1 / 26

ECTS dalykinių darbo grupių vadovų susitikimas Socialinio darbo studijų programos Romas Lazutka

ECTS dalykinių darbo grupių vadovų susitikimas Socialinio darbo studijų programos Romas Lazutka. 2010-02-12 10 val. Dailės akademij a Maironio g. 3 ("Titanik o “ posėdžių salė (iš foje į dešinę). Pranešimo turinys. SD programos ir jų reguliavimas SD studijos kolegijose

dora-craig
Download Presentation

ECTS dalykinių darbo grupių vadovų susitikimas Socialinio darbo studijų programos Romas Lazutka

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. ECTS dalykinių darbo grupių vadovų susitikimasSocialinio darbo studijų programosRomas Lazutka 2010-02-12 10 val. Dailės akademija Maironio g. 3 ("Titaniko“posėdžių salė(iš foje į dešinę)

  2. Pranešimo turinys • SD programos ir jų reguliavimas • SD studijos kolegijose • SD pirmos pakopos studijos universitetuose • SD antros pakopos studijos universitetuose • Išvados

  3. Socialinis darbas studijų krypčių klasifikacijoje Socialinis darbas (SD) 1 iš 32 socialinių mokslų srities studijų krypčių, kurios suskirstytos į 5 studijų krypčių grupes (Socialinės studijos, Teisė, Verslas ir vadyba, Komunikacija, Švietimas ir ugdymas) SD priskirtas Socialinių studijų krypčių grupei kartu su:

  4. 21 socialinio darbo krypties studijų programa Šaltinis: http://www.skvc.lt/content.asp?id=146

  5. SD studijų reguliavimas • SD yra reglamentuojamų profesijų sąraše • Socialinio darbuotojo rengimo standartas (PATVIRTINTAS ŠMM ir SADM ministrų 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209) • Socialinio darbo krypties studijų reglamentas (patvirtintas ŠMM 2008 m. balandžio 9 d.) • SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO IR SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIŲJŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2006 m. sausio 4 d. Nr. A1-2 Vilnius • Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašas. Patvirtintas LR Švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr.ISAK-1026

  6. Socialinio darbuotojo rengimo standartas Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti (kolegijoms). 5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą socialinio darbuotojo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: socialinės paramos poreikio nustatymas; socialinės paramos planavimas; socialinių paslaugų organizavimas ir teikimas; socialinio darbo veiksmingumo vertinimas; socialinio darbuotojo profesinės veiklos tobulinimas ir plėtotė. 5.5. Sėkmingą socialinio darbuotojo darbą lemia šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, ryžtas, drąsa, empatija. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 7. Socialinio darbuotojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede. 8. Socialinio darbuotojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede. 9. Sėkmingam socialinio darbuotojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.1. atsakingumas; 9.2. organizuotumas; 9.3. kūrybiškumas....

  7. Kompetencijų pvz. Standarte • Veiklos sritys • Socialinės paramos poreikio nustatymas • Kompetencijos • 1.1. Rinkti informaciją apie socialinės paramos • poreikį • 1.2. Analizuoti informaciją apie socialinės paramos • poreikį • 1.3. Vertinti socialinės paramos poreikio analizės • rezultatus ir apibrėžti socialinę problemą(as) • Veiklos sritys • 2. Socialinės paramos planavimas • Kompetencijos • 2.1. Projektuoti socialinės paramos modelį parenkant • tinkamus metodus • 2.2. Sudaryti socialinio darbo veiksmų planą • 2.3. Taikyti socialinio darbo metodus

  8. Socialinio darbo krypties studijų reglamentas apibrėžia šios studijų programos tikslus, žinias ir gebėjimus, kuriuos turėtų įgyti šią programą baigusieji. Taigi, programos turi būti vykdomos atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas, taigi turi būti pakoreguotos, kaip ir tapti vienodesnės. Reglamente nėra vartojamas kompetencijų terminas, o kalbama tik apie reikalingas žinias, praktinius ir perkeliamuosius gebėjimus. Studijų objektas – socialinio darbuotojo profesinė veikla, siekianti socialinio teisingumo ir teigiamų pokyčių visuomenėje, socialinės gerovės didinimo, valdžios ir piliečių didesnės atsakomybės, asmens, šeimos ir bendruomenės palaikymo sprendžiant socialines problemas ir vykdant jų prevenciją. Aukštosios mokyklos savo vykdomas socialinio darbo krypties studijų programas turi suderinti su Reglamentu (akredituotos be sąlygų – iki 2009 m. birželio 1 d., kitos – iki 2010 m. vasario 1 d.) Reglamentas numato, kad šių universitetinių studijų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 140 kreditų.

  9. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO IR SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIŲJŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO • Socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų aprašas nustato socialinių darbuotojų vertybines nuostatas, apibrėžia jų profesinę veiklą, žinias, įgūdžius bei asmenines savybes, reikalingas profesinėms užduotims vykdyti 2. Socialinį darbą dirbančiųjų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas nustato socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų ir socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų darbuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tikslus ir uždavinius, profesinės kvalifikacijos tobulinimo organizavimą ir finansavimą bei kvalifikacijos tobulinimo programų atranką.

