdytojas, valdytojo pavaduotojai, valdybos sekretorius – ne iš tarybos narių

      • Valdybos skyriai ir tarnybos

      • Savivaldybės taryba, tarybos pirmininkas, prezidiumas, revizijos komisija (iki 1992 m.)

    Slide 152

    Vietos savivaldos sistema Lietuvoje 1995-2003-aisiais metais:

    • Vienpakopės sistemos sukūrimas – 56 miestų ir rajonų savivaldybės, nuo 2000 m. – 60 savivaldybių

    • Apskričių – prefekto tipo teritorinių valstybinio administravimo subjektų įsteigimas (10 apskričių)

    • Grynosios proporcinės rinkimų sistemos sukūrimas (partijų kandidatų sąrašai)

    • Tarybos-burmistro (renkamas meras ir pavaduotojas iš tarybos narių) arba tarybos-magistrato modeliai (renkamas meras, pavaduotojas ir valdyba iš tarybos narių)

    • Politinės institucijos atskirtos nuo savivaldybės administracijos, savivaldybės administratoriaus pareigybės įvedimas

    • Savivaldybės kontrolieriaus, seniūno pareigybių įvedimas (ne iš tarybos narių)

    • Savarankiškųjų ir valstybės deleguotojų funkcijų atskyrimas

    • Nuo 1997 m. – mero aparatas (pavaduotojai, patarėjai), seniūnas ne iš tarybos narių

    Slide 153

    Vietos savivaldos sistema Lietuvoje nuo 2003-ųjų metų:

    • Politinę valdžią vykdo tik savivaldybės taryba

    • Vykdomoji institucija – administracijos direktorius – ne tarybos narys

    • Vykdomoji institucija atsiskaito savivaldybės tarybai

    • Administracijos direktorius – ir administracijos vadovas

    • Tarybos – administratoriaus modelis

    Slide 154

    Savivaldybių institucijos (pagal aktualią Vietos savivaldos įstatymo redakciją 2007 01):

    Meras

    • Pavaduotojai

  • Administracijos direktorius

    • Pavaduotojai

    • Administracija

  • Taryba

    • Kolegija, komitetai, komisijos

  • Savivaldybės kontrolierius

  • Viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos ir įmonės

  • Slide 155

    Savivaldybių funkcijos (pagal aktualią Vietos savivaldos įstatymo redakciją 2007 01):

    Pagal sprendimų priėmimo laisvę:

    • Savarankiškosios

    • Ribotai savarankiškos (priskirtosios)

    • Valstybinės (perduotos savivaldybėms)

    • Sutartinės

      Pagal veiklos pobūdį:

    • Vietos valdžios

    • Viešojo administravimo

    • Viešųjų paslaugų teikimo

    Slide 156

    Savarankiškosios savivaldybių funkcijos (pagal aktualią redakciją 2007 01):

    • 1) ikimokyklinis vaikų ugdymas;

    • 2) vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas;

    • 3) suaugusiųjų neformalusis švietimas;

    • 4) maitinimo paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose;

    • 5) socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis;

    • 6) savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto;

    • 7) gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo organizavimas, viešųjų bei sezoninių darbų organizavimas;

    • 8) dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir prevencijos vietinių programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant savivaldybių teritoriją aptarnaujančias policijos įstaigas bei įtraukiant į šią veiklą visuomenines organizacijas ir gyventojus);

    • 9) kūno kultūros ir sporto plėtojimas;

    • 10) turizmo ir gyventojų poilsio organizavimas;

    • 11) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas, vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektų paskelbimas savivaldybės saugomais objektais;

    • 12)sąlygų verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;

    • 13) kitos funkcijos, kurios nepriskirtos valstybės institucijoms.

    Slide 157

    Priskirtosios funkcijos (pagal aktualią įstatymo redakciją 2007 01) (I):

    • 1) vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas;

    • 2) kaimo bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toli nuo mokyklos, nemokamo pavežėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;

    • 3) vaikų ir jaunimo teisių apsauga, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi bendrojo lavinimo ar kitokioje švietimo sistemos mokykloje užtikrinimas;

    • 4) socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimas;

    • 5) sąlygų neįgalių gyventojų (invalidų, visiškos negalios invalidų) socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas;

    • 6) savivaldybių sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas;

    • 7) pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra;

    • 8) alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių kontrolė;

    • 9) teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas;

    • 10) gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (muziejų, teatrų bei kitų kultūros įstaigų steigimas ir jų veiklos priežiūra), savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas ir jų veiklos priežiūra;

    • 11) statybos ir architektūros reikalavimų užtikrinimas;

    • 12) kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga;

    • 13) statinių naudojimo priežiūra, leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius išdavimas pagal kompetenciją;

    Slide 158

    Priskirtosios funkcijos (pagal aktualią įstatymo redakciją 2007 01) (II):

    • 14) infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas, turizmo, būsto, smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas;

    • 15) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo;

    • 16) šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir valymo organizavimas;

    • 17) valstybės paramos būstui įsigyti tvarkymas, socialinių būstų suteikimas;

    • 18) aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga;

    • 19) sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas;

    • 20) komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas;

    • 21) vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas;

    • 22) keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas;

    • 23) adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų bei gyvenamųjų namų ir butų numerių) suteikimas ir keitimas;

    • 24) ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas bei kapinių priežiūros organizavimas;

    • 25) dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant regionų plėtros programas;

    • 26) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešosiose vietose nustatymas;

    • 27) leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

    Slide 159

    Valstybinės funkcijos (pagal aktualią įstatymo redakciją 2007 01) (I):

    • 1) civilinės būklės aktų registravimas;

    • 2) įstatymų priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;

    • 3) civilinės saugos organizavimas;

    • 4) savivaldybės priešgaisrinių tarnybų organizavimas;

    • 5) dalyvavimas valdant valstybinius parkus;

    • 6) kompensacijų (šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui, lengvatinio keleivių vežimo ir kt.) skaičiavimas ir mokėjimas;

    • 7) mažas pajamas turinčių šeimų vaikų nemokamo maitinimo organizavimas visų tipų bendrojo lavinimo mokyklose;

    • 8) socialinių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;

    • 9) savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise;

    • 10) piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus nagrinėjimas bei sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo priėmimas;

    Slide 160

    Valstybinės funkcijos (pagal aktualią įstatymo redakciją 2007 01) (II):

    • 11) valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdymas;

    • 12) dokumentų pilietybei suteikti rengimas;

    • 13) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė;

    • 14) savivaldybėms pagal teisės aktuspriskirtų archyvinių dokumentų tvarkymas;

    • 15) dalyvavimas atrenkant šauktiniusį karo tarnybą;

    • 16) statistikos duomenų teikimas;

    • 17) dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų užimtumo programas;

    • 18) dalyvavimas organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus;

    • 19) dalyvavimas rengiant gyventojų apklausas ir referendumus;

    • 20) dalyvavimas atliekant gyventojų ir būstųbei kitus visuotinius surašymus;

    • 21) kitos įstatymų perduotos funkcijos.

    Slide 161

    Tarpvyriausybinių santykių raida JAV:

    • “Sluoksniuoto pyrago” federalizmas, 1890 - 1930(konfliktai tarp valstijų ir vietos valdžių; neaiškiai apibrėžtos ribos ir įtakos sferos; nedaug kontaktų tarp skirtingų sluoksnių)

    • “Marmurinio pyrago” federalizmas, 1930 - 1960 (bendradarbiavimo federalizmas; sprendžiamos bendros Depresijos, II pasaulinio karo, komunizmo sukeltos problemos; veikia tarpvyriausybinė komanda)

    • “Vandens čiaupo” federalizmas, 1940 - 1970 (koncentruotas federalizmas; tarpvyriausybiniai ryšiai funkciniai, specifiniai; nacionalinis planavimas, detalūs kategoriniai grantai, tam tikrų paslaugų standartų priežiūra)

    • “Žydintis” federalizmas, 1950 - 1970 (kūrybinis federalizmas; sprendžiamos įvairios socialinės problemos; Johnsono “Didžiosios visuomenės” programa; pilieičių dalyvavimas, programinis planavimas ir kt.)

    Slide 162

    Tarpvyriausybinių santykių raida JAV:

    • “Saugomos užtvaros” federalizmas, 1960 - 1980 (konkurencija, koordinavimo, programų efektyvumo problemos; kategorinių grantų reorganizavimas, blokiniai grantai)

    • “Fasadinis” federalizmas, 1970 - 1980 (stipri federalinė valdžia, tarpvyriausybiniai ryšiai - tik fasadiniai; paskolos, tiesioginiai Washingtono kontaktai su vietos valdžia)

    • “Pasirūpink savimi” federalizmas, nuo 1980 (federalinis deficitas, sumažinta federalinės valdžios parama subnacionalinei valdžiai; konkurencija ne dėl federalinių grantų, bet dėl bet kokių pajamų šaltinių; valstijos ir vietos valdžia išmoko teikti paslaugas efektyviai)

    Slide 163

    Mandatai (federaliniai tarpvyriausybinio reguliavimo aktai):

    • Persikertantys reikalavimai

    • Standartų reikalavimai

    • Sankcijos

    • Tiesioginiai nurodymai

    Slide 164

    Federalinės vyriausybės paramos valstijoms ir vietos valdžiai formos:

    • Specifinės dotacijos (88proc.)

      • formulės dotacijos (skirstomi pagal kokią nors formulę)

      • projekto/diskrecinės dotacijos (federaliniai administratoriai juos skiria savo nuožiūra)

      • formulės/projekto dotacijos (federalinių administratorių pasirinkimas formulės ribose)

    • Bendrosios dotacijos (11proc.) (valstijų ir vietos valdžioms suteikiama laisvė pačioms pasirinkti kaip išleisti lėšas)

    Slide 165

    Biudžeto valdymas ir strateginis planavimas viešajame sektoriuje

    Paskaita Nr.8

    Slide 166

    Valstybės piniginiai ištekliai:

    • Valstybės biudžetas

    • Savivaldybių biudžetai

    • Skolintos ir investuotos lėšos

    • Nebiudžetiniai fondai:

      • Valstybinio socialinio draudimo fondas

      • Privalomojo sveikatos draudimo fondas

      • Kiti fondai (Privatizavimo fondas, Kaimo rėmimo fondas, Kultūros ir sporto rėmimo fondas ir kt.)

