VIE OJO ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI

DownloadVIE OJO ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI

Advertisement
Download Presentation
Comments
zorina
From:
|  
(120) |   (0) |   (0)
Views: 430 | Added: 17-07-2012
Rate Presentation: 1 0
Description:
Vie?ojo administravimo objektas. Paskaita Nr.1. Vie?asis administravimas - . ?istatymais ir kitais teises aktais reglamentuojama valstybes ir vietos savivaldos instituciju, kitu istatymais igaliotu subjektu vykdomoji veikla, skirta istatymams, kitiems teises aktams, vietos savivaldos instituciju spr
VIE OJO ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI

An Image/Link below is provided (as is) to

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use only and may not be sold or licensed nor shared on other sites. SlideServe reserves the right to change this policy at anytime. While downloading, If for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.











- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -




1. VIE?OJO ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI Paskaitu med?iaga lekt. Dangis Gudelis Vie?ojo administravimo katedra

2. Vie?ojo administravimo objektas Paskaita Nr.1

3. Vie?asis administravimas - ?istatymais ir kitais teises aktais reglamentuojama valstybes ir vietos savivaldos instituciju, kitu istatymais igaliotu subjektu vykdomoji veikla, skirta istatymams, kitiems teises aktams, vietos savivaldos instituciju sprendimams igyvendinti, numatytoms vie?osioms paslaugoms administruoti.? (LR Vie?ojo administravimo istatymas, 1999 m. bir?elio 17 d. Nr. VIII-1234, 3 straipsnis, 1 punktas)

4. Vie?ojo administravimo sistema

5. Vie?ojo administravimo sistema

6. Pagrindines vie?ojo administravimo sritys: 1) administracinis reglamentavimas; 2) vidaus administravimas; 3) vie?uju paslaugu teikimo administravimas. (LR Vie?ojo administravimo istatymas, 1999 m. bir?elio 17 d. Nr. VIII-1234 5 straipsnis)

7. Administracinis reglamentavimas: VA subjektu ir ju igaliotu asmenu teise priimti individualius ir norminius administracinio reglamentavimo teises aktus Pareiga tartis del administracinio reglamentavimo Individualaus administracinio sprendimo pagristumo, teisiu ir pareigu numatymo, apskundimo tvarkos reikalavimai Administraciniu sprendimu igyvendinimo kontrole Vie?ojo administravimo monitoringas (LR Vie?ojo administravimo istatymas, 1999 m. bir?elio 17 d. Nr. VIII-1234 6 ? 10 straipsniai)

8. Vidaus administravimas - ?administravimo veikla, kuria u?tikrinamas valstybes ar vietos savivaldos konkrecios institucijos, istaigos, tarnybos ar organizacijos savaranki?kas funkcionavimas (strukturos tvarkymas, personalo valdymas, turimu materialiniu-finansiniu i?tekliu valdymas ir naudojimas, ra?tvedybos tvarkymas), kad jos galetu tinkamai vykdyti joms priskirtus vie?ojo administravimo ar kitos valstybines veiklos u?davinius.? (LR Vie?ojo administravimo istatymas, 1999 m. bir?elio 17 d. Nr. VIII-1234 3 straipsnis, 3 punktas)

9. Vidaus administravimas: Vidaus administravimo tikslas - u?tikrinti, kad institucijoje butu laiku parengiami, priimami ir igyvendinami administraciniai sprendimai Vidaus administravimas reglamentuojamas nuostatais, statutais, veiklos reglamentais, pareiginemis instrukcijomis, vidaus tvarkos taisyklemis Vidaus administravimo kontrole, finansine kontrole, i?ores auditas (LR Vie?ojo administravimo istatymas, 1999 m. bir?elio 17 d. Nr. VIII-1234 11 - 13 straipsniai)

10. Vie?uju paslaugu teikimo administravimas: ?VA subjektu veikla nustatant vie?uju paslaugu teikimo taisykles ir re?ima, steigiant vie?asias istaigas arba i?duodant leidimus teikti vie?asias paslaugas privatiems asmenims, taip pat vie?uju paslaugu teikimo prie?iura ir kontrole.? (LR Vie?ojo administravimo istatymas, 1999 m. bir?elio 17 d. Nr. VIII-1234 3 straipsnis, 22 punktas) Atsakomybe u? paslaugu teikimo teisetuma VA institucija, kuri administruoja, pati negali teikti tos paslaugos (LR Vie?ojo administravimo istatymas, 1999 m. bir?elio 17 d. Nr. VIII-1234 14 - 15 straipsniai)

11. Kiti vie?ojo administravimo apibre?imai: Vie?asis administravimas - tai valstybes tarnybos veikla, kaip studiju sritis ir kaip profesija Vie?asis administravimas ? tai vykdomosios vald?ios instituciju veiksmu visuma, skirta vyriausybes tikslu ir u?daviniu igyvendinimui Vie?asis administravimas - tai politiniu vertybiu igyvendinimo sritis Vie?asis administravimas ? tai nacionalines, regionines, vietines ir tarptautines vald?ios instituciju vykdomoji, istatymu leidybos, teismine, administracine ir reguliuojamoji veikla

12. Kiti vie?ojo administravimo apibre?imai: Teisiniai ? istatymu taikymas; reguliavimas Vadybiniai - vykdomoji vald?ios funkcija; menas, o ne mokslas, ir atvirk?ciai; vadybos specialybe Profesiniai ? profesija; prakti?kas idealizmas; akademine sritis Politiniai - vald?ios veikla; tiesiogine ir netiesiogine veikla; etapas vie?osios politikos formavimo cikle; vie?ojo intereso igyvendinimas; kolektyvine veikla, kai nepasiteisina individuali veikla

13. Vie?asis interesas: Vie?asis interesas neegzistuoja Vie?asis interesas kaip daugumos interesas Vie?asis interesas kaip racionalus ir visu pripa?istamas, nustatomas ne?ali?kai Vie?asis interesas, kaip tai, ko siekia valstybe Vie?asis interesas kaip prie?prie?a privatiems ir grupiniams interesams

14. Vie?asis sektorius: Vyriausybes veikla ir jos pasekmes (tradicinis po?iuris) Valstybes bendrieji sprendimai ir ju pasekmes (pabre?iamas istatymu leidimas ir vald?ia, o ne biud?eto paskirstymas) Vyriausybes vartojimas, investicijos ir i?mokos (finansinis apibre?imas) Valstybes vartojimas ir investicijos (vie?asis sektorius nusakomas pagal tai, kaip i?destyti i?tekliai) Vie?oji gamyba (du atvejai: kai vyriausybe teikia gamybos priemones ir kai vyriausybei jos priklauso) Ukio dalis, kurios nekontroliuoja individai, savanori?kos organizacijos ir privacios imones

15. ?Vie?ojo sektoriaus? apibre?imo dimensijos: Individas I?destymas (angl. allocation) Paskirstymas (angl. distribution) Gamyba (angl. production) Nuosavybe Biurokratija

16. Vie?asis sektorius Vie?asis interesas Vie?oji nuosavybe Vie?oji teise Vie?umas ? Privatus sektorius Pelnas Privati nuosavybe Civiline teise Informacijos privatumas ?

17. Rinkos problemos: Vie?osios gerybes Eksternalitetai (angl. externalities) Naturali monopolija Netobula informacija (pagal O.E. Hughes, Public Management and Administration, psl. 92 - 97)

18. Gerybiu skirstymas: Privacios gerybes (private goods) Vie?osios gerybes (public goods) Bendros nuosavybes gerybes (common pool goods) Mokamos gerybes (toll goods) Rekomenduotinos gerybes (merit goods) Klubines gerybes (club goods)

19. Vie?uju gerybiu savybes: Vientisumas ? gerybes vartotojai, vartodami gerybe, nesukelia negatyviu pasekmiu vienas kito at?vilgiu; del vartojimo gerybes prieinamumas nema?eja Neatskiriamumas ? nera techniniu ir ekonominiu priemoniu, kaip vartotojams butu galima neleisti gerybes vartoti; tokiai gerybei neimanoma nustatyti kainos

20. Vie?ojo sektoriaus funkcijos: Instituciju kurimas Paskirstymas Perskirstymas Reguliavimas Vie?uju paslaugu teikimas (pagal Th. Lowi, The End of Liberalism)

21. Vie?ojo sektoriaus funkcijos: Ekonomines infrastrukturos u?tikrinimas Kolektyviniu gerybiu ir paslaugu teikimas Grupiniu konfliktu sprendimas Konkurencijos u?tikrinimas Gamtos i?tekliu apsauga Gerybiu ir paslaugu minimumo individams u?tikrinimas Ekonomikos stabilizavimas (pagal O.E. Hughes, Public Management and Administration, psl. 103 ? 107)

22. Vald?ios irankiai: Teikimas Subsidijavimas Gamyba Reguliavimas (pagal O.E. Hughes, Public Management and Administration, psl. 107 ? 113)

23. Trys po?iuriai vie?ajame administravime: Politinis Teisinis Vadybinis (Pagal D.H.Rosenbloom, Public Administration: Understanding Management, Politics and Law in the Public Sector)

24. Vadybinis po?iuris vie?ajame administravime: Tradicinis po?iuris: Organizacine struktura: biurokratine Individai: beasmeniai mechanizmo irankiai Kognityvinis po?iuris: mokslinis metodas Biud?eto formavimas: racionalios biud?eto sudarymo sistemos Sprendimu priemimas: racionalus

25. Politinis po?iuris vie?ajame administravime: Organizacine struktura: pliuralizmas Individai: grupiu nariai Kognityvinis po?iuris: mokslinis metodas Biud?eto formavimas: inkrementinis biud?eto sudarymas Sprendimu priemimas: inkrementinis

26. Teisinis po?iuris vie?ajame administravime: Organizacine struktura: teismo proceduros Individai: unikalus asmenys, teisiu subjektai Kognityvinis po?iuris: indukcinis Biud?eto formavimas: teisiu u?tikrinimo finansavimas Sprendimu priemimas: precedentinis inkrementalizmas

27. Vie?ojo administravimo istorine raida Paskaita Nr. 2

28. Valdymo praktika ir idejos nuo seniausiu laiku iki Renesanso I: Senoves Egiptas, Babilonas ? stiprus administracinis aparatas irigaciniams darbams atlikti, piramid?iu statybai Antikine Graikija ir Roma ? demokratinio valdymo tradicijos miestuose valstybese; sofistu, Platono, Aristotelio, stoiku politines idejos; Romos privatine teise Viduram?iai ? Ba?nycios itaka administraciniams sprendimams; Ba?nycia sprende socialinius klausimus

29. Idejos apie valdyma Platono ?Valstybeje?: Geras gyvenimas ? gyvenimas geroje valstybeje ?Geras ?mogus ? geras pilietis ?Geras ?mogus negali egzistuoti blogoje valstybeje ?Valstybe turi valdyti tie, kurie turi ?inojima ? filosofai ?Darbu paskirstymas ir kiekvieno i? ju geriausias atlikimas ? filosofai, kariai, ?emdirbiai ?Butini prigimtiniai gabumai ir pasirengimas ? (?mogi?kuju i?tekliu valdymo ideja) ?Valdymas - menas, paremtas tiksliomis ?iniomis Visuomene ? ?moniu, kuriu sugebejimai papildo vieni kitus, poreikiu bendras patenkinimas

30. Valdymo praktika ir idejos nuo seniausiu laiku iki Renesanso II: Viduram?iai: Ankstyvasis feodalizmas ? valstybiniai junginiai dideli, bet trapus; Feodalinis susikaldymas X ? XII a. ? smulkus politiniai junginiai, turintys didele politine vald?ia ir savaranki?kuma; Luomine monarchija XIII ? XV a. ? centralizacijos procesas Renesansas: Suklestejo Italijos miestai-valstybes Aristotelio itaka Makiavelio ?Valdovas?

31. Kameralizmo idejos XVII ? XVIII a: XVII ? XVIII a. absoliutizmas Prancuzijoje, Austrijoje ir Prusijoje ?policija? suprantama kaip ivairiu administravimo funkciju vykdymas Kameraliniai mokslai padejo monarchams tvarkyti finansus ?emes ukio, mi?ko, kasyklu, pramones ir amatu disciplinos Valdymas, ekonomine politika, finansai, mokesciai, prekybos reikalai Merkantilistine ekonomika ir valstybes intervencija i uki Kameralizmas pagrinde Vokietijos suvienijimo idejas

32. Vokieciu ? austru administravimo mokyklos raida XIX ? XX a. I: Hegelio teises filosofija: valstybes ir pilietines visuomenes atskyrimas Pilietine visuomene u?tikrina komunalines paslaugas, atlieka policijos pareigas, derina gamybinius interesus; valstybe ?ias funkcijas reguliuoja Hegelis vertino valdancia pareigunu klase, kuri atstovauja visuomenes ?protui? Paprociai, rangu ir autoriteto hierarchija, o ne demokratinis procesas

33. Vokieciu ? austru administravimo mokyklos raida XIX ? XX a. II: Lorencas fon Steinas: Hegelio filosofijos ir teisinio pozityvizmo itaka 7 tomu veikalas ?Administravimo mokslas? (Verwaltunglehre) (1865 ? 1868) Atskyre administravimo moksla nuo administracines teises Pagrinde Vokietijos socialine politika

34. Prancuzu administravimo mokyklos raida H. Fayolis M.Croizier Empiriniu sociologiniu tyrimo metodu panaudojimas administracines teises srityje

35. Vie?ojo administravimo raida Jungtinese Valstijose XVIII ? XIX a.: JAV Nepriklausomybes deklaracija 1776 m. D?entelmenu valdymas ?1776 ? 1829 m. ?Grobio dalybu? sistema ? 1829 ? 1883 m. Pendeltono aktas ? valstybes tarnybos reforma, ?nuopelnu sistemos? sukurimas ? 1883 m. W.Wilsono ?Administravimo tyrimas? ? 1887 m.

36. Vie?ojo administravimo paradigmos JAV: Administravimo ir politikos dichotomija 1900 ? 1926 m. Administravimo principai, ju kritika ir atsakas i ta kritika 1927 ? 1937 m., 1938 ? 1947 m., 1947 ? 1950 m. Vie?asis administravimas kaip politikos mokslas 1950 ? 1970 m. Vie?asis administravimas kaip vadyba 1956 ? 1976 m. Vie?asis administravimas kaip vie?asis administravimas nuo 1970 m. (pagal N. Henry, Public Administration and Public Affairs)

37. Woodrowas Wilsonas (1856 ? 1924 m.): ?Administravimo tyrimas? 1887 m. JAV Prezidentas (1913 ? 1921 m.) Administravimo modeliu paie?ka privaciame sektoriuje Administravimo efektyvumas Siulymas idiegti atskirus vald?ios centrus, kurie kontroliuotu hierarchines strukturas Vald?ios integracija ir centralizavimas Administravimo istaigu izoliavimas nuo politiniu procesu Politikai priima sprendimus, administratoriai juos igyvendina

38. Frankas Goodnowas (1859 ? 1939 m.) ?Politika ir administravimas? (1900 m.), ?Socialine reforma ir konstitucija? (1911 m.) ?iuolaikines savivaldos tyrimu pionierius Grie?to vald?iu atskyrimo ir formalistinio po?iurio i vald?ia kritika Istatymu leidybos centralizavima turi sekti administracinis decentralizavimas, kad valstybine valia butu pritaikyta bendruomenes poreikiams Vald?ios praktika keicia formalu horizontalu ir vertikalu vald?iu atskyrima

39. Williamas F. Willoughby: Kartu su W.W. Willoughby ?Jungtiniu Valstiju vald?ia ir administravimas? (1891 m.). ?Vie?ojo administravimo principai? (1927 m.), ??iuolaikiniu valstybiu vald?ia? (1936 m.) Penkios vald?ios ru?ys: istatymu leid?iamoji, vykdomoji, teismine, administravimas, elektoratas Efektyvaus administravimo principai: isakymu vienove, hierarchine vald?ia darbo pasidalijimas Demesys strukturai, kontrolei, efektyvumui Du budai u?tikrinti administracine atskaitomybe: 1) i? anksto detaliai apra?yti veikla, 2) suteikti daugiau laisves ir reikalauti ataskaitu Vykdomosios vald?ios departamentu veiklos sujungimas, kad atliekantys pana?ias funkcijas butu vienas ?alia kito

40. Leonardas D. White?as: ?Vie?ojo administravimo studiju ivadas? (1926 m.) Centralizacija ir integracija Centralizacija u?tikrina vienodas paslaugas ir vienoda pilieciu traktavima Centralizacijos pavojus demokratinei visuomenei Argumentai prie? centralizacija: (1) kai kuriuos reikalus geriau tvarkyti vietiniu lygmeniu; (2) centre administracijos pareigunai gali elgtis savavali?kai ir svarbiausia; (3) centralizacija neleis pilieciams igyti patirties atliekant savo pilietines pareigas. Integracija ? siekis vald?ios institucijas sujungti i viena darini vadovaujama vieno pareiguno siekiant spresti koordinavimo problemas Demesys atskaitomybes ir kontroles mechanizmams

41. A.Hamiltono ir T.Jeffersono paveldas: A. Hamiltonas: stipri, placiu igaliojimu vykdomoji vald?ia; vieninga centralizuota administracine struktura T. Jeffersonas: istatymu leidybos vald?ios pirmenybe; vykdomoji vald?ia turi paklusti grie?tiems teisiniams ir konstituciniams apribojimams

