SOCIOLOGIJOS PASKAITOS (juodraštis)

1. SOCIOLOGIJOS PASKAITOS(juodraštis) Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

2. Auguste Comte(1798-1857) Sociologijos mokslo samprata Sociologijos mokslo tėvu paprastai laikomas Auguste Comte,nes šis matematikas ir filosofas pirmasis paminėjo naująjį visuomenės mokslą, kurį iš pradžių pavadino socialine fizika, o vėliau sociologija. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

3. Auguste Comte Sociologijos mokslo samprata Savo filosofiją Comte pavadino pozityviąja pabrėždamas, kad atsisakoma abstrakčių, tradicinių filosofijos problemų ir siekiama formuluoti pozityvaus mokslinio žinojimo bei mokslų klasifikacijos principus, sujungti į “bendrą sistemą visas žmonių sąvokas”. Pozityviosios filosofijos tikslas – sukurti vieningą universalią sistemą, kurioje gamtos mokslų, sociologijos, istorijos, filosofijos ir politikos problemos būtų aiškinamos glaudžiame sąryšyje, bendros mokslų teorijos pagrindu. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

4. Auguste Comte: Žinoti, kad galėtum numatyti ! Sociologijos mokslo samprata • Pagrindinė pozityvių žinių sąlyga – tirti realius daiktus, realius jutiminiu patyrimu gautus faktus, daryti tokias faktais paremtas išvadas, atsisakant viso to, kas betarpiškai nepatiriama ir nesuvokiama. • Mokslo paskirtis - apdoroti surinktus faktus ir nustatyti pastovius faktų ryšius, kitaip tariant nustatyti dėsnius. • Mokslas turi tirti tik faktus ir ryšius tarp jų, apsiribodamas tuo, apie ką galima gauti tikrų ir aiškių žinių, atsako į klausimą kaip o ne kodėl. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

5. Auguste Comte:pirminės sociologinė idėjos Sociologijos mokslo samprata Pavienio individo tobulėjimas nėra įmanomas - individai tobulėja tik visuomenėje, nes tik visuomenė, o ne pavieniai individai yra reali tikrovė. Į visuomenę Comte’as žiūri kaip į gyvą organizmą, kurį sudaro elementai, priklausantys vienas nuo kito. Visuomenės statika – mokslas apie visuomenės tvarką ir visuomenės dinamiką – mokslą apie visuomenės pažangą. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

6. Auguste Comte. Mokslų klasifikacija Sociologijos mokslo samprata Bendrumas Sudėtingumas SOCIOLOGIJA BIOLOGIJA CHEMIJA FIZIKA MATEMATIKA Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

7. Auguste Comte. Trijų stadijų dėsnis Sociologijos mokslo samprata POZITYVIOJI (nuo ….) METAFINĖ (Naujieji laikai iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos) TEOLOGINĖ (pirmykštės bendruomenės iki Viduramžių) Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

8. H.Spenceris(1820-1903) Sociologijos mokslo samprata Interpretavo visuomenę materijos, judėjimo ir jėgos kategorijomis. Pasak jo, pats svarbiausias yra evoliucijos, vykstančios integracijos ir diferenciacijos dėka, dėsnis. Nagrinėjo visuomenę kaip gyvo organizmo analogiją. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

9. Emile Durkheim(1858-1917) Sociologijos klasikai Pagrindiniai veiklai: • “Darbo pasidalijimas” (1893m.); • “Sociologinio metodo taisyklės” (1895 m.) • “Savižudybė” (1897 m.) • “Elementarios religinio gyvenimo formos” (1912m.). Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

10. Emile Durkheim: Socialinio fakto sąvoka Sociologijos klasikai Socialinis faktas yra bet kuris veiksmų būdas, nusistovėjęs ar ne, galintis individui daryti išorinę prievartą; arba: išplitęs visoje konkrečioje visuomenėje ir gyvuojantis savarankiškai, nepriklausomai nuo individualių jo apsireiškimų. Socialinių faktų pvz.: juridinės ir moralinės taisyklės, religinės dogmos. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

