Li etuvi škojo humanitarinių ir socialinių mokslų diskurso ypatybės dr. Jolanta Šinkūnienė

1. Lietuviškojohumanitarinių ir socialinių mokslų diskurso ypatybės dr. Jolanta Šinkūnienė

2. Podoktorantūros mokslinis projektas Podoktorantūros stažuotė finansuota pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų įgyvendinamą projektą "Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“. Mokslinė vadovė: prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė Stažuotės trukmė: 2012 m. kovas – 2014 m. vasaris Tarpdalykinis:argumentacijos, autoriaus pozicijos raiškos, mokslinio teksto struktūravimo būdai lyginant dvi mokslo sritis (humanitariniaivs socialiniai mokslai) ir keturias disciplinas (kalbotyra vs literatūravssociologija vs ekonomika). Tarpkalbinis: moksliniai straipsniai lietuvių k. vs anglų k.

3. LERAC tekstynas = 612 361 žodis

4. Duomenų bazė “Lituanistika” • sandaros principai užtikrina aukštą pateikiamų publikacijų kokybę; • publikacijų turinys dar kartą vertinamas dviejų ekspertų (nuo 18 iki 35 balų); - darbų vertinimas pagrįstas būtent kokybiniu, t.y. publikacijos turinio, vertinimu: „mokslinio darbo vertinimas pirmiausia yra mokslininkų bendruomenės prerogatyva – mokslinio darbo kokybę įvertinti gali tik kiti tos srities dirbantys mokslininkai, o ne vien formalių reikalavimų paisantys ekspertai“ (Tarptautinė mokslinė duomenų bazė Lituanistika 2007, p. 15).

5. Tyrimo kontekstas “Akademiniai tekstai paprastai yra beveidžiai, nes manoma, kad jų turinys yra pakankamai įtaigus ir autoriaus įsikišimas nereikalingas.”(Biberis & Fineganas, 1988, p. 31) „Nors teigiama, kad mokslinė literatūra – beasmenė, taip toli gražu nėra. Autoriai yra visur, jie tiesiog įsikūniję tekste.” (Latouras, 2002, p. 54) Pasaulyje sparčiai daugėjant mokslinės produkcijos, randasi mokslinio tyrimo kaip prekės, kurią reikia reklamuoti ir parduoti (Breivega et al., 2002, p. 220), įvaizdis. „Net retoriškai nekalčiausios [mokslinio straipsnio] dalys atskleidžia autorių pastangas įtikinti skaitytojus.“ (Hylandas, 2005, p. 190)

6. Spausdink ANGLIŠKAI arba pranyk dilema Lillis ir Curry (2010 p. 137) publikacijų hierarchija: vietiniai, t.y. nacionalinio lygmens ne anglakalbėje erdvėje publikuoti mokslo darbai yra menkiau vertinami ir priešpastatomi vadinamiesiems globaliems mokslo darbams tarptautiniuose leidiniuose anglų kalba.

7. Spausdink ANGLIŠKAI arba pranyk dilema 2005 m buvo išleista daugiau nei milijonas recenzuotų straipsnių anglų kalba ir šis skaičius kiekvienais metais išauga maždaug 4 procentais. (Hylandas 2011) Aukščiausio lygio bendrieji ir specializuotieji žurnalaiatmeta maždaug 85-90% visų jiems pateiktų straipsnių.(https://www.soc.umn.edu/~uggen/PeerReview.pdf) „Kai kurios formuluotės, mano manymu, šiek tiek peržengia ribą ir yra per daug pretenzingos <...>. Galbūt tai ne kalbinė problema, tiesiog tai per daug ispaniška [Latin] šiaurės vakarų europiečiui.“ (Lillis ir Curry 2010, p. 151) „Prastas rašymo būdas neskatina skaitytojo versti kito puslapio. Šis komentaras ne apie autoriaus mokslinės anglų kalbos išmanymą. Tai apie mąstymą.“ (Lillis ir Curry 2010, p. 152)

8. Mokslinio diskurso tyrimų kryptys • tarpkalbiniai tyrimai: anglų & … pvz.,bulgarų(Vassileva, 1997, 2001), danų (Shaw, 2003); ispanų (Cabanes, 2007; Martin-Martin, 2008); italų (Molino, 2010); vokiečių (Kreutz & Harres, 1997), suomių (Luukka & Markkanen, 1997), persų(Abdi 2009, Faghih & Rahimpour, 2009; Zarei & Mansoori, 2011),bulgarų, vokiečių, prancūzų, rusų (Vassileva,1998), švedų (Fredriksson & Swales, 1994), malajų (Ahmad, 1997)etc. • tarpdalykiniai tyrimai pvz., Hylandas (2002, 2005, 2008, inter alia), Bondi (2004), Sanderson (2008) etc.

