Nuo bendravimo iki bendradarbiavimo elona berni nien
Download
1 / 45

Nuo bendravimo iki bendradarbiavimo Elona Berniūnienė - PowerPoint PPT Presentation


  • 262 Views
  • Uploaded on

NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS] Paprojekčio „NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda“ [TILTAS] idėjų pristatymas Utenos regione 2013 m. spalio 2d. Utena. Nuo bendravimo iki bendradarbiavimo

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about ' Nuo bendravimo iki bendradarbiavimo Elona Berniūnienė' - kelton


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
Nuo bendravimo iki bendradarbiavimo elona berni nien

NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS]Paprojekčio „NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda“ [TILTAS] idėjų pristatymas Utenos regione2013 m. spalio 2d. Utena

Nuo bendravimo iki bendradarbiavimo

Elona Berniūnienė


Bendravimas partnerystė, sanglauda [TILTAS]– tai dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami saugumo, saviraiškos, dominavimo bei kiti poreikiai.


Bendravimas gyvenime atlieka tam tikras funkcijas kod l bendraujame
Bendravimas gyvenime atlieka tam tikras funkcijas. Kodėl bendraujame?

Bendraujame, kai norime:

  • Informuoti, skatinti ir išsiaiškinti;

  • Pasidalinti jausmais ir mintimis;

  • Perteikti supratimą ir perduoti kokią nors žinią;

  • Apibendrinti žinią ir perteikti faktus.


Bendravimo g d iai padeda
Bendravimo bendraujame? įgūdžiai padeda:

  • Įgyti atsparumo bendraujant;

  • Įsitvirtinti ir gerai jaustis žmonių grupėje;

  • Gerai sugyventi su kitais asmenimis;

  • Užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius;

  • Ieškoti kompromisų ir tinkamai spręsti; konfliktus

  • Išmokti laisvai pasirinkti įvairias galimybes.

    Leidžia įgyti socialinę kompetenciją


Socialin kompetencija
Socialinė kompetencija bendraujame?

  • Plačiąja prasme socialinę kompetenciją galima apibrėžti kaip gebėjimą susidoroti su visuomeninio gyvenimo reikalavimais taigi ši sąvoka skirta socialiniam elgesiui aprašyti.


Socialin kompetencija1
Socialinė kompetencija bendraujame?

  • Socialiai kompetentingas žmogus sugeba suformuoti grupes, joms vadovauti, įtikinti ir patraukti kitus. Socialiai kompetentingas žmogus sugeba daryti norimą poveikį kitiems žmonėms, o tai sąlygoja tam tikri socialiniai įgūdžiai ir žinios bei nerimo nebuvimas.


Socialin kompetencija2
Socialinė kompetencija bendraujame?

  • Socialinė kompetencija apima asmenybės kūrybiškumą ir energingus siekius ieškoti aplinkos, kurioje ji galėtų realizuoti savo asmeninius siekius.


Socialin kompetencija3
Socialinė kompetencija bendraujame?

  • Socialinė kompetencija taip pat apima ir individo gebėjimą analizuoti savo tikslus bei planus ir priderinti juos prie galimybių, kurias teikia egzistuojanti socialinė aplinka.


Socialin kompetencija4
Socialinė kompetencija bendraujame?

Išskiriami septyni socialiai kompetentingo žmogaus ypatumai:

  • Toks žmogus sugeba priimti spendimus, liečiančius jį patį ir stengiasi suprasti savo jausmus ir poreikius.

  • Gali užmiršti blokuojančius nemalonius jausmus ir nepasitikėjimą savimi.

  • Sugeba numatyti, kaip reikia siekti tikslo efektyviausiu būdu.


Socialin kompetencija5
Socialinė kompetencija bendraujame?

  • Gali teisingai suprasti kitų žmonių norus, lūkesčius ir reikalavimus, įvertinti ir atsižvelgti į jų teises.

  • Sugeba analizuoti socialines struktūras, jų atstovų vaidmenį ir panaudoti šias žinias savo elgesiui koreguoti.


Socialin kompetencija6
Socialinė kompetencija bendraujame?

  • Gali numatyti, kaip esant konkrečioms aplinkybėms ir konkrečiam laikui, reikėtų elgtis, atsižvelgiant į kitus žmones, socialinių struktūrų apribojimus ir savus poreikius.

  • Sugeba suprasti, jog socialinė kompetencija neturi nieko bendra su agresyvumu ir numatyti kitų žmonių teisių ir pareigų gerbimą.