42. Frederickas W. Tayloras (1856 ? 1915): ?Parduotuves vadyba? (1901), ?Mokslines vadybos principai? (1911) Mokslinis metodas vadyboje; desniu, taisykliu, principu paie?ka Vienas geriausias budas darbui atlikti; ?laiko ir judesiu? tyrimai Siulymai vadovams atlikti eksperimentus, detaliai planuoti darbo procesa, standartizuoti darba Atlyginimo pagal darba sistema, veiklos matavimo sistemos Centralizuotas planavimas ir kontrole Funkcine organizacijos struktura Itaka vie?ajame sektoriuje: municipaliniu tyrimu biurai, vald?ios operaciju sistematizavimas ir standartizavimas, standartizuotos apskaitos proceduros, pareigu apra?ymai, atlyginimu strukturos, individualaus veiklos vertinimo technikos, veiklos standartai, statistines veiklos ataskaitos, centralizuoti ?aliavu pirkimai, vadovu mokymai, planavimas, apklausos, programu vertinimas

43. Henry Fayolis (1841 ? 1925 m.) Angliakasybos in?inierius, kompanijos direktorius, Administravimo tyrimu centro direktorius; ?Bendroji ir promones vadyba? (1916) Organizacijos valdymo veiklos: vadybos, technines, komercines, finansines, saugumo, apskaitos Vadybos funkcijos: planavimas, organizavimas, komandavimas, koordinavimas, kontrole Administravimo principai: darbo padalinimas, vald?ia ir atsakomybe, disciplina, isakymu vienove, vadovavimo vienove, individualaus intereso subordinavimas bendrajam interesui, atlyginimas personalui, centralizavimas, hierarchine grandine, tvarka, teisingumas, personalo stabilumas, iniciatyvumas, esprit de corps Administravimo metodai: tyrimas, veiklos planai, statistines ataskaitos, posed?iai, organizacijos schema

44. J. Mooney ir A.C. Reiley administracines strukturos principai: koordinavimas per vieninga valdyma, veikianti hierarchines valdymo linijos principu - kiekvienas asmuo turi viena vir?ininka skaliarinis principas - vertikalus ivairiu organizacijos lygiu suskirstymas, pvz., skirtumas tarp generolo ir eilinio yra skaliarinis funkcinis principas - t.y. ivairios organizacijos funkcijos gali buti sugrupuotos; tai rei?ke horizontalu darbo pasidalinima santykiai tarp linijiniu pareigybiu ir personalo - linija rei?kia vald?ia, o personalas ? idejas ir konsultacijas

45. New Yorko municipaliniu tyrimu biuras: Isteigtas 1906 m. Geros vald?ios teorijos principai: Efektyvus vie?uju paslaugu teikimas yra vie?ojo intereso pagrindas Vie?uju paslaugu administravimas turi buti atskirtas nuo politikos, turi buti igyvendinamas per autonomi?kas renkamas valdybas ir komisijas Turi buti panaudojami moksliniai metodai valstybes tarnyboje, nuopelnu sistema, specializuotas mokymas Vald?ioje taikomi mokslines vadybos principai, biud?eto formavimo, apskaitos, vie?uju pirkimu proceduros, vald?ia kaip verslas

46. Lutheris Halsey Gulickas 1892 ? 1993 m. New Yorko Municipaliniu tyrimu biuro direktorius nuo 1921 m. Su Urwicku ?Administravimo mokslo darbai? (1937) Administravimo principu paie?ka Darbo specializavimas pagal tiksla, procesa, asmenis ir vieta Vadovo funkcijos: POSDCORB ? planavimas, organizavimas, personalo vadyba, vadovavimas, koordinavimas, atsiskaitymas, biud?eto formavimas Kontroles apimties principas Isakymo vienoves principas Homogeni?kumo principas ?tabo principas (line ? staff)

47. Maxas Weberis (1864 ? 1920 m.): ?Protestantizmo etika ir kapitalizmo dvasia?; ?Socialines ir ekonomines organizacijos teorija?; ?Ukis ir visuomene?; ?Biurokratija?; ?Politika kaip pa?aukimas? Trys teisetos vald?ios tipai: charizmatine, tradicine, teisine ? racionali vald?ia; trys administraciniu sistemu tipai: charizmatine, feodaline, biurokratine Politikos ir administravimo atskyrimas (peismistinis po?iuris biurokratijos at?vilgiu) Biurokratija kaip atskira grupe, kuri gali pasiprie?inti politiku valiai; valdininku politine kontrole ? esmine demokratijos problema ?idealaus tipo? metodologija (kiek rei?kiniai atitinka idealu modeli?)

48. Weberio biurokratijos principai: Fiksuotos oficialios pareigos ? pareigunai atlieka ai?kiai apibre?tas u?duotis savo kompetencijos ribose Vald?ios hierarchija ? pareigos suskirstytos hierachi?kai; komandine grandine Taisykliu sistema ? elgesio taisykles apriboja vald?ios veikimo sriti; taisykles nustato, kaip turi buti atliktas darbas, priimti sprendimai Technine ekspertize ? atrenkant pareigunus, svarbi kompetencija Karjeros tarnyba ? istaiga nera pareigunu asmenine nuosavybe, jie u? darba gauna fiksuota atlygi Veiklos dokumentavimas ? visos taisykles, sprendimai ir veiksmai fiksuojami ra?tu

49. Weberio biurokratijos modelio kritika I: R.K. Mertonas: biurokratijos tendencija tikslus ir priemones sukeisti vietomis; biurokratijos disfunkcijos; istaigos interesai tampa svarbesni u? visuomeninius tiksus P.Selznickas: ekspertu vir?enybe organizacijose, patyrimo pervertinimas, demokratines organizacijos biurokratizavimas H.Wilensky?is: konfliktas tarp specialistu ir administracinio personalo A.Gouldneris: pavaldiniu elgesio kontroles neigiami padariniai, subordinacijos kritika, reikalinga ivertinti individu interesus Ch.Argyrisas: konfliktas tarp formaliosios organizacijos poreikiu ir individo reikmiu, neformaliosios strukturos reik?me A.Downsas: ?normalusis? ir ?nenormalusis? biurokratijos nelankstumas, letejimo efektas, longitudine perspektyva

50. Weberio biurokratijos modelio kritika II: Jordanas, Rhodesas, Schmitteris, etc.: biurokratijos nepriklausomybe nuo Vyriausybes, biurokratijos ir privaciu organizaciju tarpusavio priklausomybe; Beamtenherrschaft J.Marchas, J.P.Olsenas: iracionalumas, chaosas, ??iuk?liu de?es? modelis W.Niskanenas: istaigos biud?eto maksimizavimas, socialinis neefektyvumas, siulomos reformos panaikinant istaigu prana?uma informacijos srityje, sukuriant istaigu konkurencija G.Tullockas: nefektyvumas, ?vaistymas, neatsakingumas kaip istaigos autonomijos pasekme, hierarchine struktura trukdo kontroliuoti A.Downsas: biurokratai siekia ne vie?ojo intereso, o savo asmenines naudos: galios, pajamu, presti?o, patogumo, savirai?kos ir pan.

51. Herbertas A. Simonas (1916 ? 2001 m.): Nobelio premijos laureatas 1978 m. |Administravimo prie?od?iai?; ?Administracine elgsena?; su J.Marchu ?Organizacijos? Loginio pozityvizmo itaka Administravimo principu kritika Tyrimo metodas: faktu nuo vertybiu atskyrimas, eksperimentinio tyrimo programa Demesys priemonems, o ne tikslams, administravimo metodams, o ne principams ?Riboto racionalumo? samprata ?Administracinis ?mogus? Terminai ?priemimo zona?, ?paskaita-ina?as?, ?pasitenkinimas?

52. Administravimo principu kritika H.Simono ?Administravimo prie?od?iuose?: Specializavimas Isakymu vienove ? ?is principas neleid?ia orgnizacijai pasinaudoti diferencijuoto vadovavimo prana?umais Kontroles apimtis ? ?plok?cios? organizacijos kartais gali buti efektyvesnes Organizavimas pagal tiksla, procesa, asmenis ir vieta ? galimos skirtingos organizavimo formos

53. Chesteris Bernardas (1886 ? 1961 m.) ?Vadovo funkcijos? (1948) ?paskatos-ina?ai?, ?priemimo zona? Organizacija kaip asmenu veiksmu arba jegu sistema Individo poreikiu patenkinimas, bendradarbiavimas Pagrindine vadovo funkcija ? organizacijos i?laikymas Vald?ia kaip bendravimo ir tvarkos forma Neformalios organizacijos reik?me Vadovas turi siekti sutaikyti konfliktuojancias jegas

54. Dwightas Waldo ?Administracine valstybe? (1948); ?Demokratinio administravimo raida? (1952) Koks santykis tarp administracijos praktikos ir demokratijos teorijos? Nekriti?kas administracinio po?iurio pripa?inimas yra socialine problema Problemos kyla i? administraciniu principu taikymo Demokratinio vie?ojo administravimo konteksto suvokimas

55. Vie?asis administravimas demokratineje valstybeje Paskaita Nr. 3

56. Politines ideologijos demokratineje valstybeje: Liberalizmas Konservatizmas Socializmas

57. Valstybes teorijos: Pliuralizmas Elito teorija Marksizmas Korporatizmas ?Naujosios de?ines? teorija

58. Marksizmas Visuomenes pamata sudaro klases, kurios skiriasi savo santykiu su gamybos priemonemis: savininkai (bur?uazija) ir darbininkai (proletariatas) Klases nera lygios: bur?uazija yra dominuojanti klase, o proletariatas yra jai pavaldus Valstybe atstovauja dominuojancios klases interesus

59. Biurokratija yra dominuojancios klases irankis Stiprejant klasiu kovai, biurokratija auga Valstybes biurokratijai budingas slaptumas, nekompetencija, imperializmas Tikima, kad biurokratija ?i?nyks? kartu su valstybe

60. Klasikine elito teorija Elitas rei?kia grupe ?moniu, turinciu neproporcingai didele galia ir itaka Mosca tikejo, kad ma?uma visada valdo dauguma Biurokratine valstybe yra tokia, kurioje tam tikri individai turi kontole ir vald?ia valstybes funkcijoms (i?skaidytoms i departamentus) Svarbu bandyti apriboti ?ia vald?ia Michelso ?Gele?inis oligarchijos desnis? Biurokratija yra kliutis demokratijai, taciau biurokratija yra nei?vengiama

61. Weberis Biurokratija yra nei?vengiama del jos racionalumo Ne?inomas biurorkatu turimos vald?ios dydis ir neai?ku, ar reikalinga ju kontrole Ivede teisines racionalios vald?ios, itvirtintos istatymuose ir norminuose aktuose, savoka

62. Pliuralizmas Pagrindine prielaida yra ta, kad politika ? tai grupiu konkurencija politineje rinkoje Vyriausybes sprendimai yra salyginai atviros konkurencijos tarp grupiu, siekianciu igyvendinti ar apginti savo interesus, rezultatas Grupes skirstomos ivairiai: ekonomines, geografines, lingvistines, etnines, religines, lyciu, kokios nors problemos ir kt.

63. Grupes konkuruoja siekdamos u?sitikrinti Vyriausybes demesi ir siekdamos politines itakos Ankstyvoji teorija suprato Vyriausybe kaip registratore ? fiksuojancia visus reikalavimus ir stebincia, kas nugales Grupiu lygybe ir lygus priejimas prie Vyriausybes ?iuolaikiniai pliuralistiniai ai?kinimai atsisake ?iu nuostatu ir dabar laikomasi po?iurio, kad Vyriausybe yra viena i? daugelio veikeju/grupiu, konkuruojanciu del itakos; yra supratimas, kad ne visi interesai yra atstovaujami; suvokiama, kad Vyriausybes blokuoja kai kuriuos interesus

64. Pliuralizmo trumpas apibudinimas: Vald?ia placiai pasiskirsciusi sistemoje Individai yra santykinai laisvi organizuotis, jie bando daryti poveikki Vyriausybei Vyriausybes sprendimai yra kompromisai tarp konkuruojanciu interesu Skirtingos politikos sritys pritraukia skirtingas grupes Interesu grupiu veikla pakeicia individu ir partiju veikla politineje sistemoje

65. Biurokratija pliuralistineje teorijoje I?auges politiniu sistemu sudetingumas rei?kia, kad biurokratai da?nai tampa interesu grupiu taikiniu Biurokratija i?pletoja stiprius ry?ius su kai kuriomis grupemis; gali net tapti nuo ju priklausoma, tapti ju ikaite (klientelistiniai departamentai) Biurokratine vald?ia apsprend?ia konkurencija biurokratijoje del vald?ios ir i?tekliu ir kitos politines institucijos

66. ?iuolaikine elito teorija Valdantys ir valdomieji Nedidelis elitu i? auk?tesniu socioekonominiu sluoksniu skaicius, pana?ios vertybes, nepriklausomybe Sprendimai atitinka elitu interesus Biurokratai priklauso ?iai nereprezentatyviai elitinei grupei Technokratine teorija daro prielaida, kad ?inios ir ekspertize padaro biurokratija galingiausia grupe politineje sistemoje

67. Neomarksizmas Trys pagrindiniai politikos tipai: Legitimacija (netiesiogiai remia kapitalistine sistema; pvz., geroves politika, darbo istatymai) Akumuliacija (skatina kapitalo akumuliavima) Prievarta (kra?tutiniu atveju tvarkai i?saugoti panaudoja prievarta) Nors kapitalistineje visuomeneje verslas ne visuomet nugali, vie?oji politika paprastai atitinka dominuojancios klases interesus

68. Trumpas neomarksizmo apibudinimas: Bur?uazija kontroliuoja privatu ekonomikos sektoriu ir formuoja vie?aja politika, kuri palengvina kapitalo akumuliavima Kontrole kyla i? fakto, kad vie?osios institucijos personala sudaro bur?uazija, partijas finansuoja bur?uazija, ji kontroliuoja stipriausias interesu grupes, ir valstybe yra nuo jos priklausoma Pavaldi klase turi prisitaikyti prie politikos, kuri legitimuoja kapitalistine sistema Kra?tutiniu atveju kontrole u?tikrinama prievartos budu

69. Biurokratija neomarksizme: Biurokratija tarnauja valdancios klases interesams, kadangi: Biurorkatijos vertybes ir nuostatos sutampa su tos klases vertybemis ir nuostatomis Kad biurokratija galetu tarnauti savo pacios interesams, reikalingas kapitalistines sistemos ir ukio testinumas Valdancioji klase turi sugebejimu ir reikiamas priemones i?kelti savo interesus, o biurokratija i tai atsako

70. Korporatizmas Tri?alis institucinis darinys tarp valstybes ir organizuotu interesu elitu (paprastai atsovaujanciu versla ir profsajungas) Valstybe igyja garantuota organizaciju parama prarasdama dali nepriklausomybes Organizacijos igyja garantuota atstovavima prarasdamos dali nepriklausomybes Kai kuriose ?alyse, pvz., vakaru Europoje, tai yra formalus dariniai

71. Vieni teigia, kad tokioms strukturoms reikia ma?iau biurokratijos Kiti teigia, kad reikia daugiau Atstovu Tyrimu

72. ?Geroves valstybes? raidos etapai: Minimali ?geroves valstybe? - iki XX a. 4-ojo de?imtmecio Klasikine ?geroves valstybe? ? nuo XX a. 4-ojo de?imtmecio iki XX a. 9-ojo de?imtmecio ?Geroves valstybes? reformavimas ? nuo XX a. 9- ojo de?imtmecio

73. Trys ?geroves valstybes? modeliai: Institucinis perskirstomasis ? Skandinavijos ?alys Liberalus marginalinis ? JAV, Japonija Konservatyvus ? Vokietija, Austrija

74. Vie?asis administravimo vaidmuo politikos formavimo procese Paskaita Nr.4

75. Vie?osios politikos analizes raida I: H. Lasswelas, D. Lerneris, Politikos mokslai, 1951 m. Operaciju tyrimai, sprendimu analize karinese organizacijose po II-ojo pasaulinio karo PPBS (planning-programing-budgeting) sistema JAV prezidento Johnsono ?Did?iosios visuomenes?, ?Kovos su skurdu?, ?Naujuju auk?tumu? programos 7-ame de?imtmetyje Politikos vertinimo tyrimai

76. Vie?osios politikos analizes raida II: H. Lasswelas ? tarpdiciplinine pozicija, ?minties tanko? American Policy Commision steigejas, politinio proceso stadiju koncepcija (1956 m.) D.Eastonas ? sisteminis po?iuris, ?juodosios de?es? modelis, politinio proceso konceptualizavimas ieigos ir i?eigos terminais darbai 1953 m., 1965 m. H.Simonas ? ?riboto?, bet tobulejancio racionalumo ideja, sprendimu priemimo procesas ? ?inios, sumanymas, pasirinkimas Ch.Lindblomas ? inkrementalizmo teoretikas (1959 m.), ?i?sikapanojimo mokslas?, alternatyva stadiju modeliui ? modelis, kuris remiasi galios ir stadiju saveikos veiksniu

77. ?Vie?osios politikos? apibre?imai: politika (policy)- ?politinis i?valgumas; valdymo menas; apdairus elgesys; gudrumas; vyriausybes, partijos ir pan. veiksmu kursas? politiniu tikslu aibe, racionali nuostata, vald?ios sprendimai, i?eiga, rezultatas, programa, veiklos sritis ir kt. Politika (politics) ? asociacijos su ??ali?kumu?, ?korupcija?

