1 / 66

3 tema. Audito procesas

3 tema. Audito procesas. I. Audito problemos Problemų formulavimas Auditas gali būti vidaus ir išorės. Formuluojant vidaus audito problemas siekiama: išvardinti visas ar bent jau didžiąją tų problemų dalį; aprėpti kuo daugiau organizacijos veiklos sričių;

Download Presentation

3 tema. Audito procesas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. 3 tema. Audito procesas I. Audito problemos Problemų formulavimas Auditas gali būti vidaus ir išorės. Formuluojant vidaus audito problemas siekiama: išvardinti visas ar bent jau didžiąją tų problemų dalį; aprėpti kuo daugiau organizacijos veiklos sričių; pasitelkti kuo platesnį įvairių organizacijos specialistų bei vadovų ratą;

  2. Formuluojant vidaus audito problemas siekiama: • paskirstyti išryškintas problemas pagal jų prioritetus; • įvertinti vidaus auditorių ir ekspertų galimybes atlikti norimą patikrinimą • numatyti laiką, lėšas ir kitus resursus, būtinus norint atlikti kiekvienos veiklos rūšies auditą.

  3. Formuojant išorės audito problemas tikslinga: • sudaryti įvairių ministerijų, departamentų, sistemų veiklos spragų sąrašą; • aprėpti svarbiausias veiklos rūšis, kurios kelia abejonių dėl jų skaidrumo, ekonomiškumo, efektyvumo, veiksmingumo; • pasitelkti nepriklausomus ekspertus bei užsienio specialistus;

  4. Išskiriamos ypač aktualios problemos: • atsižvelgus į jų svarbą, • valstybės prestižą, tarptautinius įsipareigojimus, • laukiamą efektą; • įvertinus išorės auditorių, nepriklausomų ekspertų bei užsienio šalių specialistų galimybes atlikti pageidaujamą auditą; • Numačius kiekvienos ministerijos, departamento, sistemos veiklos audito trukmę, terminus, lėšas, resursus.

  5. Vidaus audito problemų išryškinimasLengvinančios aplinkybės: • daugmaž apibrėžtas objektas, vykdantis tą ar kitą funkciją, • ganėtinai aiškios sąsajos tarp įvairių sistemos dalių, • lengvai nustatomos atsakomybės, atskaitomybės bei funkcijų paskirstymas nagrinėjamoje organizacijoje ar sistemoje,

  6. Vidaus audito problemų išryškinimasLengvinančios aplinkybės: • dažnai žinomi organizacijos ar sistemos veiklos trūkumai, • vadovai supranta sistemos vizijos, misijos, strateginio planavimo svarbą ir stengiasi jais vadovautis.

  7. Tikslinant preliminariai suformuluotą problemą būtina: • išnagrinėti tos problemos esmę, paskirstant ją į dalines problemas ar uždavinius; • nustatyti sąsajas tarp apibrėžtų dalinių problemų ir uždavinių; • išskirti funkcijas, atliekant kurias turėtų būti realizuoti norimi tikslai ir uždaviniai;

  8. Tikslinant preliminariai suformuluotą problemą būtina: • atrinkti padalinius ar sistemos dalis, kurios vykdo šias funkcijas; • suformuluoti preliminarias hipotezes, paaiškinančias nepatenkinamus nagrinėjamos veiklos rezultatus; • apibendrinus iškeltas hipotezes apibrėžti audito problemą.

  9. Tikslų medis • grafiniu būdu interpretuojami visi daliniai tikslai ar uždaviniai, įtakojantys nagrinėjamos veiklos efektyvumą; • sudarant šį medį būtina pasikviesti suinteresuotų struktūrinių padalinių vadovus bei kitus specialistus, gerai suvokiančius nagrinėjamos veiklos ypatumus. • šis tikslų medis nuolat tobulinamas, kol nebus galiausiai suformuluota audito problema.

