1 / 27

Mokyklų tobulinimo vidaus ir išorės auditas

Mokyklų tobulinimo vidaus ir išorės auditas. Gražvydas Kazakevičius grazvydas.kazakevicius@spc.smm.lt 2005- 12 - 15 , Palanga. Švietimo kokybės vadybos aktualumo priežastys.

uriel
Download Presentation

Mokyklų tobulinimo vidaus ir išorės auditas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Mokyklų tobulinimo vidaus ir išorės auditas Gražvydas Kazakevičius grazvydas.kazakevicius@spc.smm.lt 2005-12-15, Palanga

  2. Švietimo kokybės vadybos aktualumo priežastys • Daugumoje pažangiausių pasaulio šalių, įskaitant ir Lietuvą, švietimo prieinamumo problema iš esmės yra išspręsta, nėra didelių prieinamumo kliūčių, jas patiria tik maža dalis gyventojų • Dėmesys vis labiau perkeliamas į švietimo kokybės problemas: švietimo turinio atitikimą poreikiams, efektyvų perteikimą, apimant vis dar pasitaikančias prieinamumo problemas

  3. Kokybės užtikrinti neįmanoma be įsivertinimo ir vadybos kultūros kaitos Hannu Salminen (Suomija) ES kokybės užtikrinimo konferencija, 2005-02-9/10

  4. Įgaliojantys teisės aktai • Lietuvos švietimo koncepcija (1992) • Antrojo švietimo reformos etapo prioritetai (1998) • ES aplinkraštis dėl mokyklų vertinimo (2001) • ES švietimo ir mokymo planas iki 2010 (2001) • Ministro įsakymas dėl vidaus audito (2002) • Valstybės ilgalaikės raidos strategija (2002) • Švietimo įstatymas (2003) • Valstybinė švietimo strategija (2003) • ES išvados dėl meistriškumo švietime (2004) • LRV programa (2004) • Švietimo stebėsenos tvarka(2005)

  5. Audito kontekstas • Socialinis-kultūrinis kontekstas • valdžios ir tautos santykių tradicija (decentralizacija) • Technologinis kontekstas • vidaus auditas kaip kokybės vadybos technologinė priemonė

  6. KOKYBĖS UŽTIKRINIMO MODELIS KOKYBĖS KONTROLĖ KOKYBĖS VADYBA

  7. Audito nuostatos • Tai ne kokybėskontrolėir nekaltųjų paieška • Nekritikuojami asmenys • Nebaudžiamidarbuotojai • Nežeminami žmonės

  8. Konsultantai Arthur Ivatts: ”… malonu, kai dideli projektai duoda naudą.” Mike Harrison: ”... turiu aistrą, kad visiems būtų geras mokymas ir išmokimas. Mokykloms kaip per veidrodį reikia parodyti, kaip jos atrodo ir ko turi siekti.”

  9. Pastebėjimas po vizito mokykloje Priežiūros Lietuvos mokyklose yra daug, tačiau yra prižiūrima tai, kas nėra esmingiausia. Stokojama ugdymo proceso vertinimo.

  10. Klausimai metodikos kūrėjams • Kodėl? Kodėl reikalingas išorės auditas? Kokios priežastys? Kaip naudojami rezultatai? ... • Ką? Ką auditorius audituos: ar viską ar tik tam tikras sritis? Ar tai būdas patikrinti vidaus auditą? Ar tai „gilesnis“ ar „platesnis“ žvilgsnis į mokyklą?... • Kada? Ar tai vienas, masyvus patikrinimas? Ar gali būti ir kitokių formų? Ar spontaniškas? Ar suderintas su mokykla? Kokios specifinės aplinkybės gali paskatinti atlikti išorės auditą?... • Kas? Kas atliks? Ar audituos komanda ar individualūs žmonės? Ar tai bus nepriklausomi auditoriai? Kas vykdys jų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą? Kas akredituos ir kaip? ...... • Kaip? Kaip turi būti atlikta? Ar egzistuos objektyvūs kriterijai? Kiek bus žiūrima klasės lygmuo? Kiek svarbus ugdymo procesas? Kaip jis bus pamatomas? Ar mokykla galės nesutikti, prieštarauti ataskaitai?...