78. ?Politikos analizes? apibre?imai: ?Politikos analize? (policy analysis): ?Analize politikai? - teikianti ?iniu politiniam procesui; politikos determinanciu analize, politikos turinio analize ?Politikos analize? - politinio proceso analize, teikianti ?iniu apie politikos formavima ir igyvendinima; politikos propagavimas, informacija politikai Politikos monitoringas ir vertinimas

79. Politikos formavimo proceso etapai: Problemu i?kelimas Darbotvarkes sudarymas Sprendimu priemimas Igyvendinimas Vertinimas

80. Politikos problemu sampratos: Pozityvistine ? problema yra objektyvus tikroves rei?kinys, nukrypimas nuo normos Konstruktyvistine ? problema egzistuoja tuomet, kai ji yra suvokiama kaip problema visuomeneje Globalines problemos Regionines problemos Nacionalines problemos Lokalines problemos

81. Kaip apibre?iamos vie?osios politikos problemos? Simboliai ? pasakojimai, sinekdocha, metaforos, dviprasmybe Skaiciai Prie?astys Interesai

82. Politikos adresatai (schema):

83. Sprendimu priemimo modeliai: Racionalus sprendimu priemimo modelis Inkrementinis sprendimu priemimo modelis ?Mi?raus skenavimo? sprendimu priemimo modelis ??iuk?liu de?es? sprendimu priemimo modelis

84. Racionalaus modelio bruo?ai: Sprendimu rengejai kontroliuoja politiniu problemu atskyrima tam, kad galetu ?ias problemas palyginti tarpusavyje Sprendimu rengejai apibre?ia tikslus, vertybes ir salygas, i?skiria jas pagal svarba sprendimu priemimo procese Priimant sprendimus, yra siulomos ir i?bandomos ivairios alternatyvos Priimantiems sprendimus, yra ?inomos visos i?vados, gautos priemus kiekviena alternatyva Kiekviena pasirenkama alternatyva bei planuojami rezultatai palyginami su kitomis alternatyvomis ir rezultatais Sprendimus priimantieji turi sugebeti atrinkti alternatyva ir jos pasekmes, kurios maksimizuoja tikslu, vertybiu ir salygu igyvendinimo galimybes

85. Inkrementinio modelio bruo?ai: tikslu ir salygu tarpusavio saveikos, o ne skirtumu paie?ka Sprend?iant problemas, atsi?velgiama ne i visas galimas alternatyvas, o tik i tas, kurios ne daug skiriasi nuo esamos politikos, bet nera ?iai politikai kardinaliai prie?ingos Tik tuomet, jei alternatyva pripa?istama ?svarbia?, jai skiriama pakankamai demesio Kadangi, moderuojant poziciju skirtumus, inkrementalizmas leid?ia panaudoti daug ivairiu reguliavimo variantu ir vadybiniu metodu, tarp sprendimu priemeju suma?eja konfliktu Inkrementine teorija eliminuoja absoliuciai ?teisingus?ir pozityvius sprendimus, geriausi sprendimai pasiekiami susitarimu, kompromisu pagrindu

86. Politikos igyvendinimo teorijos: Igyvendinimas ?i? vir?aus i apacia? ? igyvendinimo sekmes salygos: pakankami finansiniai i?tekliai, koordinavimas, hierarchine atskaitomybe, kompetencija ir pan. (tobulas administravimas) Igyvendinimas ?i? apacios i vir?u? ? igyvendinimo sekmes salygos: suinteresuotu grupiu palaikymas, politikos bendruomenes, politine kultura

87. Politikos vertinimo po?iuriai: Faktais pagristas vertinimas Teorija pagristas vertinimas Demesingas vertinimas Realistinis vertinimas Dalyviu vertinimas Procesu (processes) ir i?davu (outcomes) vertinimas

88. Vie?asis administravimas ir privatus sektorius Paskaita Nr. 5

89. Reguliavimo tikslai: Apsaugoti vartotojus Apsaugoti rinkos dalyvius Apsaugoti darbuotojus (darbo rinkos dalyvius) Apsaugoti visuomene

90. Reguliavimo formos: Teisinis reguliavimas Administracinis reguliavimas Ukinis reguliavimas

91. Reguliavimo ru?ys: Konkurencijos reguliavimas Kainu reguliavimas Aplinkosaugos reguliavimas Prekiu ir paslaugu kokybes reguliavimas Prekybos reguliavimas Darbo saugos reguliavimas socialine sauga profesine sauga

92. Konkurencijos reguliavimas: U?daviniai: karteliniu susitarimu draudimas, piktnaud?iavimo dominuojancia padetimi kontrole, koncentracijos kontrole, nesa?iningos konkurencijos, klaidinancios reklamos draudimas, antidempingo ribojimas tarptautineje prekyboje, vidaus dempingo ribojimas LR teises aktai: Konkurencijos (1999 m.), Antidempingo, Reklamos (2000 m.) LR institucijos: Konkurencijos taryba (1999 m.)

93. Kainu reguliavimas (1): Reguliuojamos kainos Lietuvoje: energetikos, komunaliniu paslaugu, transporto, pa?to ir telekomunikaciju paslaugu, vaistu, darbo jegos, ?emes ukio produktu supirkimo Minimalios kainos ? siekiama apsaugoti prekiu/paslaugu tiekejus Maksimalios kainos ? siekiama apsaugoti prekiu/paslaugu vartotojus Fiksuotos kainos Kainu reguliavimo motyvai: monopolis; i?naudojimas; socialiniu problemu sprendimas; valstybes nuosavybe; biurokratiniu reikalavimu vykdymas

94. Kainu reguliavimas (2): LR teises aktai: Kainu (1990 m.), Energetikos (1997 m. pakeit.), Transporto veiklos pagrindu (1998 m. pakeit.), Gamtiniu duju (2001 m.), Elektros energetikos (2002 m.), ?ilumos ukio (2003 m.); Keliu, Gele?inkelio, Vidaus vandenu transporto kodeksai; Pa?to (2004 m.), Elektroniniu ry?iu (2004 m.); Darbo kodeksas, Vyriausybes nutarimai del minimaliojo darbo u?mokescio didinimo ; ?emes ukio ekonominiu santykiu valstybinio reguliavimo (1994 m.) LR institucijos: Valstybine kainu ir energetikos kontroles komisija (nuo 1995 m.) ? kainu kontrole, licencijavimas; Ry?iu reguliavimo tarnyba (nuo 2001 m.) ? pa?to paslaugu tarifai; Darbo inspekcija ? minimalus darbo u?mokestis

95. Prekiu ir paslaugu kokybes reguliavimas: Tikslai ir u?daviniai: kokybes standartu prekems ir paslaugoms nustatymas, vartotoju teisiu apsauga, produktu sauga, produktu patekimo i vidaus rinka kontrole LR teises aktai: Produktu saugos (1999 m.), Produktu patekimo i rinka ribojimo priemoniu taikymo taisykles (2002 m.), techniniai reglamentai, taisykles, higienos normos ivairioms produktu grupems; Vartotoju teisiu gynimo istatymas (1994 m.), Civilinis kodeksas, Administraciniu teises pa?eidimu kodeksas; Biokuro, Tabako kontroles, Statybos, Reklamos ir kt. istatymai; kokybes standartai LR institucijos: Valstybine ne maisto produktu inspekcija (nuo 2000 m.), Standartizacijos departamentas (1990 m.), Statybos produkcijos sertifikavimo centras (1996 m.), Nacionaline vartotoju teisiu apsaugos tarnyba (2001 m.), Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba

96. Aplinkosaugos reguliavimas: Tikslai: oro, vandens, ?emes gelmiu, augalijos, gyvunijos, mi?ku, kra?tovaizd?io apsauga LR teises aktai: Aplinkos apsaugos, Aplinkos apsaugos valstybines kontroles, Aplinkos monitoringo, Aplinkos oro apsaugos, Atlieku tvarkymo, Juros aplinkos apsaugos, Mi?ku, Vandens, ?emes gelmiu, ?uvininkystes, Med?iokles, Saugomu teritoriju, Teritoriju planavimo, Mokescio u? aplinkos ter?ima ir kt.; Administraciniu teises pa?eidimu kodeksas LR institucijos: Aplinkos apsaugos inspekcija, Aplinkos apsaugos agentura, Atomines energetikos saugos inspekcija, Radioaktyviu atlieku tvarkymo agentura, Saugomu teritoriju tarnyba, Teritoriju planavimo departamentas, Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija

97. Darbo saugos reguliavimas: Tikslai: socialine saugos (apmokejimo, darbo ir poilsio laiko, lengvatu ir garantiju) u?tikrinimas, profesines saugos ir sveikatos darbe u?tikrinimas LR teises aktai: Darbo kodeksas, Darbuotoju saugos ir sveikatos darbe (2003 m.), Valstybines darbo inspekcijos (2003 m.), Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo (2003 m, pakeit.), ?alos atlyginimo del nelaimingu atsitikimu darbe ar susirgimu profesine liga (2005 m.), Profesines sveikatos prie?iuros (1999 m.), Potencialiai pavojingu irenginiu prie?iuros (2000 m., pakeit.); saugos taisykles, techniniai reglamentai, higienos normos, standartai; nedarbo socialinio LR institucijos: Valstybine darbo inspekcija (nuo 1992 m.)

98. Prekybos reguliavimas: U?sienio prekyba - nacionalines rinkos dalyviu apsauga; vie?ieji pirkimai ? mokesciu moketoju apsauga; vidaus prekyba ? vartotoju apsauga protekcionistine ir liberali prekybos politika eksporto paramos ir importo pakeitimo strategijos LR teises aktai: Muitines (2004 m.), Strateginiu prekiu importo, eksporto ir tranzito kontroles (2004 m.); Prekiu ?enklinimo taisykles, Ma?menines prekybos taisykles; Vie?uju pirkimu (2002 m.) LR institucijos: ?emes ukio ir maisto produktu rinkos reguliavimo agentura (1998 m.) ? eksperto pletra, intervenciniai pirkimai; Muitines departamentas; Vie?uju pirkimu tarnyba

99. Ukio subjektu reglamentavimas ir licencijavimas: Tikslai: ukio subjekto statuso apibre?imas, ?iejimo i rinka? kontrole LR teises aktai: Civilinis kodeksas, Akciniu bendroviu, Valstybes ir savivaldybes imoniu, Individualiu imoniu, ?emes ukio bendroviu, Kooperatiniu bendroviu (kooperatyvu), Ukiniu bendriju, Europos bendroviu ist. LR institucijos: Ukio ministerija, Mokesciu inspekcija, savivaldybiu administracijos

100. Licencijos ir leidimai: Prekybai alkoholiniams gerimais, tabaku Gamtiniu duju perdavimui, paskirstymui ir laikymui Bankrotu administravimo ir imoniu restrukturizavimo paslaugu teikimui Turizmo paslaugu teikimui Naftos produktu prekybai Metalo lau?o ir atlieku supirkimui Tekstiles ir prieno prekiu importui Veliavu gamybai Elektros energijos gamybai, eksportui, importui, tiesiogines linijos tiesimui

101. Finansu rinkos reguliavimas: Paskolos, indeliai, draudimai, lo?imai, vertybiniai popieriai ? finansines paslaugos; banku, investiciniu fondu, pensiju fondu, draudimo imoniu, finansu maklerio imoniu veiklos reguliavimas; investuotoju ir draudeju interesu apsauga LR teises aktai: Finansu istaigu (2002 m.), Draudimo (2003 m.), Hipotekiniu kreditu ir hipotekiniu obligaciju, Banku, Lietuvos banko, Vertybiniu popieriu rinkos, Indeliu ir isipareigojimu investuotojams draudimo ir kt. ist.; Azartiniu lo?imu, Loteriju ist. LR institucijos: Draudimo prie?iuros komisija, Lo?uimu komisija, Lietuvos bankas, Vertybiniu popieriu komisija

102. Lietuvos banko funkcijos: Lietuvos bankas, igyvendindamas pagrindini tiksla atlieka ?ias funkcijas: - vykdo Lietuvos Respublikos pinigu emisija; - formuoja ir vykdo pinigu politika; - nustato lito kurso reguliavimo sistema ir skelbia oficialu lito kursa; - valdo, naudoja Lietuvos banko u?sienio atsargas ir jomis disponuoja; - atlieka valstybes i?do agento funkcijas; - i?duoda bei at?aukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito istaigoms ir leidimus u?sienio valstybiu kredito istaigu skyriu bei atstovybiu steigimui, pri?iuri ju veikla ir nustato ju finansines apskaitos principus ir atskaitomybes tvarka; - kuria ir valdo tarpbankine le?u pervedimo sistema ir nustato reikalavimus tarpbankines le?u pervedimo sistemos dalyviams; - renka pinigu ir banku, mokejimo balanso, Lietuvos finansines ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia ?ios statistikos surinkimo, atskaitomybes, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokejimu balansa; - nustato Lietuvos Respublikos kredito istaigu skyriu, veikianciu Lietuvos Respublikoje, finansines apskaitos principus ir atskaitomybes tvarka; - skatina patvaru ir veiksminga mokejimo ir vertybiniu popieriu atsiskaitymo sistemu veikima.

103. Valstybes parama verslui: Paramos formos: mokesciu lengvatos pradedancioms veikti imonems, lengvatiniai kreditai, mokesciu administravimo tobulinimas, informacine parama verslininkams, Valstybes fondo garantijos kreditams gauti, verslo draudimas, galimybe i?pirkti nuomojamas patalpas, maksimalios mokesciu ribos nustatymas, konsultavimas, verslo inkubatoriai, fondu finansine parama, kvalifikacijos kelimo paslaugos lengvatinemis salygomis LR teises aktai: Smulkaus ir vidutinio verslo pletros (2002 m.) LR institucijos: Smulkaus ir vidutinio verslo pletros agentura, Verslo paramos agentura ? strukturiniu fondu parama; verslo informacijos centrai (42), verslo inkubatoriai (7 inkub., 172 imones ? 2005 m.)

104. Privatizavimo etapai Lietuvoje: privatizavimas, Lietuvos pilieciams i?dalinant investicinius cekius, ir aukcionu budu kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (parduota 5714 objektu u? 3,4 mlrd. litu); nuo 1996m. antrasis etapas ? privatizavimas per Valstybes turto fonda (1119 objektu u? 2,8 mlrd. litu ? 1996 ? 1999 m.) LR institucijos: Valstybes turto fondas, Privatizavimo komisija

105. Verslo dalyvavimas politikos formavime: pilieciu itikinejimas dalyvavimas rinkimuose per fondus remiamos partijos rinkimuose remiamasi turimomis organizacijomis verslininkai turi glaud?ius asmeninius ry?ius su politikais ir pan.

106. Vie?asis administravimas ir visuomene Paskaita Nr.6

107. Pilietine visuomene - tai visos savanori?kos organizacijos tarp individo ir valstybes pozityvi burimosi i draugijas reik?me valstybes valdymui (Pilietine visuomene I) pilietiniu draugiju svarba kaip atsvara valstybei (Pilietine visuomene II)

108. Pilietine visuomene svarbi, nes: ji galinti i?plesti aktyvu pilieciu dalyvavima; ji i?rei?kia pasiekta skirtingu vertybiu sinteze siekiant gero gyvenimo (Walzer: 1991:293-304); ji yra laisves siekio moderniajame pasaulyje prie?akys (Taylor: 1990, 95-118); ji numato paslankesne gyvenimo skales samprata, pabre?dama ?savanori?ka ivairiu draugiju, ba?nyciu ir bendruomeniu pasirinkima, reikalaudama, kad sprendimai butu daromi lokaliai ir nebutu kontroliuojami valstybes ir jos biurokratiniu strukturu? (Bell: 1995, 38-56); bei ji galinti mus i?vesti anapus autoritarizmo kra?tutinumu (Tismaneanu: 1992).

109. R.Putnamo pilietines visuomenes samprata: Bowling Alone (?Kai ?aidiama kegliais po viena?, 1995 m.) kuo silpnesne visuomene, tuo silpnesne ekonomika Kuo silpnesne visuomene, tuo silpnesne valstybe Making Democracy Work (?Kad demokratija veiktu, 1994 m.) ?iaures Italijos valdymo strukturos veiksmingesnes, nes tankesni pilietinio dalyvavimo tinklai, kuriuos puoseleja pilietines asociacijos Tankesni pilietiniai tinklai igalina pilieciu kooperavimasi bendros naudos labui

110. Pilieciu dalyvavima valdyme u?tikrina ?ios teises: ??????? teise i informacija ???????? ?od?io laisve ???????? teise burtis i draugijas ???????? peticijos teise ???????? teise kreiptis i teisma

111. Pilieciu dalyvavimo valdyme budai: Dalyvavimas Seimo, savivaldybiu, Prezidento rinkimuose Dalyvavimas referendumuose Pra?ymu ir skundu teikimas Bylinejimasis teismuose Istatymu leidybos iniciatyvos Informacijos gavimas ir teikimas Nevyriausybiniu organizaciju veikla Bendruomeniu veikla Politiniu partiju veikla

112. Pilieciu dalyvavimo tipai (kopecios): Pilietine kontrole Deleguota vald?ia Pilieciu vald?ia Partneryste Nuraminimas Konsultavimas Simboli?ka priemone Informavimas Terapija Nedalyvavimas Manipuliavimas

113. Bendruomene - visuma ?moniu, esanciu apibre?toje teritorijoje, interesu ar kitu po?ymiu erdveje pvz., konkretaus kaimo bendruomene ? tai visuma gyventoju, gyvenanciu tame kaime

114. Bendruomeniu susidarymo pagrindas: Teritorinis ? pvz., kaimo, seniunijos Religinis ? pvz., kataliku, liuteronu Profesinis ? pvz., architektu, gydytoju Tautinis ? pvz., lietuviu, rusu Veiklos ? pvz., Kur?iu nerijos myletoju Poreikiu ? pvz., mokyklos Politinis ? visuomeninis ? pvz., profesine sajunga

115. Nevyriausybine organizacija ? tai laisva pilieciu valia ikurta demokratine organizacija, kuri tarnauja visuomenes ar jos grupiu labui, nesiekia pelno ir tiesioginio dalyvavimo valstybes valdyme

116. Nevyriausybinems organizacijoms budingi bruo?ai: ? Organizacine forma (registruotas juridinis asmuo); ? Prigimtine nepriklausomybe nuo vald?ios ir valdymo instituciju; ? Ne pelno paskirstymo principas ? gautas pelnas investuojamas i pagrindine istatuose numatyta veikla, o ne padalinams steigejams, nariams ar dalininkams; ? Savivalda ir demokrati?kas sprendimu priemimas; ? Savanori?kumas ? laisvas nariu istojimas ir i?stojimas, savanori?kai dovanotas turtas ir le?os; ? Tarnavimas visuomenes labui, o ne individui ar ?eimai.