11. Emile Durkheim: Socialinio fakto sąvoka Sociologijos klasikai Šie faktai yra socialiniai, nes neturėdami individo, kaip savo substrato, jie negali turėti jokio kito, išskyrus visuomenę, nesvarbu ar tai būtų kokia nors politinė bendruomenė ar atskiros grupės. Socialinių faktų tipai: a) materialūs – kolektyvinio buvimo formos, jie išoriniai ir priverstinai egzistuoja realybėje (architektūra, teisė); b) nematerialūs – kolektyvinės sąmonės dalis, kuri dar nepasiekė materializacijos lygio ir atstovauja visuomenės dvasinį ir vertybinį kontekstą. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

12. Emile Durkheim: Socialinių faktų stebėjimo taisyklės Sociologijos klasikai Socialiniai faktai turi būti laikytini daiktais Laikyti reiškinius daiktais – tai laikyti juos duomenimis, kurie sudaro mokslo išeities tašką. Socialiniai faktai pasižymi visais daikto požymiais: • teisė gyvuoja kodeksuose; • kasdienio gyvenimo eiga surašoma į statistines lenteles; • istorinis paminklai liudija istorinius įvykius; • mados įkūnijamos drabužiuose; • skoniai atsispindi meno kūriniuose. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

13. Emile Durkheim: Socialinių faktų stebėjimo taisyklės Sociologijos klasikai socialinį faktą galima pažinti tik per kitą socialinį faktą. Lemiamos tam tikro socialinio fakto priežasties reiktų ieškoti prieš tai įvykusiuose socialiniuose faktuose, o ne individualiose sąmonės būsenose. Kiekvieną sudėtingesnį socialinį faktą galima paaiškinti tik ištyrus visą jo raidos procesą visose socialinėse rūšyse; Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

14. Emile Durkheim: Taisyklės padedančios atskirti kas yra normalu, o kas patologiška Sociologijos klasikai Diurkheimo struktūrinė – funkcinė analizė buvo grindžiama panašumu į organizmą, kaip tobulą sistemą. • Normaliu vadiname tai, kas vyksta iš organizmo. • Normalius reiškinius išoriškai apibūdina jų paplitimas, visuotinumas. Socialinis faktas yra normalus, jei jis egzistuoja visose arba daugumoje visuomenių, kurios yra vienodos, ar yra panašiose vystymosi stadijose. Patologiniai reiškiniai pakerta pamatus, kenkia visuomenės priartėjimui prie optimalios formos. Tad patologinis – tai nukrypimas nuo įsivaizduojamo integruoto būvio. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

15. Emile Durkheim: savižudybė kaip socialinis faktas Sociologijos klasikai Sociologas savižudybę turi laikyti ne individualių veiksmų suma, o įvairialypiu reiškiniu (socialiniai pokyčiai tarpusavio santykiai religinėje, šeimyninėje, politinėje nacionalinėje grupėse). Savižudybių dažnumas bet kurioje esamoje visuomenėje metai iš metų išlieka gana vienodas (nors kartais pasitaiko staigių svyravimų). Pasak Diukheimo, šis stabilumas tik patvirtina, kad susiduriame su socialiniu faktu. Diukheimo nuomone, savižudybių skaičius yra atvirkščiai proporcingas tų grupių, į kurioms priklauso individas, integracijos lygiui. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

16. Emile Durkheim: savižudybių tipai Sociologijos klasikai Tipai išskiriami pagal: Individo integruotumą visuomenėje; Tai, kaip visuomenė reguliuoja individą. Egoistinė. Jos būdingos ten, kur individas yra silpnai integruotas į visuomenę. Altruistinė. Tai didelės integracijos visuomenėje išdava. Pvz.: religinių sektų kolektyvinės savižudybės. Anominė. Ji siejama su situacija, kai yra sutrikusios visuomenės reguliuojančios jėgos. Fatalinė. Tai anominės savižudybės priešingybė. Ji įvyksta, kai visuomenės reguliavimas yra per didelis. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

17. Karlas Marx(1818-1883) Sociologijos klasikai Ankstyvąjį Marxas:Ekonominiai filosofiniai 1844 m. rankraščiai; Vokiečių ideologija (kartu su Engelsu); Filosofijos skurdas; Komunistų partijos manifestas 1848 m. Vėlyvasis Marxas: Kapitalas 1867m. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