  10. Nagrinėjant organizacijos funkcijas, reikėtų: • išvardinti visas numatytas funkcijas, įtakojančias nagrinėjamos veiklos efektyvumą; • apsvarstyti, ar jos teisingai paskirstytos tarp įvairių organizacijos padalinių bei valdymo lygmenų; • išskirti dubliuojančias ar nereikalingas funkcijas; • nustatyti, kokios papildomos funkcijos turėtų būti vykdomos ir preliminariai, kas jas turėtų vykdyti;

  11. Nagrinėjant organizacijos funkcijas, reikėtų: • išnagrinėti atsakomybės ir atskaitomybės paskirstymo aspektus; • jei numatoma steigti papildomus struktūrinius padalinius, kokias funkcijas jiems priskirti ir už ką jie atsakys.

  12. Hipotezių formulavimas • Iškelti kuo daugiau priežasčių ar hipotezių, nusakančių veiklos trūkumų šaltinius. • sudaryti tų hipotezių struktūrinę schemą: • tai palengvintų jų atranką, • leistų išbraukti dubliuojančias ar artimas viena kitai hipotezes, • paskirstyti jas pagal įvairius požymius, • palengvintų audito problemos formulavimo procedūrą.

  13. Vidaus audito atlikimo galimybių įvertinimas: • įvertinti iškeltų problemų kiekį, • palyginti jį su vidaus auditorių skaičiumi, • įvertinti tokių auditorių kvalifikaciją, • nustatyti kiekvienos veiklos analizės trukmę, • jų eiliškumą, • turimus resursus • ir kitus veiksnius.

  14. Etatinių vidaus auditorių funkcijos: • specialių savianalizės metodikų rengimas, • jų platinimas, aiškinimas, • surinktų duomenų apibendrinimas ir analizė, • išvadų, rekomendacijų, pasiūlymų ir ataskaitų rengimas.

  15. Išorės audito problemų formulavimas: • audito objektas gali būti labai didelis ir sudėtingas, • ypatingą reikšmę įgyja tarpusavio ryšių tarp įvairių to objekto sudėtinių dalių nustatymas, • nelengva išsiaiškinti atsakomybės ir atskaitomybės paskirstymo problemas, • sunku nustatyti, kokios funkcijos yra priskirtinos konkrečiam struktūriniam vienetui ar valdymo lygmeniui, • kas ir kaip turėtų koordinuoti bendrą struktūrinių padalinių veiklą ir t.t.

  16. Preliminarus išorės audito problemų formulavimo procesas apima: • valstybės, ministerijų, departamentų ar kitų svarbių valstybės mastu sistemų veiklos trūkumų identifikavimą; • minėtų objektų identifikuotų veiklos trūkumų sąrašo sudarymą; • preliminarus kiekvienos nepatenkinamos veiklos problemos formulavimą

  17. Preliminarus išorės audito problemų formulavimo procesas apima: • atrinktų problemų prioritetų nustatymą; • preliminarų būtinų kiekvienai problemai spręsti laiko, lėšų ir kitų resursų įvertinimą; • AAI ir kitų institucijų, galinčių dalyvauti atliekant išorės auditą, galimybių įvertinimą; • išorės audito veiklos plano kitiems metams ir strateginio plano ilgesniam laikotarpiui sudarymą.

  18. Identifikuojant audito problemas reikia: • Išnagrinėti svarbiausius ir patikimus informacijos šaltinius, kuriuose pateiktos išvados dėl valstybės ar kokios nors jos sistemos veiklos ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo; • Išnagrinėti panašias situacijas kitose šalyse, kur toks darbas buvo atliktas, ir kritiškai įvertinti ten aptiktas problemas.

  19. Identifikuojant audito problemas reikia: • Atsižvelgti, kad veiklos ekonomiškumas, efektyvumas ir veiksmingumas įvairiuose šaltiniuose gali būti. vertinamas skirtingai: • kuo daugiau šaltinių paremia kokią nors išvadą, tuo ši išvada patikimesnė; • jei šaltiniai ženkliai skiriasi patikimumo laipsniu, reikėtų vadovautis tik patikimų šaltinių duomenimis; • jei skirtingų šaltinių duomenys maždaug vienodai patvirtina ir paneigia kokią nors išvadą, reikėtų formuluoti dvi hipotezes ir tikrinti jas audito metu.

