Dalykin komunikacija 4 oji paskaita
Download
1 / 48

Dalykin ė komunikacija 4 -oji paskaita - PowerPoint PPT Presentation


  • 200 Views
  • Uploaded on

Dalykin ė komunikacija 4 -oji paskaita. Doc. Dr. Nijolė Bankauskienė KTU Socialinių mokslų fakultetas Edukologijos institutas Edukacinės kompetencijos centras Donelaičio g. 20-404 Tel. (8– 37)300134, 868239005 El.paštas: ekc @ ktu.lt. Paskai toje sprendžiami šie uždaviniai:.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about ' Dalykin ė komunikacija 4 -oji paskaita' - lars-mendoza


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
Dalykin komunikacija 4 oji paskaita

Dalykinė komunikacija4-oji paskaita

Doc. Dr. Nijolė Bankauskienė

KTU Socialinių mokslų fakultetas

Edukologijos institutas

Edukacinės kompetencijos centras

Donelaičio g. 20-404

Tel. (8– 37)300134, 868239005

El.paštas: [email protected]


Paskai toje sprend iami ie u daviniai
Paskaitoje sprendžiami šie uždaviniai:

  • Pakartoti komunikacinės kompetencijos sąvokos turinį ir šešias sudedamąsias jos dalis.

  • Aptarti, kas yra verbalinė komunikacija.

  • Kaip skirstoma verbalinė komunikacija pagal sritis, formas, rūšis, temą ir tikslus?

  • Aptarti, kaip reikėtų brandinti viešai norimą pasakyti kalbą.


Komunikacinė kompetencija – žinios, įgūdžiai ir gebėjimas suprasti ir kalbėti daugiau nei viena kalba bei gebėjimas išklausyti pašnekovą, atsižvelgti į jo nuomonę (W.Hutmacher, 1996).


Pirmasis komunikacinės kompetencijos terminą pavartojo JAV sociolingvistas Dell H.Hymes (1972).

Žinios apie tinkamą turimos kalbinės kompetencijos vartojimą. Tai tam tikri situaciniai veiksniai (vieta, dalyviai, tikslai, pranešimo maniera), priemonės (komunikaciniai kanalai), normos (dalyvių elgsena), žanras.


Komunikacin kompetencija
Komunikacinė kompetencija JAV sociolingvistas Dell H.Hymes (1972).

  • Geba savo žinias ir idėjas derinti su kitų žiniomis ir idėjomis, dalyvauti derybose, siekti konsensuso (8 val. seminaras);

  • Geba bendrauti bent viena užsienio kalba (diplomas, pažymėjimas, vaizdo medžiaga, protokolas, pranešimai).

Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, atestacijos nuostatai (2005 m. liepos 21 d. Nr. ISAK – 1521. LR ŠMM ministro įsakymas).


Komunikacin s kompetencijos 6 sudedamosios dalys subkompetencijos
Komunikacinės kompetencijos 6 sudedamosios dalys (subkompetencijos):

  • lingvistinė;

  • sociolingvistinė;

  • diskurso;

  • strateginė;

  • tarpkultūrinė;

  • socialinė.


Komunikacin kompetencija1
Komunikacinė kompetencija (subkompetencijos):

  • Lingvistinė subkompetencija – žodyno žinios ir tam tikrų struktūros taisyklių mokėjimas. Jų dėka kalba tampa prasminga.


Komunikacin kompetencija2
Komunikacinė kompetencija (subkompetencijos):

  • Sociolingvistinė subkompetencija – gebėjimas vartoti ir interpretuoti kalbos formos pagal bendravimo situaciją (kontekstas – kas bendrauja, su kuo, apie ką, kokiu tikslu). Tai lemia kalbos formų pasirinkimą.


Diskursas – [pranc. discours – kalba, kalbos tipas, tekstas]:

  • kalbotyroje sudarytas pagal tam tikrą sistemą – išplėstas minties apie kurį nors dalyką išreiškimas;

  • semiotikoje – kalbinis arba nekalbinis procesas, turintis vienokią ar kitokią prasmę.

    Diskursyvus – (lot. diskursivus) pagrįstas samprotavimu, sudarytas iš nuoseklios eilės loginių grandžių.


Komunikacin kompetencija3
Komunikacinė kompetencija tekstas]:

  • Diskurso subkompetencija– gebėjimas bendraujant suprasti ir konstruoti rišlius pasakymus.


Komunikacin kompetencija4
Komunikacinė kompetencija tekstas]:

  • Strateginė subkompetencija – gebėjimas vartoti verbalines ir neverbalines strategijas.