18. Marx’o metodologijos bruožai Sociologijos klasikai • Holizmas. Sociumas yra struktūra, kur visos dalys yra glaudžiai susiję (tačiau visos nevienodo glaudumo). • Istorijos vystymasis yra linijinis (tiesinis). Istorija yra progresyvinė. Tai didelių priešingų jėgų balansas. Visuomenė - tai yra judanti socialinių jėgų balanso sistema. • Kova yra progreso variklis ir socialinių pokyčių šaltinis. Konfliktiška yra žmogaus prigimtis. • Socialinis reliatyvizmas. Nėra amžinų moralės ar kultūros dėsnių ar principų, viskas priklauso nuo istorinių epochų. Natūrali tvarka yra tik iliuzija. Klasių kova irgi yra laikinas dalykas. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

19. Marx’o susvetimėjimo teorija Sociologijos klasikai • Susvetimėjimas tai reiškinys, kai žmogaus darbo produktai (turtas, pinigai, socialiniai santykiai, ideologijos) tampa svetima ir žmogiškiesiems santykiams viešpataujančia jėga. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

20. Marx’o susvetimėjimo teorija Sociologijos klasikai • Ekonominis lygmuo; • Politinis lygmuo; • Psichologinis moralinis lygmuo. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

21. Marx’o susvetimėjimo teorija. Ekonominis lygmuo: Sociologijos klasikai • darbo produkto susvetimėjimas; • žmogaus susvetimėjimas darbo proceso atžvilgiu. Produktą kuria tik gyvasis darbas. Tai reiškia nei mašinos nei gamtiniai resursai produkto nesukuria. Darbininkas nusmunka ir pavirsta preke. Darbininko skurdas yra atvirkščiai proporcingas jo galiai. Didėjant privačiai nuosavybei susvetimėjimas didėja. Darbo produkto susvetimėjimas yra bet kokio susvetimėjimo pagrindas. Žmogaus susvetimėjimas darbo proceso atžvilgiu – laisvasis darbas yra pirmas žmogaus poreikis. Esant susvetimėjusiam darbui žmogus tampa nelaimingas, ji degraduoja. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

22. Marx’o susvetimėjimo teorija. Politinis lygmuo: Sociologijos klasikai • religija yra ideologijos atmaina. Religijos susvetimėjimas kyla dėl visuomenės susvetimėjimo; • valstybė yra kaip susvetimėjimo rezultatas; • valstybės sunykimo teorija – visuomenė be valstybės – laisvo gamintojo asociacija; • ideali visuomenė – komunizmas. Joje nebus – privačios nuosavybės, eksploatacijos, valstybės, susvetimėjimo. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

23. Marx’o susvetimėjimo teorija. Psichologinis moralinis lygmuo: Sociologijos klasikai • Žmogaus susvetimėjimas kito žmogaus atžvilgiu. Santykiai tarp žmonių virsta į santykius tarp kategorijų t.y. tampa daiktiški santykiai. Pvz. Kapitalistas žiūri į darbininką kaip į priemonę, kuri leidžia gautipridedamąją vertę. • Žmogaus susvetimėjimas savo paties atžvilgiu. Žmogus žiūri į save kaip į ekonominę kategoriją. Žmogus tampa suluošinta būtybe, nes jis pats iš vidaus yra suskilęs Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

24. Marx’o socialinių klasių teorija Sociologijos klasikai • Žmonės, kurie turi bent panašias ekonomines pozicijas yra linkę veikti kartu kaip socialinė grupė. • Ekonominės klasės yra pačios svarbiausios socialinės grupės, kurias galima rasti istorijoje. • Klasės yra tarpusavyje antagonistinės (nesuderinamos) ir jų konfliktų pasekmės apsprendžia kaip toliau vystysis visuomenė. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

25. Marx’o socialinių klasių teorija Sociologijos klasikai • Kapitalistų klasė, kuri yra gamybos priemonių savininkai, naudojantys samdoma darbą. • Proletariatas – samdomų darbininkų klasė, kuri neturi gamybos priemonių ir priversta parduoti savo darbo jėgą, kad pragyventų. Klasių konfliktų pasekmės apsprendžia, kaip toliau vystosi visuomenė. Kova baigiasi arba revoliucija arba klasių panaikinimu. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

26. M.Weber suprantančioji sociologija Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

27. Max Weber(1865-1920) • “Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia”, • “Religijos sociologija” Weberio mokslinis interesas apima: bendrosios sociologijos teoriją; ekonomikos istoriją; religijos sociologijos tyrinėjimus; empirinius sociologijos tyrimus; politikos mokslus; socialinių mokslų filosofiją. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