  10. Studijos kolegijose • Socialinio darbo studijų programų specializacijos: • Socialinis darbas švietimo srityje; • Socialinis darbas bendruomenėje; • Socialinis darbas su šeima; • Socialinių paslaugų organizavimas; • Socialinių programų koordinavimas; • Socialinis darbas su senais ir pagyvenusiais; • Socialinis darbas su rizikos grupių vaikais ir jų šeimomis; • Socialinis darbas su rizikos grupėmis; • Socialinį darbą su neįgaliais žmonėmis; • Socialinį darbą su priklausomais asmenimis. • 8 kolegijos, • 3 studijų programos yra 120 kreditų • (NL-3 metai, I-4 m.), • 5 studijų programos yra 140 kreditų • (NL-3.5 m., I- 4-4.5 m.) apimties : • Šiaulių kolegija-140 kreditų • Panevėžio kolegija-120 kreditų • VšĮ Kolpingo kolegija-140 kreditų • Utenos kolegija-120 kreditų • Klaipėdos kolegija-140 kreditų • Žemaitijos kolegija-120 kreditų • Marijampolės kolegija-140 kreditų • Kauno kolegija-140 kreditų

  11. Ką reiškia kreditas?

  12. Paini terminologijaProgramų tikslai ir uždaviniaiLaukiami rezultatai, kompetencijos (studijų siekiniai)Gebėjimai Programų tikslai Mokyti planuoti ir telkti galimus išteklius, konkrečią socialinę paramą ir paslaugas, parenkant tinkamus pagalbos bei prevencinės veiklos modelius, integruojant inovatyvius socialinio darbo metodus, teorines žinias bei asmeninį patyrimą. Laukiami rezultatai, kompetencijos (studijų siekiniai) Gebėti užmegzti ryšį su žmogumi, turinčiu problemų, kurių jis pats išspręsti negali. Turi mokėti išklausyti žmogų, padėti jam suprasti kokia yra jo problema, dėl kokių priežasčių jos nepavyko išspręsti ir padėti atrasti realiai įvykdoma sprendimo būdą, Gebėjimai Gebėti rinkti informaciją apie socialinės paramos poreikį, analizuoti informaciją apie socialinės paramos poreikį, vertinti socialinės paramos poreikio analizės rezultatus ir apibrėžti socialinę problemą(as), projektuoti socialinės paramos modelį parenkant tinkamus metodus

  13. I-oji universitetinių studijų pakopa

  14. Žinios, gebėjimai, kompetencijos, kvalifikacijos (1) • Kompetencijų ir gebėjimų terminus kaip atskirai išskirtus ir aprašytus radome tik VDU programos aprašyme. VDU išskiria atskirai kompetencijų grupes ir kompetencijas ir atskirai gebėjimus. • VU nenaudojamas terminas kompetencijos, o kalbama apie žinias ir gebėjimus. VU studijų uždaviniai labiau panašūs į studijų siekinius, kompetencijas. O gebėjimai formuluojami bendrai tekste, nedarant atskiro gebėjimų sąrašo. • Apie kitų universitetų programas šios informacijos neradome. •  Reglamente kompetencijų terminas, kaip jau buvo minėta, nėra vartojamas

  15. Žinios, gebėjimai, kompetencijos, kvalifikacijos (2) • Studijų reglamente kalbama, kad Studijų objektas – socialinio darbuotojo profesinė veikla, siekianti socialinio teisingumo ir teigiamų pokyčių visuomenėje, socialinės gerovės didinimo, valdžios ir piliečių didesnės atsakomybės, asmens, šeimos ir bendruomenės palaikymo sprendžiant socialines problemas ir vykdant jų prevenciją. Tada išskiriamos žinios, praktiniai ir perkeliamieji gebėjimai, kuriuos turi įgyti baigęs programą. • ŠMM AIKOS sistemoje aprašyta, kokias kvalifikacijas turi turėti baigęs socialinio darbo studijų programą. • Atrodo, kad yra nesusikalbėjimas naudojant terminus studijų siekiniai, kompetencijos, gebėjimai, kvalifikacijos (jie skirtingai suprantami ir vartojami, tikra mišrainė). •  Ko gero reikėtų siūlyti koreguoti Reglamentą, nes jis gali būti kaip klaidinantis arba komplikuojantis programų aprašus, kaip tuos aprašus dėlioti, kaip žinias ir gebėjimus jungti į (sieti su) kompetencijas…