    Slide 167

    Valstybės biudžeto pajamos

    Nemokestinės pajamos

    Mokestinės pajamos

    Kitos pajamos

    Pajamos iš valstybės

    turto

    Pelno mokestis

    Pridėtinės vertės

    mokestis

    Biudžetinių įstaigų

    pajamos

    už teikiamas

    paslaugas

    Lietuvos banko

    likutinis pelnas

    Akcizai

    Mokestis už

    valstybės gamtos

    išteklius

    Negrąžintinė

    finansinė

    parama

    Tarptautinės prekybos

    ir sandorių

    mokesčiai

    Mokestis už valstybės

    kapitalo naudojimą

    Valstybės rinkliavos

    Dotacijos

    Palūkanos už paskolas

    ūkio subjektams

    Kitos pajamos

    Konsulinis mokestis

    Slide 168

    Savivaldybių biudžetų pajamos:

    pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus

    • pajamos iš savivaldybių turto

    • savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos

    • pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę, valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius ir Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus

    • valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervedamos lėšos

    • negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos)

    • kitos įstatymų nustatytos pajamos

    • įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą 

    Slide 169

    Mokestinės savivaldybių pajamos:

    • Gyventojų pajamų mokestis

    • Žemės mokestis

    • Valstybinės žemės ir valstybinių telkinių nuomos mokestis

    • Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokestis

    • Vietinės rinkliavos

    • Prekyviečių mokestis

    • Paveldimo ir dovanojamo turto mokestis

    • Kitos mokestinės pajamos

    Slide 170

    LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETAS

    Pajamos | Iš viso (tūkst. Lt)

    PAJAMOS 11094037

    MOKESČIAI 10195775

    Pajamų ir pelno mokesčiai 2517155

    Gyventojų pajamų mokestis 1520132

    Pelno mokestis 997023

    Prekių ir paslaugų mokesčiai 7505407

    Pridėtinės vertės mokestis* 5119081

    Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos

    miškų įstatymą 13000

    Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos

    Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą 230000

    Akcizai 1972440

    Cukraus mokesčiai 4500

    Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 20000

    Transporto priemonių mokesčiai 50100

    Mokestis už aplinkos teršimą 25166

    Rinkliavos 71120

    Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 173213

    Slide 171

    LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETAS

    Pajamos | Iš viso (tūkst. Lt)

    KITOS PAJAMOS 898262

    Turto pajamos 273179

    Palūkanos už paskolas 71279

    Palūkanos už depozitus 12500

    Lietuvos banko likutinis pelnas 55000

    Dividendai 49885

    Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise 17900

    Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 15615

    Naftos ir dujų išteklių mokestis 51000

    Pajamos už teikiamas paslaugas 547370

    Pajamos už patalpų nuomą 16000

    Konsulinis mokestis 50000

    Pajamos už atsitiktines paslaugas 287302

    Įmokos už mokslą aukštosiose mokyklose 172068

    Žyminis mokestis 10000

    Kitos pajamos 12000

    Kitos neišvardytos pajamos 77713

    Slide 172

    LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETAS

    Pajamos | Iš viso (tūkst. Lt)

    SANDORIAI SU MATERIALIUOJU IR NEMATERIALIUOJU TURTU BEI FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMAS 79905

    Ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamos 66920

    Žemė 39420

    Kitas ilgalaikis materialusis turtas 27500

    SANDORIAI SU FINANSINIU TURTU 12985

    Kitos gautinos sumos 12985

    Iš viso 11173942

    Europos Sąjungos parama 2676398

    IŠ VISO 13850340

    Slide 173

    Akcizais apmokestinamos šios prekės:

    etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai

    • apdorotas tabakas

    • energetiniai produktai

    • elektros energija

    • kiti energetiniai ir neenergetiniai produktai, jeigu jie naudojami kaip variklų degalai

    • kiti angliavandeniliai naudojami kaip šildymui skirtas kuras

    Slide 174

    Pelno mokesčio tarifai:

    • Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą

    • užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą

    • pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą

    Slide 175

    Gyventojų pajamų mokesčio tarifai:

    • 27 proc.

    • 15 proc. (pajamoms iš paskirstytojo pelno, sportininkų pajamoms, atlikėjų pajamoms, honorarui, pajamoms iš kūrybos pagal autorinę sutartį, pajamoms gautoms iš turto nuomos, ne individualios veiklos turto pardavimo pajamoms ir kt.)

    Slide 176

    Pridėtinės vertės mokesčio tarifai:

    • 18 proc. - standartinis tarifas

    • 9 proc. – gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms, už kurias apmokama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, lengvatinių kreditų ar specialių fondų

    • 5 proc. – lengvatinis tarifas knygoms, vaistams, keleivių vežimo paslaugoms, turizmo paslaugoms, ekologiškiems produktams, šviežiai mėsai, gyvoms žuvims ir kt.

    • 0 proc. - prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atvejais

    • 6 proc. - kompensacinis tarifas ūkininkams

    Slide 177

    Vyriausybės rezervo lėšos:

    • Vyriausybės rezervasturi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos

    • Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, bei kitoms reikmėms

    Slide 178

    Valstybės apyvartos lėšos:

    • Valstybės biudžeto apyvartos lėšos sudaromos iš biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka - iš biudžeto pajamų

    • Apyvartos lėšos naudojamos specialiųjų programų nepanaudotų lėšų likučiams grąžinti ir biudžeto lėšų stygiui dengti

    Slide 179

    Valstybės dotacijos savivaldybėms:

    • Bendroji dotacija

      • Savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti

      • Savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti

    • Specialiosios tikslinės dotacijos

      • Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti

      • Priskirtajai (ribotai savarankiškajai) savivaldybių funkcijai atlikti (vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrajam lavinimui organizuoti)

      • Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms vykdyti

    Slide 180

    Biudžeto formavimo principai:

    • Nuolatinio funkcijų vykdymo

    • Taupumo ir ekonomiškumo

    • Biudžeto balanso (tik šis principas Lietuvoje įtvirtintas teisės aktais)

    • Realaus kasos darbo

    • Biudžeto pilnumo

    • Bendrojo išlaidų padengimo

    • Individualaus įvertinimo

    • Viešumo

    Slide 181

    Biudžeto formavimo metodai:

    • Inkrementinio biudžeto sudarymo (angl. incremental budgeting)

    • Nustatytų ribų

    • Kritinių dydžių

    • Rezultatų ir programinio biudžeto sudarymo (angl. performance budgeting)

    • “nulinio pagrindo” biudžeto formavimo (angl. zero-based budgeting)

    Slide 182

    Valstybės investicijos:

    • Valstybės investicijų programa (kiekvienais metais kartu su biudžeto įstatymu tvirtinama trims metams), asignavimų valdytojų investicijų planai

    • Investicijų įstatymas

    • 2004 m. Finansų ministro įsakymas“Dėl valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikos patvirtinimo”

      • Rengiami investiciniai planai, nurodomas investicijų projektų ryšys su veiklos tikslais, nustatomi vertinimo kriterijai, įvertinamos alternatyvos, parenkama geriausia alternatyva

    Slide 183

    Valstybės ir savivaldybių turtas:

    • Ilgalaikis materialusis – žemė ir kt.

    • nematerialusis – turtinės teisės, patentai licenzijos, valstybės vardas ir kt.

    • Trumpalaikis materialusis

    • Finansinis – biudžeto pajamos ir kt.

    Slide 184

    Valstybės skola:

    • Centrinės valdžios skola

    • Vietinės valdžios skola

    • Socialinės apsaugos fondų skola

    • Vidaus skola

      • Ilgalaikiai įsipareigojimai: indėliai, vertybiniai popieriai, paskolos

      • Trumpalaikiai įsipareigojimai: indėliai, vertybiniai popieriai, paskolos

    • Užsienio skola

      • Ilgalaikiai įsipareigojimai: indėliai, vertybiniai popieriai, paskolos

      • Trumpalaikiai įsipareigojimai: indėliai, vertybiniai popieriai, paskolos

    • Tarptautiniai skolintojai: Europos Tarybos vystymo bankas, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas

    • Valstybės netiesioginė skola: garantijų institucijų įsipareigojimai (UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, UAB “Investicijų ir verslo garantijos”)

    Slide 185

    Valstybės fondai:

    • Privatizavimo fondas

      • Pajamos: iš privatizavimo sandorių, palūkanos už atidėtas įmokas, baudos, delspinigiai

      • Išlaidos: gyventojų santaupoms atkurti, Vyriausybės programoms įgyvendinti, VTF ir Privatizavimo komisijos funkcijoms atlikti, objektams parengti privatizuoti

    • Rezervinis (stabilizavimo) fondas

      • Lėšų likutis: valstybės skolai padengti; Pajamos: iš investavimo; Išlaidos: pensijų reformai vykdyti

    • 1990 m. blokados fondas

      • Ilgalaikis materialusis turtas (auksas, brangakmeniai)

    • Valstybinis socialinio draudimo fondas

    • Privalomas sveikatos draudimo fondas

    Slide 186

    Viešojo sektoriaus apskaitos reforma:

    • Buhalterinės apskaitos įstatymas (2001 m.)

      • Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. (įst. 2 straipsnis, 5)

    • Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcija (2005 m. birželio 29 d.)

    • Tarptautiniai viešojo sektoriaus apskaitos standartai Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai

    Slide 187

    Viešojo sektoriaus apskaitos reforma:

    • Apskaitos tvarkymas piniginio įkainojimo principu (angl. cash-based accounting)

      • Visas organizacijos turtas, taip pat veiklos rezultatai buhalterinėje apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje turi būti įkainotas pinigais

    • Apskaitos tvarkymas kaupimo principu (angl. accrual accounting)

      • Ūkiniai faktai buhalterinėje apskaitoje privalo būti fiksuojami tada, kai šie faktai įvyksta: gautos pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos tada, kai jos patiriamos

      • taip pat vykdoma ir turto bei įsipareigojimų (skolų) apskaita

    Slide 188

    Buhalterinės apskaitos dokumentai:

    • Apskaitos registrai

      • Bendrasis žurnalas

      • Pirkimų skolon žurnalas

      • Pardavimų skolon žurnalas

      • Pinigų gavimo žurnalas

      • Pinigų mokėjimo žurnalas

      • Parduotų prekių savikainos žurnalas

      • Didžioji knyga

      • Kasos knyga

      • Apyvartos žiniaraštis

      • Kasos dokumentų registras

      • Skolų tiekėjams registras

      • Pirkėjų skolų registras

      • Atsargų apskaitos kortelė

      • Ilgalaikio turto apskaitos kortelė

      • Ilgalaikio turto žiniaraštis

      • Atsargų judėjimo žurnalas

      • Darbo užmokesčio žiniaraštis

      • Asmens sąskaitos kortelė

    Slide 189

    Finansinės atskaitomybės dokumentai (kaupimo principas):

    • Bendrasis sąskaitų planas

    • Finansinės būklės ataskaita

    • Veiklos rezultatų ataskaita

    • Grynojo turto pokyčių ataskaita

    • Pinigų srautų ataskaita

    Slide 190

    Biudžeto programinio formavimo etapai:

    • Nustatyti asignavimų valdytojo tikslus;

    • išvardinti asignavimų valdytojo programas;

    • nusakyti programų tikslus;

    • išvardinti programų uždavinius ir įvertinimo kriterijus;

    • apibūdinti uždavinių įgyvendinimo priemones;

    • susieti programas ir uždavinius su einamųjų metų valstybės biudžeto išlaidomis;

    • sudaryti bendrą programų išlaidų suvestinę.