9. Mokslinio diskurso tyrimų kryptys • ir tarpdalykiniai, ir tarpkalbiniaityrimai • anglų, prancūzų & norvegų / medicina, ekonomika, kalbotyra (KIAPprojekto grupė) • anglų & ispanų/ humanitariniai mokslai ir menai, socialiniai mokslai, fiziniai mokslai, biologijos ir medicinos mokslai (Interlae projekto grupė)

10. Mokslinio diskurso įtakos faktoriai Akademinis tekstas Profesinė įtaka, i.e. disciplininė (mažoji) kultūra Gimtosios kalbos, įtaka, i.e. nacionalinė (didžioji) kultūra

11. Tyrimo klausimai • kiek panašus ir kiek skirtingas humanitarinių ir socialinių mokslų diskursas (konkrečiau – mokslinis straipsnis), kokie jo ypatumai? • kokia įvairovė egzistuoja tiriamų mokslo sričių viduje lyginant atskirų disciplinų (kalbotyros vs literatūros ir ekonomikos vs sociologijos) tekstus? • kokie skirtumai ir panašumai atsiskleidžia lyginant šių mokslo sričių tekstus, parašytus dviem skirtingomis kalbomis ir skirtingų kultūrinių tradicijų kontekste?

12. Metodai ir tyrimo eiga • Kontrastyvinė tekstynais paremta metodika; • “Rankinis” tekstų skaitymas, struktūrinių & metadiskurso elementų identifikavimas; • Lyginamasis patikimumo testas (angl. intra-rater reliability test) • WordSmith Tools (Scott 2008) programa konteksto analizei ir tiksliam skaičiavimui; • Kiekybinė analizė: normalizuotas dažnis 10 000 ž. • Logaritminės tikimybės testas (Rayson 2004): p<0,05, kritinė vertė = 3,84; • Pusiau struktūruoti kokybiniai interviu.

13. Tyrimo dalys Struktūra • MS struktūrinis modelis • Padėkų skiltis • Įvado struktūriniai & retoriniai ypatumai • Metadiskursas • Asmeniniai įvardžiai • Tikslinamieji ž. • Aprėpiamieji ž. • Endoforiniai ž. • Sąšvelniai, evidenciniaiž.

14. Mokslinio straipsnio įvadas CARS retorinė įvado struktūra (Swalesas 2004): 1 ėjimas: tyrimo konteksto pristatymas(tyrimo objekto svarbos pabrėžimas, foninių žinių suteikimas) 2 ėjimas: nišos sukūrimas 3 ėjimas: nišos užpildymas (kalbamo darbo pristatymas)

15. Įvadas: tyrimo objekto svarbos pabrėžimas (1) Minėtas klausimas tampa ypač aktualus populiarėjant PF Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių (Pension Reforms, 2003). Užsienio mokslinėje literatūroje pastaruoju dešimtmečiu aktyviai diskutuojama investicinių fondų veiklos efektyvumo, investicinių portfelių rezultatų įvertinimo, grąžos ir rizikos matavimo rodiklių taikymo klausimais. (Eko LT 5) (2) The role of housing wealth in underpinning household spending and borrowing decisions has been extensively discussed, particularly in the United Kingdom (UK) and the United States (USA). In the UK, housing is a particularly important component of the household’s wealth portfolio. (Eko AN 7)

16. Antras ėjimas: nišos sukūrimas LT dominuoja tyrimų stokos pabrėžimas (3) Tačiau tyrimų, kurie analizuotų tiesioginių užsienio investicijų poveikį produktyvumui Lietuvoje, nėra. (Eko LT 8) (4) This article takes this research a stage further by focusing on transmission mechanisms. (Eko AN 2) AN taip pat populiari niša esamų tyrimų pratęsimas

17. AN mokslinio diskurso įtaigumas (5) The analysis presented here also considers factors associated with being a teacher, but builds on the existing literature in a number of ways.First, ... A second source of value added in this paper is the use of recent cohort data, which have not as yet been used for the research of teachers’ labour supply. (Eko AN 5) (6) Analizuojant magistrų integraciją į darbo rinką, susiduriama su interpretacijos apribojimais, kurie randasi dėl to, kad tyrimo duomenys stokoja palyginimo galimybės. Išsamus 2004 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktas tyrimas <...> magistrantūros studijų absolventus nagrinėja tik epizodiškai. Nėra ir kitose šalyse atliktų panašių tyrimų. (Soc LT 5)

18. Antroji dalis: Metadiskurso elementai (7) Savybė, kuri buvo priskirta prie mažiausiai atspindinčių lietuvių būdą, yra jausmingumas. Kitaip tariant, daugelis respondentų jausmingumą išskyrė kaip savybę <...>. (8) Below, I will show examples of the text patterns discussed above used to organise action research reports, and will discuss the implications of this. (9) This suggestion is, I think, reinforced by the observation that the main verbs in (40)–(43) appear to serve the same function as the parentheticals and <...>. (10) Kyla klausimas, ar šios tendencijos būdingos ir Lietuvos realybei? Koks mūsų visuomenės santykis su senstančiu kūnu? Atsakymo ieškojom žiniasklaidoje. Tikslinamieji žymikliai Endoforiniai žymikliai Sąšvelniai Asmeniniai įvardžiai Aprėpiamieji žymikliai