117. NVO tipai (Kortenas): - savanori?kos organizacijos, kurios vykdo socialine misija remdamosi visuomenes vertybemis - vie?uju paslaugu sutarciu dalyviai ? organizacijos, funkcionuojancios kaip i rinka orientuotos ne pelno imones, tarnaujancios visuomenes tikslams - pilieciu organizacijos, reprezentuojancios savo nariu interesus -?vie?osios politikos igyvendinimo NVO, kurias isteigia vald?ios institucijos

118. NVO tipai (II): Socialines Jaunimo Kulturines Sporto Pilietines

119. NVO tipai (III): Tarptautines NVO (INGO) I versla orientuotos tarptautines NVO (BINGO) Aplinkosaugines NVO (ENGO) Vyriausybes valdomos NVO (GONGO) Kvaziautonomines NVO (QUANGO) ? pvz., Tarptautine standartizacijos organizacija

120. NVO tipai (Pasaulio banko klasifikacija): Propagavimo (advocacy) Operacines (operational) Bendruomenines Nacionalines tarptautines

121. NVO privalumai: Stiprus ry?iai su paprastais ?monemis Ekspertines ?inios, kaip pletoti atskirus sektorius Sugebejimai kurti inovacijas ir prisitaikyti Procesinis po?iuris i pletra Dalyvavimu pagristos metodologijos ir irankiai Ilgalaikiai veiklos isipareigojimai Sanaudu veiksmingumas

122. NVO trukumai: Ribotos finansu ir valdymo ?inios bei igud?iai Riboti instituciniai gebejimai Ribotos galimybes pacioms i?silaikyti Tarporganizacinio bendravimo ir koordinavimo stygius Nedidelio masto intervencijos Platesnio socialinio ir ekonominio konteksto supratimo stygius

123. NVO ir vyriausybes santykiu modeliai: - vald?ios dominavimo modelis - vald?ia vaidina svarbiausia vaidmeni tiek paslaugu finansavime, tiek kurime ir teikime - NVO sektoriaus dominavimo modelis - pagrindinis vaidmuo priklauso NVO - Lygiagretus modelis - vald?ios ir NVO sektoriai vienodai itraukti i socialiniu paslaugu finansavima ir teikima, bet kiekvieno sritis yra apibre?ta - Bendradarbiavimo modelis - vald?ia ir NVO dirba kartu, o ne atskirai; vyriausybe teikia finansavima, o NVO ? paslaugas

124. Vald?ios instituciju pagalba NVO: - NVO finansinis remimas - informacijos apie vyriausybes parama NVO skleidimas -?NVO vadovu rengimas -?materialines bazes kurimas - istatymu lengvatos NVO (mokesciu, PVM lengvatos)

125. Savivaldybiu ir NVO bendradarbiavimo sritys: - socialines paslaugos -?sveikatos apsauga -?socialiniu problemu sprendimas -?mokymas ir ?vietimas -?kultura ir menas -?ekologija ir gamtos apsauga -?sportas ir turizmas

126. NVO teisinis statusas Lietuvoje: Vie?oji istaiga - tai pagal ?i ir kitus istatymus isteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilines atsakomybes vie?asis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti vie?uosius interesus vykdant visuomenei naudinga veikla (Vie?uju istaigu ist., 2004 m. sausio men.) Asociacija - savo pavadinima turintis ribotos civilines atsakomybes vie?asis juridinis asmuo, kurio tikslas ? koordinuoti asociacijos nariu veikla, atstovauti asociacijos nariu interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vie?uosius interesus (Asociaciju ist., 2004 m. sausio men.) Labdaros ir paramos fondas - savo pavadinima turintis ribotos civilines atsakomybes vie?asis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai ? labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas (...) fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, kulturos, ?vietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialines globos ir rupybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudi?komis pripa?istamose srityse (Labdaros ir paramos fondu ist., 2003 m. gruod?io men.)

127. Valda (angl. governance) - Politines vald?ios ir instituciniu i?tekliu panaudojimas, siekiant spresti visuomenes problemas Instituciju, vald?ios strukturu ir bendradarbiavimo panaudojimas i?tekliu i?destymui, koordinavimui ir kontrolei visuomeneje Valda, tai ne vald?ia (angl. government)

128. Geros valdos principai: Gera valda ? angl. good governance Principai: Dalyvavimas Istatymu vir?enybe Skaidrumas Jautrumas Orientacija i sutarima Lygybe ir itraukimas Efektyvumas ir veiksmingumas Atskaitomybe ?mogaus teisiu apsauga

129. Socialiniu paslaugu sistemos raidos etapai: 1945 ? 1960 m. ? socialiniu paslaugu sistemos kurimosi laikotarpis; atsirado terminas ?socialines paslaugos?; kuresi socialiniu paslaugu tinklas Vakaru Europoje 1960 ? 1990 m. ? kokybinio socialiniu paslaugu pletojimo, nauju paramos formu paie?kos etapas Nuo 1990 m. ? socialiniu paslaugu sistemos reformavimo, pertvarkymo etapas

130. LR socialines apsaugos sistema: Socialinis draudimas ? garantijos, kurias turi mokantys socialinio draudimo ina?us asmenys Socialine parama ? garantijos, kurias turi visi gyventojai priklausomai ne nuo imoku mokejimo, bet nuo pagalbos poreikio

131. Socialine parama: Pa?alpos ir pinigines i?mokos ?alpa daiktais Socialines paslaugos ir globa (LR Socialines paramos koncepcija, 1994)

132. Socialiniu paslaugu klientai: Pagyvene, seni ?mones Suauge neigalus ?mones (su fizine negalia, su proto negalia) Neigalus vaikai (su fizine negalia, su proto negalia) Vaikai neteke tevu globos, na?laiciai Problemines ?eimos ir vaikai i? probleminiu ?eimu Rizikos grupes (piktnaud?iaujantieji alkoholiu, narkotikais, buve kaliniai, benamiai, prostitutes ir kt.) Kitos grupes (etnines ma?umos, pabegeliai, emigrantai ir kt.)

133. Socialiniu paslaugu istaigos pagal pavalduma: Valstybines Savivaldybiu Nevyriausybiniu organizaciju, religiniu bendruomeniu, privacios

134. Socialiniu paslaugu klasifikacija: Bendrosios paslaugos Informacijos teikimas ir konsultavimas Pagalba namuose (pagrindines, papildomos) Slauga namuose Globos pinigu skyrimas Kitos (maitinimo organizavimas, kar?to maisto pristatymas, aprupinimas butiniausiais daiktais, asmens higienos, transporto paslaugos, vertimas ?enklu kalba, aprupinimas kompensacine technika, busto ir aplinkos pritaikymo) Specialiosios paslaugos

135. Pagalba namuose: Socialinis darbas Bendravimas Asmenines higienos ir prie?iuros paslaugos Asmens sveikatos prie?iuros paslaugos Maitinimo organizavimas Maisto paruo?imas Busto pritaikymo asmens saugumui u?tikrinti organizavimas Namu tvarkymas Pavedimu vykdymas Vaiku prie?iura Ukiniu darbu organizavimas Prie?iura namuose nakties metu

136. Specialios paslaugos: Paslaugos nestacionariose globos istaigose Dienos globos istaigos Laikino gyvenimo istaigos Paslaugos stacionariose globos istaigose Stacionarios globos istaigos seniems ?monems (senu ?moniu globos namai, specializuoti globos ir slaugos namai, specialieji globos namai, savaranki?ko gyvenimo namai) Stacionarios globos istaigos vaikams (laikinos vaiku globos namai, ?eimyna, vaiku globos namai) Stacionarios globos istaigos ?monems su negalia

137. Istatymai, reglamentuojantys socialiniu paslaugu teikima: LR invalidu socialines integracijos istatymas, 1991 m. LR socialiniu paslaugu istatymas, 1996 m. LR socialiniu paslaugu istatymo igyvendinimo istatymas, 1996 m. LR vaiko globos istatymas, 1998 m.

138. Socialiniu paslaugu teikimo principai: Savanori?kumas Adekvatumas Savipagalbos skatinimas Po?iuris i visuma Lankstumas Testinumas Normalizavimas Bendradarbiavimo principas

139. Socialiniu paslaugu poreikiu nustatymo budai: Bendruomenes lygmeniu Socialiniai rodikliai Bendruomenes nariu sociologine apklausa Socialiniu paslaugu teikeju apklausos Atviri bendruomenes susirinkimai Ekspertu apklausa Individo lygmeniu Asmens savaranki?kumoo vertinimas ir kt.

140. Socialiniu paslaugu kokybe: Atitikties kokybe ? standartu atitikimas Reikalavimu kokybe ? vartotoju reikalavimu atitikimas Isiteikimo kokybe ? paslauga pranoksta vartotojo lukescius Baecker kokybes samprata: Strukturine kokybe Proceso kokybe Rezultato kokybe

141. Socialiniu paslaugu standartu sritys: Administravimo, vadybos standartai Aplinkos standartai Paslaugu standartai Poreikiu vertinimo metodikos Istaigos vidaus tvarkos reglamentavimas Asmenu siuntimo, priemimo i atitinkama istaiga tvarka Apskundimo tvarkos reglamentavimas Paslaugu krep?elio apimtis ir struktura

142. ?vietimo sektoriu reglamentuojantys istatymai: Mokslo ir studiju istatymas, 1991 m. ?vietimo istatymas, 1991 m. Profesinio mokymo istatymas, 1997 m. Specialiojo ugdymo istatymas, 1998 m. Neformaliojo suaugusiuju ?vietimo istatymas, 1998 m. Auk?tojo mokslo istatymas, 2000 m. ?vietimo istatymo pakeitimo istatymas, 2003 m.

143. Lietuvos ?vietimo sistema apima: 1) formaluji ?vietima (pradini, pagrindini, vidurini ugdyma, profesini mokyma, auk?tesniasias ir auk?tojo mokslo studijas) 2) neformaluji ?vietima (ikimokyklini, prie?mokyklini ugdyma ir kita neformaluji vaiku bei suaugusiuju ?vietima) 3) savi?vieta 4) pagalba mokiniui (informacine, psichologine, socialine pedagogine, specialiaja pedagogine ir specialiaja pagalba bei sveikatos prie?iura mokykloje) 5) pagalba mokytojui ir mokyklai (informacine, konsultacine, kvalifikacijos tobulinimo bei kita pagalba)

144. ?vietimo sistemos u?daviniai: 1) puoseleti asmens dvasines ir fizines galias, padeti tvirtus doroves ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti intelekta, sudaryti salygas individualybei pletoti; 2) suteikti jaunajai kartai bendraji ir profesini i?silavinima, atitinkanti dabarties mokslo ir kulturos lygi; 3) sudaryti Lietuvos gyventojams testinio lavinimosi galimybes; 4) ugdyti pilieti?kuma, asmens teisiu ir pareigu ?eimai, tautai, visuomenei ir Lietuvos valstybei samprata bei poreiki dalyvauti Lietuvos Respublikos kulturiniame, visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime; 5) u?tikrinti tradiciniu religiniu bendriju nariams tokias pat teises ir salygas kaip ir visiems gyventojams ugdyti savo vaikus ?vietimo istaigose pagal isitikinimus.

145. Mokyklu tipai: bendrojo lavinimo mokyklos Mokyklos-dar?eliai, pradines mokyklos, pagrindines mokyklos, jaunimo mokyklos, vidurines mokyklos, gimnazijos, ligonines mokyklos, sanatorijos mokyklos, suaugusiuju mokyklos, ugdymo centrai ir kt. meninio ir sportinio ugdymo mokyklos, vykdancios formaliojo ugdymo programas ar ju modulius profesines mokyklos auk?tesniosios mokyklos auk?tosios mokyklos ?leisti le?as)

146. Tarpinstituciniai ry?iai vie?ojo administravimo sistemoje Paskaita Nr. 7

147. Savivaldybes sampratos: Savivaldybe ? ypatinga ?moniu bendruomene (?moniu santalka, socialine organizacija, socialine grupe), tvarkanti dali visuomenes bendruju reikalu Savivaldybe ? ?moniu specialiuju organizaciju (instituciju), vykdanciu savo veikla valstybes teritorijos dalyje ir kryptingai veikianciu toje teritorijoje gyvenancius ?mones bei ju socialines grupes, tvarkant dali bendruju visuomenes reikalu, visuma

148. Savivaldybiu modeliai JAV: Komisijinis Tarybos-administratoriaus Tarybos-mero Stipraus mero Silpno mero

149. Savivaldybiu modeliai Vokietijoje: Tarybos-mero Tarybos-burmistro Tarybos-administratoriaus Tarybos-magistrato Rytu Vokietijos savivaldybiu

150. Vietos savivaldos reforma Lietuvoje nuo 1990-uju metu: Vietos savivaldos pagrindu istatymas (1990 m. vasario 12 d.) Vietos savivaldos istatymas (1994 m. liepos 7 d.) Vietos savivaldos istatymo pakeitimo istatymas (2001 m. spalio 12 d.) Konstitucinio teismo nutarimas (2002 m. gruod?io 24 d.) Vietos savivaldos istatymo pakeitimas (2003 m. vasario 25 d.)

151. Vietos savivaldos sistema Lietuvoje 1990-1995-aisiais metais: Tarybos-administratoriaus modelis ?emesniosios pakopos savivaldybes (526 vienetai) Vir?aitis, vir?aicio pavaduotojas, vir?aicio aparatas ? ne tarybos nariai Taryba, tarybos pirmininkas ir pavaduotojas Auk?tesniosios pakopos savivaldybes (55 vienetai) ? respublikiniai miestai ir rajonai Savivaldybes valdytojas ir valdyba (vykdomosios institucijos) Valdybos nariai: valdytojas, valdytojo pavaduotojai, valdybos sekretorius ? ne i? tarybos nariu Valdybos skyriai ir tarnybos Savivaldybes taryba, tarybos pirmininkas, prezidiumas, revizijos komisija (iki 1992 m.)

152. Vietos savivaldos sistema Lietuvoje 1995-2003-aisiais metais: Vienpakopes sistemos sukurimas ? 56 miestu ir rajonu savivaldybes, nuo 2000 m. ? 60 savivaldybiu Apskriciu ? prefekto tipo teritoriniu valstybinio administravimo subjektu isteigimas (10 apskriciu) Grynosios proporcines rinkimu sistemos sukurimas (partiju kandidatu sara?ai) Tarybos-burmistro (renkamas meras ir pavaduotojas i? tarybos nariu) arba tarybos-magistrato modeliai (renkamas meras, pavaduotojas ir valdyba i? tarybos nariu) Politines institucijos atskirtos nuo savivaldybes administracijos, savivaldybes administratoriaus pareigybes ivedimas Savivaldybes kontrolieriaus, seniuno pareigybiu ivedimas (ne i? tarybos nariu) Savaranki?kuju ir valstybes deleguotoju funkciju atskyrimas Nuo 1997 m. ? mero aparatas (pavaduotojai, patarejai), seniunas ne i? tarybos nariu

153. Vietos savivaldos sistema Lietuvoje nuo 2003-uju metu: Politine vald?ia vykdo tik savivaldybes taryba Vykdomoji institucija ? administracijos direktorius ? ne tarybos narys Vykdomoji institucija atsiskaito savivaldybes tarybai Administracijos direktorius ? ir administracijos vadovas Tarybos ? administratoriaus modelis

154. Savivaldybiu institucijos (pagal aktualia Vietos savivaldos istatymo redakcija 2007 01): Meras Pavaduotojai Administracijos direktorius Pavaduotojai Administracija Taryba Kolegija, komitetai, komisijos Savivaldybes kontrolierius Vie?asias paslaugas teikiancios istaigos ir imones

155. Savivaldybiu funkcijos (pagal aktualia Vietos savivaldos istatymo redakcija 2007 01): Pagal sprendimu priemimo laisve: Savaranki?kosios Ribotai savaranki?kos (priskirtosios) Valstybines (perduotos savivaldybems) Sutartines Pagal veiklos pobudi: Vietos vald?ios Vie?ojo administravimo Vie?uju paslaugu teikimo

156. Savaranki?kosios savivaldybiu funkcijos (pagal aktualia redakcija 2007 01): 1) ikimokyklinis vaiku ugdymas; 2) vaiku ir jaunimo papildomas ugdymas bei u?imtumas, profesinis mokymas; 3) suaugusiuju neformalusis ?vietimas; 4) maitinimo paslaugu teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo istaigose; 5) socialiniu paslaugu istaigu steigimas, i?laikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninemis organizacijomis; 6) savivaldybes gyventoju sveikatos prie?iuros remimas i? savivaldybes biud?eto; 7) gyventoju u?imtumo, kvalifikacijos igijimo ir perkvalifikavimo organizavimas, vie?uju bei sezoniniu darbu organizavimas; 8) dalyvavimas u?tikrinant vie?aja tvarka ir gyventoju rimti (nusikaltimu kontroles ir prevencijos vietiniu programu kurimas ir igyvendinimas pasitelkiant savivaldybiu teritorija aptarnaujancias policijos istaigas bei itraukiant i ?ia veikla visuomenines organizacijas ir gyventojus); 9) kuno kulturos ir sporto pletojimas; 10) turizmo ir gyventoju poilsio organizavimas; 11) savivaldybes saugomu teritoriju steigimas, vietines reik?mes gamtos bei kulturos paveldo objektu paskelbimas savivaldybes saugomais objektais; 12)salygu verslo pletrai sudarymas ir ?ios veiklos skatinimas; 13) kitos funkcijos, kurios nepriskirtos valstybes institucijoms.

