Dalykin komunikacija 4 oji paskaita
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 48

Dalykin ė komunikacija 4 -oji paskaita PowerPoint PPT Presentation


  • 101 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Dalykin ė komunikacija 4 -oji paskaita. Doc. Dr. Nijolė Bankauskienė KTU Socialinių mokslų fakultetas Edukologijos institutas Edukacinės kompetencijos centras Donelaičio g. 20-404 Tel. (8– 37)300134, 868239005 El.paštas: ekc @ ktu.lt. Paskai toje sprendžiami šie uždaviniai:.

Download Presentation

Dalykin ė komunikacija 4 -oji paskaita

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Dalykinė komunikacija4-oji paskaita

Doc. Dr. Nijolė Bankauskienė

KTU Socialinių mokslų fakultetas

Edukologijos institutas

Edukacinės kompetencijos centras

Donelaičio g. 20-404

Tel. (8– 37)300134, 868239005

El.paštas: [email protected]


Paskai toje sprend iami ie u daviniai

Paskaitoje sprendžiami šie uždaviniai:

  • Pakartoti komunikacinės kompetencijos sąvokos turinį ir šešias sudedamąsias jos dalis.

  • Aptarti, kas yra verbalinė komunikacija.

  • Kaip skirstoma verbalinė komunikacija pagal sritis, formas, rūšis, temą ir tikslus?

  • Aptarti, kaip reikėtų brandinti viešai norimą pasakyti kalbą.


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Komunikacinė kompetencija – žinios, įgūdžiai ir gebėjimas suprasti ir kalbėti daugiau nei viena kalba bei gebėjimas išklausyti pašnekovą, atsižvelgti į jo nuomonę (W.Hutmacher, 1996).


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Pirmasis komunikacinės kompetencijos terminą pavartojo JAV sociolingvistas Dell H.Hymes (1972).

Žinios apie tinkamą turimos kalbinės kompetencijos vartojimą. Tai tam tikri situaciniai veiksniai (vieta, dalyviai, tikslai, pranešimo maniera), priemonės (komunikaciniai kanalai), normos (dalyvių elgsena), žanras.


Komunikacin kompetencija

Komunikacinė kompetencija

  • Geba savo žinias ir idėjas derinti su kitų žiniomis ir idėjomis, dalyvauti derybose, siekti konsensuso (8 val. seminaras);

  • Geba bendrauti bent viena užsienio kalba (diplomas, pažymėjimas, vaizdo medžiaga, protokolas, pranešimai).

Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, atestacijos nuostatai (2005 m. liepos 21 d. Nr. ISAK – 1521. LR ŠMM ministro įsakymas).


Komunikacin s kompetencijos 6 sudedamosios dalys subkompetencijos

Komunikacinės kompetencijos 6 sudedamosios dalys (subkompetencijos):

  • lingvistinė;

  • sociolingvistinė;

  • diskurso;

  • strateginė;

  • tarpkultūrinė;

  • socialinė.


Komunikacin kompetencija1

Komunikacinė kompetencija

  • Lingvistinė subkompetencija – žodyno žinios ir tam tikrų struktūros taisyklių mokėjimas. Jų dėka kalba tampa prasminga.


Komunikacin kompetencija2

Komunikacinė kompetencija

  • Sociolingvistinė subkompetencija – gebėjimas vartoti ir interpretuoti kalbos formos pagal bendravimo situaciją (kontekstas – kas bendrauja, su kuo, apie ką, kokiu tikslu). Tai lemia kalbos formų pasirinkimą.


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Diskursas – [pranc. discours – kalba, kalbos tipas, tekstas]:

  • kalbotyroje sudarytas pagal tam tikrą sistemą – išplėstas minties apie kurį nors dalyką išreiškimas;

  • semiotikoje – kalbinis arba nekalbinis procesas, turintis vienokią ar kitokią prasmę.

    Diskursyvus – (lot. diskursivus) pagrįstas samprotavimu, sudarytas iš nuoseklios eilės loginių grandžių.


Komunikacin kompetencija3

Komunikacinė kompetencija

  • Diskurso subkompetencija– gebėjimas bendraujant suprasti ir konstruoti rišlius pasakymus.


Komunikacin kompetencija4

Komunikacinė kompetencija

  • Strateginė subkompetencija – gebėjimas vartoti verbalines ir neverbalines strategijas.


