1 / 46

Į rankis

Į rankis. Mums protas atrodo tarsi saugykla, kurią reikia pripildyti, bet iš tiesų tai – įrankis, kuriuo reikia naudotis. J.W.Gardner, Self-Renewal,1963. Kairioji / dešinioji smegenų pusė. Muzika ir ritmas Spalva Bendras vaizdas Kūrybiškumas Formos ir šablonai Erdvės pojūtis

frisco
Download Presentation

Į rankis

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Įrankis Mums protas atrodo tarsi saugykla, kurią reikia pripildyti, bet iš tiesų tai – įrankis, kuriuo reikia naudotis. J.W.Gardner, Self-Renewal,1963

  2. Kairioji / dešinioji smegenų pusė • Muzika ir ritmas • Spalva • Bendras vaizdas • Kūrybiškumas • Formos ir šablonai • Erdvės pojūtis • Vaizduotė ir regimasis vaizdas • Svajonės • Kalba • Matematikos formulės • Smulkmenos • Logika • Analizė • Muzikos natos • Skaičiai • Seka

  3. Ugdymo turinys (Curriculum)(UNESCO,2004): • mokinio jau turima patirtis, • mokymo programos, • mokymo(si) metodai bei kontekstas, • vertinimo būdai ir rezultatai, • mokymo(si)priemonės

  4. Ugdymo turinio proceso tikslas – pritaikyti ugdymo turinį taip, kadkiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.

  5. Pridėtinės vertės kūrimas mokymosi kelyje: komunikavimas ir požiūris Mokyklų reformos programa reikalauja iš naujo pažvelgti į bendravimą su mokytojais, mokiniais ir mokytojų rėmimą (nauji santykiai) Senoji komunikacija Naujoji komunikacija • Leidžianti aktyviau dalyvauti • Paremta poreikiais (pagalba ir parama mokytojui) • Į mokytoją nukreipta informacija • Prieinama, galima lengvai pasinaudoti • Mokytojas laikomas išmanančiu profesionalu vykdančiu • Pasidalinimas įžvalga/gerąja patirtimi • nukreipta informacija • (vadovavimas) “popieriuje” • Per daug nurodinėjanti • Ilgai nusitęsusi • Nekreipiamas dėmesys į mokytojo poreikius Individualizuoto mokymosi sėkmė priklausys nuo mūsų sugebėjimo įtraukti ir įkvėpti visus dirbančius mokykloje

  6. Vizija – pridėtinės vertės kūrimas mokymosi kelyje Turėdamas problemų sulaukiu pagalbos, todėl galiu skirti visą dėmesį mokymuisi Žinau savo mokymosi tikslus ir kontroliuoju savo mokymąsi Žinau ką reiškia geras mokymasis ir galiu pats sau padėti mokantis Moku dirbti su kitais ir iš jų mokytis, tame tarpe ir iš mokytojų Mano tėvai dalyvauja mokyklos veikloje, todėl jaučiuosi, kad čia mano vieta ? Man patinka naudotis IKTir žinau kaip jos gali padėti mokantis Žinau, kaip esu vertinamas ir ką daryti, kad pagerinčiau darbą Visa tai …. taikytina nepriklausomai nuo mano aplinkos, gebėjimų ar starto pradžios

  7. Individualizuotas mokymasis - tai… … toks švietimo organizavimas, kad kiekvienas mokinys siektų ir pasiektų kuo aukštesnius standartus. Tai ir mokyklinės patirties individualizavimas, kad mokiniai skirtų dėmesį mokymuisi ir dalyvautų bendruomenės veikloje