157. Priskirtosios funkcijos (pagal aktualia istatymo redakcija 2007 01) (I): 1) vaiku, jaunimo ir suaugusiuju bendrojo lavinimo organizavimas; 2) kaimo bendrojo lavinimo mokyklu moksleiviu, gyvenanciu toli nuo mokyklos, nemokamo pave?ejimo i mokyklas ir i namus organizavimas; 3) vaiku ir jaunimo teisiu apsauga, savivaldybes teritorijoje gyvenanciu vaiku iki 16 metu mokymosi bendrojo lavinimo ar kitokioje ?vietimo sistemos mokykloje u?tikrinimas; 4) socialiniu paslaugu ir kitos socialines paramos teikimas; 5) salygu neigaliu gyventoju (invalidu, visi?kos negalios invalidu) socialiniam integravimui i bendruomene sudarymas; 6) savivaldybiu sveikatos programu rengimas ir igyvendinimas; 7) pirmine asmens ir visuomenes sveikatos prie?iura; 8) alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant i?orines reklamos priemoniu kontrole; 9) teritoriju planavimas, savivaldybes teritorijos bendrojo plano ir detaliuju planu sprendiniu igyvendinimas; 10) gyventoju bendrosios kulturos ugdymas ir etnokulturos puoselejimas (muzieju, teatru bei kitu kulturos istaigu steigimas ir ju veiklos prie?iura), savivaldybiu vie?uju biblioteku steigimas ir ju veiklos prie?iura; 11) statybos ir architekturos reikalavimu u?tikrinimas; 12) kra?tovaizd?io, nekilnojamuju kulturos vertybiu bei savivaldybes isteigtu saugomu teritoriju tvarkymas ir apsauga; 13) statiniu naudojimo prie?iura, leidimu statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius i?davimas pagal kompetencija;

158. Priskirtosios funkcijos (pagal aktualia istatymo redakcija 2007 01) (II): 14) infrastrukturos, socialines ir ekonomines raidos planavimas, turizmo, busto, smulkaus ir vidutinio verslo pletros programu rengimas; 15) savivaldybei nuosavybes teise priklausancios ?emes ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo; 16) ?ilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuoteku surinkimo ir valymo organizavimas; 17) valstybes paramos bustui isigyti tvarkymas, socialiniu bustu suteikimas; 18) aplinkos kokybes gerinimas ir apsauga; 19) sanitarijos ir higienos taisykliu tvirtinimas ir ju laikymosi kontroles organizavimas, ?varos ir tvarkos vie?osiose vietose u?tikrinimas; 20) komunaliniu atlieku tvarkymo sistemu diegimas, antriniu ?aliavu surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir savartynu irengimas bei eksploatavimas; 21) vietines reik?mes keliu ir gatviu prie?iura, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo salygu u?tikrinimas; 22) keleiviu ve?imo vietiniais mar?rutais organizavimas; 23) adresu (gatviu, pastatu, statiniu ir kitu savivaldybes teritorijoje esanciu ir jai nuosavybes teise priklausanciu objektu pavadinimu, pastatu bei gyvenamuju namu ir butu numeriu) suteikimas ir keitimas; 24) ritualiniu paslaugu teikimo u?tikrinimas bei kapiniu prie?iuros organizavimas; 25) dalyvavimas formuojant ir igyvendinant regionu pletros programas; 26) prekybos ir kitu paslaugu teikimo tvarkos turgavietese bei vie?osiose vietose nustatymas; 27) leidimu (licenciju) i?davimas istatymu nustatytais atvejais ir tvarka.

159. Valstybines funkcijos (pagal aktualia istatymo redakcija 2007 01) (I): 1) civilines bukles aktu registravimas; 2) istatymu priskirtu registru tvarkymas ir duomenu teikimas valstybes registrams; 3) civilines saugos organizavimas; 4) savivaldybes prie?gaisriniu tarnybu organizavimas; 5) dalyvavimas valdant valstybinius parkus; 6) kompensaciju (?ildymo i?laidu, i?laidu ?altam ir kar?tam vandeniui, lengvatinio keleiviu ve?imo ir kt.) skaiciavimas ir mokejimas; 7) ma?as pajamas turinciu ?eimu vaiku nemokamo maitinimo organizavimas visu tipu bendrojo lavinimo mokyklose; 8) socialiniu i?moku skaiciavimas ir mokejimas; 9) savivaldybei priskirtos valstybines ?emes ir kito valstybes turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikejimo teise; 10) pilieciu pra?ymu atkurti nuosavybes teises i gyvenamuosius namus, ju dalis, butus, ukines ir komercines paskirties pastatus nagrinejimas bei sprendimu del nuosavybes teises atkurimo priemimas;

160. Valstybines funkcijos (pagal aktualia istatymo redakcija 2007 01) (II): 11) valstybes garantiju nuomininkams, i?sikeliantiems i? savininkams gra?intu gyvenamuju namu ar ju daliu ir butu, vykdymas; 12) dokumentu pilietybei suteikti rengimas; 13) valstybines kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrole; 14) savivaldybems pagal teises aktuspriskirtu archyviniu dokumentu tvarkymas; 15) dalyvavimas atrenkant ?auktinius i karo tarnyba; 16) statistikos duomenu teikimas; 17) dalyvavimas rengiant ir igyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventoju u?imtumo programas; 18) dalyvavimas organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybiu tarybu rinkimus; 19) dalyvavimas rengiant gyventoju apklausas ir referendumus; 20) dalyvavimas atliekant gyventoju ir bustubei kitus visuotinius sura?ymus; 21) kitos istatymu perduotos funkcijos.

161. Tarpvyriausybiniu santykiu raida JAV: ?Sluoksniuoto pyrago? federalizmas, 1890 - 1930(konfliktai tarp valstiju ir vietos vald?iu; neai?kiai apibre?tos ribos ir itakos sferos; nedaug kontaktu tarp skirtingu sluoksniu) ?Marmurinio pyrago? federalizmas, 1930 - 1960 (bendradarbiavimo federalizmas; sprend?iamos bendros Depresijos, II pasaulinio karo, komunizmo sukeltos problemos; veikia tarpvyriausybine komanda) ?Vandens ciaupo? federalizmas, 1940 - 1970 (koncentruotas federalizmas; tarpvyriausybiniai ry?iai funkciniai, specifiniai; nacionalinis planavimas, detalus kategoriniai grantai, tam tikru paslaugu standartu prie?iura) ??ydintis? federalizmas, 1950 - 1970 (kurybinis federalizmas; sprend?iamos ivairios socialines problemos; Johnsono ?Did?iosios visuomenes? programa; pilieiciu dalyvavimas, programinis planavimas ir kt.)

162. Tarpvyriausybiniu santykiu raida JAV: ?Saugomos u?tvaros? federalizmas, 1960 - 1980 (konkurencija, koordinavimo, programu efektyvumo problemos; kategoriniu grantu reorganizavimas, blokiniai grantai) ?Fasadinis? federalizmas, 1970 - 1980 (stipri federaline vald?ia, tarpvyriausybiniai ry?iai - tik fasadiniai; paskolos, tiesioginiai Washingtono kontaktai su vietos vald?ia) ?Pasirupink savimi? federalizmas, nuo 1980 (federalinis deficitas, suma?inta federalines vald?ios parama subnacionalinei vald?iai; konkurencija ne del federaliniu grantu, bet del bet kokiu pajamu ?altiniu; valstijos ir vietos vald?ia i?moko teikti paslaugas efektyviai)

163. Mandatai (federaliniai tarpvyriausybinio reguliavimo aktai): Persikertantys reikalavimai Standartu reikalavimai Sankcijos Tiesioginiai nurodymai

164. Federalines vyriausybes paramos valstijoms ir vietos vald?iai formos: Specifines dotacijos (88proc.) formules dotacijos (skirstomi pagal kokia nors formule) projekto/diskrecines dotacijos (federaliniai administratoriai juos skiria savo nuo?iura) formules/projekto dotacijos (federaliniu administratoriu pasirinkimas formules ribose) Bendrosios dotacijos (11proc.) (valstiju ir vietos vald?ioms suteikiama laisve pacioms pasirinkti kaip i?leisti le?as)

165. Biud?eto valdymas ir strateginis planavimas vie?ajame sektoriuje Paskaita Nr.8

166. Valstybes piniginiai i?tekliai: Valstybes biud?etas Savivaldybiu biud?etai Skolintos ir investuotos le?os Nebiud?etiniai fondai: Valstybinio socialinio draudimo fondas Privalomojo sveikatos draudimo fondas Kiti fondai (Privatizavimo fondas, Kaimo remimo fondas, Kulturos ir sporto remimo fondas ir kt.)

168. Savivaldybiu biud?etu pajamos: pajamos i? mokesciu, gaunamos i savivaldybiu biud?etus pagal istatymus ir kitus teises aktus pajamos i? savivaldybiu turto savivaldybiu biud?etiniu istaigu pajamos pajamos, gautos u? i?nuomota arba suteikta naudotis valstybine ?eme, valstybinio vidaus vandenu fondo vandens telkinius ir Vyriausybes nustatyta tvarka paskirscius le?as u? parduotus ne ?emes ukio paskirciai valstybines ?emes sklypus valstybes biud?eto dotacijos ir kitos pervedamos le?os negra?intina finansine parama (pinigines le?os) kitos istatymu nustatytos pajamos imokos u? ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavima?

169. Mokestines savivaldybiu pajamos: Gyventoju pajamu mokestis ?emes mokestis Valstybines ?emes ir valstybiniu telkiniu nuomos mokestis Imoniu ir organizaciju nekilnojamo turto mokestis Vietines rinkliavos Prekyvieciu mokestis Paveldimo ir dovanojamo turto mokestis Kitos mokestines pajamos

173. Akcizais apmokestinamos ?ios prekes: etilo alkoholis ir alkoholiniai gerimai apdorotas tabakas energetiniai produktai elektros energija kiti energetiniai ir neenergetiniai produktai, jeigu jie naudojami kaip variklu degalai kiti angliavandeniliai naudojami kaip ?ildymui skirtas kuras

174. Pelno mokescio tarifai: Lietuvos vieneto, nuolatiniu buveiniu apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentu mokescio tarifa u?sienio vieneto pajamos, kuriu ?altinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per ju nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, i?vardytos ?io Istatymo 4 straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymu, taikant 10 procentu mokescio tarifa pajamos i? paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentu mokescio tarifa

175. Gyventoju pajamu mokescio tarifai: 27 proc. 15 proc. (pajamoms i? paskirstytojo pelno, sportininku pajamoms, atlikeju pajamoms, honorarui, pajamoms i? kurybos pagal autorine sutarti, pajamoms gautoms i? turto nuomos, ne individualios veiklos turto pardavimo pajamoms ir kt.)

176. Pridetines vertes mokescio tarifai: 18 proc. - standartinis tarifas 9 proc. ? gyvenamuju namu statybos, renovacijos, ap?iltinimo paslaugoms, u? kurias apmokama i? valstybes ar savivaldybiu biud?etu, lengvatiniu kreditu ar specialiu fondu 5 proc. ? lengvatinis tarifas knygoms, vaistams, keleiviu ve?imo paslaugoms, turizmo paslaugoms, ekologi?kiems produktams, ?vie?iai mesai, gyvoms ?uvims ir kt. 0 proc. - prekiu tiekimo ir paslaugu teikimo bei prekiu isigijimo i? kitos valstybes nares atvejais 6 proc. - kompensacinis tarifas ukininkams

177. Vyriausybes rezervo le?os: Vyriausybes rezervas turi buti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintu valstybes biud?eto asignavimu sumos Vyriausybes rezervo le?os naudojamos ekstremaliu situaciju padariniams likviduoti, isipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinese operacijose, bei kitoms reikmems ?

178. Valstybes apyvartos le?os: Valstybes biud?eto apyvartos le?os sudaromos i? biud?eto le?u likucio, o kai jo nepakanka - i? biud?eto pajamu Apyvartos le?os naudojamos specialiuju programu nepanaudotu le?u likuciams gra?inti ir biud?eto le?u stygiui dengti ?

179. Valstybes dotacijos savivaldybems: Bendroji dotacija Savivaldybiu gyventoju pajamu mokesciui i?lyginti Savivaldybiu i?laidu strukturu skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybiu nepriklausantys objektyvus veiksniai, i?lyginti Specialiosios tikslines dotacijos Valstybinems (perduotoms savivaldybems) funkcijoms atlikti Priskirtajai (ribotai savaranki?kajai) savivaldybiu funkcijai atlikti (vaiku, jaunimo ir suaugusiuju bendrajam lavinimui organizuoti) Seimo, Vyriausybes patvirtintoms programoms vykdyti

180. Biud?eto formavimo principai: Nuolatinio funkciju vykdymo Taupumo ir ekonomi?kumo Biud?eto balanso (tik ?is principas Lietuvoje itvirtintas teises aktais) Realaus kasos darbo Biud?eto pilnumo Bendrojo i?laidu padengimo Individualaus ivertinimo Vie?umo

181. Biud?eto formavimo metodai: Inkrementinio biud?eto sudarymo (angl. incremental budgeting) Nustatytu ribu Kritiniu dyd?iu Rezultatu ir programinio biud?eto sudarymo (angl. performance budgeting) ?nulinio pagrindo? biud?eto formavimo (angl. zero-based budgeting)

182. Valstybes investicijos: Valstybes investiciju programa (kiekvienais metais kartu su biud?eto istatymu tvirtinama trims metams), asignavimu valdytoju investiciju planai Investiciju istatymas 2004 m. Finansu ministro isakymas ?Del valstybes kapitalo investiciju planavimo metodikos patvirtinimo? Rengiami investiciniai planai, nurodomas investiciju projektu ry?ys su veiklos tikslais, nustatomi vertinimo kriterijai, ivertinamos alternatyvos, parenkama geriausia alternatyva

183. Valstybes ir savivaldybiu turtas: Ilgalaikis materialusis ? ?eme ir kt. nematerialusis ? turtines teises, patentai licenzijos, valstybes vardas ir kt. Trumpalaikis materialusis Finansinis ? biud?eto pajamos ir kt.

184. Valstybes skola: Centrines vald?ios skola Vietines vald?ios skola Socialines apsaugos fondu skola Vidaus skola Ilgalaikiai isipareigojimai: indeliai, vertybiniai popieriai, paskolos Trumpalaikiai isipareigojimai: indeliai, vertybiniai popieriai, paskolos U?sienio skola Ilgalaikiai isipareigojimai: indeliai, vertybiniai popieriai, paskolos Trumpalaikiai isipareigojimai: indeliai, vertybiniai popieriai, paskolos Tarptautiniai skolintojai: Europos Tarybos vystymo bankas, Tarptautinis rekonstrukcijos ir pletros bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos investiciju bankas, ?iaures investiciju bankas Valstybes netiesiogine skola: garantiju instituciju isipareigojimai (UAB ?emes ukio paskolu garantiju fondo, UAB ?Investiciju ir verslo garantijos?)

185. Valstybes fondai: Privatizavimo fondas Pajamos: i? privatizavimo sandoriu, palukanos u? atidetas imokas, baudos, delspinigiai I?laidos: gyventoju santaupoms atkurti, Vyriausybes programoms igyvendinti, VTF ir Privatizavimo komisijos funkcijoms atlikti, objektams parengti privatizuoti Rezervinis (stabilizavimo) fondas Le?u likutis: valstybes skolai padengti; Pajamos: i? investavimo; I?laidos: pensiju reformai vykdyti 1990 m. blokados fondas Ilgalaikis materialusis turtas (auksas, brangakmeniai) Valstybinis socialinio draudimo fondas Privalomas sveikatos draudimo fondas

186. Vie?ojo sektoriaus apskaitos reforma: Buhalterines apskaitos istatymas (2001 m.) Buhalterine apskaita (toliau ? apskaita) ? ukiniu operaciju ir ukiniu ivykiu, i?reik?tu pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. (ist. 2 straipsnis, 5) Vie?ojo sektoriaus buhalterines apskaitos ir finansines atskaitomybes sistemos reformos koncepcija (2005 m. bir?elio 29 d.) Tarptautiniai vie?ojo sektoriaus apskaitos standartai Vie?ojo sektoriaus apskaitos ir finansines atskaitomybes standartai

187. Vie?ojo sektoriaus apskaitos reforma: Apskaitos tvarkymas piniginio ikainojimo principu (angl. cash-based accounting) Visas organizacijos turtas, taip pat veiklos rezultatai buhalterineje apskaitoje ir finansineje atskaitomybeje turi buti ikainotas pinigais Apskaitos tvarkymas kaupimo principu (angl. accrual accounting) Ukiniai faktai buhalterineje apskaitoje privalo buti fiksuojami tada, kai ?ie faktai ivyksta: gautos pajamos registruojamos tada, kai jos u?dirbamos, o sanaudos tada, kai jos patiriamos taip pat vykdoma ir turto bei isipareigojimu (skolu) apskaita

188. Buhalterines apskaitos dokumentai: Apskaitos registrai Bendrasis ?urnalas Pirkimu skolon ?urnalas Pardavimu skolon ?urnalas Pinigu gavimo ?urnalas Pinigu mokejimo ?urnalas Parduotu prekiu savikainos ?urnalas Did?ioji knyga Kasos knyga Apyvartos ?iniara?tis Kasos dokumentu registras Skolu tiekejams registras Pirkeju skolu registras Atsargu apskaitos kortele Ilgalaikio turto apskaitos kortele Ilgalaikio turto ?iniara?tis Atsargu judejimo ?urnalas Darbo u?mokescio ?iniara?tis Asmens saskaitos kortele

189. Finansines atskaitomybes dokumentai (kaupimo principas): Bendrasis saskaitu planas Finansines bukles ataskaita Veiklos rezultatu ataskaita Grynojo turto pokyciu ataskaita Pinigu srautu ataskaita

190. Biud?eto programinio formavimo etapai: Nustatyti asignavimu valdytojo tikslus; i?vardinti asignavimu valdytojo programas; nusakyti programu tikslus; i?vardinti programu u?davinius ir ivertinimo kriterijus; apibudinti u?daviniu igyvendinimo priemones; susieti programas ir u?davinius su einamuju metu valstybes biud?eto i?laidomis; sudaryti bendra programu i?laidu suvestine.

