Nuostoli atlyginimo problema viena ali kai nutraukiant ilgalaikes nuomos sutartis
Download
1 / 20

Nuostolių atlyginimo problema vienašališkai nutraukiant ilgalaikes nuomos sutartis - PowerPoint PPT Presentation


  • 98 Views
  • Uploaded on

Nuostolių atlyginimo problema vienašališkai nutraukiant ilgalaikes nuomos sutartis. Doc. Dr. Solveiga Cirtautienė. Nuostolių atlyginimo tikslai. Visiško nuostolių atlyginimo principas sutarčių teisėje. Lemiantys veiksniai: Visiško žalos atlyginimo samprata Nuostolių samprata

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about ' Nuostolių atlyginimo problema vienašališkai nutraukiant ilgalaikes nuomos sutartis' - shika


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
Nuostoli atlyginimo problema viena ali kai nutraukiant ilgalaikes nuomos sutartis

Nuostolių atlyginimo problema vienašališkai nutraukiant ilgalaikes nuomos sutartis

Doc. Dr. Solveiga Cirtautienė


Nuostoli atlyginimo tikslai
Nuostolių atlyginimo tikslai ilgalaikes nuomos sutartis

  • Visiško nuostolių atlyginimo principas sutarčių teisėje.

  • Lemiantys veiksniai:

  • Visiško žalos atlyginimo samprata

  • Nuostolių samprata

  • Nuostolių paskaičiavimo metodika


Nuostoli atlyginimo tikslai1
Nuostolių atlyginimo tikslai ilgalaikes nuomos sutartis

  • Visiškas nuostolių atlyginimo principas sutarčių teisėje –nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę = atstatyti nukentėjusiąją šalį į tokią padėtį lyg sutartis būtų visiškai įvykdyta???:

  • A) pasitikėjimo interesas (reliance interest) – atstatymas į padėtį lyg sutartis iš viso būtų nesudaryta

  • B) lūkesčių interesas (expectation interest) – atstatymas į padėtį lyg sutartis būtų visiškai įvykdyta

  • C) restitucinis interesas (restitution interest) - neteisėtai gautos naudos išieškojimas, draudžiantis negarįstą praturtėjimą


L kes i interesas v restitutio in integrum
Lūkesčių interesas v. Restitutio in integrum ilgalaikes nuomos sutartis

  • Kodėl asmuo turėtų atsakyti ne tik už tai, kad padarė kitam žalos, bet už tai, kad nevykdė pažado pagerinti jo gerovę?:

  • Lūkesčių interesu užtikrinamas:

  • pažadų vykdymas

  • socialinis teisingumas

  • ekonominis stabilumas


Nuostoli atlyginim ribojantys veiksniai
Nuostolių atlyginimą ribojantys veiksniai ilgalaikes nuomos sutartis

  • Taisyklė: nukentėjusioji šalis negali reikalauti nuostolių daugiau, nei jų patyrė ar atsidurti geresnėje padėtyje, nei kad tinkamo sutarties vykdymo atveju

  • Priežastinis ryšis (Causation/remoteness)

  • Numatomumas (Foreseeability) - užtikrina sąžiningumą ir aiškuma bei skatina šalis atskleisti savo interesus sutarties sudarymo metu

  • Aiškumas (certainty)

  • Kaltė (Fault) and

  • Nuostolių išvengiamumas (Avoidability)

  • Atsakomybės ribojimas, nustatytas įstatymu ar sutartimi, išskyrus išimtis numatytas įstatymu (6.252 str.)

  • Sąžiningumas ir sąžininga dalykinė praktika, draudžianti piktnaudžiauti teise


Nuostoliai pagal ck
Nuostoliai pagal CK ilgalaikes nuomos sutartis

  • Tiesioginiai – turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos

  • Netiesioginiai - negautos pajamos

  • Gauta nauda – (CK 6.249 str. 2 d. - jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais)

  • Būsima žala

  • Neturtinė žala – tik įstatymo nustatytais atvejais / kai nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos


Nuostoli atlyginim ribojan ios taisykl s
Nuostolių atlyginimą ribojančios taisyklės ilgalaikes nuomos sutartis

  • Kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius (6.249 str. 6 d.)

  • Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str.)

  • Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.)

  • Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių

  • Neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę (6.258 str. 4 d.)