    Slide 191

    Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių rengimo planas ( I etapas)

    6.

    • Pateikia (iki 04 28)

    • valstybės biudžeto prognozuojamų pagrindinių makroekonominių rodiklių projektą ;

    • Seimo rezoliucijos dėl trijų metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių projektą bei savivaldybių biudžetų pajamų ir dydį ir išlyginimą lemiančių trijų metų rodiklių tvirtinimo įstatymo projektą;

    • siūlomų naujų ir netęstinų programų sąrašo projektą;

    • maksimalių asignavimų nustatymo bendrųjų principų projektą.

    Valstybės įmonė

    turto fondas

    Vyriausybė

    Pateikia (Iki 04 14) duomenis apie

    numatomas gauti

    pajamas iš

    privatizavimo

    Sandorių per tris metus

    Patvirtina strateginius tikslus

    iki kovo 15 d.

    1.

    4.

    5.

    Statistikos departamentas

    • Pateikia (iki 04 14)

    • Trijų metų prognozuojamus makroekonominius rodiklius

    • BVP

    • pagrindinių rūšių pramonės produkcijos gavybos;

    • bendrosios žemės ūkio produkcijos

    • transporto plėtojimo;

    • statybos paslaugų plėtojimo;

    • ryšių ir informatikos plėtojimo

    • užsienio prekybos ir jos struktūrų elementų;

    • vartotojų kainų indeksų;

    • darbo užmokesčio fondo dydžio, darbo užmokesčio indeksų ir darbuotojų skaičiaus;

    • investicijų, investavimo krypčių bei finansavimo šaltinių

    Finansų ministerija

    Pateikia praeitų metų

    ataskaitinius duomenis

    Iki kovo 24 d.

    2.

    • Pateikia informaciją apie:

    • tęstinas programas ir naujas

    • šių programų priemones;

    • .naujas programas prioritetine

    • tvarka;

    • netęstinos programos;

    • grąžintinas ir mokėtinas paskolų sumas

    7.

    Naujų ir netęstinų investicinių projektų

    sąrašas

    iki balandžio 28 .

    Asignavimų valdytojai

    Informaciją apie

    naujus ir netęstinus investicinius projektus

    Kitos valstybės

    institucijos

    3.

    Ūkio ministerija

    (iki balandžio 3d.)

    Skaidrės

    Slide 192

    Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių rengimo planas ( II etapas)

    Vyriausybė

    Vyriausybės kanceliarija

    Patvirtina pagrindinius prognozuojamus makroekonominius rodiklius

    ir maksimalių asignavimų nustatymo bendruosius principus

    Finansų ministerija

    Informuoja per 10 d.d.

    Pateikia duomenis

    iki liepos d.

    apie šiais metais grąžintinas

    ir mokėtinas sumas

    Apie numanomą asignavimų apimtį

    Apie Valstybės investicijų per tris metus

    programai numatomų skirti

    valstybės investicijų kontrolines sumas

    Asignavimų valdytojai

    • Pateikia (iki birželio 20 d.):

    • Strateginius veiklos planus kartu su

    • Valstybės biudžeto programų sąmatų

    • projektais su atitinkamais skaičiavimais;

    • informaciją apie vykdomas programas

    • (kartu su vertinimo kriterijais)

    Ūkio ministerija

    Pateikia (iki birželio 20 d.)

    valstybės investicijų per tris metus metmenis

    Asignavimų valdytojai, kuriems perskolintos paskolos, gautos valstybės vardu

    ar suteiktos paskolos su valstybės garantijas kuriems numatoma

    suteikti ar perskolinti tokias paskolas

    Slide 193

    2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių rengimo planas ( III etapas)

    Nustato galutinius

    asignavimų dydžius

    Vyriausybė

    Vyriausybės kanceliarija

    Parengia ir pateikia (iki m. rugsėjo 25 d.)

    LR Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

    finansinių rodiklių galutinius projektus ir su jais susijusių teisės aktų projektus

    Išanalizuoja asignavimų valdytojų strateginius veiklos planus

    ir Valstybės investicijų per tris metus programos metmenis

    Pateikia išvadas

    (iki liepos 7 d.)

    Parengia ir pateikia (iki rugsėjo 25 d.)

    LR Valstybės investicijų 2001 -2003 m. programos

    patikslintą projektą

    Finansų ministerija

    Ūkio ministerija

    Parengia ir pateikia (iki rugsėjo 5 d.)

    LR Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

    finansinių rodiklių pirminius projektus

    Parengia ir pateikia (iki rugsėjo 5 d.)

    LR Valstybės investicijų 2001 -2003 m. programos

    projektą

    Žymėjimai :

    1 etapas

    2 etapas

    Slide 194

    Valstybės biudžeto svarstymas ir tvirtinimas

    I. Valstybės biudžeto projekto pateikimas

    VYRIAUSYBĖ

    1.Valstybės biudžeto projektas

    2.Duomenys, kuriais pagrįstas projektas

    SEIMAS

    Artimiausiame Seimo posėdyje išklausomas Vyriausybės pranešimas apie valstybės

    biudžeto projektą

    Seimo sekretoriatas

    Seimo Biudžeto ir finansų

    komitetas

    Kiti seimo komitetai

    ir frakcijos

    Seimo valdyba

    Valstybės

    kontrolierius

    II. Valstybės biudžeto projekto svarstymas Seimo komitetuose

    Siūlymai ir pastabos iš suinteresuotų asmenų

    Skiriama ne mažiau 15 d.

    Išnagrinėja jų konpetenciją atitinkančius valstybės biudžeto klasifikacinius skyrius, pateikia

    PATAISAS, IŠVADAS IR PASIŪLYMUS

    iki lapkričio 10 d

    IŠVADA

    iki lapkričio 15 d

    Slide 195

    Valstybės biudžeto svarstymas ir tvirtinimas (tęsinys)

    III. Valstybės biudžeto svarstymas Seimo

    Biudžeto ir finansų komitete

    Gavus kitų komitetų išvadas, nuomones, pataisas, kartu su Vyriausybės, frakcijų, kitų komitetų atstovais apsvarsto biudžeto projektą ir pateikia išvadas

    • IV. Valstybės biudžeto I svarstymas Seime

    • išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas;

    • kitų komitetų, atskirų Seimo narių nuomonės bei pastabos, kurioms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas

    • I. Valstybės biudžeto II svarstymas Seime

    • Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą;

    • Vyriausybės atstovo pranešimas, diskusijos

    Papildomas svarstymas atmetus biudžeto projektą

    Tvirtinimas

    Esant daug svarbių pastabų grąžinamas Vyriausybei pataisyti

    Laiku nepatvirtinus išlaidos biudžetinių

    metų pradžioje vienam mėn. negali viršyti

    1/12 praėjusių metų biudžeto išlaidų

    Slide 196

    Viešųjų institucijų veiklos vertinimas, kontrolė ir priežiūra. Efektyvumo problema viešajame administravime

    Paskaita Nr. 9

    Slide 197

    Atskaitomybės formos:

    • Hierarchinė – atskaitomybė tiesioginiam vadovui; kontrolės šaltinis – organizacijos viduje, kontrolės laipsnis - aukštas

    • Politinė – atskaitomybė piliečiams, rinkėjams, politikams, klientams, interesų grupėms ir kt; kontrolės šaltinis – už institucijos ribų; kontrolės laipsnis - žemas

    • Teisinė – atskaitomybė prieš įstatymą; kontrolės šaltinis – už institucijos ribų; kontrolės laispnis - aukštas

    • Profesinė – atskaitomybė kaip profesinė atsakomybė; kontrolės šaltinis – vidinis; kontrolės laipsnis - žemas

    Slide 198

    Atskaitomybės formos:

    • Hierarchinė

    • Rinkos

    • Tinklų

    • Procedūrų

    • Procesų

    • Rezultatų

    Slide 199

    Atskaitomybės įtvirtinimo mechanizmai (1):

    • Viešumas

    • Vidinė drausmė

    • Rinka

    • Grupių spaudimas

    • Visuomenės spaudimas

    Slide 200

    Atskaitomybės įtvirtinimo mechanizmai (2):

    • Teisminės valdžios kontrolė

    • Politinė kontrolė:

      • Ministrų atsakomybė

      • Finansavimas

      • Tyrimai

      • Rinkėjų taryba

      • Antrinių teisės aktų leidybos kontrolė

      • Postauditas

    • Vykdomosios valdžios kontrolė:

      • Galios personalo atžvilgiu

      • Tyrimai

      • Reorganizacija

      • Biudžetinės galios

      • Ministrų patarėjai ir kabinetai

    Slide 201

    Valstybės kontrolė Lietuvoje:

    • Valstybės kontrolės departamento įstatymas, 1990 m.

    • Valstybės kontrolės departamentas tapo INTOSAI ir EUROSAI nariu, 1992 – 1993 m.

    • Valstybės kontrolės įstatymas, 1995 m.

    • Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, 2000 m.

    • Valstybiniai audito reikalavimai, 2002 m.

    • Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas, 2002 m.

    • Valstybės kontrolei pavesta atlikti tarptautinių sutarčių, ES finansinės paramos, valstybės dotacijų savivaldybėms auditą, 2003 m.

    • Seime įsteigtas Audito komitetas, 2004m.

    Slide 202

    Valstybės kontrolė Lietuvoje:

    • Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija

    • Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai yra:

      • 1) prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas

      • 2) užtikrinti, kad valstybinis auditas atitiktų Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI priimtus tarptautinius standartus ir įtvirtintų teigiamą valstybinio audito vaidmenį bei poveikį valstybei ir visuomenei

        (Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, 2001 m.)

    Slide 203

    Audito rūšys:

    • Finansinis auditas - audituojamo subjekto finansinės atskaitomybės vertinimas, apimantis apskaitos dokumentų ištyrimą ir nuomonės dėl finansinių ataskaitų pareiškimą; finansinės atskaitomybės ir sandorių auditas, apimantis teisės aktų laikymosi priežiūrą

    • Veiklos auditas - audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklos įvertinimas ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu; ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo kriterijai nustatomi pagal INTOSAI standartus Valstybinio audito reikalavimuose

      (Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, 2001 m.)

