S TILIAUS KULT Ū RA lekt. P.Gedvilas KASG , 2009-0 2 - 02

1. STILIAUS KULTŪRA lekt. P.Gedvilas KASG, 2009-02-02

2. Darbe remiamasi prof.Juozo Pikčilingio, prof.Kazimiero Župerkos teiginiais

3. STILISTIKA IR STILIUS • STILISTIKA nagrinėja kalbos priemonių vartojimo tikslingumą. Ji aiškina žodžio, gramatinės formos ar sintaksinės konstrukcijos išraiškos galimybes, moko, kaip atrinkti ir vartoti žodį, formą, konstrukciją, kad jie tinkamai išreikštų mintį ar jausmą. Tai yra kalbotyros skyrius, tęsiantis, papildantis ir įprasminantis bendrąjį lietuvių kalbos kursą ir mokantis kalbos meistriškumo. • Kalbos vartojimo būdas, kuris pasireiškia kalbos priemonių atranka (selekcija) ir organizacija (kombinacija), yra vadinamas stiliumi.

4. STILIAUS KULTŪROS SAMPRATA STILIAUS KULTŪRA – geras stilius, stilinga kalba. • Stilinga kalba yra tokia, kuri atitinka kalbėjimo aplinkybes: adresatą, turinį, tikslą. Tiksliai pasakyti, kiek esama stilingos kalbos, arba gero stiliaus, reikalavimų, neįmanoma. Jų skaičius priklauso nuo skirstymo smulkumo. Tikslinga skirti stilingos kalbos prielaidas ir bendruosius ir specifinius tokios kalbos reikalavimus.

5. STILINGOS KALBOS PRIELAIDOS Stilingos kalbos prielaidos yra dvi: taisyklingumas ir logiškumas. • Taisyklingumas yra bendrinės kalbos normų (žodyno, gramatikos, tarties, kirčiavimo) laikymasis. • Logiškumas siejamas su elementariaisiais logikos reikalavimais, argumentuotu kalbėjimu.

6. BENDRIEJI REIKALAVIMAI Bendrieji gero stiliaus reikalavimai: • AIŠKUMAS • TIKSLUMAS • GLAUSTUMAS Šie reikalavimai keliami beveik visiems tekstams.

7. SPECIFINIAI REIKALAVIMAI • VAIZDINGUMAS • GYVUMAS • SKAMBUMAS Specifiniai reikalavimai keliami tik tam tikriems tekstams: grožinei literatūrai, šnekamajai kalbai, rašytinei publicistikai ir kt.

8. STILIAUS PAŽEIDIMAS Stilius yra pažeidžiamas, jeigu netikslingai parenkamas žodis, jo forma, sintaksinė konstrukcija, jei tinkamos kalbos priemonės netikslingai išdėstomos tekste, netinkamai komponuojamos. Tokio netikslingo kalbos priemonių vartojimo atvejai laikomi stiliaus trūkumais.

9. SANTYKIS SU KALBOS KLAIDOMIS Siaurąja prasme KALBOS KULTŪRA : STILISTIKA taisyklinga tikslinga Žodyno, gramatikos klaidos pažeidžia aiškias normas. Stiliaus trūkumai kalbos normų nepažeidžia, bet daro pasakymą netikslingą.

10. SANTYKIS SU KALBOS KLAIDOMIS Stiliaus trūkumui atpažinti būtinas kontekstas (plg. žodyno ar gramatikos klaidai nustatyti dažniausiai didesnio konteksto nereikia). Stiliaus pažeidimas – konteksto pažeidimas. Kartais pakanka mikrokonteksto, kartaisreikalingas makrokontekstas – didesnė teksto dalis. Vis dėlto konteksto būtinumas yra būdingas, bet ne skiriamasis stiliaus trūkumų požymis.

11. SANTYKIS SU KALBOS KLAIDOMIS • Ona Duonutė pasakojimo eigoje tampa emocingesnė. • Skirgaila nesugeba suderinti savo asmeninių poreikių su valdovo pareigomis, o tai iššaukia vidinį konfliktą. • Ištraukos pradžioje vyrauja gera nuotaika. Atrodo, kad nieko blogo negali atsitikti, o visos bėdos yra „...ten toli už miško, iš kur aidas neateina“. • Metaforos pagalba statybų aikštelė paverčiama nuostabiausiu parku: „ virš atkastų pamatų / virš viduramžių miesto – / mano karališkas vasaros parkas...“. • ANTRAŠTĖ: Ištrauka iš Vinco Krėvės dramos „Skirgaila“ analizė ir interpretacija

12. SANTYKIS SU KALBOS KLAIDOMIS Esama ir mišrių klaidų. Neretai kalbos klaida darko ir stilių: daro minties raišką netikslią, neaiškią. Vis dėlto vertinant rašinį, tokius pažeidimus reikėtų skirti prie kalbos, o ne prie stiliaus trūkumų, nes stilius čia kenčia pirmiausia todėl, kad mokinys gerai nemoka bendrinės kalbos, nepaiso jos normų, o ne dėl to, kad parinkta netinkama išraiškos priemonė. Tokiais atvejais sakysime: mokinys parinko netinkamą (nenorminį, netaisyklingą) kalbos vienetą, o ne – netinkamą kalbos išraiškos priemonę. Juk kalbos vienetai stilistikai rūpi kaip minčių ir jausmų reiškimo priemonės. Mišrių klaidų atvejais galimi abu požiūriai: kalbinis ir stilistinis, bet pastarasis susijęs tik su klaidos padariniu, o pirmasis – ir su jos priežastimi.