  8. Individualizuoto mokymosi ašis – lygiateisiškumo siekimas ir meistriškumas

  9. Individualizuotas mokymasis skatina lygiateisiškumą ir meistriškumą Lygiateisiškumas Meistriškumas • Mažinti pasiekimų skirtumą • Atsižvelgti į įvairių mokinių grupių poreikius • Remti mokinius iš žemesnių socialinių ekonominių grupių • Kiekvienam vaikui teikiama paramą, kad pasiektų minimalius žinių standartus • Kiekvienas vaikas realizuoja savo siekius • Kiekvienas vaikas maksimaliai progresuoja • Mokymo būdai atsižvelgia į “įvairius protinius sugebėjimus” Individualus mokymasis “Lygiateisiškumo ir meistriškumo apjungimas”

  10. Penkios individualizuoto mokymosi sudėtinės dalys Mokymosi vertinimas Vidinis branduolys Veiksmingas mokymas ir mokymasis Programos turtinimas ir pasirinkimų galimybė Mokyklinės patirties individualizavimas Mokyklos darbo organizavimas individualizuotam mokymuisi Popamokinė sritis “Reikia apjungti tėvus ir mokinius į partnerystę su profesionaliais mokytojais bei pagalbiniu personalu, kad galėtume teikti individualizuotas paslaugas– suteikti individualaus pasirinkimo galimybę mokykloje ir tarp mokyklų,” David Miliband, 2004

  11. Individualizuotas mokymasis tai: • Individualių mokymosi tikslų nustatymas bei reguliarus pažangos tikrinimas. • Vertinimas mokymuisi. • Konstruktyvus grįžtamasis ryšys ir mokymas kaip pagerinti savo rezultatus. • Mokinių įtraukimas į kritišką savęs vertinimą. • Mokymosi ir mokymo standartų kėlimas. • Individualių poreikių ir mėgstamų mokymosi stilių nustatymas. • Dėmesys mokymuisi siekiant, kad jis atitiktų mokinio gabumus ir domėjimosi sritis. • Gebėjimas reaguoti į skirtingus mokymosi būdus, kuriuos taikydamas mokinys pasiekia geriausių rezultatų. • Švietimo organizavimas, užtikrinant, kad kiekvienas mokinys pasiektų aukščiausius įmanomus standartus.

  12. Mokymosi būdai/stiliai • Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą : • Regimasis: • Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės • Girdimasis/kalbėjimo: • Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė muzika • Kinestetinis: • Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,žaidimai, praktinė veikla • Visų būdų taikymas reikš diferenciaciją

  13. Mokymosi veikla 1. Regimoji: • Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti • Tvarkingi, susisteminti užrašai • Pastebi smulkmenas • Pateikia informaciją regimąja forma, atsimena naudodamas paveikslėlius ar brėžinius, klausydamas braižo ar piešia • Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti • Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

  14. Mokymosi veikla 2. Girdimoji: • Niūniuoja ir dainuoja • Mėgsta diskusijas • Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina lūpas • Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti • Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta • Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių žmonių

  15. Mokymosi veikla 3. Kinestetinė: • Atsimena, ką veikė ar patyrė • Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius • Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali sėdėti vietoje • Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą, ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio variklį • Beldžia pieštuką arba koją • Netvarkingas

  16. Mokymo ir mokymosi stilių suderinamumo problema

  17. Ugdymo tikslų sąveika su mokytojo ir ugdytinio veikla

  18. Mokymo stiliai

  19. ,,Puodelis ir ąsotėlis” Mokytojas kalba - mokiniai klauso mokytojas mokinys Mokytojo filosofija: privalau mokiniams suteikti reikalingas žinias.

  20. mokytojas mokinys mokinys ,,Molis ir žiedėjas” Mokiniai dirba, kas nurodyta – mokytojas stebi ir konsultuoja Mokytojo filosofija: privalau suformuoti mokinių mokymosi įgūdžius.

  21. mokytojas mokinys ,,Augalas ir sodininkas“ Mokiniai pasirenka veiklą - mokytojas pataria, konsultuoja Mokytojo filosofija: privalau leisti mokiniams savarankiškai vystytis, todėl stebiu, kaip jiems sekasi, ir patariu.