    Slide 204

    Veiklos audito kriterijai:

    • Ekonomiškumas suprantamas kaip minimalus išteklių panaudojimas išlaikant nustatytą produkto ir/ar teikiamų paslaugų kokybę

    • Efektyvumas suprantamas kaip santykis tarp pagaminto produkto ir/ar paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių

    • Rezultatyvumas (veiksmingumas) suprantamas kaip tikslų pasiekimo lygis, taip pat kaip santykis tarp pasiekto efekto ir tikslams pasiekti panaudotų išteklių

      (Valstybinio audito reikalavimai, 2002 m.)

    Slide 205

    Audito planas apima:

    • audito tikslus

    • audito objektą

    • subjektą

    • pagrindines audito hipotezes ir/ar klausimus, į kuriuos reikia atsakyti norint pasiekti audito tikslus

    • audito mastą

    • audito darbo metodus ir procedūras

    • audito organizavimą

    • audito laiko grafiką

    • audito kokybės kontrolės priemones

      (Valstybinio audito reikalavimai, 2002 m.)

    Slide 206

    Savivaldybės kontrolierius:

    • Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje. Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga

    • Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) prižiūri, ar teisėtai, tikslingai ir efektyviai naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, kitas savivaldybės turtas ir savivaldybei perduotas valstybės turtas

      (Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2000 m.)

    Slide 207

    Vidaus audito teisinis reglamentavimas:

    • Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas, 2002 m.

    • Finansų ministro įsakymas dėl pavyzdinės vidaus audito metodikos, Vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių ir Vidaus audito poreikio analizės metmenų patvirtinimo, 2003 m.

    Slide 208

    Vidaus auditas ir vidaus kontrolė:

    • Vidaus auditas - viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemos dalis, kurios dėka, vidaus auditoriams vykdant nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos gerinimą

    • Vidaus kontrolė – viešjo juridinio asmens vadovo sukurta visų kontrolės rūšių sistema, kurios dėka siekiama užtikrintiveiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, strateginių ir kitų veiklos planų įgyvendinimą, turto apsaugą, informacijos ir ataskaitų patikimumą ir išsamumą, sutartinių ir kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims laikymąsi bei su visa tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą

      (Vidaus audito ir kontrolės įstatymas, 2002 m.)

    Slide 209

    Vidausaudito uždaviniai:

    • nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų

    • patarti viešojo juridinio asmens vadovui, kaip mažinti rizikos veiksnių įtaką viešojo juridinio asmens veiklai

    • teikti viešojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas dėl viešojo juridinio asmens veiklos ir vidaus kontrolės tobulinimo

    • vertinti viešojo juridinio asmens strateginių arba kitų veiklos planų, programų vykdymą bei valstybės ir savivaldybės turto naudojimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriais

    • vertinti viešojo juridinio asmens lėšų, gautų iš Europos Sąjungos bei užsienio institucijų ar fondų, administravimą ir panaudojimą

    • ne rečiau kaip vieną kartą per trejus metus įvertinti, kaip vidaus kontrolė veikia viešajame juridiniame asmenyje

      (Vidaus audito ir kontrolės įstatymas, 2002 m.)

    Slide 210

    Administracinė priežiūra:

    • Administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė:

    • 1. Administracinių sprendimų įgyvendinimas turi būti prižiūrimas ar kontroliuojamas.

    • 2. Kontrolės subjektą nustato sprendimą priėmusi institucija.

    • Juo gali būti: 1) sprendimą priėmusi institucija; 2) pavaldumo tvarka įgaliota institucija, prižiūrima įpareigojusios institucijos.

      (Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m., 9 str.)

    Slide 211

    Administracinė priežiūra:

    • Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas, 1998 m.; pakeitimo įstatymai, 2002 m., 2004 m.

    • Vyriausybės atstovai prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų

    • Siūlo panaikinti neteisėtus teisės aktus

    • Kai savivaldybės nesutinka, kreipiasi į teismą

    • Atlieka teisės aktų projektų priežiūrą

    Slide 212

    Administracinės procedūros:

    • Viešojo administravimo įstatyme numatytos administracinės procedūros piliečių prašymams nagrinėti

    • Dėl pažeistų teisių su prašymų kreipiasi nukentėjęs asmuo arba jo atstovas

    • Administracinę procedūrą inicijuoja institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo

    • Valstybės tarnautojo prievolė nusišalinti nuo administracinės procedūros tam tikrais atvejais

    • Institucija gali atlikti faktinių duomenų patikrinimą

      (Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m.)

    Slide 213

    Administraciniai teismai:

    • Administracinių teismų įsteigimo įstatymas, 1999 m.; Administracinių bylų teisenos įstatymas, 1999 m.; pakeitimo įstatymas, 2000 m.

    • Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo

    • žalos padarytos asmeniui neteisėtais viešųjų institucijų veiksmais

    • Tarnybinių ginčų

    • Ginčų dėl viešųjų institucijų kompetencijos pažeidimo

    • Rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidomo

    • ir kt.

    Slide 214

    Seimo kontrolierius:

    • Seimo kontrolierių įstatymas, 1994 m.; Seimo kontrolierių įstatymas, 1998 m.; pakeitimo įstatymas, 2004 m.

    • Seimo kontrolierius - LR Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, ginantis žmogaus teises ir laisves, tiriantis pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viešąjį administravimą

    • Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje

      (Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymas, 2004 m.)

    Slide 215

    Viešojo administravimo monitoringas:

    • 1.Viešojo administravimo monitoringas - teisės aktais nustatyta viešojo administravimo sistemos funkcionavimo stebėjimo sistema, kuria siekiama laiku pastebėti pokyčius, juos įvertinti, numatyti priemones, kurios neleistų susiformuoti neigiamai praktikai.

    • 2. Viešojo administravimo monitoringas vykdomas visose viešojo administravimo institucijose, neatsižvelgiant į jų pavaldumą bei juridinį statusą.

    • 3. Viešojo administravimo sistemos monitoringą organizuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

      (Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m., 10 str.)

    Slide 216

    Viešųjų institucijų veiklos vertinimo metodai ir modeliai:

    • Subalansuota rodiklių sistema (the Balanced Scorecard)

    • EKVF Tobulumo modelis (EFQM Excellence Model)

    • Bendroji įvertinimo sistema (Common Assessment Framework)

    • ISO 9000 serijos kokybės vadybos standartai

    • Sugretinimas

    Slide 217

    Sugretinimo rūšys

    • Strateginis

    • Veiklos rezultatų arba konkurencinis

    • Proceso

    • Funkcinis arba generinis

    • Vidinis

    • Išorinis

    • Tarptautinis

    Slide 218

    Dalijimasis gerąja ir geriausiąja patirtimi:

    “Kai dirbame gerai, turime

    dalintis geromis idėjomis su daugybe

    organizacijų, teikiančių įvairias

    viešąsias paslaugas”

    Besimokančios organizacijos:

    “...šiuolaikinėje [žinių]

    ekonomikoje turi konkuruoti

    [žinias kuriantys] tinklai,

    o ne įstaigos ar sektoriai”

    Sugretinimas

    Mokymosi kultūra:

    “Valstybės tarnyba turi tapti

    besimokančia organizacija.

    Reikalinga pasimokyti iš praeities

    pasisekimų ir klaidų.”

    Slide 219

    Veiklos matavimo samprata:

    “Veiklos matavimas yra reguliari organizacijos veikla, kuri užtikrina informaciją apie paslaugų teikimo rezultatus.”

    (Hatry, 1996, p.539 - 540).

    Slide 220

    Kodėl reikia matuoti veiklos rezultatus?

    • Tai, ką galima išmatuoti, galima ir atlikti;

    • Jeigu rezultatai nėra matuojami, negalima atskirti sėkmės nuo nesėkmės;

    • Jeigu nematyti, ar darbas sėkmingas, negalima už jį ir atlyginti;

    • Jeigu neatlyginama už sėkmingai atliktą darbą, tuomet tikriausiai yra finansuojamas prastas darbas;

    • Jeigu nematyti sėkmės, negalima iš jos ir pasimokyti;

    • Jeigu negalima nustatyti prastų rezultatų, tuomet negalima jų ir pagerinti;

    • Jeigu rezultatai neparodomi, tuomet negalima užsitarnauti ir visuomenės paramos.

    (Osborne, Gaebler, 1992)

    Slide 221

    Veiklos matavimo proceso sudėtinės dalys

    • Tikslai, rodikliai, siekiniai, rezultatai

    • Tikslų, rodiklių, siekinių nustatymas

    • Rezultatų matavimas

    • Veiklos matavimo informacijos panaudojimas

    Slide 222

    Sėkmingų veiklos rodiklių charakteristikos:

    • Pagrįstumas (validity) – rodikliai atitinka tikslus; rodikliai atspindi poreikius, kuriuos siekiama patenkinti, ir problemas, kuriuos siekiama išspręsti organizacijoje;

    • Patikimumas (reliability) – rodiklių vertės yra nedviprasmiškos; nėra sąlygų manipuliuoti informacija; tikslios informacijos sistemos; tikslūs stebėjimai;

    • Naudingumas (usefulness) – rodikliai yra aiškūs, reikšmingi, pritaikyti vadybos poreikiams; duomenys lengvai prieinami; rodikliai yra finansiškai pagrįsti; rodikliai pasitarnauja priimant sprendimus ir veikiant.

      (Mayne, Zapico-Goni, 1999, p.14).

    Slide 223

    Sėkmingo veiklos matavimo sąlygos:

    • viešųjų paslaugų teikėjų ir gavėjų įtraukimas, nustatant ir atrenkant veiklos sėkmės kriterijus;

    • išrankumas nustatant ekonominiu požiūriu optimalų veiklos rodiklių skaičių;

    • pavyzdžių panaudojimas, siekiant sumažinti sąnaudas ir veiklos rodiklių pusiausvyros nustatymas, kad būtų įvertintos įvairių suinteresuotų jėgų perspektyvos ir konfliktuojantys tikslai;

    • apibrėžimų, kurie panaudojami veiklos rodikliams sukurti,nuoseklumas ir palyginamumas;

    • Stebimos įstaigos galimybė kontroliuoti kokį nors rodiklį. Rodiklis neturėtų reprezentuoti tų reiškinių, kuriems vadovas neturi įtakos;

    • Veiklos rodiklių sistemos nuolatinis atnaujinimas. Veiklos rodiklių plėtra turi būti nuolat peržiūrima ir turėti rodiklių keitimo strategiją, kad šie visada išliktų reikšmingi.

      (Mayne, Zapico-Goni, 1999, p.19).