Komunikacin kompetencija5

Komunikacinė kompetencija

  • Tarpkultūrinė subkompetencija – tam tikras susipažinimo su kultūriniu kontekstu, kuriame vartojama ta kalba, laipsnis.


Komunikacin kompetencija6

Komunikacinė kompetencija

  • Socialinė subkompetencija – noras bendrauti su kitu ir pasitikėjimas savimi, gebėjimas įsijausti į kitą ir mokėjimas tinkamai elgtis įvairiose socialinėse situacijose.


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Verbalinė komunikacija – tai keitimosi informacija procesas, kai informacija koduojama tam tikra kalbinių ženklų sistema.


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

KALBOS SITUACIJA

Yra dvi pagrindinės viešojo žodžio vartojimo sritys:

Formalioji –

tai politinių veikėjų, advokatų ir prokurorų kalbos; kalbos dalykinių priėmimų metu; iškilmingose susirinkimuose, mitinguose.

Neformalioji –

kalbos nedidelio masto minėjime, susirinkime; pranešimas, pasakojimas, aiškinimas; kvietimas, sveikinimas, pristatymas, padėka, užstalės kalbos, laidotuvių kalbos.


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Komunikacija

vidinė išorinė

Komunikacija pagal naudojamo kodo specifiką

verbalinėneverbalinė


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Verbalinė komunikacija

žodinė

rašytinė


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

verbãlinis [lot. Verbalis< verbum - žodis]

žodinis, pareikštas žodžiu.

Vvrbena [lot. verbenae – žalios medžių šakos, nuskintas šventose vietose ir naudotas apeigose (plg. Lietuviškos verbos)].

(palygink su lietuviškuoju virbas)

verbum nobile – bajoro žodis;

garbės žodis.

TŽŽ (2001), p. 775.

Žodžiu kaip šventa šakele,

virbu, verba yra surišamos,

surenkamos mintys, sakiniai.


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Verbalinė žodinė komunikacija pasižymi perdavimo ir grįžtamojo ryšio sparta.

Siuntėjas turi galimybę tikrinti perduotą informaciją.

Trūkumas – išlieka galimybė iškraipyti informaciją, ypač kai ji perduodama daugeliui žmonių.


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Verbalinė rašytinė komunikacija organizacijoje – dalykiniai laiškai, raštai, formos, aktai, protokolai, įsakymai, prašymai, pažyma, pasiūlymai.

Rašytinė komunikacija:

  • pastovi;

  • aiški;

  • patikima;

  • galima išsaugoti.


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Trūkumai:

  • laikui bėgant, galima sunaikinti;

  • jai perduoti reikia daugiau laiko;

  • sudėtingesnis grįžtamasis ryšys;

  • kartais nepasiekia gavėjo, gali būti pamesta;

  • gavėjas ne visuomet informaciją interpretuos taip, kaip to norėtų siuntėjas.


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Pagal informacijos turinį verbalinė komunikacija:

dalykinė

asmeninė

Dalykinė komunikacija

formali

nekonfidenciali

konfidenciali


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Priklausomai nuo informacijos perdavimo motyvų komunikacija

tikslinė

netikslinė


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Tikslinė komunikacija – tai dalykinė komunikacija raštu. Žinios siuntėjas turi tam tikrų tikslų: informuoti, pranešti, įtikinti.

Siunčiama žinia visada turi adresatą. Komunikacijos tikslas lemia, ar ji yra reikšminga, svarbi t.y. relevantiška.


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Neverbalinė komunikacija suprantama kaip kūno ir elgesio kalba, kai naudojami gestai, judesiai, veido išraiška, žvilgsnis, kūno laikysena. Ji papildo verbalinę komunikaciją.


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

6 specifinės neverbalinės komunikacijos funkcijos (J. V. Thill ir C. L. Bovee, 1999):

  • sąmoningas arba nesąmoningas informacijos perteikimas;

  • pokalbių eigos reguliavimas;

  • emocijų demonstravimas;

  • verbalinės informacijos papildymas, paneigimas;

  • valdžios ir įtakos demonstravimas aplinkiniams;

  • kitų asmenų mokymas pateikiant tikslias užduotis.