19. Asmeniniai įvardžiai aš ir mes (f/10 000 ž.) Ekonomika (961) 91,5 Sociologija (851) 94,5 Kalbotyra (555) 50,2 Literatūra (388) 42,6 LT tik 6% asmeninių įvardžių, 94% - vksm fleksija Ekonomika (79) 14,8 Sociologija (159) 26,6 Kalbotyra (74) 15,7 Literatūra (173) 31,3

20. Išvados (1) 1. Nors kalbinių priemonių repertuaras labai panašus, jos gali būti panaudojamos skirtingai tiek disciplininiu, tiek kalbiniu požiūriu. 2. Kai kurie aspektai panašūs tarp disciplinų nepriklausomai nuo kalbos (tam tikri struktūriniai ekonomikos MS elementai, kalbos įmantrumas literatūros MS ir kt.). 3. Egzistuoja tam tikri universalūs vienai kalbai daugiau būdingi retorikos elementai, nepriklausantys nuo disciplinos (asmeninių įvardžių vengimas lietuvių mokslininkų tekstuose ir kt.).

21. Išvados (2) 4. Artimos disciplinos gali naudoti skirtingus įtaigos elementus, plg. ekonomikos ir kalbotyros straipsnius anglų kalba, kuriuose tyrėjai labiau linkę pabrėžti save ir savo indėlį į tyrimą, nei literatūros ar sociologijos straipsniuose. 5. Anglakalbių mokslinis diskursas labiau įvairuoja raiškos būdais ir įtaigos elementais nei lietuviškasis, kuris yra labiau homogeniškas. Plg. “packed houses” ir “intimate gatherings” metaforą (Burgess 2002). 6. Į teksto kūrimo aspektus priklausomai nuo disciplinos ir kalbos turėtų atkreipti dėmesį redaktoriai, vertėjai, studentai ir mokslininkai, rašantys ne gimtąja kalba.

22. Projekto sklaida: publikacijos (1)

23. Projekto sklaida: publikacijos (2) Šinkūnienė, Jolanta. 2014. Lietuviškojo humanitarinių ir socialinių mokslų diskurso ypatybės. Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje: Mokslo straipsnių rinkinys. ISBN 9786094170799, psl. 60-64. Šinkūnienė, Jolanta. 2014. Ką atskleidžia padėkos moksliniame tekste? Bernardinai, 2014.03.03 http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-03-03-jolanta-sinkuniene-ka-atskleidzia-padekos-moksliniame-tekste/114651 Šinkūnienė, Jolanta. 2013. Tarpkalbiniai ir tarpdalykiniai mokslo kalbos tyrimai: medžiagos ir metodų pasirinkimo iššūkiai tyrėjams. Kalbotyra 65: 99–112. Šinkūnienė, Jolanta. 2013. Kokia iš tiesų yra mokslo kalba? Bernardinai, 2013.02.28http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-02-28-kokia-is-tiesu-yra-mokslo-kalba/96376 Šinkūnienė, Jolanta & Daniël Van Olmen. 2012. Modal verbs of necessity in academic English, Dutch and Lithuanian: epistemicity and/or evidentiality. Darbai ir Dienos 58:153–179.

24. Projekto sklaida: pranešimai • Metadiskurso elementai lietuvių ir anglakalbių moksliniuose straipsniuose: gretinamasis tyrimas19-toji tarptautinė mokslinė konferencija Tekstas: Lingvistika ir Poetika 19, Šiauliai, Lietuva, 2013 m. lapkričio 22 d. • When Cultures Collide: personal pronouns in academic writing across Europe and Asia Bendraautorė: Pilar Mur Dueñas (Saragosos universitetas)EATAW 2013 tarptautinė konferencija, Budapeštas, Vengrija, 2013 m. birželio 26-29 • Parallel corpus – a tool for diagnosing multifunctionality across languages: ACTUALLY, NATURALLY and IN FACT vs. their correspondences in Lithuanian Bendraautorės: Aurelija Usonienė, Audronė Šolienė (Vilniaus universitetas)ICAME 34 tarptautinė konferencija English corpus linguistics on the move: Applications and implications, Santiago de Compostela, Ispanija, 2013 m. gegužės 22-26 • Certainty markers in Lithuanian and English research articles in the humanities and social sciences.11-oji tarptautinė ESSE konferencija, Bogazici universitetas, Istanbulas, Turkija, 2012 m. rugsėjo 04-08 • Modal verbs of necessity in academic Lithuanian, English and Dutch: Epistemicity and/or evidentiality? 11-oji tarptautinė ESSE konferencija, Bogazici universitetas, Istanbulas, Turkija, 2012 m. rugsėjo 04-08Bendraautorius: Dr. Daniël Van Olmen (Antverpo universitetas, North-West universitetas) • Modal verbs of necessity across languages and disciplines.SLE 45-oji kasmetinė tarptautinė konferencija, Stokholmo universitetas, Stokholmas, Švedija, 2012 m. rugpjūčio 29–rugsėjo 01Bendraautorius: Dr. Daniël Van Olmen (Antverpo universitetas, North-West universitetas)

25. jolanta2palmeris@gmail.comwww.jolantasinkuniene.wordpress.comjolanta2palmeris@gmail.comwww.jolantasinkuniene.wordpress.com