    Slide 224

    Sisteminis modelis

    Poreikiai

    Politikos tikslai

    Operatyviniai tikslai

    Veiksmingumas

    Ištekliai

    Inputs

    Veiklos

    procesai

    Išeiga

    Outputs

    Pasekmės

    Outcomes

    Efektyvumas

    Aplinka

    Sąnaudų veiksmingumas

    Ekonomiškumas

    Slide 225

    Veiksmingumo samprata:

    Veiksmingumas kaip kombinacija šių veiksnių:

    • Paslaugų kokybės;

    • Klientų būklės pokyčių;

    • Pozityvių pasekmių klientams;

    • Laipsnio, kuriuo pasiekiami tikslai.

    (Steering Commitee for Review of Commonwealth/State Service Provision, 2000)

    Slide 226

    Socialinių paslaugų vaikams ir probleminėms šeimoms klientai:

    • Vaikai, kuriems padaryta ar gali būti padaryta kokia nors žala;

    • Vaikų, kuriems padaryta ar gali būti padaryta kokia nors žala, šeimos;

    • Asmenys, suteikiantys informaciją apie vaikų teisių pažeidimus;

    • Vaikų globėjai;

    • Bendruomenė, kuri siekia apsaugoti vaikus.

    (Tilbury, 2002, p.140)

    Slide 227

    Vaikų apsaugos politikos skirtingi tikslai:

    • 1.apsaugoti vaikus nuo jų teises pažeidžiančių tėvų;

    • 2.padėti socialiai remtiniems tėvams saugiai rūpintis vaikais.

    Slide 228

    Socialinės paslaugos vaikams ir probleminėms šeimoms – išeigos rodikliai

    • 1.Vaikų ir probleminių šeimų, kurioms suteiktos paslaugos, skaičius per 1 metus;

    • 2.Socialinių darbuotojų apsilankymų šeimose skaičius per 1 metus;

    • 3.Vaikų, kuriems suteikta globa, skaičius per 1 metus;

    • 4.Vaikų, kurie buvo įvaikinti, skaičius per 1 metus.

    Slide 229

    Socialinės paslaugos vaikams ir probleminėms šeimoms - pasekmių rodikliai

    • 1.Nustatytų vaikų teisių apsaugos pažeidimų skaičius per 1 metus;

    • 2.Globojamų vaikų mokymosi pasiekimai;

    • 3.Buvusių globotinių įsidarbinimas, mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas;

    • 4.Mokyklos nelankantys globojami vaikai;

    • 5.Nuobaudos ir nuosprendžiai, globojamiems vaikams padarius nusikaltimus;

    • 6.Globojamų vaikų sveikata.

    Slide 230

    Socialinės paslaugos vaikams ir probleminėms šeimoms – išteklių rodikliai

    • 1.Finansiniai ištekliai: išlaidos socialinėms paslaugoms savivaldybėje per 1 metus

      • 1.1.Vaikų teisių apsaugos tarnyba

      • 1.2.Socialinės globos įstaigos

      • 1.3.Dienos centrai

    • 2.Žmogiškieji ištekliai: Socialinių paslaugų srityje dirbančių darbuotojų skaičius ir atlyginimo dydžiai

      • 2.1.lankomosios priežiūros darbuotojai

      • 2.2.Socialinės globos įstaigų darbuotojai

      • 2.3.Vaikų teisių apsaugos tarnybų administracinio personalo darbuotojai

      • 2.4.Dienos centrų darbuotojai

    • 3. Laiko ištekliai: laikas, skiriamas vieno kliento aptarnavimui

    Slide 231

    Socialinės paslaugos vaikams ir probleminėms šeimoms – veiklos procesų rodikliai

    • 1.Strateginis valdymas

      • Planavimas

      • Įgyvendinimas

      • Vertinimas

    • 2.Kokybės valdymas

    • 3.Žinių ir inovacijų valdymas

    • 4.Socialinių paslaugų marketingas

    • 5.Žmogiškųjų išteklių valdymas

    • 6.Projektų valdymas

    • 7.Ryšiai su bendruomenėmis ir NVO

    • 8.Veiklos koordinavimas su kitomis institucijomis ir įstaigomis

    Slide 232

    Vaikų apsaugos veiklos rodikliai 2000-aisiais metais Australijoje

    Šaltinis: SCRCSSP, 2000; Tilbury, 2000, p.143

    Slide 233

    Jungtinės Karalystės “Geriausios vertės” socialinių paslaugų veiklos rodikliai 2001-2002 metais I

    • A1 Vaikų globos vietos stabilumas

    • A2 Globojamų vaikų mokymosi pasiekimai

    • A3 Pakartotinis įregistravimas Vaikų apsaugos registre

    • A4 Buvusių globotinių įsidarbinimas, mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas

    • A5 Skubus priėmimas į ligoninę

    • A6 Skubus pakartotinis priėmimas į psichiatrinę ligoninę

    • B7 Globojamų vaikų įvaikinimas arba globa šeimoje (pvz., Londone 70 proc. globojamų vaikų yra įvaikinti arba globojami šeimose)

    • B8 Paslaugų globojamiems vaikams sąnaudos

    • B9 Sąnaudos vienam asmeniui vaikų globos įstaigoje

    • B10 Globos šeimoje sąnaudos vienam asmeniui

    • B11Intensyvios slaugos ir pagalbos namuose suaugusiems ir seniems žmonėms procentas nuo visų socialinių paslaugų

    Slide 234

    Jungtinės Karalystės “Geriausios vertės” socialinių paslaugų veiklos rodikliai 2001-2002 metais II

    • B12 Socialinių paslaugų suaugusiems ir seniems žmonėms sąnaudos

    • B13 Senų žmonių globos įstaigoje socialinių paslaugų sąnaudos vienam asmeniui

    • B14 Asmenų su mokymosi negalia globos įstaigoje socialinių paslaugų sąnaudos vienam asmeniui

    • B15 Asmenų su psichine negalia globos įstaigoje socialinių paslaugų sąnaudos vienam asmeniui

    • B16 Asmenų su fizine negalia globos įstaigoje socialinių paslaugų sąnaudos vienam asmeniui

    • B17 Pagalbos ir slaugos namuose seniems žmonėms sąnaudos vienam asmeniui

    • C18 Galutiniai įspėjimai/nuobaudos/nuosprendžiai globojamiems vaikams

    • C19 Globojamų vaikų sveikata

    • C20 Vaikų apsaugos atvejų įvertinimai

    Slide 235

    Jungtinės Karalystės “Geriausios vertės” socialinių paslaugų veiklos rodikliai 2001-2002 metais III

    • C21 Įrašų Vaikų apsaugos registre trukmė

    • C22 Jaunesnių nei 10 metų vaikų globa šeimoje ir įvaikinimas

    • C23 Globojamų vaikų įvaikinimas

    • C24 Mokyklos nelankantys globojami vaikai

    • C25 Vaikų namų patikrinimai

    • C26 Senų žmonių priėmimas į specialias globos įstaigas

    • C27 Asmenų nuo 18 iki 65 metų priėmimas į specialias globos įstaigas

    • C28 Intensyvi pagalba ir slauga namuose

    • C29 Pagalba ir slauga namuose asmenims su fizine negalia

    • C30 Pagalba ir slauga namuose asmenims su mokymosi negalia

    • C31 Pagalba ir slauga namuose asmenims su psichine negalia

    • C32 pagalba ir slauga namuose seniems žmonėms

    • C33 Senų žmonių apsaugojimas nuo kritimų ir nuo (hypothermia?)

    • C34 Suaugusiųjų ir senų žmonių globos įstaigų patikrinimai

    • D35 Ilgalaikis globojamų vaikų stabilumas

    • D36 Paslaugų klientai, atsakę, jog jiems buvo greitai suteikta pagalba

    • D37 Vienviečių kambarių prieinamumas

    Slide 236

    Jungtinės Karalystės “Geriausios vertės” socialinių paslaugų veiklos rodikliai 2001-2002 metais III

    • D38 Įrangos, kainuojančios mažiau nei 1000 svarų, atgabentos per 3 savaites, procentas

    • D39 Procentas asmenų, gaunančių pranešimą apie jų poreikius ir apie tai, kaip į juos bus atsižvelgta

    • D40 Klientai, kuriems suteikiama priežiūra

    • D41 Atidedamas išrašymas iš ligoninės

    • D42 Socialinių darbuotojų įvertinimai

    • D43 Laukimo laikas paslaugoms gauti

    • E44 Santykinės išlaidos, skiriamos šeimai paremti

    • E45 Vaikų, kuriems reikalinga pagalba, tautybė

    • E46 Klientai, atsakę, kad buvo atsižvelgta į jų rasą, tautybę ir kultūrą

    • E47 Senų žmonių, kurių tinkamumas gauti paslaugas buvo vertinamas, tautybė

    • E48 Senų žmonių, kuriems buvo suteiktos paslaugos, atlikus įvertinimą, tautybė

    • E49 Senų žmonių vertinimai

    • E50 Suaugusiųjų ir senų žmonių vertinimai, po kurių buvo suteiktos paslaugos

    Slide 237

    Subalansuota rodiklių sistema (the Balanced Scorecard):

    Finansiniai

    rodikliai

    Vidinių procesų rodikliai

    Klientų rodikliai

    Vizija ir strategija

    Mokymosi ir augimo rodikliai

    Slide 238

    • Klientų/rinkėjų perspektyva

      Kad mes pasiektume savo viziją/misiją, kaip mūsų klientai ir rinkėjai turi matyti mūsų žodžius ir veiksmus?”

      Ko klientai ir suinteresuotos grupės tikisi iš mūsų organizacijos/padalinio šiuo klausimu?

      Kaip mūsų organizacija/padalinys išmatuos pažangą šioje strateginėje veikloje?

    • Finansinių ir socialinių sąnaudų perspektyva

      Siekdami savo misijos ir vizijos, kaip sumažinsime sąnaudas valstybei ir visuomenei?

      Kas yra mūsų finansuotojai ir ko jie tikisi iš mūsų organizacijos/padalinio šiuo klausimu?

      Kaip išmatuosime, ar mūsų organizacija/padalinys atitinka šiuo lūkesčius?

    • Vidinių veiklos procesų perspektyva

      Kad patenkintume klientų ir visuomenės poreikius, kokiems procesams turime skirti prioritetą?

      Kuriems organizacijos/padalinio veiklos procesams turime skirti daugiausiai dėmesio, ką turime daryti labai gerai, kad šie procesai būtų įgyvendinti?

      Kaip organizacija/padalinys išmatuos strateginės vidinės veiklos pažangą?

    • Mokymosi ir augimo perspektyva

      Kaip išsaugosime sugebėjimą keistis ir tobulėti, siekdami įgyvendinti savo viziją ir misiją?

      Kokia mokymosi ir augimo veikla yra būtina, kad mūsų organizacija/padalinys įgyvendintų vidinius veiklos procesus? Ką turime, padaryti, kad vyktų mokymasis ir augimas?