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Komunikacija grįžtamojo ryšio požiūriu

vienpusė

dvipusė

Komunikacija pagal vertinimą

efektyvi

neefektyvi

(Kreps, 1986)


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Mokslininkai pagal kalbėjimo privatumą ir viešumą, adresato ir adresanto santykį, kalbėjimo aplinkybes visus komunikacijų atvejus linkę skirstyti (pagal B.E. Bredli) į tokias komunikacijos rūšis:

  • masinė komunikacija,

  • organizuota komunikacija,

  • grupinė komunikacija,

  • tarpasmeninė komunikacija,

  • asmeninė komunikacija.


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Verbalinė komunikacija (bendravimas žodžiu) gali būti privati ir vieša.

Komunikacijos rūšys

Masinė – kalbama žmonėms, atsitiktinai susibūrusiems kurioje nors vietoje (disputas).

Organizuota – žmonės specialiai susirenka, turėdami bendrą tikslą (pamoka, mitingas).

Grupinė – bendradarbiaujama grupėje tam, kad būtų išspręstas kuris nors konkretus klausimas.

Tarpasmeninė – bendravimas nedidelėje (3-5) žmonių grupelėje, norint pasidalyti nuomonėmis, patirtimi.

Asmeninė – kai bendrauja du žmonės. Jų tikslai gali būti labai įvairūs.


Pagal tem ir adresanto profesij

Pagal temą ir adresanto profesiją

  • Akademinės

  • Teisinės

  • Bažnytinės

  • Politinės

  • Administracinės


Dalykinio bendravimo tikslus galima suskirstyti tris kategorijas

Dalykinio bendravimo tikslus galima suskirstyti į tris kategorijas:

  • išsiaiškinti;

  • informuoti;

  • įtikinti.


I siai kinti

Išsiaiškinti

Tai gauti papildomos informacijos apie prekes, paslaugas, pavyzdžiui, įvairūs paklausimai, užsakymai ir kt.


Pagal komunikacin tiksl funkcij

Pagal komunikacinį tikslą (funkciją)

Jomis siekiama paveikti protą, valią, jausmus.

  • Informacinės

  • Įtikinimo

  • Proginės

    Paprastai vienoje kalboje keliami keli tikslai: pagrindiniai, šalutiniai tarpiniai


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Informacinės kalbos

KALBŲ RŪŠYS

Įtikinimo ir skatinimo kalbos

Proginės kalbos

Informacinės kalbos veikia mintis,

proginės kalbos – jausmus,

įtikinimo ir skatinimo kalbos – mintis, jausmus ir valią.


Informuoti

Informuoti

Informatyvi žinia skirta teigiamai, neigiamai ar neutraliai informacijai perduoti tam tikrai auditorijai.

Informacija yra teigiama, kai gavėjas ją mielai priima. Neutrali informacija nesukelia ypatingo gavėjo suinteresuotumo ir dėmesio. Neigiama žinia nuvilia, nuliūdina gavėją, kai kada net sukelia pyktį.


Informacin s vie osios kalbos

Informacinės viešosios kalbos

Šios kalbos beveik visada iš anksto apmąstomos, parašomos, skaitomos. Svarbiausia jų funkcija – informuoti klausytoją.

Adresanto tikslai įvairūs: pranešti, informuoti, supažindinti, paaiškinti, įrodyti, auklėti, mokyti, populiarinti kurios nors srities žinias, padėti suvokti, suprasti, rasti teisingą sprendimą.


Svarbiausios informacini kalb r ys

Svarbiausios informacinių kalbų rūšys:

  • pranešimas;

  • paskaita;

  • pamoka;

  • aiškinimas.

    Tai pačios nuobodžiausios kalbos, todėl joms iliustruoti pasitelkiamos įvairios priemonės: plakatai, skaidrės, filmuota medžiaga.


Svarbiausios informacini kalb stilistin s ypatyb s

Svarbiausios informacinių kalbų stilistinės ypatybės:

  • logiška minties raiška;

  • racionalumas;

  • aiškumas;

  • nuoseklumas;

  • tikslumas;

  • objektyvumas;

  • dalykiškas apibendrinimas.


Tikinimo vie osios kalbos

Įtikinimo viešosios kalbos

Tai pačios įdomiausios ir sudėtingiausios kalbos, nes jomis siekiama ne tik ką nors pranešti, bet ir priversti kaip nors pasielgti, primesti savo valią.

Todėl šios kalbos turi būti sakomos, o ne skaitomos.

Adresanto tikslai : kreiptis į klausytojų orumą, garbę, sąžinę, dorą; siekti paveikti mąstymą, įsitikinimus, nuomonę.