  20. Identifikuojant audito problemas reikia: • būtina išnagrinėti preliminarių audito problemų visumą: • pažiūrėti, kaip jos atrodo kartu, • sudaryti visų identifikuotų problemų sąrašą, • nustatyti tarp jų įvairias sąsajas, • pavaizduoti jas bendroje schemoje.

  21. Audito planas • įvertinus audito institucijų galimybės sudaromas iškeltų problemų audito planas. • Numatomi konkretūs audito terminai bei kas jį atliks. • Tokie planai turėtų būti žinomi visoms institucijoms, tiesiogiai vykdančioms ar dalyvaujančioms realizuojant šią veiklą.

  22. Audito problemos aprašas (memorandumas) 1. Bendroji dalis: • preliminarios analizės pagrindiniai teiginiai, • jos planas, • audito objektas, • preliminarios analizės rezultatai, 2. Atrinktos bei suformuluotos audito problemos

  23. Strateginis planavimas • Ypatumai: • tikrinamų objektų įvairovė, • jų dydis, • veiklos rūšių aibė, • nagrinėjamos veiklos periodas, • atliktų auditų išvadų, pasiūlymų ir rekomendacijų įgyvendinimo kontrolė • šio proceso sudėtingumas.

  24. Strateginiame plane reikia numatyti: • kokios organizacijos ar sistemos bus tikrinamos ilgalaikėje perspektyvoje, • kada tokius tikrinimus planuojama atlikti. • kiekvieno audito tikslus ir uždavinius; • bendrą visų auditų misiją; • audito institucijų viziją; • atliktų auditų rekomendacijų įgyvendinimo strategiją;

  25. Strateginiame plane reikia numatyti: • auditorių atrankos ir kvalifikacijos kėlimo strategiją; • audito standartų rengimo bei jų tobulinimo uždavinius; • audito vadovų, instrukcijų ir kitos medžiagos, reikalingos norint kokybiškai atlikti auditą, rengimo uždavinius; • audito sistemos reformos misiją, tikslus ir uždavinius.

  26. Sudarant audito institucijų strateginius planus būtina: • išnagrinėti tikrinamas veiklas reglamentuojančias koncepcijas , • susijusias su tomis veiklomis programas, • atsižvelgti į pokyčius.

  27. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos tikslai: • valstybės valdymo sistemą pertvarkyti remiantis sisteminiu požiūriu ir vadybos pagrindais; • optimizuoti viešojo administravimo institucijų funkcijas ir jų skaičių; • standartizuoti vidinę struktūrą; • sukurti valstybės valdymo organizavimo ir veiklos priežiūros sistemą; • suvienodinti centrinės viešojo administravimo sistemos institucijų sąrangą;

  28. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos tikslai: • aiškiai nustatyti kiekvienos viešojo administravimo institucijos kompetencijos sritis, • glaudžiai susijusius klausimus pavesti tvarkyti vienai valstybės institucijai; • suformuoti valstybinio valdymo organizavimo ir veiklos priežiūros mechanizmą; • sumažinti valstybės valdymui skirtas lėšas, pirmiausia mažinant valstybės institucijų ir tarnautojų skaičių;

  29. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos tikslai: • nustatyti paprastas ir skaidrias vykdomosios valdžios įvairių institucijų sprendimų priėmimo procedūras; • aiškiai apibrėžti valdžios funkcijas; • atskirti centrinės, regioninės ir vietinės valdžios funkcijas, o jų įgaliojimų padalijimą grįsti racionaliu interesų ir savivaldos principų derinimu; • decentralizuoti ir dekoncentruoti valstybės valdymą, išplėsti savivaldybių teises sumažinant jų pavaldumą centrinei valdžiai; • sukurti optimalią teritorinio valdymo sistemą;

  30. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos tikslai: • nustatyti optimalius centrinio valdymo institucijų, aukštesniųjų administracinių vienetų ir savivaldos institucijų ryšius; • įgyvendinti teritorinio valdymo reformą; • vietinę valdžią priartinti prie žmonių, nustatant optimalų savivaldybių skaičių; • sukurti sąlygas sudaryti profesionalių valstybės tarnautojų korpusą; • nustatyti valstybės institucijų ir pareigūnų veiklos ribas; • nustatyti valstybės institucijų ir valstybės tarnautojų individualią atsakomybę už jų padarytus pažeidimus; • užtikrinti valstybės tarnautojų pastovumą ir profesionalumą; • užtikrinti tinkamą Lietuvos interesų atstovavimą ES institucijose narystės ES sąlygomis