Bendradarbiavimas – bendraujame?asmenų arba socialinių grupių bendravimas, siekiant padėti realizuoti vienas kito poreikius.



Bendradarbiavim inicijuoja
Bendradarbiavimą inicijuoja: kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.

1. Skirtingas puses jungia vieninga ideologija ar bendra skirtingų institucijų politika.

2. Dažnas veiksnys yra teritorija. Tai, kad mes esame toje pačioje erdvėje, nulemia poreikį bendradarbiauti ir vienytis.


Bendradarbiavim inicijuoja1
Bendradarbiavimą inicijuoja: kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.

3. Bene dažniausia jungiančioji grandis yra bendra problematika, su kuria dirba skirtingos organizacijos. Siekiant efektyviai spręsti iškilusius iššūkius yra jungiamos pastangos.


Bendradarbiavim inicijuoja2
Bendradarbiavimą inicijuoja: kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.

4. Organizacijoms priskirtos, deleguotos funkcijos ar veiklos sritys sutampa – funkcinis priklausomumas. Kartais šios funkcijos dubliuojasi, tačiau dažniau jos yra panašios, bet turinčios individualią specifiką.


Kod l reikia bendradarbiauti
Kodėl reikia bendradarbiauti? kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.

  • Neišvengiamumas – organizacijos, įgyvendinančios savo tikslus toje pačioje srityje, anksčiau ar vėliau pradės bendradarbiauti, nes ilgainiui atrandami sąlyčio taškai.

    Pastebima, kad siekiama tų pačių tikslų, vadovaujamasi panašiais principais ir atrandamos bendradarbiavimo galimybės.


Kod l reikia bendradarbiauti1
Kodėl reikia bendradarbiauti? kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.

  • Vienos įstaigos veikla gali paveikti visą sistemą.

    Bendroje srityje veikianti organizacija gali atlikti kertinį vaidmenį, nuo kurio priklauso visos sistemos efektyvus veikimas.


Kod l reikia bendradarbiauti2
Kodėl reikia bendradarbiauti? kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.

  • Siekiant minimizuoti konkrečios organizacijos žinių ar informacijos stoką pasitelkiami partnerių resursai ir pagalba.

    Įgyvendinant bendradarbiavimo principą, dalinimąsi informacija, konsultuojantis su partneriais, kai planuojami organizacijos tikslai ar veiklos, minimizuojama problema.


Kod l reikia bendradarbiauti3
Kodėl reikia bendradarbiauti? kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.

  • Siekiantžinomumo – organizacija prisideda prie kuriamos partnerystės siekdama asmeninės naudos.

    Bendradarbiavimas išnaudojamas kaip priemonė įstaigos viešųjų ryšių kampanijoje.


Kod l reikia bendradarbiauti4
Kodėl reikia bendradarbiauti? kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.

  • Svarbi bendradarbiavimo pridėtinė vertė – komunikacija apie partnerystėje vykdomas veiklas yra vykdoma visų dalyvaujančių įstaigų ar organizacijų komunikacijos šaltiniais.


Kod l reikia bendradarbiauti5
Kodėl reikia bendradarbiauti? kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.

  • Bendradarbiaujant kuriamas pozityvus organizacijos įvaizdis.

    Kita bendradarbiavimo pridėtinė vertė yra naudojant išorinę komunikaciją kuriamas teigiamas arba taisomas pašlijęs įvaizdis. Tai gali įvykti, kai organizacija įsijungia į partnerystę norėdama sustiprinti savo įvaizdį.


Bendradarbiavimo procesas
Bendradarbiavimo procesas kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.

  • Bendradarbiavimo inicijavimas. Dvi ar daugiau pusių savarankiškai supranta, kad joms reikėtų bendradarbiauti, arba viena iš institucijų inicijuoja bendradarbiavimą, stengiasi įtraukti kitus partnerius;

  • Darbotvarkės formavimas. Bendradarbiavimo darbotvarkę gali formuoti abi pusės kartu arba viena turėti vadovaujantį vaidmenį;


Bendradarbiavimo procesas1
Bendradarbiavimo procesas kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.

  • Sprendimų priėmimas. Priimant sprendimus svarbu užtikrinti, kad visi partneriai turėtų vienodą balsą, galią, bei apsispręsti, ar sprendimai priimami vienašališkai, konsensuso, ar daugumos valia;


Bendradarbiavimo procesas2
Bendradarbiavimo procesas kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.