  22. mokytojas mokinys ,,Keliautojas ir kelrodis“ Mokytojas nukreipia, vadovauja – mokiniai tyrinėja, diferencijuotai dirba Mokytojo filosofija: mokinio atsakomybė, mokau mokinį reflektuoti savo veiklos rezultatus.

  23. ??? ? Mokytojas Mokytojas Mokinys Mokytojas Mokytojas mokinys Mokinys Mokinys Moki-nys

  24. Mokymosi stiliai

  25. Linkę dirbti grupėse Linkę dirbti vieni Aktyvūs Reflektyviai stebintys Priima ir supranta informaciją aktyviai veikdami Priima ir supranta informaciją tyliai apmąstydami

  26. Patinka naujovės, priima iššūkius, išradingi, trūksta atidumo Vadovaujasiintuicija Siekia suprasti ryšius ir galimybes, nepastebi detalių, geriau susivokia neapibrėžtoje situacijoje Nepatinka netikėtumai, komplikacijos, yra gana atsargūs, linkę pasitikrinti Linkę mokytis faktus, atidūs detalėms, sekasi suvokti abstakčius dalykus Vadovaujasi logika

  27. Konkretus patyrimas • . Intuicija + Veikla • 4. Intuicija + Stebėjimas Aktyvus eksperimentavimas Refleksyvusstebėjimas • 3.Logika + Veikla 2.Logika + Stebėjimas Abstraktus suvokimas

  28. Aktyvistas • prisitaiko, žarsto idėjas. • ,,Kas būtų, jeigu ...? • 4. Mąstytojas • generuoja idėjas. • ,,Kodėl..?“ 3. Pragmatikas taiko teorijas. ,,Kaip...?“ 2. Teoretikas kuria teorijas. „Ką reikia žinoti..?“

  29. Ar deriname mokytojo mokymo ir moksleivio mokymosi stilius ugdymo procese? O koks klausimas Jums šiuo metu yra svarbiausias? ,,Kokiam stiliui aš teikiu pirmenybę mokydamas ir kiek tai atitinka besimokančiųjų stilius?” ,,Ar pakankamai aktyviname besimokančiuosius , ar skatiname įvaldyti mokymosi stilių įvairovę?” ,,Kaip skatinti moksleivius įvaldyti įvairias mokymosi strategijas?” Kaip stiprinti mokymosi motyvaciją? ???

  30. UGDYMO TURINIO KONKRETINIMAS

  31. KOKS MOKYMASIS YRA GERAS ? • Mokymasis yra aktyvus konstravimo procesas. • Mokymasis yra sukauptų žinių susiejimas. • Mokymasis yra bendradarbiavimas. • Mokymasis yra savitvarka. • Mokymasis turi tikslą. • Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis. Kaip suprantamas mokymasis. Dr.Pasi Sahlberg,Helsinkio universitetas

  32. MOKYMASIS MAŽOSE GRUPĖSE

  33. Mokytojo kuriamas ugdymo turinys • Ilgalaikiai, teminiai planai. • Situacijos įvertinimas ir pažangos įvertinimas. • Papildomos mokymo priemonės.

  34. KAIP PLANUOJAME?

  35. Turėtume atidžiai peržiūrėti ilgalaikius, teminius planus, kad įsitikintume, • ar pakankamai dėmesio skiriama visoms veiklos rūšims, individualizavimui, diferencijavimui; • ar pakankamai dėmesio skiriama mokymosi procesui ir strategijoms; • ar vertinimas apgalvotai suplanuota proceso dalis; • ar metodai skatina aktyvų moksleivių mokymąsi bei bendradarbiavimą; • ar ugdomi bendrosiose programose aprašyti gebėjimai.

  36. Planuojant pamoką, svarbu numatyti • Ką mokiniai privalo žinoti? • Ką mokiniai privalo suprasti? • Ko mokiniai privalo išmokti? • Kokie gebėjimai privalo būti lavinami?