Komunikacin kompetencija5
Komunikacinė kompetencija tekstas]:

  • Tarpkultūrinė subkompetencija – tam tikras susipažinimo su kultūriniu kontekstu, kuriame vartojama ta kalba, laipsnis.


Komunikacin kompetencija6
Komunikacinė kompetencija tekstas]:

  • Socialinė subkompetencija – noras bendrauti su kitu ir pasitikėjimas savimi, gebėjimas įsijausti į kitą ir mokėjimas tinkamai elgtis įvairiose socialinėse situacijose.


Verbalinė komunikacija tekstas]: – tai keitimosi informacija procesas, kai informacija koduojama tam tikra kalbinių ženklų sistema.


KALBOS SITUACIJA tekstas]:

Yra dvi pagrindinės viešojo žodžio vartojimo sritys:

Formalioji –

tai politinių veikėjų, advokatų ir prokurorų kalbos; kalbos dalykinių priėmimų metu; iškilmingose susirinkimuose, mitinguose.

Neformalioji –

kalbos nedidelio masto minėjime, susirinkime; pranešimas, pasakojimas, aiškinimas; kvietimas, sveikinimas, pristatymas, padėka, užstalės kalbos, laidotuvių kalbos.


Komunikacija tekstas]:

vidinė išorinė

Komunikacija pagal naudojamo kodo specifiką

verbalinė neverbalinė


Verbalinė komunikacija tekstas]:

žodinė

rašytinė


v tekstas]:erbãlinis [lot. Verbalis< verbum - žodis]

žodinis, pareikštas žodžiu.

Vvrbena [lot. verbenae – žalios medžių šakos, nuskintas šventose vietose ir naudotas apeigose (plg. Lietuviškos verbos)].

(palygink su lietuviškuoju virbas)

verbum nobile – bajoro žodis;

garbės žodis.

TŽŽ (2001), p. 775.

Žodžiu kaip šventa šakele,

virbu, verba yra surišamos,

surenkamos mintys, sakiniai.


Verbalinė žodinė komunikacija tekstas]: pasižymi perdavimo ir grįžtamojo ryšio sparta.

Siuntėjas turi galimybę tikrinti perduotą informaciją.

Trūkumas – išlieka galimybė iškraipyti informaciją, ypač kai ji perduodama daugeliui žmonių.


Verbalinė rašytinė komunikacija organizacijoje tekstas]: – dalykiniai laiškai, raštai, formos, aktai, protokolai, įsakymai, prašymai, pažyma, pasiūlymai.

Rašytinė komunikacija:

  • pastovi;

  • aiški;

  • patikima;

  • galima išsaugoti.


Trūkumai: tekstas]:

  • laikui bėgant, galima sunaikinti;

  • jai perduoti reikia daugiau laiko;

  • sudėtingesnis grįžtamasis ryšys;

  • kartais nepasiekia gavėjo, gali būti pamesta;

  • gavėjas ne visuomet informaciją interpretuos taip, kaip to norėtų siuntėjas.


Pagal informacijos turinį verbalinė komunikacija: tekstas]:

dalykinė

asmeninė

Dalykinė komunikacija

formali

nekonfidenciali

konfidenciali



Tikslinė komunikacija tekstas]: – tai dalykinė komunikacija raštu. Žinios siuntėjas turi tam tikrų tikslų: informuoti, pranešti, įtikinti.

Siunčiama žinia visada turi adresatą. Komunikacijos tikslas lemia, ar ji yra reikšminga, svarbi t.y. relevantiška.


Neverbalinė komunikacija tekstas]: suprantama kaip kūno ir elgesio kalba, kai naudojami gestai, judesiai, veido išraiška, žvilgsnis, kūno laikysena. Ji papildo verbalinę komunikaciją.


6 specifinės neverbalinės komunikacijos funkcijos (J. V. Thill ir C. L. Bovee, 1999):

  • sąmoningas arba nesąmoningas informacijos perteikimas;

  • pokalbių eigos reguliavimas;

  • emocijų demonstravimas;

  • verbalinės informacijos papildymas, paneigimas;

  • valdžios ir įtakos demonstravimas aplinkiniams;

  • kitų asmenų mokymas pateikiant tikslias užduotis.


Komunikacija grįžtamojo ryšio požiūriu Thill ir C. L. Bovee, 1999):

vienpusė

dvipusė

Komunikacija pagal vertinimą

efektyvi

neefektyvi

(Kreps, 1986)


Mokslininkai pagal kalbėjimo privatumą ir viešumą, adresato ir adresanto santykį, kalbėjimo aplinkybes visus komunikacijų atvejus linkę skirstyti (pagal B.E. Bredli) į tokias komunikacijos rūšis:

  • masinė komunikacija,

  • organizuota komunikacija,

  • grupinė komunikacija,

  • tarpasmeninė komunikacija,

  • asmeninė komunikacija.