13. LOGINIAI KALBOS TRŪKUMAI Loginiai kalbos trūkumai nėra stiliaus trūkumai. Kartais nelengva nustatyti trūkumo rūšį, nes stiliaus ir loginiai kalbos pažeidimai yra gana artimi. Itin glaudžiai su minties logika susiję aiškumas ir tikslumas: kas sakinyje nelogiška, tas dažnai esti neaišku ir netikslu. Antra vertus, galima manyti, kad sakinys yra nelogiškas, kai jame pavartotas ne tas žodis ar ne ta reikšmė, kai žodis praleistas ar pavartotas be reikalo. Ar šie atvejai skirtini prie loginių kalbos trūkumų, ar prie aiškumo, tikslumo – dažnai priklauso nuo požiūrio, t. y. nuo to, iš kurios pozicijos į juos žiūrima. Klaidos rūšį turėtų rodyti jos atsiradimo priežastis.

14. LOGINIAI KALBOS TRŪKUMAI • Istoriniu kontekstu rašė daugelis Lietuvos rašytojų. Vienas iš jų – Justinas Marcinkevičius. • Ona Duonutė kalbėdama su Skirgaila tvirtai atsakinėja į klausimus ir žodžius.

15. LOGINIAI KALBOS TRŪKUMAI • Loginio skirstymo reikalavimų nepaisymas Daug dar mūsų yra abejingų žolei, medžiui, paukščiui, gamtai. Visus tuos metus reikėjo kovoti, kad ligoninė nebūtų uždaryta, nes vis kėsintasi tai padaryti. O kur dėtis, kur gydytis žmonėms, senukams? • Veikėjo ir veiksmo objekto painiojimas Atsargiai, dujos! Ugniai pavojinga!

16. LOGINIAI KALBOS TRŪKUMAI • Priskyrimas sąvokai neturimo požymio Prigimtis buvo apdovanojusi šį žmogų geromis savybėmis: ramus, sąžiningas, darbštus, išvaizdus. Skirgaila Oną Duonutę laikydamas per prievartą vadina ją savo žmona lyg tai būtų tikras ir realus jausmas. • Minčių nenuoseklumas (chronologiškai nenuoseklūs veiksmai; minties šuolis) Mano, kaip šešių vaikų motinos, vaikystė prabėgo kaime. Skirgaila – Lietuvos didysis kunigaikštis, turintis nemylinčią žmoną Oną Duonutę, du brolius: Jogailą ir Vytautą, bei didelį tikslą ir pareigą ginti savo valstybę.

17. LOGINIAI KALBOS TRŪKUMAI • Minčių prieštaringumas (išvada prieštarauja prielaidai, prieštaringos sąvokos ir kt.) Kiekvieną dieną šia gatvele skuba žmonės į kalnuotus Sapieginės miškus arba į sodus, kurie yra už šių miškų. Tačiau jau ištisi metai, kai šia gatvele nei praeisi, nei pravažiuosi. Jis pirmą kartą išvydo televizorių brandžioje vaikystėje. • Tapatumo dėsnio pažeidimas V. Palčinskaitės eilėraščius skaito autorė. Žmogui bręstant, berniukas tampa jaunuoliu.

18. LOGINIAI KALBOS TRŪKUMAI • Pakankamo pagrindo dėsnio pažeidimas, arba nepamatuotos išvados Toji senolė buvo labai keista: su dviem tarsi užgesusiomis žvaigždėmis akimis. • To paties dalyko aiškinimas tuo pačiu, nežinomo- nežinomu Gera darbo planavimo ir kontrolės forma ta, kuri leidžia gerai planuoti.

19. TIKSLUMO TRŪKUMAI • LEKSINIAI TIKSLUMO TRŪKUMAI • DARYBINIAI TIKSLUMO TRŪKUMAI • MORFOLOGINIAI TIKSLUMO TRŪKUMAI • SINTAKSINIAI TIKSLUMO TRŪKUMAI Šių dienų darbuose nagrinėjami tik leksiniai tikslumo trūkumai, neaptariami gramatiniai, nes pastarieji dažniausiai sutampa su kalbos (morfologijos ir sintaksės) klaidomis.