  31. NVV principai • pagrindinis dėmesys skiriamas rezultatams ir asmeniniai vadybininko atsakomybei; • kuriamos lankstesnės valdymo struktūros; • keičiami reikalavimai personalui; • priėmimo į darbą terminai ir sąlygos; • aiškiai apibrėžiami organizaciniai ir personalo komplektavimo klausimai; • nustatomi darbų atlikimo rodikliai;

  32. NVV principai • aukštieji valstybės tarnautojai yra daugiau politizuoti, negu neutralūs; • viešojo sektoriaus institucijos siekia plačiau panaudoti privataus sektoriaus metodus; • siekiama mažinti valstybės vaidmenį gaminant prekes ir teikiant visuomenei paslaugas, plečiant privatizacijos procesą ir taikant kitus rinkos veiksnius;

  33. NVV principai • depolitizuoti daugelį viešojo sektoriaus, ypač ekonominių sprendimų priėmimo, procedūrų ir pavesti jas profesionaliems ekspertams; • įgyvendinti tikslius standartus ir vykdymo vertinimus; • skirti daugiau dėmesio ne procesui, o rezultatų kontrolei; • naikinti didelius padalinius ir kurti mažus savarankiškus padalinius; • plėtoti viešajame sektoriuje konkurencines tendencijas [16; 29; 30].

  34. Ypatingas dėmesys strateginiuose audito institucijų planuose skiriamas • atliktų patikrinimų:išvadų, • pasiūlymų • bei rekomendacijų įgyvendinimo strategijoms. • intensyviai stebimas pokyčių procesas, • aprėpiamas ilgas laikotarpis, • siekiama pašalinti nukrypimus nuo generalinės reformų strategijos • priversti patikrintas institucijas padaryti reikalingus pokyčius.

  35. Audito ataskaita Nuo ataskaitos kokybės ženkliai priklauso: • ar bus realizuotos audito išvados, • kaip jos bus įgyvendintos, • per kurį laikotarpį tai bus padaryta, • koks bus jų įdiegimo laipsnis.

  36. Audito ataskaita • Ataskaita faktiškai rašoma vos pradėjus konkretų patikrinimą: • surinktus duomenis bandoma tikslingai išdėstyti, • protokoluojami įvairūs audito veiksmai, • sudaromos lentelės, • braižomi brėžiniai, • formuluojamos įvairios tarpinės išvados, hipotezės, • aprašomi taikomi tyrimų metodai ir pan.

  37. Surinktą informaciją būtina: • tinkamai apdoroti, • logiškai išdėstyti, • iliustruoti • ir, svarbiausia, pagrįsti parengtas išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus. • Audito ataskaitos rengimą tikslinga pradėti nuo jos pabaigos,

  38. Audito išvados • skirstomos pagal prioritetus, • nustatoma, kurias iš jų galima pagrįsti patikimai, • kurias – tik iš dalies, • kurių reikia atsisakyti, jei joms patvirtinti nerasta patikimos informacijos. • Auditorių išvados ir rekomendacijos turi būti susijusios su iškeltomis hipotezėmis. • Jei reikšmingos hipotezės nei patvirtintos, nei paneigtos, reikia tęsti patikrinimą.

  39. Audito išvados • Kiekvienai išvadai pagrįsti paskiriamas atsakingas auditorius. Jis: • Kruopščiai atrenka visą informaciją; • Vertina jos tikslumą ir patikimumą; • Vengia galimų informacijos apdorojimo trūkumų: • Subjektyvizmo; • Nekompetentingumo; • Arogancijos; • Korupcinių veiksnių.

  40. Audito išvados • Kiekviena auditorių išvada yra tarsi teismo nuosprendis! • Reikėtų maksimaliai išvengti nepakankamai pagrįstų teiginių: • Turi vyrauti maksimalus atvirumas ir geranoriškas bendradarbiavimas su tikrinamos organizacijos darbuotojais. • Pastarieji turi jaustis ne kontroliuojamaisiais, o kontrolės proceso dalyviais, siekiančiais bendro tikslo: • pagerinti organizacijos veiklą, • geriau panaudojant turimus resursus, • diegti įvairias inovacijas.

