Chaosas ir tvarka grupių funkcionavime (grupinės analizės požiūris)

1. Chaosas ir tvarka grupių funkcionavime(grupinės analizės požiūris) Doc. Eugenijus Laurinaitis Vilniaus psichoterapijos studijų centras

3. Grupės normos I Grupės normos apibrėžia jos nariams grupei reikšmingo elgesio ribas ir yra skirtos grupės tikslams įgyvendinti. Pagal grupės normų šaltinius ir turinį skiriame: • Formalias grupes – grupės normos tarnauja iš anksto nustatytiems formaliems tikslams pasiekti • Neformalias grupes – grupės normos tarnauja grupės narių pageidaujamiems tikslams pasiekti

4. Grupės normos II • Formalios normos dažniausiai būna suformuluojamos dar prieš atsirandant grupei • Formalios normos dažniausiai būna institucinių ar organizacinių tikslų atspindys • Formalios normos neretai yra esminis grupės narių atrankos bei tinkamumo šiai grupei kriterijus

5. Grupės normos III • Neformalios normos sukuriamos grupės formavimosi etape • Neformalios normos skirtos grupės narių tikslams įgyvendinti • Šioms normoms didžiausią įtaką turi neformalūs grupės lyderiai • Neformalių normų vykdymas kontroliuojamas ir reguliuojamas pagal grupės dinamikos taisykles

7. Neformalių grupių struktūra LYDERIS Sublyderiai “Geri grupės nariai” Atstumtieji

8. Neformalūs lyderiai • Intelektualinis – suranda reikalingus sprendimus sudėtingose grupei situacijose • Emocinis – sprendžia grupėje kilusias emocines krizes • Manualinis (profesinis) – suranda geriausius profesinius sprendimus • Situacinis – specifinių situacijų ar sugebėjimų lyderis

9. Galimi formalaus ir neformalaus grupės lyderių santykiai • Sutapimas – tai yra tas pats asmuo • Bendradarbiavimas – abu lyderiai suvokia savo ribas ir reikšmę • Konkurencija – tarp lyderių vyksta kova, nukenčia formalusis tikslas • Formalusis lyderis pripažįsta neformaliojo viršenybę

10. Grupės nario vaidmuo Kiekvienas grupės narys turi savo grupei įprastą elgesio pavidalą – vaid-menį, kuris yra svarbus grupės stabilu-mui. Kiekvienas vaidmuo tarnauja gru-pės išlikimui ir pusiausvyros tarp gru-pėje veikiančių jėgų išlaikymui. Todėl šiuos vaidmenis pakeisti (ne-keičiant grupės struktūros) praktiškai neįmanoma.

12. Grupės funkcionavimas grupinės analizės požiūriu I Grupės gyvenimas vyksta pagal psichologinius dėsnius: • Visi veiksmai turi motyvus (priežastis); • Motyvų visuomet yra daugiau nei vienas (hiperdeterminizmas); • Didesnė dalis motyvų yra nesąmoningi; • Nesąmoningi motyvai pasireiškia elgesiu.

13. Grupės funkcionavimas grupinės analizės požiūriu II • Kiekvienas grupės narys veikia pagal savo individualią istoriją ir patirtį (kuri kelia jausmus – motyvus); • Kiekvienas grupės narys atlieka grupėje tam tikrą vaidmenį (reikalingą grupei); • Visa grupė funkcionuoja kaip vieningas organizmas, siekiantis realizuoti savo nesąmoningą tikslą; • Grupės tikslai ir jų realizavimas priklauso nuo grupės gyvenimo situacijos • Grupės esminis tikslas – sumažinti dėl neišspręstos situacijos kylantį nerimą

14. Jausmai grupėje Kiekvienas grupės narys jaučia jausmus: • Lyderiui • Kitiems grupės nariams • Grupei kaip visumai • Kitoms grupėms

15. Jausmų dinamika grupėje • Jausmas visada atsiranda greičiau nei mintis (~20 ms) • Jausmai turi gebėjimą stiprėti grupėje (kondensacijos fenomenas) • Visi grupės narių jausmai gali būti vadinami “matrica” (pgl. matrix – lot. gimda), kurioje gimsta grupės gyvenimas (S.H. Foulkes, 1990)