Verbalinė komunikacija adresato ir adresanto santykį, kalbėjimo aplinkybes visus komunikacijų atvejus linkę skirstyti (pagal B.E. Bredli) į tokias komunikacijos rūšis: (bendravimas žodžiu) gali būti privati ir vieša.

Komunikacijos rūšys

Masinė – kalbama žmonėms, atsitiktinai susibūrusiems kurioje nors vietoje (disputas).

Organizuota – žmonės specialiai susirenka, turėdami bendrą tikslą (pamoka, mitingas).

Grupinė – bendradarbiaujama grupėje tam, kad būtų išspręstas kuris nors konkretus klausimas.

Tarpasmeninė – bendravimas nedidelėje (3-5) žmonių grupelėje, norint pasidalyti nuomonėmis, patirtimi.

Asmeninė – kai bendrauja du žmonės. Jų tikslai gali būti labai įvairūs.


Pagal tem ir adresanto profesij
Pagal temą ir adresanto profesiją adresato ir adresanto santykį, kalbėjimo aplinkybes visus komunikacijų atvejus linkę skirstyti (pagal B.E. Bredli) į tokias komunikacijos rūšis:

  • Akademinės

  • Teisinės

  • Bažnytinės

  • Politinės

  • Administracinės


Dalykinio bendravimo tikslus galima suskirstyti tris kategorijas
Dalykinio bendravimo tikslus galima suskirstyti į tris kategorijas:

  • išsiaiškinti;

  • informuoti;

  • įtikinti.


I siai kinti
Išsiaiškinti kategorijas:

Tai gauti papildomos informacijos apie prekes, paslaugas, pavyzdžiui, įvairūs paklausimai, užsakymai ir kt.


Pagal komunikacin tiksl funkcij
Pagal komunikacinį tikslą (funkciją) kategorijas:

Jomis siekiama paveikti protą, valią, jausmus.

  • Informacinės

  • Įtikinimo

  • Proginės

    Paprastai vienoje kalboje keliami keli tikslai: pagrindiniai, šalutiniai tarpiniai


Informacinės kalbos kategorijas:

KALBŲ RŪŠYS

Įtikinimo ir skatinimo kalbos

Proginės kalbos

Informacinės kalbos veikia mintis,

proginės kalbos – jausmus,

įtikinimo ir skatinimo kalbos – mintis, jausmus ir valią.


Informuoti
Informuoti kategorijas:

Informatyvi žinia skirta teigiamai, neigiamai ar neutraliai informacijai perduoti tam tikrai auditorijai.

Informacija yra teigiama, kai gavėjas ją mielai priima. Neutrali informacija nesukelia ypatingo gavėjo suinteresuotumo ir dėmesio. Neigiama žinia nuvilia, nuliūdina gavėją, kai kada net sukelia pyktį.


Informacin s vie osios kalbos
Informacinės viešosios kalbos kategorijas:

Šios kalbos beveik visada iš anksto apmąstomos, parašomos, skaitomos. Svarbiausia jų funkcija – informuoti klausytoją.

Adresanto tikslai įvairūs: pranešti, informuoti, supažindinti, paaiškinti, įrodyti, auklėti, mokyti, populiarinti kurios nors srities žinias, padėti suvokti, suprasti, rasti teisingą sprendimą.


Svarbiausios informacini kalb r ys
Svarbiausios informacinių kalbų rūšys: kategorijas:

  • pranešimas;

  • paskaita;

  • pamoka;

  • aiškinimas.

    Tai pačios nuobodžiausios kalbos, todėl joms iliustruoti pasitelkiamos įvairios priemonės: plakatai, skaidrės, filmuota medžiaga.


Svarbiausios informacini kalb stilistin s ypatyb s
Svarbiausios informacinių kalbų stilistinės ypatybės: kategorijas:

  • logiška minties raiška;

  • racionalumas;

  • aiškumas;

  • nuoseklumas;

  • tikslumas;

  • objektyvumas;

  • dalykiškas apibendrinimas.


Tikinimo vie osios kalbos
Įtikinimo viešosios kalbos kategorijas:

Tai pačios įdomiausios ir sudėtingiausios kalbos, nes jomis siekiama ne tik ką nors pranešti, bet ir priversti kaip nors pasielgti, primesti savo valią.

Todėl šios kalbos turi būti sakomos, o ne skaitomos.

Adresanto tikslai : kreiptis į klausytojų orumą, garbę, sąžinę, dorą; siekti paveikti mąstymą, įsitikinimus, nuomonę.