      Kaip organizacija/padalinys išmatuos pažangą kiekvienoje mokymosi ir augimo srityje?

    Slide 239

    Viešųjų organizacijų teorijos. Vadovavimas viešojoje organizacijoje

    Paskaita Nr. 10

    Slide 240

    Organizacija:

    • Asmenų, kurie paklūsta vadovų nurodymams, kurie yra asmeniškai suinteresuoti valdžios išsaugojimu ir kurie yra pasidalinę funkcijų įgyvendinimą, ratas (Weberis)

    • struktūrinė racionalios veiklos išraiška (Selznickas)

    • dviejų ar daugiau asmenų sąmoningai koordinuotos veiklos sistema (Barnardas)

    • autoritetu ir įpročiu grindžiamų tarpusavio santykių administracinėje sistemoje struktūra (Waldo)

    • didelio skaičiaus specialistų, bendradarbiaujančių dėl kokio nors tikslo, racionalizuota ir beasmeniška integracija (Thompsonas)

    Slide 241

    Santykis tarp vadybos, viešojo administravimo ir organizacijų teorijų:

    Organizacijų

    teorijos

    Vadyba

    Viešasis

    administravimas

    Slide 242

    Organizacijų teorijų klasifikacija:

    • Uždaros sistemos teorijos

    • Natūralios sistemos teorijos

    • Atviros sistemos teorijos

    Slide 243

    Organizacijų teorijų temos:

    • Organizacijų efektyvumas

    • Organizacijų struktūra

    • Organizacijų kitimas ir inovacijos

    • Galia organizacijose

    • Sprendimų priėmimas organizacijose

    • Žmonės organizacijose

    • Komunikacija organizacijose

    • Organizacijų kultūra

    • Organizacijų ryšiai su aplinka

    Slide 244

    Žmogiškųjų ryšių mokykla (1):

    • Eksperimentai Hawthorno fabrike 1924 m.; E.Mayo, F.J.Roethlisbergeris; darbo sąlygų fabrike tyrimas

    • Apšvietimo įtaka darbo našumui; rezultatas – pradinės hipotezės atmetimas; išvada – dėmesys darbininkams padidino darbo našumą

    • Hawthorno efektas – pasikeičia elgesys, jeigu žmonės yra stebimi

    Slide 245

    Vėlyvoji žmogiškųjų ryšių teorija:

    • McGregoras: teorija X ir teorija Y

    • Ch.Argyris: individas organizacijoje, organizacijos mokymasis

    • Modelis I ir Modelis II

    • A.H.Maslow poreikių hierarchija:

      • Fiziologiniai poreikiai

      • Ekonominis saugumas

      • Socialinis saugumas

      • Savigarba

      • Savęs realizavimas

    Slide 246

    Model I:

    The governing Values of Model I:

    Achieve the purpose as the actor defines it

    Win, do not lose

    Suppress negative feelings

    Emphasize rationality

    Primary Strategies are:

    Control environment and task unilaterally

    Protect self and others unilaterally

    Slide 247

    Usually operationalized by:

    Unillustrated attributions and evaluations e.g.. "You seem unmotivated" Advocating courses of action which discourage inquiry e.g.. "Lets not talk about the past, that's over."

    Treating ones' own views as obviously correct

    Making covert attributions and evaluations

    Face-saving moves such as leaving potentially embarrassing facts unstated

    Consequences include:

    Defensive relationships

    Low freedom of choice

    Reduced production of valid information

    Little public testing of ideas

    Slide 248

    Model II:

    The governing values of Model II include: Valid information

    Free and informed choice

    Internal commitment

    Strategies include:

    Sharing control

    Participation in design and implementation of action

    Slide 249

    Operationalized by:

    Attribution and evaluation illustrated with relatively directly observable data

    Surfacing conflicting view

    Encouraging public testing of evaluations

    Consequences should include:

    Minimally defensive relationships

    High freedom of choice

    Increased likelihood of double-loop learning

    Slide 250

    Organizacijos plėtros požiūris:

    • Nacionalinės grupių plėtros mokymo laboratorijos, 1946 m.; K.Lewinas ir kt.

    • Vadovavimo tinklo (angl. managerial grid) plėtra, tarpgrupinė plėtra 1960 m.

    • Grupių dinamikos tyrimų centras, 1945 m.; K.Lewinas; darbuotojų ir vadovų požiūrio į organizaciją tyrimai; grįžtamasis ryšys

    Slide 251

    Vadovavimo tinklo schema:

    Slide 252

    Organizacijos plėtros misija:

    • Individualaus nario gebėjimų sutarti su kitais organizacijos nariais tobulinimas

    • Žmogiškųjų emocijų organizacijoje įteisinimas

    • Įtampos mažinimas

    • Tarpusavio supratimo tarp organizacijos narių didinimas

    • “komandos vadybos” ir tarpgrupinio bendradarbiavimo didinimas

    • Veiksmingesnių konfliktų sprendimų neautoritariniu būdu technikų parengimas

    • “Organiškų” organizacijų kūrimas

    Slide 253

    Kontingencijos teorija

    • Technologija

    • Strategija

    • Aplinka

    • Dydis

    Slide 254

    Kitos atviros sistemos teorijos:

    • Išteklių priklausomybės teorija (Pffeferis ir Salanickas)

    • Institucinė teorija (Meyeris, Rowanas, Marchas, Olsenas, Zuckeris, Brunssonas, ir kt.)

      • Sociologinis institucionalizmas

      • Istorinis institucionalizmas

      • Ekonominis institucionalizmas

    • Organizacijų populiacijos teorija

    Slide 255

    Vadovavimo teorijos:

    • Personologinės teorijos

      • Bruožų teorijos

      • Vadovavimo poreikio teorijos (D.C.Mclellandas)

    • Elgesio teorijos

      • F.Fiedlerio kontingencijos modelis

      • Situacinis vadovavimas (Hersey, Blanchardas)

    • Kognityvinės teorijos

      • V.Vroomo – F.Yettono sprendimų priėmimo modelis, 1973 m.

      • Kelio – tikslo teorija, R.Hause’as ir T.Mitchelas, 1974 m.

    • Socialinės sąveikos teorijos

      • Vertikalių diadų modelis

      • Charizmatinis vadovavimas

      • Transformacinis vadovavimas

    Slide 256

    Personalo valdymas viešajame sektoriuje

    Paskaita Nr. 11

    Slide 257

    Žmogiškųjų išteklių vadybos funkcijos:

    • Aprūpinimas – įdarbinimo konkursų skelbimas, darbuotojų atranka ir priėmimas

    • Paskirstymas – darbų paskirstymas, atlyginimas už darbą, paaukštinimas, perkėlimas į kitą darbą

    • Vystymas – apmokymas, įvertinimas, globa, darbuotojų motyvavimas

    • Sankcionavimas – derybos dėl darbo sąlygų ir santykių, skundų ir apeliacijų procedūrų vykdymas, disciplinavimas

    • Kontrolė ir adaptavimas – personalo valdymo sistemos sukūrimas

    Slide 258

    Darbo planavimas:

    • Darbo analizė

    • Darbo jėgos poreikių planavimas ir prognozavimas

    • Darbo aprašymo metodai:

      • Interviu

      • Klausimynas

    Slide 259

    Personalo verbavimas:

    • Kandidatų paieškos formos:

      • Aukštosiose mokyklose

      • Per įdarbinimo agentūras

      • Skelbimas laikraštyje

      • Per internetą

    Slide 260

    Personalo atranka (1):

    • Kriterijai priimant į darbą:

      • Socialinė klasė

      • Rinkiminis populiarumas

      • Patronažas

      • Nuopelnai

      • Patirtis

      • Atstovavimas

      • Kvotos moterims ar rasinių mažumų atstovams

    Slide 261

    Personalo atranka (2):

    • Kandidatų įvertinimo metodai:

      • Bruožų testai

      • Įgūdžių tam tikram darbui testai

      • Specialūs testai

      • Testų procedūros siejamos su darbui reikalinga kompetencija

      • Išsilavinimo vertinimas

      • Licenzijos patikrinimas

      • interviu

    Slide 262

    Personalo vertinimas:

    • Kodėl reikėtų vertinti darbuotojų darbą?

      • Gaunamos informacijos pagrindu galima nuspręsti apie darbuotojo paaukštinimą ar atlyginimo padidinimą

      • Įvertinimas leidžia vodvui sudaryti planą, kaip šalinti trūkumus ir įtvirtinti privalumus

      • Galima koreguoti darbuotojo karjeros planą

    • Kas atlieka vertinimą?

      • Tiesioginis vadovas, vertinimo komitetai, pats darbuotojas vertina save, pavaldiniai, kolegos

    • Vertinimo metodai:

      • Grafinė vertinimų skalė, alternatyvus rangavimo metodas, porinio palyginimo metodas, priverstinio suskirstymo metodas, kritinių įvykių metodas, tikslinio valdymo metodas, su poelgiais susijusi vertinimo skalė, elektroninis darbuotojo stebėjimas

    Slide 263

    Personalo skatinimas:

    • Darbuotojų skatinimo planai:

      • Vienetinis darbo užmokestis, viduriniojo ir aukščiausiojo rango vadovų skatinimas, priedai už nuopelnus, komandų ar grupių skatinimas, pardavimo darbuotojų skatinimas, pelno dalijimasis, darbuotojų akcijų nuosavybės planas, Scanlono planas, rizikos apmokėjimo planas

    • Darbuotojų naudos:

      • Užmokestis už nedirbtą laiką, pensijos, paslaugos, lanksčios naudos

    Slide 264

    Valstybės tarnybos modeliai ES šalyse:

    Slide 265

    Lietuvos valstybės tarnybos modelis:

    • Mišrus modelis

    • Karjeros modelio požymiai:

      • Maksimali amžiaus riba – 62,5 metų

      • Darbo užmokesčio sistemą nustato VTĮ

      • Darbo užmokestis priklauso nuo kategorijos

      • Yra pareigų paaukštinimas

      • Paskyrimas į pareigas neterminuotas

    • Postų modelio požymiai:

      • galimas priėmimas į bet kurią pareigybę

      • nebūtina patirtis valstybės tarnyboje

      • nėra specialios pensijų sistemos

    Slide 266

    Valstybės tarnybos raida Lietuvoje (1):

    • 1994 m. – įkurta Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija

    • 1995 m. – priimtas Valdininkų įstatymas

    • 1999 m. – priimtas Valstybės tarnybos įstatymas

    • 2002 m. – priimtas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas

    Slide 267

    Valstybės tarnybos raida Lietuvoje (2):

    • 1999 m. Valstybės tarnybos įstatymas:

      • 2300 įstaigų;