28. M.Weber: suprantančioji sociologija Sociologija yra mokslas, kuris siekia interpretuodamas suprasti socialinę veiklą ir tokiu būdu priežastingai paaiškinti jos eigą ir jos pasekmes. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

29. M.Weber: Idealaus tipo sąvoka • idealųjį tipą Weberis jį vadina istorinių reiškinių “idėjos” vaizdu, “mintiniu atvaizdu”, kuris sujungia “tam tikrus istorinio gyvenimo santykius ir procesus į neprieštaringą mąstomų sąryšių kosmosą”, “utopija, kuri pasiekiama mintyse, stiprinant tam tikrus tikrovės elementus”. Griežtas ir tikslias “idealiųjų tipų” sąvokas jis laikė būtinomis konkrečių reiškinių priežastinės analizės priemonėmis. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

30. M.Weber: socialinio veiksmo tipologija • objektyviai ir subjektyviai racionalią; • tik subjektyviai racionalią; • iracionalią veiklą. Veiksmas, kuriuo žmogus siekia max naudos sau apsispręsdamas pilnos ir teisingos informacijos pagrindu–objektyviai tikslingai racionalus veiksmas. Subjektyviai tikslingai racionalus veiksmas, tai toks veiksmas, kuris yra pats geriausias optimalus veikėjo turimų propozicinių nuostatų ir norų, siekių šviesoje. Tačiau kuris remiasi nepilnu ar klaidingu situacijos vaizdu. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

31. M.Weber: socialinio veiksmo tipologija • tiksliškai racionalus; • vertybiškai racionalus; • afektyvus; • tradicinis. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

32. M.Weber. Socialinio veiksmo tipologija: tiksliškai racionalus • Tai veiksmas visad orientuotas į sėkmę. • Tai yra instrumentalus veiksmas. Jis visad yra priemonė tam tikram išoriniam tikslui jo atžvilgiu pasiekti. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

33. M.Weber: socialinio veiksmo tipologija • tiksliškai racionalus; • vertybiškai racionalus; • afektyvus; • tradicinis. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

34. M.Weber.Socialinio veiksmo tipologija: vertybiškai racionalus veiksmas Su šiuo veiksmu susiduriame, kai veikėjas pasirenka tam tikrą veiksmą, nors žino, kad jis neturi pasisekimo šansų. Tokiu atveju veiksmas yra savitiksliškas. Pvz. žmogus lieka ištikimas savo įsitikinimams. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

35. M.Weber.Socialinio veiksmo tipologija: tradicinis veiksmas kuris daromas iš inercijos ir įpratimo, net ir tada, kai pasikeičia to veiksmo sąlygos. Weber pabrėžia, kad tradicinis veiksmas dominavo kone visos žmonijos istorijoje, neskaitant kelių paskutinių šimtmečių. Vakarų Europoje, kur socialinių institutų sistema neslopina racionalaus veiksmo iniciatyvos, bet ją skatina, todėl žmonėms neleidžia užmigti tradiciniu miegu. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

36. M.Weber. Socialinio veiksmo tipologija: afektyvus veiksmas • tai tam tikrų afektų, veiksmų išraiška. Tai veiksmai, kurie aiškinami pavydo, rūstybės, erotinio pamišimo priepuoliais. Tai impulsyvūs, emociniai veiksmai. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

37. M.Weber. Socialinės sąveikos tipai • Dviejų ar daugiau vienas į kitą orientuotų veikėjų veiksmai sudaro socialinė ryšį, t.y. . socialinę sąveiką. Weber skiria 3 idealius socialinės sąveikos sistemos tipus: Ø  konfliktas; Ø  bendruomenė; Ø  asociacija. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

38. M.Weber. Dominavimo, valdžios formų tipologija: • Tradicinis • Racionalus • Charizmatinis Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

39. M.Weber. Dominavimo, valdžios formų tipologija: Tradicinis autoritetas asmuo arba asmenys, turintys autoritetą, yra skiriami pagal tradiciškai perduodamas taisykles. Tradicinio autoriteto legitimacija atsiranda ne iš proto ar abstrakčios taisyklės, bet iš įsitikinimo šio autoriteto senumu, jo paveldėta ir nepažeidžiama išmintimi, kuri pranoksta kiekvieną atskiro žmogaus protą. Pvz.: viduramžiai. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