20. BŪDINGESNIEJI LEKSINIAI TIKSLUMO TRŪKUMAI • Nereikalingi reikšmės vertiniai • Universalieji žodžiai • Supainioti sinonimai • Supainioti paronimai • Kiti netiksliai vartojami žodžiai • Netikslios perifrazės

21. LEKSINIAI TIKSLUMO TRŪKUMAI • Ginkūnų ežeras su Talšos ežeru palaiko ryšį 200 m ilgio kanalu. • Atėnuose Lietuvos konsulato darbuotojai darė visas pastangas, jog žalgirietis būtų kuo greičiau paleistas ir galėtų ruoštis svarbioms rungtynėms. • Iš kitų bendradarbių šiandien žinomi tiktai partizanas Šarūnas – Antanas Slučka, Vygūnė – Vanda Pozukaitė. Daugelis kitų taip ir liko bevardžiai didvyriai, prisidengę slapyvardžiais. • Visame vagone skambėjo knarkimas. • Kiek dėmesio darbui skiria pagrindiniai šios apysakos veikėjai! • Miškas užaugs, bet koks? Tai priklausys nuo priežiūros ir ugdymo: sodinimo, šviesinimo.

22. KALBOS AIŠKUMO TRŪKUMAI • Neapdairiai (dviprasmiškai) vartojamas žodis (daugiareikšmis žodis, tropas ar kt.) • Neapdairiai (dviprasmiškai) vartojama gramatinė forma ar sintaksinė konstrukcija (įvardis, veiksmažodinis daiktavardis, neveikiamosios rūšies dalyvis; beasmenė konstrukcija; linksnis; netinkama žodžių tvarka) • Žodžių perteklius; sakinio perkrovimas intarpais • Žodžio stygius (nepasakytas būtinas žodis)

23. KALBOS AIŠKUMO TRŪKUMAI • Įmantravimas (tropais, tarptautiniais ir kitais specialiais žodžiais; abstrakčiomis, kanceliarinėmis frazėmis) • Nežinomi sutrumpinimai

24. KALBOS AIŠKUMO TRŪKUMAI • Rašytojas Jonas Biliūnas savo kūriniais nuo pat vaikystės įsirėžė į kiekvieno mūsų atmintį. • Vaikams kurti yra sunkiau negu suaugusiems. • Molėtiškiai nepamiršta narsių laisvės kovotojų kapo. Prie paminklo žydi gėlės. Tačiau piktadarių paminklas buvo nugriautas, numuštas jo kampas. • Į savivaldybės merą kreipėsi ir Kriūkų darželio vedėja su tėvais, kad, prasidėjus kūrenimo sezonui, liko nesutvarkytas vaikų darželio šildymas. • Toliau seka erdvės kilimas vertikalia ašimi aukštyn, kur Liucė vėl paduodaVasariui ranką. • Gal kada nors šiuos piešinius pamatys ir mūsų anūkai, nes jie bus įrėminti ir pakabinti mokykloje. • Nuotaka sėdi ant sienos pakabinto mėlyno audeklo fone.

25. BŪDINGI KALBOS GLAUSTUMO TRŪKUMAI • Analitinės konstrukcijos, arba „sintaksinės perifrazės“ (veiksmažodinių ir būdvardinių daiktavardžių konstrukcijos, būdvardžių „prielipai“ ir kt.) • Nemotyvuotos perifrazės • Tautologijos ir pleonazmai • Parazitiniai ir kiti nereikalingi žodžiai • Pertarai (įterpiniai) • Išpūstos frazės (tuščiažodžiavimas) • Nevalyvas lakoniškumas

26. KALBOS GLAUSTUMAS • Jonas Biliūnas – rašytojas, kuris realiai pavaizdavo XX amžiaus pradžios tikrovę, atskleidė moralinės ir socialinės skriaudos problemas. Tai atsispindi ir jo kūryboje. • Numatyta daugiau dėmesio skirti mokinių kalbos kultūros kėlimo klausimams. • Ištraukoje pastebimas ir kitas konfliktas. Tai vidinis Skirgailos konfliktas. • Nepaisydamas mokytojo pastabų, Arvydas ir toliau tęsė pamokų praleidinėjimą. • Kyla klausimas: kas kaltas? Yra tik vienas atsakymas – baudžiavinė santvarka. • Lietuva – rinkimų kraštas. Rinkome gražiausius, rinkome juokingiausius žmones, rinkome valdžią ir Prezidentą...

27. KITA • VAIZDINGUMAS • GYVUMAS • SKAMBUMAS • TURTINGUMAS

28. BAIGIAMOSIOS PASTABOS Tai tik galima stiliaus trūkumų tipologijos schema. Sudaryti darnią klasifikaciją artimiausiu laiku – ko gero neišsprendžiamas uždavinys. Tam trukdo ir stilistikos objekto nepakankamas apibrėžtumas, ir mokinių kalbinės raiškos pažeidimų išsamių tyrinėjimų stoka.

29. LITERATŪRA • Nauckūnaitė Z.Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. Vilnius: Gimtasis žodis, 2002. • Pikčilingis J. Lietuvių kalbos stilistika. T.1. Vilnius: Mintis, 1971. • Rašinių klaidos ir jų taisymo praktika. Kaunas: Šviesa, 1985. • Vrubliauskienė A. Stilistikos pratimai. Kaunas: Šviesa, 2003. • Župerka K. Stilistika. Šiauliai, 2001. • Župerka K. Stilistikos pratybos. Šiauliai, 2005.