Teisiniai apleistų teritorijų atkūrimo aspektai Lietuvoje

1. Teisiniai apleistų teritorijų atkūrimo aspektai Lietuvoje Daiva Velykienė Kauno technologijos universitetas Lietuva „Šis projektas finansuotas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys (pranešimas) atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga dėl bet kokio informacijos, pateiktos čia, panaudojimo.”

2. Šiame skyriuje sužinosite: Kokie pagrindiniai teisiniai aspektai susiję su apleistų teritorijų atkūrimu Lietuvoje? Kokios pagrindinės aplinkosauginių teisės aktų grupės Lietuvoje? Kokie pagrindiniai teisės aktai kontroliuoja užterštų teritorijų tvarkymą Lietuvoje? Kokie pagrindiniai teritorinio planavimo įstatymai Lietuvoje? Kokie pagrindiniai teisės aktai apleistų teritorijų srityje? Kokios yra užterštų teritorijų įvertinimo galimybės Lietuvos teisės aktų rėmuose? Pranešimo tikslai

3. Apibūdinti apleistas teritorijas Lietuvoje Pagerinti žinias apie apleistas teritorijas reglamentuojančius teisės aktus Lietuvoje Supažindinti su atsakomybės už žalą aplinkai aspektais Supažindinti su apleistų teritorijų reglamentavimo sistema Pateikti pagrindinę informaciją apie pagrindines apleistas teritorijas reglamentuojančių teisės aktų grupes Lietuvoje Išanalizuoti pagrindinius įstatymus, reglamentuojančius apleistų teritorijų tvarkymą Lietuvoje Pranešimo tikslai

4. Įvadas Apleistų teritorijų reglamentavimo sistema Lietuvoje Apleistų teritorijų reglamentavimo sistemos Lietuvoje schema Aplinkos apsaugos įstatymas Teritorijų planavimo įstatymas Atsakomybės už žalą aplinkai aspektai Turinys

5. Lietuvoje nėra specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių apleistų teritorijų atkūrimą. Taikomi aplinkosauginiai ir teritorinio planavimo teisės aktai. Aplinkosauginiai teisės aktai suskirstyti į dvi grupes: užterštų teritorijų (grunto ir vandens) ir apleistų pastatų. Apleistų teritorijų atkūrimą reglamentuojanti teisės aktų sistema Lietuvoje

6. Apleistų teritorijų įstatyminė bazė Lietuvoje

7. Žala aplinkai (įskaitant užterštas teritorijas), reglamentuojama Aplinkos apsaugos įstatymu. Fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys gamtos išteklius, turi imtis visų būtinų priemonių, siekiant išvengti žalos aplinkai ir žmonių sveikatai. Žala, kuri atsirado dėl žmogaus veiklos, turi būti pašalinta ir aplinka turi būti atkurta, esant galimybei, iki pirminės būklės; žala aplinkai turi būti atlyginta. Pirminė būklė nustatoma pagal geriausią prieinamą informaciją apie vietos aplinką. Aplinkos būklė atkuriama atgaivinant pažeistą aplinką, jos elementus ar pažeistas funkcijas. Padarius žalą žemei (jos paviršiui ar gelmėms), kaip aplinkos elementams, būtina pašalinti bet kokį neigiamo poveikio žmonių sveikatai pavojų. Aplinkos apsaugos įstatymai (1)

8. Užterštų teritorijų apibrėžimas apima visą geologinę aplinką, įskaitant dirvožemį, podirvį ir žemės gelmes. Lietuvoje veikia Nacionalinės užterštų žemės sluoksnių programos. Užterštos teritorijos kontroliuojamos šiais teisės aktais: Žemės įstatymu; Žemės gelmių įstatymu; Aplinkos monitoringo įstatymu; Eko-geologinių tyrimų reglamentu. Aplinkos apsaugos įstatymai(2)Užterštos teritorijos-1

9. Taip pat veikia ir kiti dirvožemio taršos įvertinimo ir valymo teisės aktai ir reglamentai bei Aplinkos ir Sveikatos ministerijų nustatytos ribinės vertės. Kai kurie iš jų: LAND 9-2002 (Dėl grunto ir požeminio vandens užteršimo naftos produktais valymo bei taršos apribojimo reikalavimo); HN 60:2004 (Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje); HN 97:2000 (Pesticidai ir jų koncentracijų leidžiamos vertės aplinkoje). Nacionalinė darnaus vystymosi strategija numato išsamų dirvožemio procesų vertinimą, nustato svarbius uždavinius ir įgyvendinimo priemones, reglamentuojamas Aplinkos ministerijos strateginiame plane. Aplinkos apsaugos įstatymai(3)Užterštos teritorijos-2

10. 2005m. įsigaliojo Statybos įstatymo 12 skirsnis ir tai sąlygojo augantį apleistų teritorijų naudojimą ir priežiūrą, bet atsirado daug problemų dėl bešeimininkių pastatų (arba kurių savininkai nežinomi). Griaunant apleistus pastatus, viena iš svarbiausių procedūrų yra užterštų teritorijų valymas. Griovimas gali būti vykdomas skirtingais būdais, tačiau neišvengiamai lieka daug griovimo atliekų. Statybos ir griovimo atliekų tvarkymą reglamentuoja platus spektras įstatymų ir reglamentų, tokių kaip: Atliekų tvarkymo įstatymas Statybos įstatymas Techniniai statybos reglamentai Planavimo dokumentai. Aplinkos apsaugos įstatymai(4)Apleisti pastatai - 1