Tikinti

Įtikinti

Įtikinamoji žinia pakeisti auditorijos elgesį, požiūrį. Tipiški laiškai, kuriuose siūloma ką nors pirkti, yra įtikinamos žinios pavyzdžiai.

Be to, kuri dėl tam tikrų priežasčių gali sukelti gavėjo pasipriešinimą ar nesutikimą, turi būti įtikinama ir pagrįsta.


Tikinimo kalbose vartojamos poveikio priemon s

Įtikinimo kalbose vartojamos poveikio priemonės:

  • Racionalios (protą ir sąmonę veikiantys loginiai įrodymai, grindžiami faktais, dokumentais, citatomis);

  • Iracionalios (apeliuoja į orumą ir garbę, pateikiama žymių žmonių nuomonių, primenami priesakai ir įžadai).


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Įtikinimo kalbos poveikio priemonės, stilistiniai ypatumai, sakymo maniera labai priklauso nuo adresato.

Todėl kalbėtojas, rengdamasis šio tipo kalbai, privalo kuo geriau pažinti adresatą.


Svarbiausios stilistin s ypatyb s

Svarbiausios stilistinės ypatybės:

  • veržlumas;

  • gyvastingumas;

  • emocingumas;

  • aistra.

    Įtikinimo kalbose vartojamos kontakto su klausytojais figūros: kreipimasis, raginimas, klausimas, drąsinimas, abejojimas, pagalbos ir užtarimo prašymas, priminimas, liepimas, įsakymas, pasižadėjimas, kvietimas, įspėjimas, maldavimas, peikimas, niekinimas.


Tikinimo kalbos

Įtikinimo kalbos

Įtikinimas reikalingas tose situacijose, kai yra du ar daugiau požiūrių.

Įtikinimo kalbos yra:

  • visos patriotinės ar politinės kalbos (prakalba, kreipimasis, agitacija, atsišaukimas);

  • moralinės etinės kalbos (pamokslai);

  • justicinės kalbos (kaltinimas, gynimas (-is));

  • komercinės kalbos (reklama).


Tikinimo kalb tipai

Įtikinimo kalbų tipai

  • Kalbos apie faktus

    (yra/nėra)

    Daug jaunų žmonių išvyksta iš Lietuvos.

    Aukštasis išsilavinimas neužtikrina geresnio darbo.

    2. Kalbos apie vertybes

    (yra gerai/yra blogai)

    Geriau mokytis sostinėje.

    “Akvariumas” dabar yra populiariausia televizijos laida.

    Atleisti gerai dirbantį pensininką yra neetiška.

    3. Kalbos apie veiklą.

    (turi būti daroma/ neturi būti daroma)

    Mokytojai neturėtų streikuoti.

    Mūsų įmonė turi pagaminti daugiau produkcijos.

    Visiems darbuotojams reikėtų dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose.


Kaip tikinti

Kaip įtikinti

Keletas įtikinimo būdų (pagal B.E.Bradley):

  • Išdėstyti argumentus, t.y. įrodyti.

  • Sukurti bendrumo atmosferą (“mes kartu”, “mūsų tas pats požiūris”).

  • Išgauti teigiamą atsakymą (“taip”).

  • Įteigti sutikimą (“Manau, jūs visi sutinkate, kad...”, “Kaip žinote...”).

  • Parodyti, kad prašomas elgesys yra sankcionuotas gerbiamo žmogaus arba kompetentingos grupės.

  • Parodyti, kad pasiūlymas sutampa su klausytojų įsitikinimais.

  • Sukelti klausytojų baimę.

  • Paaiškinti, koks atlyginimas arba paskatinimas laukia.

  • Pateikti išsamią prašomos veiklos instrukciją, lyg sutikimas jau būtų gautas.


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Verbalinės komunikacijos skirstymas

Pagal sritis

Pagal tikslus (funkcijas)

Pagal temą ir adresanto profesiją

Formalioji

Neformalioji

Pagal progas (užjausti, pagirti)

Įtikinti (pakeisti nuomonę)

Informacinės (pranešti, išsiaiškinti, informuoti)

Pagal formas

Žodinė (sakytinė)

Rašytinė

Pagal rūšis

Masinė

Organizuota

Grupinė

Tarpasmeninė


Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Kalbą reikia subrandinti


  • Login