  37. Skirtingi metodai, skirtingi įgūdžiai • Testais laviname skaitymą ir nepraleisti smulkmenų; • Projektai lavina kūrybiškumą; • Dėstymu–atidaus klausymo įgūdį • Grupiniu darbu–diskusijas, įtikinėjimo ir darbo su kitais įgūdžius • Klausimų metodas skatina smalsumą, parodo dalyko logiką, leidžia žinias perkelti į kitą situaciją; • Aktyvaus mokymo metodai–akiniai, ledlaužiai, lobio ieškojimas, pasakojimai grandine, kortelių istorijos... • Mokytojui reikia metodus išbandyti tris kartus: • Mokantis; • Pritaikant; • Pagerinant.

  38. MOKYMOSI UŽDAVINIAI • Mokymosi uždavinių komponentai: • atlikimas(ką mokiniai gebės padaryti, - svarbiausias ketinimas); • kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas); • kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant ( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

  39. MOKYMOSI UŽDAVINIŲ BRUOŽAI Turi būti nustatyti konkretūs laukiami rezultatai; Konkretumas; Aiškumas ir glaustumas; Jie turi būti išmatuojami; Jie turi būti konstatuojami kaip rezultatas (vartokite žodžius, reiškiančius veiksmus).

  40. Mokymosi uždavinysPagal R.Magerį Mokinys, naudodamas pieštuką ir skriestuvą, sąsiuvinio lape nubraižys 5 laipsnių kampą ir padalins jį per pusę vieno laipsnio tikslumu Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą, sąsiuvinio lape Atlikimas- nubraižys 5 laipsnių kampą ir padalins jį pusiau Kriterijus - vieno laipsnio tikslumu

  41. UŽDAVINIŲ PAVYZDŽIAI Rengdamiesi grupės pristatymui, moksleiviai pasidalins vaidmenimis atsižvelgdami į kiekvieno grupės nario sugebėjimus. Naudodami diagnostinį vertinimą mokiniai įsivertins pakartotas rašybos žinias, atlikę J. Sirtautienės Lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinio I d. 19,20,25,33,35,32 pratimus. Naudodami plakatų medžiagą mokiniai rišliai papasakos apie mitologinius veikėjus sakmėse, atskleisdami būdingiausius 5 bruožus. Naudodamiesi periodine elementų lentele teisingai nustatys 5 elementų atomų sandarą. Aptars darbo sėkmę.

  42. Kriterijai

  43. Kriterijai

  44. Kriterijai ir rodikliai Svarbu: • Vienodai suprantamos sąvokos • Aišku • Labai tikslu ir konkretu • Kriterijus – pagal ką vertiname • Rodiklis – kas rodo, kad atitinka kriterijus • Vertinimo būdas – kaip sužinosime ar atitinka kriterijus

  45. Mokymosi uždavinysKūno kultūra • Turėdami standartinę šuoliaduobę, atsispyrimo lentelę, įsibėgėjimo takelį, mokiniai turėtų išmokti pasirinkti atstumą ir greitį iki atsispyrimo lentelės ir taisyklingaiatsispirti. Rodikliai: • Tikslus įsibėgėjimo atstumas • Tinkamas įsibėgėjimo greitis • Atsispiriamosios kojos tikslus pastatymas ant lentelės • Galingas ir staigus atsispyrimas

  46. Rask laiko • Rask laiko mąstymui - tai jėgos šaltinis, • Rask laiko žaidimui - tai jaunystės paslaptis, • Rask laiko mokslui - tai išminties pagrindas, • Rask laiko artimui - tai laimės garantas, • Rask laiko meilei - tai sielos žiedas, • Rask laiko svajonėms - tai dausų sparnai, • Rask laiko juokui - tai gyvenimą lengvinanti daina, • Rask laiko planavimui - tai užtikrins sėkmę pirmiems septyniems dalykams rasti.

More Related