11. Statybos įstatymas parengtas siekiant nustatyti sąlygas valstybinei statybų priežiūrai, esminius reikalavimus pastatams, projektavimo sąlygoms ir kitiems aspektams. Šiame įstatyme apibrėžiamas terminas “statybinės atliekos”. Šio termino apibrėžimas svarbus teismo sprendimuose dėl pastatų nugriovimo. Reikalavimų statybai įgyvendinimas reglamentuojamas ne tik remiantis norminiais aktais ir techninėmis specifikacijomis, bet taip pat ir kitais teisės aktais, patvirtintais atitinkamos kompetentingos institucijos. Tokie dokumentai kaip higienos normos, inžinerinių, transporto ir ryšių tinklų rengimo taisyklės ir pan. egzistuoja, tačiau nėra būtina pagal galiojantį įstatymą. Aplinkos apsaugos įstatymai(5)Apleisti pastatai - 2

12. Siekiant pagerinti erdvinio planavimo sistemą suformuoti trys pagrindiniai įstatymai: Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Teritorijų planavimo įstatymas (TPĮ) reglamentuoja teritorijų planavimą ir ryšius tarp fizinių, juridinių asmenų ir valstybinių institucijų šiame procese. Nustatyti sekantys tikslai: išlaikyti valstybės teritorijos vystymo pusiausvyrą; formuoti sveiką ir harmoningą aplinką, stengiantis sukurti geresnes ir visoje valstybės teritorijoje visavertes gyvenimo sąlygas; formuoti gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtojimo politiką; Saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paverldo vertybes, tarp jų ir rekreacijos išteklius; Palaikyti ekologinę pusiausvyrą arba ją atkurti; Suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų; Skatinti investicijas socialiniam ekonominiam vystymuisi. Teritorinio planavimo įstatymai (1)

13. Teritorijų planavimo įstatymas numato keturis teritorijų planavimo lygmenis: nacionalinį, regioninį (apskričių), rajoninį ir vietovės; ir tris teritorinio planavimo būdus (bendrąjį, specialųjį ir detalųjį). Detaliojo teritorijų planavimo objektai: žemės sklypas ir sklypų grupės; kaimų teritorijos; ir miestų, miestelių teritorijų dalys. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (PAV) nustato pirminio PAV poreikį. Kaip teritorinio planavimo dokumentas, pirminis PAV yra skirtas nustatyti, ar planuojama veikla yra galima pasirinktoje teritorijoje. 1997m. įsigaliojo Nekilnojamo turto registro įstatymas. Jis reguliuoja teisinę žemės, pastatų, statinių ir kito nekilnojamo turto registraciją. Aukščiau paminėti teisės aktai ir didelis kiekis politinių planų, strategijų ir reglamentų tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su apleistų teritorijų atkūrimu. Tai gali apsunkinti sprendimų dėl apleistų teritorijų atkūrimo priėmimą, tačiau taip pat gali suteikti galimybes integruotam problemų sprendimui. Teisės aktai, tiesiogiai reglamentuojantys apleistų teritorijų atkūrimą, leistų tai atlikti efektyviau, tačiau šiuo metu tokių teisės aktų Lietuvos teisinėje sistemoje nėra. Teritorinio planavimo įstatymai (2)

14. Erdvinis (bendrasis) planavimas Nustatyti sekantys bendrojo planavimo principai: tvarumo principas, užtikrinantis kokybišką aplinką, darnią ekonominę plėtrą, racionalų gamtos, žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių naudojimą, gamtinio ir kultūrinio palikimo plėtrą ir išsaugojimą ateities kartoms; interesų derinimo principas, užtikrinantis, kad bendrasis planavimas rengiamas remiantis kitais bendraisiais planais ir planuose derinant valstybinius, planavimo regiono, vietos valdžios ir privačius interesus; įvairovės principas, užtikrinantis, kad rengiant bendrąjį planą atsižvelgiama į gamtos įvairovę, kultūrinę aplinką, žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius ir ekonominę veiklą; apibrėžtumo principą, užtikrinantį, kad bendrasis planavimas nacionaliniame, planavimo regiono, rajoniniame ir vietos valdžios lygmenyje atliekamas skirtingame detalumo lygmenyje.

15. Ką sužinojome? Kokie teisės aktai, susiję su apleistų teritorijų atkūrimu, galioja Lietuvoje Kokie pagrindiniai aplinkosauginiai teisės aktai galioja Lietuvoje Kokie pagrindiniai teisės aktai kontroliuoja užterštų teritorijų tvarkymą Lietuvoje Kokie pagrindiniai teritorinio planavimo įstatymai galioja Lietuvoje Išvados

16. Dėkoju už dėmesį! http://fast10.vsb.cz/bribast daiva.velykiene@stud.ktu.lt „Šis projektas finansuotas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys (pranešimas) atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga dėl bet kokio informacijos, pateiktos čia, panaudojimo.”