  11. P O V E I K I S MTIA MTVA Vidaus ir išorės audito santykis Laikas

  12. P O V E I K I S MTIA MTVA Vidaus ir išorės audito santykis Laikas

  13. P O V E I K I S MTIA MTVA Vidaus ir išorės audito santykis Laikas

  14. Kokie audito tikslai? Vidaus auditas: • Išnagrinėti mokyklos darbo aspektus • Nustatyti mokyklos privalumus, trūkumus ir tobulinimo prioritetus • Parengti planus, kaip patobulinti mokyklos veiklą Išorės auditas: • Sukurti klimatą, kuriame ne kaltinimai, o mokyklos tobulėjimas laikomas esminiu vertinimo tikslu

  15. Vidaus ir išorės audito dermė • Vieninga rodiklių sistema • Išorės auditas pripažįsta ir remiasi mokyklos atliktu vidaus auditu • Ta pati pozityvi nuostata – vidaus auditas skatina pirmiausia kalbėti apie teigiamas mokyklos darbo puses, išorės auditas remiasi principu 10-5 • Abiejų auditų tikslas – mokyklos kokybės vertinimas ir tobulinimas

  16. Išorės vertinimo pokyčio kryptis NUO ESAMOS PADĖTIES KONTROLIAVIMO, KONSTATAVIMO PRIE KONSULTAVIMO IR PARAMOS TEIKIMO, SKATINANČIO ŠVIETIMO PLĖTRĄ IR KOKYBĖS TOBULINIMĄ. VERTINIMO REZULTATAI NENAUDOJAMI BAUSMĖMS PAGRĮSTI

  17. Darbo grupės susitarimai 10 – 5 3 – 2

  18. Išorės audito sėkmės kriterijus Ar jis padėjo šiaimokyklai pagerinti šiems vaikams teikiamas paslaugas?

  19. Mokyklų tobulinimo išorės audito nuostatos • MTIA veikia mokyklos bendruomenės labui, siekdamas užtikrinti aukštos kokybės paslaugas, atitinkančias įvairiapusius individų ir bendruomenės poreikius • MTIA yra vertinantis ir diagnostinis procesas, suteikiantis mokykloms aiškų pagrindą tobulėti • MTIA yra atviras ir nuoseklus procesas, apie jo tikslus ir taikytinas procedūras iš anksto informuojami audite dalyvausiantys asmenys • Audito rezultatus pagrindžianti informacija yra įvairiapusė ir kokybiška, atitinkanti gautus įvertinimus • MTIA skatina ir atsižvelgia į mokyklos vidaus auditą bei visas kitas mokyklos turimas įsivertinimo sistemas • Išorės audito vertinimai turi prasidėti nuo realaus mokyklos socialinio, edukacinio ir ekonominio konteksto pripažinimo

  20. Išorės audito eiga Pranešimas mokyklai apie planuojamą MTIA - prieš 70 dienų Pirminis audito komandos vadovo apsilankymas mokykloje prieš 20 dienų Išorės auditas mokykloje audito komandos dydis ir audito trukmė priklauso nuo mokyklos dydžio Audito ataskaitos pateikimas per 21 dieną Mokyklos komentarų pateikimas per 10 dienų Galutinė ataskaita per 42 dienas nuo audito komandos išvykimo iš mokyklos Mokyklos veiksmų planas per 30 dienų po galutinės ataskaitos

  21. Kas stebima / analizuojama? • Ugdymo(si) procesas, kasdienė mokyklos veikla(iki 75% auditoriaus laiko praleidžiama klasėje) • Pokalbiai su mokyklos darbuotojais, mokiniais ir kitais suinteresuotais asmenimis • Vidaus audito procesas ir rezultatai • Mokinių pasiekta pažanga • Posėdžiai, pasitarimai, susirinkimai • Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas ir jų daroma pažanga • Susitikimai su mokyklos savivaldos institucijų atstovais • Mokyklos pateikti dokumentai