  41. Bendradarbiavimas • aptarti galimų problemų sprendimo būdus, • numatyti naujus funkcijų bei atsakomybės paskirstymo variantus, • pokyčius valdymo struktūrose, • surasti sėkmingai dirbantiems tarnautojams atitinkamas pareigas.

  42. Bendradarbiavimo ypatumai • Išsakomi tik įvairių problemų sprendimo metmenis. • Vengiama pernelyg didelės jų detalizacijos. • Būtina suprasti institucijos problemas. • Atsižvelgti į tas pasekmes, kurios neišvengiamai palies tikrinamą organizaciją. • Objektyvumas - svarbiausias bet kokio audito kriterijus. • Surinkti duomenys yra išvadų pagrindas. • Tačiau jų interpretacija gali būti pakoreguota. • Pakoregavimas suprantamas kaip situacijos paaiškinimas ir galimų kliūčių panaikinimo būdų pateikimas.

  43. Tvarkant surinktą medžiagą, • reikia įvertinti: • ar gauti kiekvienai išvadai patvirtinti audito įrodymai, • kiek jie išsamūs ir patikimi, • ar su jais yra susipažinusi tikrinamos organizacijos vadovybė, • ar yra raštiškai įforminta jų nuomonė.

  44. Audito įrodymai: • juos būtina susieti su preliminariai iškeltomis audito problemomis, • pageidautina, kad audito įrodymai būtų susiję su skirtingų šaltinių duomenimis, • kad jie apibūdintų situaciją kokybiniais ir kiekybiniais kriterijais, • kad tie kriterijai būtų tinkamai atrinkti, • kad kriterijų taikymas būtų korektiškas.

  45. Audito įrodymai: • turi būti pateikti suprantamai, • ypač gerai juos turi suprasti politikai, • politikai gali nesuvokti metodologinių audito subtilybių ir išnagrinėtų giluminių ryšių, • pateiktos išvados turi būti įtikinamos, • ataskaita negali būti rašoma abstrakčiai, nesirūpinant, kam ji yra skirta.

  46. Svarbus audito įrodymų pateikimo būdas: • nuo jo ženkliai priklauso, kaip bus realizuotos parengtos audito išvados. • kuo geriau bus suvoktas išvadų pagrįstumas, tuo didesnė tikimybė, kad į jas bus tinkamai sureaguota, • kartais jos pateikiamos pakopomis, • kitos organizacijos mokosi, • audito įrodymų pateikimo praktika – tai svarbus indėlis į audito teoriją, • ši praktika naudojama keliant auditorių kvalifikaciją, • pridedami panaudotų kriterijų paaiškinimai.

  47. Audito ataskaitų vertinimo kriterijai • audito turinio sąsajos laipsniu su nagrinėjama audito problema, • panaudotų duomenų patikimumu, • išvadų objektyvumu ir pagrįstumu, • informacinio aprūpinimo laipsniu, • galimybe palyginti duomenys įvairiuose laiko tarpsniuose, • suprantamumu.

  48. Audito ataskaitos turinys: • anotacija, • įžanga, • pasirinktas audito modelis, • audito proceso gairės, • audito objekto aprašas, • kruopščiai parengti audito įrodymai, • išvados, rekomendacijos ir pasiūlymai, • priedai.

  49. Ataskaita pateikiama: • tikrinamai organizacijai, • politikams, • pareigūnams, kurie kuruoja tikrinamos organizacijos veiklą ar domisi jos veikla, atlikdami kitas jiems priskirtas funkcijas. • Audito ataskaita skelbiama organizacijos vadovybės susirinkime.

  50. Reikalavimai personalui • Kiekvienas auditorius prižiūri jam priskirtą sritį: • Nagrinėja specialią literatūrą, • lankosi konferencijose bei seminaruose • diskutuoja su kolegomis bei įvairių sričių specialistais, • nustato galimas audito problemas, • sudaro “idėjų atsargų”banką.

More Related