      • 220 tūkst. valstybės tarnautojų;

      • viešojo administravimo (politinio pasitikėjimo, karjeros, įstaigų vadovai, pakaitiniai) ir paslaugų (įstaigų vadovai, viešųjų paslaugų, atliekantys ūkines technines funkcijas) valstybės tarnautojai;

      • A, B, C, D lygiai, 30 kategorijų;

      • 50 poįstatyminių aktų; 2000 m. – 15 teisės aktų; 2001 m – 8 teisės aktai; 2002 – 20 teisės aktų

    Slide 268

    Valstybės tarnybos raida Lietuvoje (3):

    • 2002 m. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas:

      • 700 įstaigų;

      • 60 tūkst. valstybės tarnautojų;

      • Valstybės tarnautojai – karjeros, politinio pasitikėjimo, įstaigų vadovai, pakaitiniai;

      • A, B, C lygiai, 20 kategorijų;

      • Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės

      • Valstybės tarnautojo veiklos vertinimo sistema

      • Valstybės tarnautojo mokymo kokybės priežiūros mechanizmas

      • Atlikta mokymo poreikių analizė

      • Mokymo sistema siejama su valstybės tarnautojų registru

    Slide 269

    Valstybės tarnybos valdymas:

    • Vyriausybė – įgyvendina valstybės tarnybos politiką, atlieka bendrojo valdymo funkcijas

    • Vidaus reikalų ministras – koordinuoja VTĮ įgyvendinimo kontrolę, atlieka bendrojo valdymo funkcijas

    • Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – tvarko valstybės tarnautojų registrą, kontroliuoja VTĮ įgyvendinimą, rengia teisės aktų projektus, tvirtina valstybės tarnautojų mokymo programas

    Slide 270

    Personalo tarnybos funkcijos:

    • Atlieka kokybinę ir kiekybinę personalo sudėties analizę

    • Dalyvauja rengiant pareigybių aprašymus

    • Analizuoja įstaigos strateginius tikslus, uždavinius ir funkcijas, atlieka aplinkos analizę ir personalo poreikio analizę

    • Organizuoja valstybės tarnautojams įvadinio, tęstinio ir specialiosios programos mokymus, rengia kvalifikacijos kėlimo programas

    • Rengia įstaigos veiklos normatyvinius dokumentus

    • Nagrinėja skundus ir prašymus

    • Organizuoja darbuotojų priėmimo į darbą konkursus

    • Dalyvauja organizuojant valstybės tarnautojų vertinimą

    • Ir kt.

    Slide 271

    Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas:

    • Vertina tiesioginis vadovas

    • Steigiama vertinimo komisija – vertina visus valstybės tarnautojus, kurių veikla įvertinta labai gerai arba nepatenkinamai

    • Valstybės tarnybos departamento direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos – vertina įstaigų vadovus, audito tarnybos vedėją, auditorius, vertinimo komisijų narius

    • Komisija sudaroma 2 metams, 5 arba 7 nariai

    • “Labai gerai” – aukštesnė kvalifikacinė klasę, aukštesnės pareigos; “nepatenkinamai” – kvalifikacijos tobulinimas, žemesnę kvalifikacinė klasė, atleidimas; “gerai” – taip, kaip buvo

    Slide 272

    Valstybės tarnautojų vertinimo tikslai:

    • Gerinti valstybės tarnautojų drbo kokybę ir efektyvumą

    • Informuoti valstybės tarnautojus apie jų veiklos vertinimą

    • Padidinti valstybės tarnautojų motyvaciją

    • Sudaryti vadovams galimybę daryti efektyvesnius personalinius sprendimus įskaitant profesionalios karjeros planavimą

    • Plėtoti individualaus mokymo bazę

    Slide 273

    Valstybės tarnautojų vertinimo kriterijai:

    • Veiklos krūvis

    • Veiklos kokybė

    • Atliekamų užduočių sudėtingumas

    • Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius funkcijoms vykdyti

    • Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai vykdant funkcijas

    Slide 274

    Valstybės tarnautojų mokymo modeliai:

    • Visas mokymas atiduodamas rinkai – Švedija, Olandija, Estija

    • Nustatomos tam tikros kompetencijos, kurioms lavinti naudojamos pagrindinės mokymo institucijos, kitos kompetencijos atiduodamos rinkai – Suomija, Didžioji Britanija, Danija, Lietuva

    • Visas mokymas yra centralizuotas ir vykdomas specializuotose mokymo institucijose – karjeros sistemos šalys (Prancūzija, Ispanija, Vokietija)

    Slide 275

    Valstybės tarnautojų darbo užmokestis:

    • Pareiginė alga (priklauso nuo kategorijos)

    • Priedai (už stažą, klasę, kategoriją, laipsnį, rangą)

    • Priemokos (už darbą poilsio dienomis)

    • Darbo užmokesčio formulė: U=PxK+(Pr1+Pr2)xK

      • K-indeksavimo koeficientas

      • P- pareiginė alga

      • Pr1 – priedai

      • Pr2 – priemokos

      • Už valstybės tarnautojo darbo užmokestis

    Slide 276

    Naujosios viešosios vadybos ir naujosios viešosios tarnybos sampratos

    Paskaita Nr. 13

    Slide 277

    Naujasis viešasis administravimas:

    • Minnowbrooko konferencija, 1968 m.

    • “Link naujojo viešojo administravimo”, konferencijos leidinys

    • Antipozityvistinė perspektyva

    • Nuostata, administratoriai privalo formuoti politiką

    • Dalyvavimo, socialinio teisingumo vertybės greta efektyvumo vertybės

    • J.Rawlso teisingumo teorija; sąžiningumo principas

    Slide 278

    Naujosios viešosios vadybos teoriniai šaltiniai:

    • Viešojo pasirinkimo teorijos

    • Menedžerizmas (Pollitt, 1990)

      • Visuotinė kokybės vadyba

      • Lanksčioji vadyba

      • Verslo proceso reinžinierija

    • Naujojo ekonominio institucionalizmo teorijos

    Slide 279

    Naująją viešąją vadybą sąlygoję veiksniai:

    • Legitimumo krizė

    • Savitarpio priklausomybės krizė - globalizacija

    • Rezultatyvumo krizė

    • Priekaištai dėl administravimo kokybės

    • Finansinė krizė – biudžeto deficitas, valstybės skola

    Slide 280

    “Verslininkiškos valdžios” principai:

    • Katalitinė valdžia

    • Bendruomenės valdžia

    • Konkurencinė valdžia

    • Į misiją orientuota valdžia

    • Į vartotoją orientuota valdžia

    • Į rezultatus orientuota valdžia

    • Į pelną orientuota valdžia

    • Decentralizuota valdžia

    • Prevencinė valdžia

    • Į rinką orientuota valdžia

    Osborne D., Gaebler T. Reinventing Government, 2002.

    Slide 281

    Naujosios viešosios tarnybos principai:

    • Tarnavimas piliečiams, o ne klientams

    • Viešojo intereso įgyvendinimas

    • Pilietybė, o ne antreprenerystė

    • Strateginis mąstymas, demokratinis veikimas

    • Atskaitomybės sudėtingumo suvokimas

    • Tarnyba, o ne valdymas

    • Žmonių, o ne tik produktyvumo vertinimas

    Slide 282

    Naujosios viešosios tarnybos principai:

    • Įsipareigojimas vertybėms

    • Tarnavimas visuomenei

    • Įgaliojimas ir dalijimasis vadovavimu

    • Pragmatinis inkrementalizmas

    • Pasišventimas valstybės tarnybai

    Slide 283

    Gero valdymo principai (OECD):

    • Dalyvavimas

    • Konsensuso paieška

    • Atskaitomybė

    • Skaidrumas

    • Dėmesingumas

    • Veiksmingumas ir efektyvumas

    • Teisingumas ir integravimas

    • Įstatymo viršenybė

    Slide 284

    Viešasis administravimas pasaulio šalyse

    Paskaita Nr.14

    Slide 285

    Reformų priemonės turėjusios įtakos viešojo sektoriaus dydžiui (EBPO):

    • Centrinės valdžios dekoncentravimas

    • Valstybinių institucijų plėtra

    • Viešųjų įmonių reorganizacija

    • Viešojo sektoriaus dydžio ribų nustatymas

    • Privatizavimas

    • Decentralizavimas

    • Naujas centrinių vadybos įstaigų vaidmuo

    • Rinkos tipo mechanizmai

    Slide 286

    Viešojo sektoriaus vadybos reformų kryptys (EBPO):

    • Politikos formavimo vadyba

    • Veiklos vadyba

    • Informacijos technologijų vadyba

    • Norminių teisės aktų vadyba ir reforma

    • Grįžtamasis ryšys

    • Finansinių išteklių vadyba

    • Žmogiškųjų išteklių vadyba

    Slide 287

    Viešojo valdymo reformų modeliai (Guy Peters):

    • Rinkos modelis

    • Dalyvavimo modelis

    • Lanksčios valdžios modelis

    • Mažai reguliuojamos valdžios modelis

    Slide 288

    Keturios viešojo valdymo reformų strategijos (Pollitt, Bouckaert):

    • Priežiūra – tradicinės kontrolės griežtinimas

    • Modernizavimas – administracinės sistemos modernizavimas

    • Pajungimas rinkai – rinkos mechanizmų įvedimas į administracinę ir teisinę sistemą

    • Minimizavimas – funkcijų perdavimas rinkos sektoriui

    Slide 289

    Viešojo valdymo reformos trajektorijos (Pollitt, Bouckaert):

    • Personalo valdymo trajektorijos

    • Organizacinės trajektorijos

      • Specializavimas

      • Koordinavimas

      • Centralizavimas/decentralizavimas

      • apimtis

    • Finansų valdymo reformos trajektorijos

      • Biudžeto trajektorijos - nuo sąnaudų biudžeto link rezultatų biudžeto

      • Apskaitos trajektorijos - nuo grynaisiais pinigais grindžiamos apskaitos link dvejybinės buhalterijos ir kaupimo principu grindžiamos apskaitos

      • Audito trajektorijos – nuo finansinio link veiklos audito

    Slide 290

    Viešojo valdymo reformų paradoksai (Pollitt, Bouckaert):

    • Reformų optimizmas/atminties praradimas

    • Sustiprinti politinę biurokratijos kontrolę/duoti vadybininkams veiksmų laisvę/suteikti galių paslaugų vartotojams

    • Skatinti lankstumą ir naujoves/kelti piliečių pasitikėjimą ir stiprinti legitimumą

    • Taupyti viešąsias išlaidas/pagerinti viešojo sektoriaus veiklos kokybę

    • Valdžią padaryti atskaitinga/privatizuoti

    • Didinti personalo motyvaciją ir skatinti permainas/mažinti etatinės tarnybos svarbą ir etatų skaičių

    Slide 291

    Viešojo valdymo reformų paradoksai II (Pollitt, Bouckaert):

    • Mažinti vidaus kontrolę/griežtinti valdymo atskaitomybę

    • Kurti daugiau vienos funkcijos agentūrų/pagerinti horizontalų koordinavimą

    • Decentralizuoti valdymo institucijas/pagerinti programų koordinavimą

    • Padidinti efektyvumą/griežtinti valdymo atskaitomybę

    • Pagerinti kokybę/sumažinti išlaidas

    Slide 292

    Viešojo valdymo reformos Jungtinėje Karalystėje:

    • Stipriai centralizuota valdžia

    • M.Thatcher (1979 – 1990), T.Blairas (nuo 1997 m.)