  16. Informacija apie socialinio darbo bakalauro programas

  17. Programų sandara

  18. II-oji universitetinių studijų pakopa

  19. Socialinio darbo magistrantūros studijų tikslai • Universitetai bando padaryti ‚špagatą‘ tarp socialinio darbuotojo kaip specialisto ir jo, kaip analitiko, tyrėjo, politikos formuotojo, vadovo etc. rengimo. • Iš formuluojamų tikslų ir uždavinių yra aišku, kad socialinio darbo magistrantūra bet kuriuo atveju rengia socialinio darbo profesionalą (turbūt socialinio darbo studijos (nesvarbu kokios pakopos) yra profesijos studijos), tačiau tuomet reikia pagrįsti, kuo šis profesionalas bus kitoks nei profesionalas-bakalauras. • formuluojama įvairiai: bandoma sakyti, kad Ma bus ‚geresnis‘, ‚aukštesnio lygio‘ (kyla klausimas, ką tai konkrečiai reiškia?), kad gebės plačiau matyti, vertinti, suprasti (ar to neturi daryti ir bakalauras?). • Kita vertus – ir šioje vietoje takoskyra nuo bakalauro yra aiškesnė – studentas bus formuojamas ne tik kaip profesionalas, bet ir kaip būsimas tyrėjas, mokslininkas (tačiau šioje vietoje vėl kyla klausimas, ar mokslininkui reikia mokėti dirbti socialinį darbą?).

  20. Universitetams veikiausiai dar sunku atsakyti, kokia yra tikrojo socialinio darbo magistrantūros paskirtis • Kaip du kraštutinumai galėtų būti VU socialinės politikos programa ir MRU visos trys programos (Socialinis darbas, Vaiko teisių apsauga, Socialinė gerontologija): Iš MRU studijų aprašų susidaro įspūdis, kad yra rengiami tiesiog socialiniai darbuotojai sritims, kur yra poreikis (socialinio darbo programos aprašas pateiktas taip, tarsi tai būtų bakalauro programa, o ne magistrantūra - tiesiog parengti socialinį darbuotoją). Tuo tarpu VU socialinės politikos programa neturi ‚pretenzijos‘ rengti socialinio darbo profesionalą, tik socialinės politikos žinovą, formuotoją, analizuotoją, etc. • (! Galvojant apie ECTS projektą: jei neaiški socialinio darbo magistrantūros paskirtis (profesijos gilinimas, ar atskirų temų studijos (kaip socialinė politika), o gal tiesiog – socialinio darbo mokslininkas?), kaip nustatyti bendrus siekinius, o iš jų išvesti bendras ir palyginamas kompetencijas?)

  21. Neapsisprendimas, kokia gi iš tiesų yra socialinio darbo magistrantūrų paskirtis atsispindi ir priėmimo reikalavimuose: • visi universitetai yra atviri visų sričių bakalaurams (išskyrus VDU – jis apriboja: socialinių arba humanitarinių mokslų bakalaurai), bet visi siūlo išlyginamuosius dalykus, nestudijavusiems socialinio darbo. • Beje, išlyginamiesiems dalykams universitetai skiria labai nevienodai dėmesio: VDU – 8 kreditus, o VU iki 20 kreditų. • didelis dėmesys studentų praktikoms (turi visi universitetai ir skiria tam nuo 5 iki 10 kreditų). Net ne visur praktikos yra vadinamos ‚mokslinėmis tiriamosiomis‘, o jei ir vadinamos, reikėtų atskirai žiūrėti, ką tai iš tiesų reiškia (ar tai nebus tiesiog įprasta soc.darbo praktika, kurią visi universitetai turi gana gerame lygyje bakalauro pakopoje?).

  22. Pasiskirstymas tarp auditorinių valandų ir savarankiško darbo • nuolatinėse studijose visuose universitetuose panašus (žr. lentelę). • dėl ištęstinių kyla klausimas, vėlgi susijęs su esmine soc. darbo magistrantūros paskirtimi. Jei magistras yra ‚geresnio profesionalo‘ rengimas, tuomet ar galima jį parengti tik per 10-12 proc. kontaktinių valandų? (greičiausiai tai įmanoma tik tuo atveju, jei magistrantūros studentai jau dirba socialinį darbą, tačiau neįmanoma, jei jie ne tik šio darbo nedirba, bet ir nėra baigę socialinio darbo bakalauro?). Jei magistras yra ‚tyrėjas, analitikas‘ – tuomet greičiausiai normalu, kad beveik 90 proc. jo studijų sudaro savarankiškas darbas.

  23. Su laukiamais rezultatais ar kompetencijomis, gebėjimais – sumaištis • Kai kurie universitetai jų neįvardija, kiti parašę prie uždavinių, kiti aprašuose, bet nevadindami kompetencijomis • (galvojant apie ECTS, tai ten studentų kompetencijos, kiek iki šiol supratom, yra esminė ašis? Tad jas reikės formuluoti. Tik tuomet pirmiausia reiks suformuluoti siekinius, o jie turbūt neatsiejami nuo to, tai kokia gi soc.darbo magistrantūros paskirtis apskritai?)

  24. Ką reiškia kreditas?

  25. Baigta

More Related