191. Valstybes biud?eto ir savivaldybiu biud?etu finansiniu rodikliu rengimo planas ( I etapas)

192. Valstybes biud?eto ir savivaldybiu biud?etu finansiniu rodikliu rengimo planas ( II etapas)

193. 2001 metu valstybes biud?eto ir savivaldybiu biud?etu finansiniu rodikliu rengimo planas ( III etapas)

194. Valstybes biud?eto svarstymas ir tvirtinimas

195. Valstybes biud?eto svarstymas ir tvirtinimas (tesinys)

196. Vie?uju instituciju veiklos vertinimas, kontrole ir prie?iura. Efektyvumo problema vie?ajame administravime Paskaita Nr. 9

197. Atskaitomybes formos: Hierarchine ? atskaitomybe tiesioginiam vadovui; kontroles ?altinis ? organizacijos viduje, kontroles laipsnis - auk?tas Politine ? atskaitomybe pilieciams, rinkejams, politikams, klientams, interesu grupems ir kt; kontroles ?altinis ? u? institucijos ribu; kontroles laipsnis - ?emas Teisine ? atskaitomybe prie? istatyma; kontroles ?altinis ? u? institucijos ribu; kontroles laispnis - auk?tas Profesine ? atskaitomybe kaip profesine atsakomybe; kontroles ?altinis ? vidinis; kontroles laipsnis - ?emas

198. Atskaitomybes formos: Hierarchine Rinkos Tinklu Proceduru Procesu Rezultatu

199. Atskaitomybes itvirtinimo mechanizmai (1): Vie?umas Vidine drausme Rinka Grupiu spaudimas Visuomenes spaudimas

200. Atskaitomybes itvirtinimo mechanizmai (2): Teismines vald?ios kontrole Politine kontrole: Ministru atsakomybe Finansavimas Tyrimai Rinkeju taryba Antriniu teises aktu leidybos kontrole Postauditas Vykdomosios vald?ios kontrole: Galios personalo at?vilgiu Tyrimai Reorganizacija Biud?etines galios Ministru patarejai ir kabinetai

201. Valstybes kontrole Lietuvoje: Valstybes kontroles departamento istatymas, 1990 m. Valstybes kontroles departamentas tapo INTOSAI ir EUROSAI nariu, 1992 ? 1993 m. Valstybes kontroles istatymas, 1995 m. Valstybes kontroles istatymo pakeitimo istatymas, 2000 m. Valstybiniai audito reikalavimai, 2002 m. Vidaus kontroles ir vidaus audito istatymas, 2002 m. Valstybes kontrolei pavesta atlikti tarptautiniu sutarciu, ES finansines paramos, valstybes dotaciju savivaldybems audita, 2003 m. Seime isteigtas Audito komitetas, 2004m.

202. Valstybes kontrole Lietuvoje: Valstybes kontrole yra Seimui atskaitinga auk?ciausioji valstybinio audito institucija Pagrindiniai Valstybes kontroles u?daviniai yra: 1) pri?iureti, ar teisetai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybes turtas ir kaip vykdomas valstybes biud?etas 2) u?tikrinti, kad valstybinis auditas atitiktu Tarptautines auk?ciausiuju audito instituciju organizacijos INTOSAI priimtus tarptautinius standartus ir itvirtintu teigiama valstybinio audito vaidmeni bei poveiki valstybei ir visuomenei (Valstybes kontroles istatymo pakeitimo istatymas, 2001 m.)

203. Audito ru?ys: Finansinis auditas - audituojamo subjekto finansines atskaitomybes vertinimas, apimantis apskaitos dokumentu i?tyrima ir nuomones del finansiniu ataskaitu parei?kima; finansines atskaitomybes ir sandoriu auditas, apimantis teises aktu laikymosi prie?iura Veiklos auditas - audituojamo subjekto vie?ojo ir vidaus administravimo veiklos ivertinimas ekonomi?kumo, efektyvumo ir rezultatyvumo po?iuriu; ekonomi?kumo, efektyvumo ir rezultatyvumo kriterijai nustatomi pagal INTOSAI standartus Valstybinio audito reikalavimuose (Valstybes kontroles istatymo pakeitimo istatymas, 2001 m.)

204. Veiklos audito kriterijai: Ekonomi?kumas suprantamas kaip minimalus i?tekliu panaudojimas i?laikant nustatyta produkto ir/ar teikiamu paslaugu kokybe Efektyvumas suprantamas kaip santykis tarp pagaminto produkto ir/ar paslaugu apimties ir jiems panaudotu i?tekliu Rezultatyvumas (veiksmingumas) suprantamas kaip tikslu pasiekimo lygis, taip pat kaip santykis tarp pasiekto efekto ir tikslams pasiekti panaudotu i?tekliu (Valstybinio audito reikalavimai, 2002 m.)

205. Audito planas apima: audito tikslus audito objekta subjekta pagrindines audito hipotezes ir/ar klausimus, i kuriuos reikia atsakyti norint pasiekti audito tikslus audito masta audito darbo metodus ir proceduras audito organizavima audito laiko grafika audito kokybes kontroles priemones (Valstybinio audito reikalavimai, 2002 m.)

206. Savivaldybes kontrolierius: Savivaldybes kontrolierius yra savivaldybes kontroles institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybes biud?eto naudojima bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybeje. ?i institucija atskaitinga savivaldybes tarybai ir nesusijusi su savivaldybes tarybos igaliojimu pabaiga Savivaldybes kontrolierius (savivaldybes kontrolieriaus tarnyba) pri?iuri, ar teisetai, tikslingai ir efektyviai naudojamos savivaldybes biud?eto le?os, kitas savivaldybes turtas ir savivaldybei perduotas valstybes turtas (Vietos savivaldos istatymo pakeitimo istatymas, 2000 m.)

207. Vidaus audito teisinis reglamentavimas: Vidaus kontroles ir vidaus audito istatymas, 2002 m. Finansu ministro isakymas del pavyzdines vidaus audito metodikos, Vidaus auditoriu profesines etikos taisykliu ir Vidaus audito poreikio analizes metmenu patvirtinimo, 2003 m.

208. Vidaus auditas ir vidaus kontrole: Vidaus auditas - vie?ojo juridinio asmens vidaus kontroles sistemos dalis, kurios deka, vidaus auditoriams vykdant nepriklausoma, objektyvia tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla, siekiama u?tikrinti vie?ojo juridinio asmens veiklos gerinima Vidaus kontrole ? vie?jo juridinio asmens vadovo sukurta visu kontroles ru?iu sistema, kurios deka siekiama u?tikrinti veiklos teisetuma, ekonomi?kuma, efektyvuma, rezultatyvuma ir skaidruma, strateginiu ir kitu veiklos planu igyvendinima, turto apsauga, informacijos ir ataskaitu patikimuma ir i?samuma, sutartiniu ir kitu isipareigojimu tretiesiems asmenims laikymasi bei su visa tuo susijusiu rizikos veiksniu valdyma (Vidaus audito ir kontroles istatymas, 2002 m.)

209. Vidaus audito u?daviniai: nustatyti, ar vie?asis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teises norminiu aktu patarti vie?ojo juridinio asmens vadovui, kaip ma?inti rizikos veiksniu itaka vie?ojo juridinio asmens veiklai teikti vie?ojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas del vie?ojo juridinio asmens veiklos ir vidaus kontroles tobulinimo vertinti vie?ojo juridinio asmens strateginiu arba kitu veiklos planu, programu vykdyma bei valstybes ir savivaldybes turto naudojima ekonomi?kumo, efektyvumo ir rezultatyvumo po?iuriais vertinti vie?ojo juridinio asmens le?u, gautu i? Europos Sajungos bei u?sienio instituciju ar fondu, administravima ir panaudojima ne reciau kaip viena karta per trejus metus ivertinti, kaip vidaus kontrole veikia vie?ajame juridiniame asmenyje (Vidaus audito ir kontroles istatymas, 2002 m.)

210. Administracine prie?iura: Administraciniu sprendimu igyvendinimo kontrole: 1. Administraciniu sprendimu igyvendinimas turi buti pri?iurimas ar kontroliuojamas. 2. Kontroles subjekta nustato sprendima priemusi institucija. Juo gali buti: 1) sprendima priemusi institucija; 2) pavaldumo tvarka igaliota institucija, pri?iurima ipareigojusios institucijos. (Vie?ojo administravimo istatymas, 1999 m., 9 str.)

211. Administracine prie?iura: Savivaldybiu administracines prie?iuros istatymas, 1998 m.; pakeitimo istatymai, 2002 m., 2004 m. Vyriausybes atstovai pri?iuri, ar savivaldybes laikosi Konstitucijos ir istatymu Siulo panaikinti neteisetus teises aktus Kai savivaldybes nesutinka, kreipiasi i teisma Atlieka teises aktu projektu prie?iura

212. Administracines proceduros: Vie?ojo administravimo istatyme numatytos administracines proceduros pilieciu pra?ymams nagrineti Del pa?eistu teisiu su pra?ymu kreipiasi nukentejes asmuo arba jo atstovas Administracine procedura inicijuoja institucijos vadovas arba jo igaliotas asmuo Valstybes tarnautojo prievole nusi?alinti nuo administracines proceduros tam tikrais atvejais Institucija gali atlikti faktiniu duomenu patikrinima (Vie?ojo administravimo istatymas, 1999 m.)

213. Administraciniai teismai: Administraciniu teismu isteigimo istatymas, 1999 m.; Administraciniu bylu teisenos istatymas, 1999 m.; pakeitimo istatymas, 2000 m. Administraciniai teismai sprend?ia bylas del: administravimo subjektu priimtu teises aktu teisetumo ?alos padarytos asmeniui neteisetais vie?uju instituciju veiksmais Tarnybiniu gincu Gincu del vie?uju instituciju kompetencijos pa?eidimo Rinkimu ir Referendumo istatymu pa?eidomo ir kt.

214. Seimo kontrolierius: Seimo kontrolieriu istatymas, 1994 m.; Seimo kontrolieriu istatymas, 1998 m.; pakeitimo istatymas, 2004 m. Seimo kontrolierius - LR Seimo skiriamas valstybes pareigunas, ginantis ?mogaus teises ir laisves, tiriantis parei?keju skundus del pareigunu piktnaud?iavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti vie?aji administravima Seimo kontrolieriai tiria parei?keju skundus del pareigunu piktnaud?iavimo, biurokratizmo ar kitaip pa?eid?iamu ?mogaus teisiu ir laisviu vie?ojo administravimo srityje (Seimo kontrolieriu istatymo pakeitimo istatymas, 2004 m.)

215. Vie?ojo administravimo monitoringas: 1.Vie?ojo administravimo monitoringas - teises aktais nustatyta vie?ojo administravimo sistemos funkcionavimo stebejimo sistema, kuria siekiama laiku pastebeti pokycius, juos ivertinti, numatyti priemones, kurios neleistu susiformuoti neigiamai praktikai. 2. Vie?ojo administravimo monitoringas vykdomas visose vie?ojo administravimo institucijose, neatsi?velgiant i ju pavalduma bei juridini statusa. 3. Vie?ojo administravimo sistemos monitoringa organizuoja Vyriausybe arba jos igaliota institucija. (Vie?ojo administravimo istatymas, 1999 m., 10 str.)

216. Vie?uju instituciju veiklos vertinimo metodai ir modeliai: Subalansuota rodikliu sistema (the Balanced Scorecard) EKVF Tobulumo modelis (EFQM Excellence Model) Bendroji ivertinimo sistema (Common Assessment Framework) ISO 9000 serijos kokybes vadybos standartai Sugretinimas

217. Sugretinimo ru?ys Strateginis Veiklos rezultatu arba konkurencinis Proceso Funkcinis arba generinis Vidinis I?orinis Tarptautinis

219. Veiklos matavimo samprata: ?Veiklos matavimas yra reguliari organizacijos veikla, kuri u?tikrina informacija apie paslaugu teikimo rezultatus.? (Hatry, 1996, p.539 - 540).

220. Kodel reikia matuoti veiklos rezultatus? Tai, ka galima i?matuoti, galima ir atlikti; Jeigu rezultatai nera matuojami, negalima atskirti sekmes nuo nesekmes; Jeigu nematyti, ar darbas sekmingas, negalima u? ji ir atlyginti; Jeigu neatlyginama u? sekmingai atlikta darba, tuomet tikriausiai yra finansuojamas prastas darbas; Jeigu nematyti sekmes, negalima i? jos ir pasimokyti; Jeigu negalima nustatyti prastu rezultatu, tuomet negalima ju ir pagerinti; Jeigu rezultatai neparodomi, tuomet negalima u?sitarnauti ir visuomenes paramos.

221. Veiklos matavimo proceso sudetines dalys Tikslai, rodikliai, siekiniai, rezultatai Tikslu, rodikliu, siekiniu nustatymas Rezultatu matavimas Veiklos matavimo informacijos panaudojimas

222. Sekmingu veiklos rodikliu charakteristikos: Pagristumas (validity) ? rodikliai atitinka tikslus; rodikliai atspindi poreikius, kuriuos siekiama patenkinti, ir problemas, kuriuos siekiama i?spresti organizacijoje; Patikimumas (reliability) ? rodikliu vertes yra nedviprasmi?kos; nera salygu manipuliuoti informacija; tikslios informacijos sistemos; tikslus stebejimai; Naudingumas (usefulness) ? rodikliai yra ai?kus, reik?mingi, pritaikyti vadybos poreikiams; duomenys lengvai prieinami; rodikliai yra finansi?kai pagristi; rodikliai pasitarnauja priimant sprendimus ir veikiant. (Mayne, Zapico-Goni, 1999, p.14).

223. Sekmingo veiklos matavimo salygos: vie?uju paslaugu teikeju ir gaveju itraukimas, nustatant ir atrenkant veiklos sekmes kriterijus; i?rankumas nustatant ekonominiu po?iuriu optimalu veiklos rodikliu skaiciu; pavyzd?iu panaudojimas, siekiant suma?inti sanaudas ir veiklos rodikliu pusiausvyros nustatymas, kad butu ivertintos ivairiu suinteresuotu jegu perspektyvos ir konfliktuojantys tikslai; apibre?imu, kurie panaudojami veiklos rodikliams sukurti, nuoseklumas ir palyginamumas; Stebimos istaigos galimybe kontroliuoti koki nors rodikli. Rodiklis neturetu reprezentuoti tu rei?kiniu, kuriems vadovas neturi itakos; Veiklos rodikliu sistemos nuolatinis atnaujinimas. Veiklos rodikliu pletra turi buti nuolat per?iurima ir tureti rodikliu keitimo strategija, kad ?ie visada i?liktu reik?mingi. (Mayne, Zapico-Goni, 1999, p.19).

224. Sisteminis modelis

225. Veiksmingumo samprata: Veiksmingumas kaip kombinacija ?iu veiksniu: Paslaugu kokybes; Klientu bukles pokyciu; Pozityviu pasekmiu klientams; Laipsnio, kuriuo pasiekiami tikslai.

226. Socialiniu paslaugu vaikams ir probleminems ?eimoms klientai: Vaikai, kuriems padaryta ar gali buti padaryta kokia nors ?ala; Vaiku, kuriems padaryta ar gali buti padaryta kokia nors ?ala, ?eimos; Asmenys, suteikiantys informacija apie vaiku teisiu pa?eidimus; Vaiku globejai; Bendruomene, kuri siekia apsaugoti vaikus.

227. Vaiku apsaugos politikos skirtingi tikslai: 1.apsaugoti vaikus nuo ju teises pa?eid?ianciu tevu; 2.padeti socialiai remtiniems tevams saugiai rupintis vaikais.

228. Socialines paslaugos vaikams ir probleminems ?eimoms ? i?eigos rodikliai 1.Vaiku ir probleminiu ?eimu, kurioms suteiktos paslaugos, skaicius per 1 metus; 2.Socialiniu darbuotoju apsilankymu ?eimose skaicius per 1 metus; 3.Vaiku, kuriems suteikta globa, skaicius per 1 metus; 4.Vaiku, kurie buvo ivaikinti, skaicius per 1 metus.

229. Socialines paslaugos vaikams ir probleminems ?eimoms - pasekmiu rodikliai 1.Nustatytu vaiku teisiu apsaugos pa?eidimu skaicius per 1 metus; 2.Globojamu vaiku mokymosi pasiekimai; 3.Buvusiu globotiniu isidarbinimas, mokymasis ir kvalifikacijos kelimas; 4.Mokyklos nelankantys globojami vaikai; 5.Nuobaudos ir nuosprend?iai, globojamiems vaikams padarius nusikaltimus; 6.Globojamu vaiku sveikata.