40. M.Weber. Dominavimo, valdžios formų tipologija: racionalus autoritetas Jį charakterizuoja biurokratija, asmeninių santykių, kurie yra tradicinės visuomenės esmė, racionalizacija. Čia pabrėžiama lygybė: visi yra lygūs juos specifiškai valdančių taisyklių atžvilgiu. Aukščiausia yra organizacija, sumenkinama giminystės, draugystės ir kt. faktorių pvz.: pinigųįtaka. Funkcijos, autoritetas, hierarchija bei paklusnumas, suvokiami kaip griežtai kylantys iš proto organizacinio pritaikymo. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

41. Kultūros elementai Individas ir visuomenė • simboliai, • kalba, • vertybės; • normos ir sankcijos; • materialinė kultūra. Kultūrą sudaro visa tai kas yra žmogaus sukurta ir kas yra jo gyvenimo būdo dalis. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

42. Kultūros modeliai Individas ir visuomenė Subkultūra. Kultūriniai modeliai besiskiriantys nuo dominuojančių toje kultūroje. Kontrkultūra. Tai kultūros modeliai, kurie neigia visuomenėje dominuojančią kultūrą. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

43. Kultūros vertinimas Individas ir visuomenė Kultūrinis etnocentrizmas pasireiškia tuomet, kai yra atmetami kitų kultūrų standartai, dėmesys sutelkiamas į savąją kultūrą. Kultūrinis reliatyvizmas kuomet yra lygiavertiškai priimamos ir kitos kultūros, nors ir lieka jų vertinimas, remiantis savosios kultūros standartais. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

44. Socializacija Individas ir visuomenė Tai visapusiškas ir nuoseklus individo įsitraukimas į objektyvų visuomenės pasaulį ar į kurią nors jo sritį. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

45. Individas ir visuomenė Socializacijos sąlygos • Biologinis kontekstas. Dalis mūsų elgesio visuomenėje yra sąlygota mūsų genetinio paveldimumo. • Kultūrinis kontekstas. Individas socializuojasi kaip konkrečios visuomenės narys ir perima jos kultūrą, mokosi įvairių veiklų, kurios nėra užprogramuotos genuose. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

46. Individas ir visuomenė Pirminė socializacija Tai ta pirmoji socializacija, kurią individas patiria vaikystėje ir per kurią tampa visuomenės nariu. Galimos dvi kraštutinės formos: • Socializacija slopinant; • Socializacija dalyvaujant. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

47. Antrinė socializacija Individas ir visuomenė Tai tolimesnis procesas, kuris padeda jau socializuotam individui įsitraukti į naujas objektyvaus jo visuomenės pasaulio sritis. • Išankstinė socializacija. • Profesinė socializacija. • Tėvystės socializacija. • Resocializacija. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

48. Individas ir visuomenė Socializacijos agentai • Šeima. • Bendraamžių grupės. • Vaikų darželis, mokykla. • Draugai ir pažįstami. • Darbovietė. • Masinės komunikacijos priemonės. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

49. Visuomenė, socialinė struktūra ir sąveika Požiūriai į visuomenę • 1.“atomistinė teorija” visuomenė suvokiama kaip asmenybių arba jų tarpusavio santykių visuma. Dėmesys į santykių tipą. Arba “tinklinė teorija” – pagrindinis šios teorijos akcentas – veikiantys individai, kurie priima socialiai reikšmingus sprendimus izoliuotai, nepriklausomai vienas nuo kito. Dėmesys į santykių tipą. • 3.“socialinių grupių teorija”-visuomenė interpretuojama kaip aibė įvairių persikertančių (persidengiančių) žmonių grupių. Visuomenė suprantama kaip bendriausias žmonių susivienijimas. Dėmesys žmonių grupėms. 4.“visuomenė kaip sui generis”(lot. sui generis – savo rūšies, tam tikras). Visuomenė – organinė visuma, tokia duota iš prigimties, skirtinga tik savo formomis. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė

50. Socialinė grupė Visuomenė, socialinė sistema ir sąveika Socialinė grupė – tai visuma žmonių, sąveikaujančių tarpusavyje, suvokiančių savo priklausomybę šiai visumai ir laikomų kitų žmonių šios visumos nariais (R.K.Merton) Grupės bruožai: sąveika, narystė, tapatumas. Sociologijos paskaitos. V.Gegužienė