Nuostoli atlyginimas nuomos sutarties atveju
Nuostolių atlyginimas nuomos sutarties atveju ilgalaikes nuomos sutartis

  • Nuomininkas: išlaidos naujų patalpų paieškai, nuomojamo daikto pagerinimo išlaidos, nuomos skirtumas tarp nutrauktosios ir naujos nuomos sutarties, žlugusio verslo ar pablogėjusios reputacijos nuostoliai, nuomotojo gauta nauda brangiau išnuomojus daiktą ir pan.

  • Nuomotojas: išlaidos naujo nuomininko paieškai, daikto remonto išlaidos, negautos pajamos už laikotarpį, kurį nuomininkas neteisėtai naudojosi patalpomis, nuomos skirtumas tarp nutrauktosios ir naujos nuomos sutarties, taip pat negautos pajamos už likusį nuomos laikotarpį ir pan.


Nuostoliai nuomos sutarties atveju
Nuostoliai nuomos sutarties atveju ilgalaikes nuomos sutartis

  • 6.487 str. 6 d. Jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis ir nuomininkas iš esmės pažeidė nuomos mokesčio mokėjimo terminus, tai nuomotojas turi teisę pareikalauti, kad nuomininkas per nuomotojo nustatytą terminą iš anksto sumokėtų nuomos mokestį, tačiau ne didesnį kaip už du mokėjimo terminus iš eilės.

  • 6. 499 str. 2 d. Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius.

  • 3. Kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius

  • 6.501 str. 1. d. Kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita

  • 6.580 str. 4. d. 7 p. Negalioja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, kurios nustato didesnę nuomininko civilinę atsakomybę, nei faktiškai yra nuomotojui padarytos žalos dydis


L kes i interesas nuomos sutarties atveju
Lūkesčių interesas nuomos sutarties atveju ilgalaikes nuomos sutartis

  • Lūkesčių interesas – teisė gauti naudą, kurios šalis tikėjosi iš sutarties

  • CK 6.574 str. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.


L kes i interesas negauta nauda nuomos sutarties atveju
Lūkesčių interesas ilgalaikes nuomos sutartis= negauta naudanuomos sutarties atveju

  • A nuomojasi iš B patalpas mažmeninei prekybai. Nuomos terminas 5 metai. Po kelių metų mažmeninė prekyba tampa nuostolinga ir A informuoja B, kad jis daugiau nesuinteresuotas nuomotis patalpas. Ar A nuomos sutarties pažeidimas suteikia teisę B reikalauti iš A nuompinigių už likusį nuomos sutarties terminą?


Negautos pajamos teism praktikoje
Negautos pajamos teismų praktikoje ilgalaikes nuomos sutartis

  • įstatyminė visiško nuostolių atlyginimo paskirtis - grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį.

  • Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų pasekmių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Sutartinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, nuostoliai, šių sąlygų priežastinis ryšys, taip pat žalą padariusio ir atsakingo asmens kaltė (CK6.246 - 6.249 straipsniai)

  • 2007 m. gegužės 8 d 2007 m. gegužės 8 d Nr. 3K-3-199/2007


Negautos pajamos teism praktikoje1
Negautos pajamos teismų praktikoje ilgalaikes nuomos sutartis

  • Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. (LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-382/2006 )

  • Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK6.249 straipsnio 1 dalis). (LAT 2008 m. vasario 11 d nutartis Nr. 3K-3-62/2008)


Lat 2009 m bir elio 22 d nutartis nr 3k 3 273 2009
LAT ilgalaikes nuomos sutartis2009 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-273/2009

  • Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti negautą nuomos mokestį, kurį ieškovas būtų gavęs iš atsakovo, jeigu nuomos sutartis būtų vykdoma, kaip joje numatyta, dvidešimt metų, apeliacinės instancijos teismas nutartyje padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų patyrė nuostolių negautų pajamų išraiška, o būdamas verslininkas, besiverčiantis krovinių gabenimu, turi galimybę išnuomoti vagonus kitiems asmenims ar juos kitaip panaudoti.

  • Sprendžiant dėl sutarties nutraukimo ieškovo prašomų priteisti negautų pajamų atlyginimo reikšminga aplinkybė yra tai, kad sutartis nutraukta abiejų šalių valia (šalių patvirtintais vagonų priėmimo-perdavimo aktais), dėl to nutraukus sutartį bet kuri šalis negali pagrįstai tikėtis gauti ateityje pajamų iš nebegaliojančios sutarties vykdymo.

  • Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą.

  • Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

  • Nagrinėjamos bylos atveju akivaizdu, kad ieškovo nurodytos negautos pajamos kyla ne iš skolininko neteisėtų veiksmų, o iš sutarties šalių teisėtų veiksmų, kuriais šalys nutraukė sutartį, taigi šios ieškovo nurodytos negautos pajamos nelaikytinos dėl atsakovo veiksmų atsiradusiais nuostoliais.


Prie astinis ry ys
Priežastinis ryšys ilgalaikes nuomos sutartis

  • Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, to bylą nagrinėję teismai nepadarė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos; bylos Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., J. A. P. v. Lietuvos Respublika, V. J.; bylos Nr. 3K-3-518/2006


Negautos pajamos nuomos sutarties atveju
Negautos pajamos nuomos sutarties atveju ilgalaikes nuomos sutartis

  • CK6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius.

  • CK6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis

  • CK6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dėl pavėluoto daikto grąžinimo nuomotojo patirtų nuostolių (negautų pajamų) nustatymo metodas – laikoma, kad nuomotojo negautos pajamos yra tokio nuomos mokesčio dydžio, kurį jis būtų gavęs, jeigu nuomos sutartis nebūtų pasibaigusi.

  • Šie nuostoliai laikytini minimaliais nuomotojo nuostoliais, nes CK6.499 straipsnio 2 dalies prasme nuomotojas turi teisę reikalauti ir kitų nuostolių atlyginimo. (LAT 2009 m. birželio 26 d nutartis Nr. 3K-3-301/2009)


Nuostoli paskai iavimo problematika teism praktikoje
Nuostolių ilgalaikes nuomos sutartispaskaičiavimo problematika teismų praktikoje

  • Negautos pajamos = negautos pajamos sutarčių teisėje ir deliktų teisėje = iš sutarties = iš trečiųjų asmenų????

  • Viskas arba nieko (all or nothing) taisyklės taikymas įrodymų pakankamumą grindžiant tikimybių pusiausvyros principu ( “Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus”)

  • Nuostolių įrodinėjimas – fakto klausimas?


Pagerinimo i laid atlyginimas
Pagerinimo išlaidų atlyginimas ilgalaikes nuomos sutartis

  • 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas nuomotojo leidimu pagerinęs išsinuomotą turtą turi teisę į šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita

  • Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje R. J. firma „ Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-62/2008) .


Pagerinimo i laid atlyginimas1
Pagerinimo išlaidų atlyginimas ilgalaikes nuomos sutartis

  • 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas nuomotojo leidimu pagerinęs išsinuomotą turtą turi teisę į šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita

  • Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

  • Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis

  • Patalpų pertvarkymas, pritaikant jas panaudos gavėjo vykdomai veiklai, savaime nereiškia patalpų pagerinimo

  • Daikto pertvarkymas pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas, negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo

  • CK 6.501 straipsnio 1 dalis yra dispozityvi, tai yra leidžianti sutartimi numatyti kitokį pagerinimams panaudotų išlaidų atlyginimą, išplečiant ar apribojant nuomininko teisę į šių išlaidų atlyginimą, ir atitinkamai nuomotojo pareigą jas atlyginti


Pagerinimo i laid atlyginimas2
Pagerinimo išlaidų atlyginimas ilgalaikes nuomos sutartis

  • Pagal principinę civilinės teisės taisyklę svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas.

  • Atlygintina pagerinimo išlaidų suma negali viršyti daikto vertės padidėjimo. Konkreti šio principo išraiška yra CK4.10 straipsnio normos, kad ypatingosios daikto išlaidos yra skirstomos į išlaidas, daromas pačiam daiktui pagerinti ir išlaidas gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti; CK4.34 straipsnio 3 dalies norma, kad išreikalaujant daiktą ir svetimo valdymo sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes negu daikto vertės padidėjimas; CK4.158 straipsnio 2 d. norma, nustatanti, kad grąžinantis uzufrukto objektą uzufruktorius turi teisę reikalauti atlyginti pagerinimo išlaidas, bet ne daugiau kaip daikto vertės padidėjimas, ir kt.

  • Vykdydamas bendrąją teisės subjektų pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai asmuo, kuris daro svetimo daikto pagerinimus, turi įvertinti galimų turtinių praradimų riziką tuo atveju, jeigu įdedamos lėšos yra neadekvačios paties daikto vertės padidėjimui.

  • (pvz. LAT 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-154/2008, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-379/2008 )


ad