230. Socialines paslaugos vaikams ir probleminems ?eimoms ? i?tekliu rodikliai 1.Finansiniai i?tekliai: i?laidos socialinems paslaugoms savivaldybeje per 1 metus 1.1.Vaiku teisiu apsaugos tarnyba 1.2.Socialines globos istaigos 1.3.Dienos centrai 2.?mogi?kieji i?tekliai: Socialiniu paslaugu srityje dirbanciu darbuotoju skaicius ir atlyginimo dyd?iai 2.1.lankomosios prie?iuros darbuotojai 2.2.Socialines globos istaigu darbuotojai 2.3.Vaiku teisiu apsaugos tarnybu administracinio personalo darbuotojai 2.4.Dienos centru darbuotojai 3. Laiko i?tekliai: laikas, skiriamas vieno kliento aptarnavimui

231. Socialines paslaugos vaikams ir probleminems ?eimoms ? veiklos procesu rodikliai 1.Strateginis valdymas Planavimas Igyvendinimas Vertinimas 2.Kokybes valdymas 3.?iniu ir inovaciju valdymas 4.Socialiniu paslaugu marketingas 5.?mogi?kuju i?tekliu valdymas 6.Projektu valdymas 7.Ry?iai su bendruomenemis ir NVO 8.Veiklos koordinavimas su kitomis institucijomis ir istaigomis

232. Vaiku apsaugos veiklos rodikliai 2000-aisiais metais Australijoje

233. Jungtines Karalystes ?Geriausios vertes? socialiniu paslaugu veiklos rodikliai 2001-2002 metais I A1 Vaiku globos vietos stabilumas A2 Globojamu vaiku mokymosi pasiekimai A3 Pakartotinis iregistravimas Vaiku apsaugos registre A4 Buvusiu globotiniu isidarbinimas, mokymasis ir kvalifikacijos kelimas A5 Skubus priemimas i ligonine A6 Skubus pakartotinis priemimas i psichiatrine ligonine B7 Globojamu vaiku ivaikinimas arba globa ?eimoje (pvz., Londone 70 proc. globojamu vaiku yra ivaikinti arba globojami ?eimose) B8 Paslaugu globojamiems vaikams sanaudos B9 Sanaudos vienam asmeniui vaiku globos istaigoje B10 Globos ?eimoje sanaudos vienam asmeniui B11Intensyvios slaugos ir pagalbos namuose suaugusiems ir seniems ?monems procentas nuo visu socialiniu paslaugu

234. Jungtines Karalystes ?Geriausios vertes? socialiniu paslaugu veiklos rodikliai 2001-2002 metais II B12 Socialiniu paslaugu suaugusiems ir seniems ?monems sanaudos B13 Senu ?moniu globos istaigoje socialiniu paslaugu sanaudos vienam asmeniui B14 Asmenu su mokymosi negalia globos istaigoje socialiniu paslaugu sanaudos vienam asmeniui B15 Asmenu su psichine negalia globos istaigoje socialiniu paslaugu sanaudos vienam asmeniui B16 Asmenu su fizine negalia globos istaigoje socialiniu paslaugu sanaudos vienam asmeniui B17 Pagalbos ir slaugos namuose seniems ?monems sanaudos vienam asmeniui C18 Galutiniai ispejimai/nuobaudos/nuosprend?iai globojamiems vaikams C19 Globojamu vaiku sveikata C20 Vaiku apsaugos atveju ivertinimai

235. Jungtines Karalystes ?Geriausios vertes? socialiniu paslaugu veiklos rodikliai 2001-2002 metais III C21 Ira?u Vaiku apsaugos registre trukme C22 Jaunesniu nei 10 metu vaiku globa ?eimoje ir ivaikinimas C23 Globojamu vaiku ivaikinimas C24 Mokyklos nelankantys globojami vaikai C25 Vaiku namu patikrinimai C26 Senu ?moniu priemimas i specialias globos istaigas C27 Asmenu nuo 18 iki 65 metu priemimas i specialias globos istaigas C28 Intensyvi pagalba ir slauga namuose C29 Pagalba ir slauga namuose asmenims su fizine negalia C30 Pagalba ir slauga namuose asmenims su mokymosi negalia C31 Pagalba ir slauga namuose asmenims su psichine negalia C32 pagalba ir slauga namuose seniems ?monems C33 Senu ?moniu apsaugojimas nuo kritimu ir nuo (hypothermia?) C34 Suaugusiuju ir senu ?moniu globos istaigu patikrinimai D35 Ilgalaikis globojamu vaiku stabilumas D36 Paslaugu klientai, atsake, jog jiems buvo greitai suteikta pagalba D37 Vienvieciu kambariu prieinamumas

236. Jungtines Karalystes ?Geriausios vertes? socialiniu paslaugu veiklos rodikliai 2001-2002 metais III D38 Irangos, kainuojancios ma?iau nei 1000 svaru, atgabentos per 3 savaites, procentas D39 Procentas asmenu, gaunanciu prane?ima apie ju poreikius ir apie tai, kaip i juos bus atsi?velgta D40 Klientai, kuriems suteikiama prie?iura D41 Atidedamas i?ra?ymas i? ligonines D42 Socialiniu darbuotoju ivertinimai D43 Laukimo laikas paslaugoms gauti E44 Santykines i?laidos, skiriamos ?eimai paremti E45 Vaiku, kuriems reikalinga pagalba, tautybe E46 Klientai, atsake, kad buvo atsi?velgta i ju rasa, tautybe ir kultura E47 Senu ?moniu, kuriu tinkamumas gauti paslaugas buvo vertinamas, tautybe E48 Senu ?moniu, kuriems buvo suteiktos paslaugos, atlikus ivertinima, tautybe E49 Senu ?moniu vertinimai E50 Suaugusiuju ir senu ?moniu vertinimai, po kuriu buvo suteiktos paslaugos

237. Subalansuota rodikliu sistema (the Balanced Scorecard):

238. Klientu/rinkeju perspektyva Kad mes pasiektume savo vizija/misija, kaip musu klientai ir rinkejai turi matyti musu ?od?ius ir veiksmus?? Ko klientai ir suinteresuotos grupes tikisi i? musu organizacijos/padalinio ?iuo klausimu? Kaip musu organizacija/padalinys i?matuos pa?anga ?ioje strategineje veikloje? Finansiniu ir socialiniu sanaudu perspektyva Siekdami savo misijos ir vizijos, kaip suma?insime sanaudas valstybei ir visuomenei? Kas yra musu finansuotojai ir ko jie tikisi i? musu organizacijos/padalinio ?iuo klausimu? Kaip i?matuosime, ar musu organizacija/padalinys atitinka ?iuo lukescius? Vidiniu veiklos procesu perspektyva Kad patenkintume klientu ir visuomenes poreikius, kokiems procesams turime skirti prioriteta? Kuriems organizacijos/padalinio veiklos procesams turime skirti daugiausiai demesio, ka turime daryti labai gerai, kad ?ie procesai butu igyvendinti? Kaip organizacija/padalinys i?matuos strategines vidines veiklos pa?anga? Mokymosi ir augimo perspektyva Kaip i?saugosime sugebejima keistis ir tobuleti, siekdami igyvendinti savo vizija ir misija? Kokia mokymosi ir augimo veikla yra butina, kad musu organizacija/padalinys igyvendintu vidinius veiklos procesus? Ka turime, padaryti, kad vyktu mokymasis ir augimas? Kaip organizacija/padalinys i?matuos pa?anga kiekvienoje mokymosi ir augimo srityje?

239. Vie?uju organizaciju teorijos. Vadovavimas vie?ojoje organizacijoje Paskaita Nr. 10

240. Organizacija: Asmenu, kurie paklusta vadovu nurodymams, kurie yra asmeni?kai suinteresuoti vald?ios i?saugojimu ir kurie yra pasidaline funkciju igyvendinima, ratas (Weberis) strukturine racionalios veiklos i?rai?ka (Selznickas) dvieju ar daugiau asmenu samoningai koordinuotos veiklos sistema (Barnardas) autoritetu ir iprociu grind?iamu tarpusavio santykiu administracineje sistemoje struktura (Waldo) didelio skaiciaus specialistu, bendradarbiaujanciu del kokio nors tikslo, racionalizuota ir beasmeni?ka integracija (Thompsonas)

241. Santykis tarp vadybos, vie?ojo administravimo ir organizaciju teoriju:

242. Organizaciju teoriju klasifikacija: U?daros sistemos teorijos Naturalios sistemos teorijos Atviros sistemos teorijos

243. Organizaciju teoriju temos: Organizaciju efektyvumas Organizaciju struktura Organizaciju kitimas ir inovacijos Galia organizacijose Sprendimu priemimas organizacijose ?mones organizacijose Komunikacija organizacijose Organizaciju kultura Organizaciju ry?iai su aplinka

244. ?mogi?kuju ry?iu mokykla (1): Eksperimentai Hawthorno fabrike 1924 m.; E.Mayo, F.J.Roethlisbergeris; darbo salygu fabrike tyrimas Ap?vietimo itaka darbo na?umui; rezultatas ? pradines hipotezes atmetimas; i?vada ? demesys darbininkams padidino darbo na?uma Hawthorno efektas ? pasikeicia elgesys, jeigu ?mones yra stebimi

245. Velyvoji ?mogi?kuju ry?iu teorija: McGregoras: teorija X ir teorija Y Ch.Argyris: individas organizacijoje, organizacijos mokymasis Modelis I ir Modelis II A.H.Maslow poreikiu hierarchija: Fiziologiniai poreikiai Ekonominis saugumas Socialinis saugumas Savigarba Saves realizavimas

246. The governing Values of Model I: Achieve the purpose as the actor defines it Win, do not lose Suppress negative feelings Emphasize rationality Primary Strategies are: Control environment and task unilaterally Protect self and others unilaterally Model I:

247. Usually operationalized by: Unillustrated attributions and evaluations e.g.. "You seem unmotivated" Advocating courses of action which discourage inquiry e.g.. "Lets not talk about the past, that's over." Treating ones' own views as obviously correct Making covert attributions and evaluations Face-saving moves such as leaving potentially embarrassing facts unstated Consequences include: Defensive relationships Low freedom of choice Reduced production of valid information Little public testing of ideas

248. Model II: The governing values of Model II include: Valid information Free and informed choice Internal commitment Strategies include: Sharing control Participation in design and implementation of action

249. Operationalized by: Attribution and evaluation illustrated with relatively directly observable data Surfacing conflicting view Encouraging public testing of evaluations Consequences should include: Minimally defensive relationships High freedom of choice Increased likelihood of double-loop learning

250. Organizacijos pletros po?iuris: Nacionalines grupiu pletros mokymo laboratorijos, 1946 m.; K.Lewinas ir kt. Vadovavimo tinklo (angl. managerial grid) pletra, tarpgrupine pletra 1960 m. Grupiu dinamikos tyrimu centras, 1945 m.; K.Lewinas; darbuotoju ir vadovu po?iurio i organizacija tyrimai; gri?tamasis ry?ys

252. Organizacijos pletros misija: Individualaus nario gebejimu sutarti su kitais organizacijos nariais tobulinimas ?mogi?kuju emociju organizacijoje iteisinimas Itampos ma?inimas Tarpusavio supratimo tarp organizacijos nariu didinimas ?komandos vadybos? ir tarpgrupinio bendradarbiavimo didinimas Veiksmingesniu konfliktu sprendimu neautoritariniu budu techniku parengimas ?Organi?ku? organizaciju kurimas

253. Kontingencijos teorija Technologija Strategija Aplinka Dydis

254. Kitos atviros sistemos teorijos: I?tekliu priklausomybes teorija (Pffeferis ir Salanickas) Institucine teorija (Meyeris, Rowanas, Marchas, Olsenas, Zuckeris, Brunssonas, ir kt.) Sociologinis institucionalizmas Istorinis institucionalizmas Ekonominis institucionalizmas Organizaciju populiacijos teorija

255. Vadovavimo teorijos: Personologines teorijos Bruo?u teorijos Vadovavimo poreikio teorijos (D.C.Mclellandas) Elgesio teorijos F.Fiedlerio kontingencijos modelis Situacinis vadovavimas (Hersey, Blanchardas) Kognityvines teorijos V.Vroomo ? F.Yettono sprendimu priemimo modelis, 1973 m. Kelio ? tikslo teorija, R.Hause?as ir T.Mitchelas, 1974 m. Socialines saveikos teorijos Vertikaliu diadu modelis Charizmatinis vadovavimas Transformacinis vadovavimas

256. Personalo valdymas vie?ajame sektoriuje Paskaita Nr. 11

257. ?mogi?kuju i?tekliu vadybos funkcijos: Aprupinimas ? idarbinimo konkursu skelbimas, darbuotoju atranka ir priemimas Paskirstymas ? darbu paskirstymas, atlyginimas u? darba, paauk?tinimas, perkelimas i kita darba Vystymas ? apmokymas, ivertinimas, globa, darbuotoju motyvavimas Sankcionavimas ? derybos del darbo salygu ir santykiu, skundu ir apeliaciju proceduru vykdymas, disciplinavimas Kontrole ir adaptavimas ? personalo valdymo sistemos sukurimas

258. Darbo planavimas: Darbo analize Darbo jegos poreikiu planavimas ir prognozavimas Darbo apra?ymo metodai: Interviu Klausimynas

259. Personalo verbavimas: Kandidatu paie?kos formos: Auk?tosiose mokyklose Per idarbinimo agenturas Skelbimas laikra?tyje Per interneta

260. Personalo atranka (1): Kriterijai priimant i darba: Socialine klase Rinkiminis populiarumas Patrona?as Nuopelnai Patirtis Atstovavimas Kvotos moterims ar rasiniu ma?umu atstovams

261. Personalo atranka (2): Kandidatu ivertinimo metodai: Bruo?u testai Igud?iu tam tikram darbui testai Specialus testai Testu proceduros siejamos su darbui reikalinga kompetencija I?silavinimo vertinimas Licenzijos patikrinimas interviu

262. Personalo vertinimas: Kodel reiketu vertinti darbuotoju darba? Gaunamos informacijos pagrindu galima nuspresti apie darbuotojo paauk?tinima ar atlyginimo padidinima Ivertinimas leid?ia vodvui sudaryti plana, kaip ?alinti trukumus ir itvirtinti privalumus Galima koreguoti darbuotojo karjeros plana Kas atlieka vertinima? Tiesioginis vadovas, vertinimo komitetai, pats darbuotojas vertina save, pavaldiniai, kolegos Vertinimo metodai: Grafine vertinimu skale, alternatyvus rangavimo metodas, porinio palyginimo metodas, priverstinio suskirstymo metodas, kritiniu ivykiu metodas, tikslinio valdymo metodas, su poelgiais susijusi vertinimo skale, elektroninis darbuotojo stebejimas

263. Personalo skatinimas: Darbuotoju skatinimo planai: Vienetinis darbo u?mokestis, viduriniojo ir auk?ciausiojo rango vadovu skatinimas, priedai u? nuopelnus, komandu ar grupiu skatinimas, pardavimo darbuotoju skatinimas, pelno dalijimasis, darbuotoju akciju nuosavybes planas, Scanlono planas, rizikos apmokejimo planas Darbuotoju naudos: U?mokestis u? nedirbta laika, pensijos, paslaugos, lankscios naudos

264. Valstybes tarnybos modeliai ES ?alyse:

265. Lietuvos valstybes tarnybos modelis: Mi?rus modelis Karjeros modelio po?ymiai: Maksimali am?iaus riba ? 62,5 metu Darbo u?mokescio sistema nustato VTI Darbo u?mokestis priklauso nuo kategorijos Yra pareigu paauk?tinimas Paskyrimas i pareigas neterminuotas Postu modelio po?ymiai: galimas priemimas i bet kuria pareigybe nebutina patirtis valstybes tarnyboje nera specialios pensiju sistemos

266. Valstybes tarnybos raida Lietuvoje (1): 1994 m. ? ikurta Valdymo reformu ir savivaldybiu reikalu ministerija 1995 m. ? priimtas Valdininku istatymas 1999 m. ? priimtas Valstybes tarnybos istatymas 2002 m. ? priimtas Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymas

267. Valstybes tarnybos raida Lietuvoje (2): 1999 m. Valstybes tarnybos istatymas: 2300 istaigu; 220 tukst. valstybes tarnautoju; vie?ojo administravimo (politinio pasitikejimo, karjeros, istaigu vadovai, pakaitiniai) ir paslaugu (istaigu vadovai, vie?uju paslaugu, atliekantys ukines technines funkcijas) valstybes tarnautojai; A, B, C, D lygiai, 30 kategoriju; 50 poistatyminiu aktu; 2000 m. ? 15 teises aktu; 2001 m ? 8 teises aktai; 2002 ? 20 teises aktu

268. Valstybes tarnybos raida Lietuvoje (3): 2002 m. Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymas: 700 istaigu; 60 tukst. valstybes tarnautoju; Valstybes tarnautojai ? karjeros, politinio pasitikejimo, istaigu vadovai, pakaitiniai; A, B, C lygiai, 20 kategoriju; Valstybes tarnautoju kvalifikacines klases Valstybes tarnautojo veiklos vertinimo sistema Valstybes tarnautojo mokymo kokybes prie?iuros mechanizmas Atlikta mokymo poreikiu analize Mokymo sistema siejama su valstybes tarnautoju registru

269. Valstybes tarnybos valdymas: Vyriausybe ? igyvendina valstybes tarnybos politika, atlieka bendrojo valdymo funkcijas Vidaus reikalu ministras ? koordinuoja VTI igyvendinimo kontrole, atlieka bendrojo valdymo funkcijas Valstybes tarnybos departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos ? tvarko valstybes tarnautoju registra, kontroliuoja VTI igyvendinima, rengia teises aktu projektus, tvirtina valstybes tarnautoju mokymo programas

270. Personalo tarnybos funkcijos: Atlieka kokybine ir kiekybine personalo sudeties analize Dalyvauja rengiant pareigybiu apra?ymus Analizuoja istaigos strateginius tikslus, u?davinius ir funkcijas, atlieka aplinkos analize ir personalo poreikio analize Organizuoja valstybes tarnautojams ivadinio, testinio ir specialiosios programos mokymus, rengia kvalifikacijos kelimo programas Rengia istaigos veiklos normatyvinius dokumentus Nagrineja skundus ir pra?ymus Organizuoja darbuotoju priemimo i darba konkursus Dalyvauja organizuojant valstybes tarnautoju vertinima Ir kt.