Tikinti
Įtikinti kategorijas:

Įtikinamoji žinia pakeisti auditorijos elgesį, požiūrį. Tipiški laiškai, kuriuose siūloma ką nors pirkti, yra įtikinamos žinios pavyzdžiai.

Be to, kuri dėl tam tikrų priežasčių gali sukelti gavėjo pasipriešinimą ar nesutikimą, turi būti įtikinama ir pagrįsta.


Tikinimo kalbose vartojamos poveikio priemon s
Įtikinimo kalbose vartojamos poveikio priemonės: kategorijas:

  • Racionalios (protą ir sąmonę veikiantys loginiai įrodymai, grindžiami faktais, dokumentais, citatomis);

  • Iracionalios (apeliuoja į orumą ir garbę, pateikiama žymių žmonių nuomonių, primenami priesakai ir įžadai).


Įtikinimo kalbos poveikio priemonės, stilistiniai ypatumai, sakymo maniera labai priklauso nuo adresato.

Todėl kalbėtojas, rengdamasis šio tipo kalbai, privalo kuo geriau pažinti adresatą.


Svarbiausios stilistin s ypatyb s
Svarbiausios stilistinės ypatybės: ypatumai, sakymo maniera labai priklauso nuo adresato.

  • veržlumas;

  • gyvastingumas;

  • emocingumas;

  • aistra.

    Įtikinimo kalbose vartojamos kontakto su klausytojais figūros: kreipimasis, raginimas, klausimas, drąsinimas, abejojimas, pagalbos ir užtarimo prašymas, priminimas, liepimas, įsakymas, pasižadėjimas, kvietimas, įspėjimas, maldavimas, peikimas, niekinimas.


Tikinimo kalbos
Įtikinimo kalbos ypatumai, sakymo maniera labai priklauso nuo adresato.

Įtikinimas reikalingas tose situacijose, kai yra du ar daugiau požiūrių.

Įtikinimo kalbos yra:

  • visos patriotinės ar politinės kalbos (prakalba, kreipimasis, agitacija, atsišaukimas);

  • moralinės etinės kalbos (pamokslai);

  • justicinės kalbos (kaltinimas, gynimas (-is));

  • komercinės kalbos (reklama).


Tikinimo kalb tipai
Įtikinimo kalbų tipai ypatumai, sakymo maniera labai priklauso nuo adresato.

  • Kalbos apie faktus

    (yra/nėra)

    Daug jaunų žmonių išvyksta iš Lietuvos.

    Aukštasis išsilavinimas neužtikrina geresnio darbo.

    2. Kalbos apie vertybes

    (yra gerai/yra blogai)

    Geriau mokytis sostinėje.

    “Akvariumas” dabar yra populiariausia televizijos laida.

    Atleisti gerai dirbantį pensininką yra neetiška.

    3. Kalbos apie veiklą.

    (turi būti daroma/ neturi būti daroma)

    Mokytojai neturėtų streikuoti.

    Mūsų įmonė turi pagaminti daugiau produkcijos.

    Visiems darbuotojams reikėtų dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose.


Kaip tikinti
Kaip įtikinti ypatumai, sakymo maniera labai priklauso nuo adresato.

Keletas įtikinimo būdų (pagal B.E.Bradley):

  • Išdėstyti argumentus, t.y. įrodyti.

  • Sukurti bendrumo atmosferą (“mes kartu”, “mūsų tas pats požiūris”).

  • Išgauti teigiamą atsakymą (“taip”).

  • Įteigti sutikimą (“Manau, jūs visi sutinkate, kad...”, “Kaip žinote...”).

  • Parodyti, kad prašomas elgesys yra sankcionuotas gerbiamo žmogaus arba kompetentingos grupės.

  • Parodyti, kad pasiūlymas sutampa su klausytojų įsitikinimais.

  • Sukelti klausytojų baimę.

  • Paaiškinti, koks atlyginimas arba paskatinimas laukia.

  • Pateikti išsamią prašomos veiklos instrukciją, lyg sutikimas jau būtų gautas.


Verbalinės komunikacijos skirstymas ypatumai, sakymo maniera labai priklauso nuo adresato.

Pagal sritis

Pagal tikslus (funkcijas)

Pagal temą ir adresanto profesiją

Formalioji

Neformalioji

Pagal progas (užjausti, pagirti)

Įtikinti (pakeisti nuomonę)

Informacinės (pranešti, išsiaiškinti, informuoti)

Pagal formas

Žodinė (sakytinė)

Rašytinė

Pagal rūšis

Masinė

Organizuota

Grupinė

Tarpasmeninė


Kalbą reikia subrandinti ypatumai, sakymo maniera labai priklauso nuo adresato.


ad