  22. Atlikti darbai išorės audito kūrimo srityje (2005 m. gruodis) • Sudaryta 20 žmonių darbo grupė IA koncepcijai ir metodikai parengti • Įvykdytas tarptautinis konsultantų pirkimas (NORD ANGLIA) • Atrinkta 16 savivaldybių pilotiniam IA išbandymui • Atrinkta 14 išorės audito komandų vadovų • Atrinkti 86 išorės auditoriai • Parengtos trys IA koncepcijos ir metodikos redakcijos • Įvyko 40 bandomųjų išorės auditų • Įvyko mokymai: metodikos darbo grupei – 17 dienų išorės audito komandų vadovams – 27 dienos išorės auditoriams – 15 dienų • Parengti 9 dokumentai, kurie būtini sėkmingam išorės audito atlikimui mokyklose

  23. SUKURTI DOKUMENTŲ PROJEKTAI • Mokyklų tobulinimo išorės audito koncepcijos ir metodikos(10-5) projekto trys redakcijos • Išorės audito komandų vadovų mokymo programa ir pratybų sąsiuvinis • Išorės auditorių mokymo programa ir pratybų sąsiuvinis • Išorės audito komandos vadovo užrašai • Išorės auditoriaus užrašai • Pagrindžiančios informacijos forma (pamokos stebėjimui) • Pirminės informacijos iš mokyklos pateikimo forma • Išorės auditorių atrankos ir akreditavimo vadovas • Audito ataskaitos forma mokyklai

  24. PagrindinėMTIA išorinė produkcija ir jos panaudojimas

  25. NACIONALINĖ INSTITUCIJA MISIJA: Vadovauja šalies mokyklų auditų vykdymui ir teikia medžiagą švietimo kokybės stebėsenai Pagrindinės funkcijos: • formuoja ir įgyvendina šalies MTIA ir MTVA strategiją • rengia ir publikuoja MTIA ir MTVA dokumentus • rengia visų lygmenų auditorių kvalifikacinius reikalavimus, vertinimo standartus ir organizuoja jų mokymus bei akreditavimą • teikia ministrui rekomendacijas, publikuoja metinę ugdymo kokybės šalyje ataskaitą • analizuoja “N” lygiu įvertintų mokyklų raidą, teikia siūlymus dėl jų perspektyvų • skelbia auditų metu surinktą gerąją mokyklų patirtį • tvirtina kiekvienų metų išorės auditų savivaldybėse programą

  26. Klausimai į kuriuos reikėtų atsakyti • Koks yra standartų pasiekimo lygmuo ir ar jis geras šiai mokyklai? • Ar geras mokymas šioje mokykloje ir ar mokiniai gerai mokosi? • Ar rūpinamasi mokiniais, ar visi yra įtraukti į mokyklos gyvenimą, ar mokiniai saugūs, ar yra inkliuzija? • Kiek geras yra personalo tobulinimas? • Ką galvoja apie mokyklą vaikai, jų tėvai, kitos interesų grupės? • Kiek efektyvi yra lyderystė ir vadyba mokykloje visais lygmenimis?

  27. Išorės audito poveikis • Išaugusi išorės auditorių kompetencija sudarys sąlygas nuo mokyklų tikrinimo pereiti prie mokyklų konsultavimo, paramos joms teikimo. • Pagerės mokinių pasiekimai, jų konkurencingumas. • Regioninės švietimo sistemos galės kryptingai formuoti ugdymo turinio, proceso, švietimo aprūpinimo ir valdymo politiką. • Objektyvūs duomenys apie mokymo procesą ir mokinių pasiekimus sudarys sąlygas tobulinti nacionalinį ugdymo turinį, skleisti mokyklų gerąją patirtį.

More Related