271. Valstybes tarnautoju tarnybines veiklos vertinimas: Vertina tiesioginis vadovas Steigiama vertinimo komisija ? vertina visus valstybes tarnautojus, kuriu veikla ivertinta labai gerai arba nepatenkinamai Valstybes tarnybos departamento direktoriaus isakymu sudarytos komisijos ? vertina istaigu vadovus, audito tarnybos vedeja, auditorius, vertinimo komisiju narius Komisija sudaroma 2 metams, 5 arba 7 nariai ?Labai gerai? ? auk?tesne kvalifikacine klase, auk?tesnes pareigos; ?nepatenkinamai? ? kvalifikacijos tobulinimas, ?emesne kvalifikacine klase, atleidimas; ?gerai? ? taip, kaip buvo

272. Valstybes tarnautoju vertinimo tikslai: Gerinti valstybes tarnautoju drbo kokybe ir efektyvuma Informuoti valstybes tarnautojus apie ju veiklos vertinima Padidinti valstybes tarnautoju motyvacija Sudaryti vadovams galimybe daryti efektyvesnius personalinius sprendimus iskaitant profesionalios karjeros planavima Pletoti individualaus mokymo baze

273. Valstybes tarnautoju vertinimo kriterijai: Veiklos kruvis Veiklos kokybe Atliekamu u?duociu sudetingumas Gebejimas panaudoti turimas ?inias ir igud?ius funkcijoms vykdyti Bendravimo ir bendradarbiavimo igud?iai vykdant funkcijas

274. Valstybes tarnautoju mokymo modeliai: Visas mokymas atiduodamas rinkai ? ?vedija, Olandija, Estija Nustatomos tam tikros kompetencijos, kurioms lavinti naudojamos pagrindines mokymo institucijos, kitos kompetencijos atiduodamos rinkai ? Suomija, Did?ioji Britanija, Danija, Lietuva Visas mokymas yra centralizuotas ir vykdomas specializuotose mokymo institucijose ? karjeros sistemos ?alys (Prancuzija, Ispanija, Vokietija)

275. Valstybes tarnautoju darbo u?mokestis: Pareigine alga (priklauso nuo kategorijos) Priedai (u? sta?a, klase, kategorija, laipsni, ranga) Priemokos (u? darba poilsio dienomis) Darbo u?mokescio formule: U=PxK+(Pr1+Pr2)xK K- indeksavimo koeficientas P- pareigine alga Pr1 ? priedai Pr2 ? priemokos U? valstybes tarnautojo darbo u?mokestis

276. Naujosios vie?osios vadybos ir naujosios vie?osios tarnybos sampratos Paskaita Nr. 13

277. Naujasis vie?asis administravimas: Minnowbrooko konferencija, 1968 m. ?Link naujojo vie?ojo administravimo?, konferencijos leidinys Antipozityvistine perspektyva Nuostata, administratoriai privalo formuoti politika Dalyvavimo, socialinio teisingumo vertybes greta efektyvumo vertybes J.Rawlso teisingumo teorija; sa?iningumo principas

278. Naujosios vie?osios vadybos teoriniai ?altiniai: Vie?ojo pasirinkimo teorijos Mened?erizmas (Pollitt, 1990) Visuotine kokybes vadyba Lankscioji vadyba Verslo proceso rein?inierija Naujojo ekonominio institucionalizmo teorijos

279. Naujaja vie?aja vadyba salygoje veiksniai: Legitimumo krize Savitarpio priklausomybes krize - globalizacija Rezultatyvumo krize Priekai?tai del administravimo kokybes Finansine krize ? biud?eto deficitas, valstybes skola

280. ?Verslininki?kos vald?ios? principai: Katalitine vald?ia Bendruomenes vald?ia Konkurencine vald?ia I misija orientuota vald?ia I vartotoja orientuota vald?ia I rezultatus orientuota vald?ia I pelna orientuota vald?ia Decentralizuota vald?ia Prevencine vald?ia I rinka orientuota vald?ia

281. Naujosios vie?osios tarnybos principai: Tarnavimas pilieciams, o ne klientams Vie?ojo intereso igyvendinimas Pilietybe, o ne antrepreneryste Strateginis mastymas, demokratinis veikimas Atskaitomybes sudetingumo suvokimas Tarnyba, o ne valdymas ?moniu, o ne tik produktyvumo vertinimas

282. Naujosios vie?osios tarnybos principai: Isipareigojimas vertybems Tarnavimas visuomenei Igaliojimas ir dalijimasis vadovavimu Pragmatinis inkrementalizmas Pasi?ventimas valstybes tarnybai

283. Gero valdymo principai (OECD): Dalyvavimas Konsensuso paie?ka Atskaitomybe Skaidrumas Demesingumas Veiksmingumas ir efektyvumas Teisingumas ir integravimas Istatymo vir?enybe

284. Vie?asis administravimas pasaulio ?alyse Paskaita Nr.14

285. Reformu priemones turejusios itakos vie?ojo sektoriaus dyd?iui (EBPO): Centrines vald?ios dekoncentravimas Valstybiniu instituciju pletra Vie?uju imoniu reorganizacija Vie?ojo sektoriaus dyd?io ribu nustatymas Privatizavimas Decentralizavimas Naujas centriniu vadybos istaigu vaidmuo Rinkos tipo mechanizmai

286. Vie?ojo sektoriaus vadybos reformu kryptys (EBPO): Politikos formavimo vadyba Veiklos vadyba Informacijos technologiju vadyba Norminiu teises aktu vadyba ir reforma Gri?tamasis ry?ys Finansiniu i?tekliu vadyba ?mogi?kuju i?tekliu vadyba

287. Vie?ojo valdymo reformu modeliai (Guy Peters): Rinkos modelis Dalyvavimo modelis Lankscios vald?ios modelis Ma?ai reguliuojamos vald?ios modelis

288. Keturios vie?ojo valdymo reformu strategijos (Pollitt, Bouckaert): Prie?iura ? tradicines kontroles grie?tinimas Modernizavimas ? administracines sistemos modernizavimas Pajungimas rinkai ? rinkos mechanizmu ivedimas i administracine ir teisine sistema Minimizavimas ? funkciju perdavimas rinkos sektoriui

289. Vie?ojo valdymo reformos trajektorijos (Pollitt, Bouckaert): Personalo valdymo trajektorijos Organizacines trajektorijos Specializavimas Koordinavimas Centralizavimas/decentralizavimas apimtis Finansu valdymo reformos trajektorijos Biud?eto trajektorijos - nuo sanaudu biud?eto link rezultatu biud?eto Apskaitos trajektorijos - nuo grynaisiais pinigais grind?iamos apskaitos link dvejybines buhalterijos ir kaupimo principu grind?iamos apskaitos Audito trajektorijos ? nuo finansinio link veiklos audito

290. Vie?ojo valdymo reformu paradoksai (Pollitt, Bouckaert): Reformu optimizmas/atminties praradimas Sustiprinti politine biurokratijos kontrole/duoti vadybininkams veiksmu laisve/suteikti galiu paslaugu vartotojams Skatinti lankstuma ir naujoves/kelti pilieciu pasitikejima ir stiprinti legitimuma Taupyti vie?asias i?laidas/pagerinti vie?ojo sektoriaus veiklos kokybe Vald?ia padaryti atskaitinga/privatizuoti Didinti personalo motyvacija ir skatinti permainas/ma?inti etatines tarnybos svarba ir etatu skaiciu

291. Vie?ojo valdymo reformu paradoksai II (Pollitt, Bouckaert): Ma?inti vidaus kontrole/grie?tinti valdymo atskaitomybe Kurti daugiau vienos funkcijos agenturu/pagerinti horizontalu koordinavima Decentralizuoti valdymo institucijas/pagerinti programu koordinavima Padidinti efektyvuma/grie?tinti valdymo atskaitomybe Pagerinti kokybe/suma?inti i?laidas

292. Vie?ojo valdymo reformos Jungtineje Karalysteje: Stipriai centralizuota vald?ia M.Thatcher (1979 ? 1990), T.Blairas (nuo 1997 m.) 1982 ? Finansu valdymo iniciatyva 1988 m. - ?Tolimesni ?ingsniai? ? 140 vykdomu agenturu per 10 m. 1991 m. - ?Piliecio chartija? 1999 m. ? ?Vald?ios modernizavimas? Veiklos matavimo sistema (Audito komisija, 1992 m.) 1994 m. Privati finansu iniciatyva Privatizavimas ? telekomas (1984 m.), dujotekis (1986 m.), aerouostai (1987 m.), vandentiekis ir kanalizacija (1989 m.), elektra (1990 ? 1993 m.), gele?inkeliai (1994 m.)

293. Vie?ojo valdymo reformos JAV: Centristine federaline vald?ia ir autonomi?kos valstijos 1978 m. Valstybes tarnybos reformos istatymas (darbuotoju veiklos vertinimas) 1982 m. Grace?o komisija (ataskaitos del biurokratijos eikvojimo) 1984 Valdymo tobulinimo tarnyba (Reforma 1988) 1992 m. Nacionaline veiklos per?iura 1993 m. Vald?ios veiklos ir rezultatu istatymas (strateginis planavimas ir veiklos matavimas federalineje vald?ioje 1995 m. Prezidento produktyvumo taryba (Visuotines kokybes vadybos diegimas)

294. Vie?ojo valdymo reformos Naujojoje Zelandijoje: Centralizuota vald?ia Leiboristu partija, Nacionaline partija 1986 m. Valstybiniu imoniu istatymas ? valstybiniu imoniu komercializavimas 1988 m. Valstybinio sektoriaus istatymas ? departamentu, personalo valdymo decentralizavimas 1989 m. Vie?uju finansu istatymas ? prieaugio apskaita, i?eigos ir i?davu matavimas 1994 m. Fiskalines atskaitomybes istatymas ? ipareigojimas vyriausybe skelbti fiskalinius tikslus Vie?osios tarnybos darbo vietu skaicius suma?ejo nuo 88 tukst. iki 37 tukst. (1988 ? 1994 m.)

295. Vie?ojo valdymo reformos Australijoje: Centralizuota vald?ia Leiboristu partija (1983 ? 1996 m.), nacionalines partijos (Howardas, 1997 m.) 1983 m. Finansu valdymo tobulinimo programa 1984 m. Vyriausia vykdomoji tarnyba 1987 m. Centriniu departamentu restrukturizavimas Privatizavimas: oro linijos (1992 ? 1995 m.), Sandraugos bankas (1994 m.) 1993 m. Nacionalines konkurencijos politika 1997 m. valstybes tarnybos istatymas, Finansu valdymo ir atsiskaitomybes istatymas Valstybes tarnautoju skaicius suma?ejo nuo 180 tukst. iki 143 tukst. (1986 ? 1996 m.)

296. Vie?ojo valdymo reformos Vokietijoje: Stipriai decentralizuota vald?ia, reformos ?i? apacios? ?Naujasis valdymo modelis? Tilburgo modelio pavyzd?iu (KGSt, nuo 1991 m.; igyvendinamas savivaldybese ir ?emese) Rytu Vokietijoje ? veberinio modelio igyvendinimas Pastebima, jog ?Naujojo valdymo modelio? reformos i?sikvepe

297. ?Naujasis valdymo modelis? Vokietijoje: rezultatu biud?etas administravimo produktu sanaudu ivertinimas komercines buhalterijos sukurimas decentralizuota i?tekliu atskaitomybe kokybes standartu rodikliu apibre?imas rupinimasis klientu poreikiais sutarciu sudarymas/ privatizavimas atvirumas ?konkurencijai?

298. Vie?ojo valdymo reformos Prancuzijoje: Decentralizavimas ? igaliojimu regioninei vald?iai suteikimas; 1992 m. tiesioginiai regioniniu tarybu rinkimai Modernizavimas - 1989 m. atsakomybes centru steigimas ministerijose, personalo reformos, demesys paslaugu decentralizavimui ir vartotojams, politikos vertinimo institucionalizavimas; 1995 m. paslaugu reorganizavimas, santykiu tarp centrines vald?ios ir paslaugu vietose eksperimentai Privatizavimas ? 1981 ? 1986 m. nacionalizacija; 1986 ? 1988 m. privatizavimas, nuo 1993 m. privatizavimas Reformos nebuvo tokios radikalios kaip anglosaksi?kose ?alyse

299. Vie?ojo valdymo reformos ?vedijoje: Centristines valdymo strukturos, vietos savivalda Socialdemokratu partija (nuo 1982 m.), konservatyvi vyriausybe (1991 ? 1994 m.) 1984 m. ?Laisvu komunu eksperimentas? 1985 m. Vald?ios modernizavimo programa - decentralizavimas 1990 m. Administravimo programa - siekis suma?inti vie?aji sektoriu 10 proc.; agenturu sujungimas, panaikinimas, delegavimas, na?umo didinimo iniciatyvos Finansu valdymo reformos (1988 ? 1993 m.) Paslaugu kokybes gerinimo projektai (VKV, ISO 9000) Privatizavimas (1990 ? 1996 m.)

300. Tezes: 1.Gali buti i?skiriamos dvi Vakaru ?aliu vie?ojo sektoriaus reformu kryptys nuo 1980-uju metu: liberalizavimo reformos (iki 1990-uju metu) ir modernizavimo reformos (nuo 1990-uju metu). 2.Modernizavimo reformos vienose ?alyse igyvendinamos centralizuotai (pvz., Did?iojoje Britanijoje, Prancuzijoje), kitose jas igyvendina vietos vald?ia (Vokietijoje). 3.Tilburgo miesto valdymo naujoves tapo modeliu modernizavimo reformu iniciatyvoms kitose Vakaru Europos ?alyse. 4.Lietuvoje valdymo reformu ideologija remesi veberinio vie?ojo administravimo modelio kurimu ir liberalizavimu. Naujosios vie?osios vadybos ideologija nebuvo artikuliuota. 5.Nuo 1998-uju metu centrineje vald?ioje Lietuvoje ir Vilniaus miesto savivaldybeje buvo igyvendintos kai kurios naujajai vie?ajai vadybai artimos valdymo naujoves. 6. Centralizuota teritorinio valdymo sistema Lietuvoje riboja reformu iniciatyvu ?i? apacios i vir?u? igyvendinimo galimybes.

301. Vilniaus miesto savivaldybe 2000 - 2002m.: strateginio miesto plano parengimas ir programinio biud?eto suformavimas (?rezultatai, o ne sanaudos?) valstybes tarnautoju skaiciaus ma?inimas (nuo 600 iki 510) miesto tvarkymas, pritraukiant privaciu investuotoju ir ES fondu le?as (katalitine vald?ia) gyventojams teikiamu komunaliniu paslaugu ikainiu ir kokybes patikrinimas nekilnojamo turto, savivaldybes imoniu, kulturos istaigu privatizavimas principo ?pinigai seka mokini? igyvendinimas mokyklose visuomenines akcijos ?Saugus miestas?, ?Apsaugok mane?, ?Buk ?mogus?, ?Va?iuok oran?iniu?, bendruomenes centru kurimas daugiabuciu namu bendriju kurimo skatinimas socialiniu paslaugu teikimas, pasitelkiant nevyriausybines organizacijas

302. Vie?ojo administravimo pletros iki 2010 metu Lietuvoje strategija (1): Vie?ojo administravimo pletros sritys: Geresnis valdymas ?mogi?kuju i?tekliu valdymas Naujoves teikiant vie?asias paslaugas Elektronine vald?ia

303. Tobulinti vie?ojo administravimo sistema Tobulinti valdymo instituciju sistemos sandara ir modernizuoti ju vidines strukturas; Tobulinti i rezultatus orientuota valdyma; Supaprastinti sprendimu priemimo proceduras; Gerinti teikiamu vie?uju paslaugu kokybe Tobulinti regioninio valdymo instituciju vidine sandara ir ju veikla Dekoncentruoti ir decentralizuoti valdyma; Optimizuoti teritorini valdyma Pletoti vietos savivalda Didinti savivaldybiu veiklos ir finansini savaranki?kuma, savivaldybiu veiklos ir finansinio valdymo efektyvuma; Sudaryti salygas savivaldybems teikti geros kokybes, gyventojams prieinamas paslaugas; Skatinti, kad vietos gyventoju bendruomeniu atstovai aktyviau dalyvautu priimant savivaldybiu sprendimus; Stiprinti seniunijas vykdant vidine savivaldybiu decentralizacija Vie?ojo administravimo sektoriaus tikslai (1):

304. Vie?ojo administravimo sektoriaus tikslai (2): Didinti valstybes tarnybos administracinius gebejimus, gerinti valstybes tarnautojo ivaizdi Organizuoti sisteminga valstybes tarnautoju mokyma U?tikrinti tarpinstitucini bendradarbiavima Supaprastinti valstybes tarnybos proceduras ir taisykles, igyvendinti valstybes tarnybos veiklos kontroles sistema Gerinti valstybes tarnautojo ivaizdi Tobulinti vie?ojo administravimo instituciju teikiamu paslaugu prieinamuma, kokybe skaidruma ir trumpinti trukme placiau naudojantis patikimu IT galimybemis Sudaryti salygas, kad kuo daugiau visuomenes nariu galetu pasinaudoti IT teikiamomis galimybemis Didinti vie?ojo administravimo instituciju sprendimu priemimo efektyvuma ir skaidruma Teikti vie?asias paslaugas naudojant saugias IT


Other Related Presentations

Copyright © 2014 SlideServe. All rights reserved | Powered By DigitalOfficePro