  • Atsakomybių, indėlio ir darbų pasidalinimas.

    Šiame proceso etape apsprendžiama, kokia našta tenka kiekvienam partneriui įgyvendinant priimtus sprendimus, ar visi prisideda savo resursais, ar tik „dalyvauja“ procese, kurį įgyvendina ir resursais remia vienas iš partnerių;


Bendradarbiavimo procesas3
Bendradarbiavimo procesas kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.

  • Sprendimų vykdymas ir jų priežiūra. Visos arba viena bendradarbiaujanti pusė prižiūri sprendimų vykdymą. Svarbus aspektas – ar viena pusė turi teisę ir mandatą kitą instituciją paraginti;


Bendradarbiavimo procesas4
Bendradarbiavimo procesas kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.

  • Rezultatų matomumas, viešinimas. Visų partnerių indėlis yra pripažįstamas ir viešinamas, apsisprendžiama, kas atsakingas už rezultatų viešinimą.


Be proceso, bendradarbiavime yra dar du labai svarbūs aspektai – indėlis ir rezultatas.


  • Indėlis aspektai nusako kiek kiekviena institucija įdeda resursų – žmogiškųjų, finansinių, administracinių, laiko ir t.t.

    Šiuo kriterijumi galima pasverti, kiek kiekvienai iš institucijų yra svarbus tas bendradarbiavimas.


  • Rezultatas aspektai savo ruožtu parodo, ar bendradarbiavimas buvo sėkmingas ir efektyvus, t.y. ar pavyko pasiekti užsibrėžtus tikslus, ar įvyko situacijos pokytis.


Bendradarbiavimo pl tros sunkumai
Bendradarbiavimo plėtros sunkumai aspektai

  • Hierarchinis vadovavimas ir atsakomybės netolygus pasiskirstymas;

  • Per mažai skatinamas narių bendradarbiavimas;

  • Uždarumą, individualizmą palaikantis veiklos organizavimas;


Bendradarbiavimo pl tros sunkumai1
Bendradarbiavimo plėtros sunkumai aspektai

Atviram dalykiniam bendradarbiavimui nepalanki (nesaugi) psichologinė atmosfera (t.y. organizacijos mikroklimato problemos);

Neįmanoma efektyviai ir atvirai bendradarbiauti, jeigu įsivyrauja konkurencinės nuostatos;

Sunku bendradarbiauti, kai bent dalis narių nepasitiki vieni kitais.




??????????? organizacijai?

  • Aukšta bendradarbiavimo kultūra;

  • Tariamas kolegialumas (bendradarbiavimas iš pareigos, “valdoma demokratija”...);

  • Suskaldytas bendradarbiavimas (izoliuotose grupelėse).


Grup ir komanda
Grupė ir komanda organizacijai?

  • Svarbiausi komandos darbo principai – bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba;

  • Komandos lyderio pozicija mažai tesiskiria nuo kitų komandos narių ir yra artima moderatoriaus arba koordinatoriaus funkcijai.


Sinergija – organizacijai?reiškinys, kai du atskiri veiksniai, veikdami kartu, duoda didesnį poveikį, negu tų abiejų veiksnių, veikiančių atskirai, poveikių suma.



Organizacijos mikroklimatas
Organizacijos mikroklimatas organizacijai?

Organizacijos mikroklimatas – tai narių ar darbuotojų tarpusavio santykių ir darbo organizavimo (vadybos) visuma, pasireiškianti:

Narių savijautoje;

Mąstyme apie organizaciją: jos suvokime, požiūryje, nuostatose;

Veiksmuose (susijusiuoseir nesusijusiuosesu tiesioginėmis funkcijomis, pareigomis).



Atminkite
Atminkite: organizacijai?

Mėgėjai pastatė Nojaus laivą.

Profesionalai pastatė Titaniką.


Ačiū už dėmesį organizacijai?


Naudota literat ra
Naudota literatūra: organizacijai?

1. Miginis N., Ulozas M. Tarpžinybinis bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu jaunimo politikos srityje. SSGG analizė.

http://ijpp.lt/file/TB_ANALIZE.pdf

2. Raišienė A. G. Tarporganizacinė sąveika Lietuvos vietos savivaldos praktikoje: daktaro disertacija. M. Romerio universitetas, 2007.

3. Auškelis R. Besimokančios organizacijos mikroklimatas. Vilnius, 2011.


ad