16. Matricų rūšys • PAGRINDINĖ MATRICA – mūsų bendrumą lemiančios stabilios savybės, pvz. priklausy-mas homo sapiens rūšiai, vienoda anatomija ir fiziologija, gal būt – kažkokie archajiškų rūšies prisiminimų pėdsakai • DINAMINĖ MATRICA – grupės gyvenimo metu gimstantis bendravimo procesas, kuriame pasireiškia tokie mūsų skirtumai, kaip kalba ir kultūra, gėrio ir blogio samprata, klasės, išsilavinimo ar kitų įgytų savybių pasireiškimas (S. H. Foulkes)

17. Matricos pasireiškimas Matricos veikla pasireiškia: • Veiksmais • Kalba • Judesiais • Tyla • Nuotaikų kaita • Kartais net “telepatiškai” perduota emocija

18. Matricos įtaka • Matrica veikia nesąmoningai • Matrica kuria emocinę atmosferą grupėje ir ją palaiko • Matricos poveikyje susiformuoja grupės problemos pojūtis • Šios problemos sprendimai ieškomi taip pat nesąmoningai • Nesąmoningi sprendimai sukuria bazinių prielaidų grupes

19. Grupių stadijos/būsenos • Chaoso grupė • Priklausomybė • Kova/bėgimas • Poravimasis • Darbas – produktyvi grupė (W. Bion, 1960; E. Hopper, 2003) bazinių prielaidų grupės

20. Chaoso grupės bruožai • Individualūs skirtumai visiškai neleistini • Tarpasmeniniai ryšiai pagrįsti džiaugsmingu nediferencijuotu susiliejimu (masifikacija), grupėje atsiranda “linksmintojas” • Jei šis ryšio būdas nuvilia – išryškėja totali konfrontacija (agregacija - visi prieš visus) • Pagrindinis grupės tikslas – išgyventi nežuvus šiame siaubingame pasaulyje

21. Priklausomos grupės bruožai • Labai ryškus ir stabilus vaidmenų pasidalinimas (lyderiai/pavaldiniai) • Griežta disciplina be jokių abejonių • Disciplina palaikoma pastovaus išorinio ar vidinio pavojaus jausmo • Tik lyderis turi galių spręsti grupės problemas • Tarpasmeniniai ryšiai nebrandūs, o grupiniai - neefektyvūs • Pagrindinis grupės tikslas – išvengti atsakomybės

22. Kovos/bėgimo grupės bruožai • Pagrindinė veiklos forma – kova • Vaidmenys kovoje keičiasi • Visi veiksmai ar idėjos, nesusijusios su kova – niekinės • Individualūs poreikiai aukojami bendram grupės tikslui • Grupės pagrindinis tikslas – išgyventi pavojingame pasaulyje nugalint priešą

23. Poravimosi grupės bruožai • Grupė siekia išsaugoti savo lyderį kaip savo vaiką (“mesiją”) • Pagrindinė veikla – artumo ir susiliejimo išlaikymas • Siekiama bet kokia kaina išvengti konfliktų, ypač grupės viduje • Individualūs poreikiai ir skirtumai – kliūtis bendram tikslui

24. Darbo grupė • Grupė mažai remiasi lyderiu spręsda-ma kilusias darbines problemas • Sprendimo procese imama naudotis visų grupės narių žiniomis ir įgūdžiais • Kiekvienas specifinis talentas ar žinios yra panaudojamas • Grupės esminis tikslas – atlikti darbą • Darbo grupė gali laikinai regresuoti

25. Grupių dinamikos supratimas • Nesąmoninga grupinė dinamika yra neišvengiamas fenomenas • Tai, kad ji nesuvokiama, tik didina jos įtaką grupės narių elgesiui • Grupės dinamika suvokiama per savo jausmus (įsisąmoninimu) • Jos suvokimui labai naudingas specialus pasiruošimas , nors būna talentingų psichologų be jokio paruošimo (S. Slavsonas, 1950)

26. Emocinė dinamika • Matomų veiksmų ir poelgių dalis tėra emocinės dinamikos aisbergo viršūnė • Veikiančias nesąmoningai emocijas reikia suvokti ir panaudoti • Visada geriau matyti, nei nematyti!

27. Tik tam, kuris niekur neplaukia, nebūna palankaus vėjo Montenis

28. Literatūra • Foulkes, S. H. Selected Papers, Karnac Books, London, 1990 • Bion, W. R. Experiences in Groups, Basic Books, New York, 1960 • Hopper, E. The Social Unconscious, J. Kingsley Publ., London, 2003 • Hopper, E. Traumatic Experience in the Unconscious Life in Groups, J. Kingsley Publ., London, 2003 • Self Experiences in Groups Eds. Harwood I.N.H. & Pines, M., J. Kingsley Publ., London, 1998