    • 1982 – Finansų valdymo iniciatyva

    • 1988 m. - “Tolimesni žingsniai” – 140 vykdomų agentūrų per 10 m.

    • 1991 m. - “Piliečio chartija”

    • 1999 m. – “Valdžios modernizavimas”

    • Veiklos matavimo sistema (Audito komisija, 1992 m.)

    • 1994 m. Privati finansų iniciatyva

    • Privatizavimas – telekomas (1984 m.), dujotekis (1986 m.), aerouostai (1987 m.), vandentiekis ir kanalizacija (1989 m.), elektra (1990 – 1993 m.), geležinkeliai (1994 m.)

    Slide 293

    Viešojo valdymo reformos JAV:

    • Centristinė federalinė valdžia ir autonomiškos valstijos

    • 1978 m. Valstybės tarnybos reformos įstatymas (darbuotojų veiklos vertinimas)

    • 1982 m. Grace’o komisija (ataskaitos dėl biurokratijos eikvojimo)

    • 1984 Valdymo tobulinimo tarnyba (Reforma 1988)

    • 1992 m. Nacionalinė veiklos peržiūra

    • 1993 m. Valdžios veiklos ir rezultatų įstatymas (strateginis planavimas ir veiklos matavimas federalinėje valdžioje

    • 1995 m. Prezidento produktyvumo taryba (Visuotinės kokybės vadybos diegimas)

    Slide 294

    Viešojo valdymo reformos Naujojoje Zelandijoje:

    • Centralizuota valdžia

    • Leiboristų partija, Nacionalinė partija

    • 1986 m. Valstybinių įmonių įstatymas – valstybinių įmonių komercializavimas

    • 1988 m. Valstybinio sektoriaus įstatymas – departamentų, personalo valdymo decentralizavimas

    • 1989 m. Viešųjų finansų įstatymas – prieaugio apskaita, išeigos ir išdavų matavimas

    • 1994 m. Fiskalinės atskaitomybės įstatymas – įpareigojimas vyriausybę skelbti fiskalinius tikslus

    • Viešosios tarnybos darbo vietų skaičius sumažėjo nuo 88 tūkst. iki 37 tūkst. (1988 – 1994 m.)

    Slide 295

    Viešojo valdymo reformos Australijoje:

    • Centralizuota valdžia

    • Leiboristų partija (1983 – 1996 m.), nacionalinės partijos (Howardas, 1997 m.)

    • 1983 m. Finansų valdymo tobulinimo programa

    • 1984 m. Vyriausia vykdomoji tarnyba

    • 1987 m. Centrinių departamentų restruktūrizavimas

    • Privatizavimas: oro linijos (1992 – 1995 m.), Sandraugos bankas (1994 m.)

    • 1993 m. Nacionalinės konkurencijos politika

    • 1997 m. valstybės tarnybos įstatymas, Finansų valdymo ir atsiskaitomybės įstatymas

    • Valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo nuo 180 tūkst. iki 143 tūkst. (1986 – 1996 m.)

    Slide 296

    Viešojo valdymo reformos Vokietijoje:

    • Stipriai decentralizuota valdžia, reformos “iš apačios”

    • “Naujasis valdymo modelis” Tilburgo modelio pavyzdžiu (KGSt, nuo 1991 m.; įgyvendinamas savivaldybėse ir žemėse)

    • Rytų Vokietijoje – vėberinio modelio įgyvendinimas

    • Pastebima, jog “Naujojo valdymo modelio” reformos išsikvėpė

    Slide 297

    “Naujasis valdymo modelis” Vokietijoje:

    • rezultatų biudžetas

    • administravimo produktų sąnaudų įvertinimas

    • komercinės buhalterijos sukūrimas

    • decentralizuota išteklių atskaitomybė

    • kokybės standartų rodiklių apibrėžimas

    • rūpinimasis klientų poreikiais

    • sutarčių sudarymas/ privatizavimas

    • atvirumas “konkurencijai”

    Slide 298

    Viešojo valdymo reformos Prancūzijoje:

    • Decentralizavimas – įgaliojimų regioninei valdžiai suteikimas; 1992 m. tiesioginiai regioninių tarybų rinkimai

    • Modernizavimas - 1989 m. atsakomybės centrų steigimas ministerijose, personalo reformos, dėmesys paslaugų decentralizavimui ir vartotojams, politikos vertinimo institucionalizavimas; 1995 m. paslaugų reorganizavimas, santykių tarp centrinės valdžios ir paslaugų vietose eksperimentai

    • Privatizavimas – 1981 – 1986 m. nacionalizacija; 1986 – 1988 m. privatizavimas, nuo 1993 m. privatizavimas

    • Reformos nebuvo tokios radikalios kaip anglosaksiškose šalyse

    Slide 299

    Viešojo valdymo reformos Švedijoje:

    • Centristinės valdymo struktūros, vietos savivalda

    • Socialdemokratų partija (nuo 1982 m.), konservatyvi vyriausybė (1991 – 1994 m.)

    • 1984 m. “Laisvų komunų eksperimentas”

    • 1985 m. Valdžios modernizavimo programa - decentralizavimas

    • 1990 m. Administravimo programa - siekis sumažinti viešąjį sektorių 10 proc.; agentūrų sujungimas, panaikinimas, delegavimas, našumo didinimo iniciatyvos

    • Finansų valdymo reformos (1988 – 1993 m.)

    • Paslaugų kokybės gerinimo projektai (VKV, ISO 9000)

    • Privatizavimas (1990 – 1996 m.)

    Slide 300

    Tezės:

    • 1.Gali būti išskiriamos dvi Vakarų šalių viešojo sektoriaus reformų kryptys nuo 1980-ųjų metų: liberalizavimo reformos (iki 1990-ųjų metų) ir modernizavimo reformos (nuo 1990-ųjų metų).

    • 2.Modernizavimo reformos vienose šalyse įgyvendinamos centralizuotai (pvz., Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje), kitose jas įgyvendina vietos valdžia (Vokietijoje).

    • 3.Tilburgo miesto valdymo naujovės tapo modeliu modernizavimo reformų iniciatyvoms kitose Vakarų Europos šalyse.

    • 4.Lietuvoje valdymo reformų ideologija rėmėsi vėberinio viešojo administravimo modelio kūrimu ir liberalizavimu. Naujosios viešosios vadybos ideologija nebuvo artikuliuota.

    • 5.Nuo 1998-ųjų metų centrinėje valdžioje Lietuvoje ir Vilniaus miesto savivaldybėje buvo įgyvendintos kai kurios naujajai viešajai vadybai artimos valdymo naujovės.

    • 6. Centralizuota teritorinio valdymo sistema Lietuvoje riboja reformų iniciatyvų “iš apačios į viršų” įgyvendinimo galimybes.

    Slide 301

    Vilniaus miesto savivaldybė 2000 - 2002m.:

    • strateginio miesto plano parengimas ir programinio biudžeto suformavimas (“rezultatai, o ne sąnaudos”)

    • valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimas (nuo 600 iki 510)

    • miesto tvarkymas, pritraukiant privačių investuotojų ir ES fondų lėšas (katalitinė valdžia)

    • gyventojams teikiamų komunalinių paslaugų įkainių ir kokybės patikrinimas

    • nekilnojamo turto, savivaldybės įmonių, kultūros įstaigų privatizavimas

    • principo “pinigai seka mokinį” įgyvendinimas mokyklose

    • visuomeninės akcijos “Saugus miestas”, “Apsaugok mane”, “Būk žmogus”, “Važiuok oranžiniu”, bendruomenės centrų kūrimas

    • daugiabučių namų bendrijų kūrimo skatinimas

    • socialinių paslaugų teikimas, pasitelkiant nevyriausybines organizacijas

    Slide 302

    Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų Lietuvoje strategija (1):

    • Viešojo administravimo plėtros sritys:

      • Geresnis valdymas

      • Žmogiškųjų išteklių valdymas

      • Naujovės teikiant viešąsias paslaugas

      • Elektroninė valdžia

    Slide 303

    Viešojo administravimo sektoriaus tikslai (1):

    Tobulinti viešojo administravimo sistemą

    Tobulinti valdymo institucijų sistemos sandarą ir modernizuoti jų vidines struktūras; Tobulinti į rezultatus orientuotą valdymą; Supaprastinti sprendimų priėmimo procedūras; Gerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę

    Tobulinti regioninio valdymo institucijų vidinę sandarą ir jų veiklą

    Dekoncentruoti ir decentralizuoti valdymą; Optimizuoti teritorinį valdymą

    Plėtoti vietos savivaldą

    Didinti savivaldybių veiklos ir finansinį savarankiškumą, savivaldybių veiklos ir finansinio valdymo efektyvumą; Sudaryti sąlygas savivaldybėms teikti geros kokybės, gyventojams prieinamas paslaugas; Skatinti, kad vietos gyventojų bendruomenių atstovai aktyviau dalyvautų priimant savivaldybių sprendimus; Stiprinti seniūnijas vykdant vidinę savivaldybių decentralizaciją

    Slide 304

    Viešojo administravimo sektoriaus tikslai (2):

    Didinti valstybės tarnybos administracinius gebėjimus, gerinti valstybės tarnautojo įvaizdį

    • Organizuoti sistemingą valstybės tarnautojų mokymą

    • Užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą

    • Supaprastinti valstybės tarnybos procedūras ir taisykles, įgyvendinti valstybės tarnybos veiklos kontrolės sistemą

    • Gerinti valstybės tarnautojo įvaizdį

      Tobulinti viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų prieinamumą, kokybę skaidrumą ir trumpinti trukmę plačiau naudojantis patikimų IT galimybėmis

    • Sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau visuomenės narių galėtų pasinaudoti IT teikiamomis galimybėmis

    • Didinti viešojo administravimo institucijų sprendimų priėmimo efektyvumą ir skaidrumą

    • Teikti viešąsias paslaugas naudojant saugias IT


    Copyright © 2014 SlideServe. All rights reserved | Powered By DigitalOfficePro