1 / 44

Arterin ės hipertenzijos etiologija ir patogenezė

Arterin ės hipertenzijos etiologija ir patogenezė. KMU kardiologijos klinikos docentė Regina Jonkaitienė Kaunas 2009 02-04. AH etiologija. AH heterogeninė liga. AH etiologija. Pirminė AH 90 proc. Rizikos veiksniai :

cwen
Download Presentation

Arterin ės hipertenzijos etiologija ir patogenezė

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Arterinės hipertenzijos etiologija ir patogenezė KMU kardiologijos klinikos docentė Regina Jonkaitienė Kaunas 2009 02-04

  2. AH etiologija AH heterogeninė liga

  3. AH etiologija • Pirminė AH 90 proc. • Rizikos veiksniai : 1. nekeičiami – 30 -60 proc. genetiniai, poligeninė liga: 10 geno mutacija, AKF, AT receptorių genotipai, defektyvi natriurezė (Lidlio sindromas) amžius, rasė, lytis ( estrogenai) 2. keičiami – rūkymas, svorio >, alkoholio vartojimas, hipodinamija, nervinė įtampa • Antrinė AH 10 proc.

  4. AH etiologija • Rizikos veiksniai: *vidiniai- humoraliniai – vyrauja SNS, RAAS aktivacija, rezistencija insulinui, MS-40% Endotelio disfunkcija, kraujagyslių remodeliavimas, standumo padidėjimas, dažniau yra AH priežastis, o ne pasėkmė*išoriniai – aplinkos įtaka (stresas, rūkymas, svorio>, hipodinamija,gausus druskos, alkoholio, mažas kalio ir kalcio vartojimas)

  5. 2 AH patogenezės hipotezėspagal pirminį atsiradimo mechanizmą • Minutinio širdies tūrio padidėjimas • Vazokonstrikcija 3. Inkstų mikrocirkuliacijos sutrikimas gal būt yra pirminis AH patogenezėje ( genetinė inkstų disfunkcija, druskos ir vandens retencija*) • Guyton AC Science 1991;252:1813-6, • Oparil S et al Ann Intern Med.2003;139:761-776

  6. Minutinio širdies tūrio padidėjimas • Genetinės priežastys – Na išsiskyrimo pro inkstus silpnėjimas, hipervolemija, antrinė, apsauginė vazokonstrikcija, AH paskatinanti Na išsiskyrimą • Įgytos ( antrinė AH)– tirotoksikozė, AVN, MVN

  7. Nefrono schema

  8. Plaučių venų spaudimas Įtekėjimas Prisipildymas Išstūmimas GD tūris X Išstumimo frakcija=Sistolimis tūris KS elastingumas Kontraktiliškumas X Atsipalaidavimas Pokrūvis Širdies s. Kairys prieširdis Prieškrūvis dažnis Mitralinis vožtuvas Miokardo struktūra = PerikardasŠirdies minutinis tūris Diastolinė funkcijaSistolinė funkcija Ištekėjimas

  9. Vazokonstrikcijos priežastys • Neurogeninės – elgsena • Vazokonstrikcinių medžiagų padaugėjimas (renino, katecholaminų, endotelino) • Lygiųjų raumenų kontrakcijos> - dėl Ca > ląstelėje • SNS aktyvacijos >, periferinio arterijų pasipriešinimo >, • RAA sistemos aktyvacija • Stambiųjų kraujagyslių sustandėjimas – sistolinė AH

  10. Endotelio priešai • Cheminis (laisvieji radikalai, lipidai) • Mechaninis (kraujo srovė) • Biologiškai aktyvios medžiagos (Ag II ir kt.) Ag II agresyviausias priešas Aterosklerozė Hipertenzija IŠL CD Vazokonstrikcija Hipertrofija Fibrozė Apoptozė

  11. ARB

  12. ENDOTELIO LĄSTELĖ UŽDEGIMO LĄSTELĖ LYGIŲJŲ RAUMENŲ LĄSTELĖ Makrofagas AKF AKF AKF Putlioji ląstelė (chimazė) KRAUJAGYSLĖS REMODELIAVIMAS AUDINIŲ AgII Neutrofilas (katepsinas ) Proliferacija; Migracija; Ekstraląstelinio matrikso moduliavimas;Nuo trombocitų priklausomas augimo faktorius; Transformuojantis augimo faktorius VAZOKONSTRIKCIJA Ag II Endotelinas UŽDEGIMAS Citokinai (interleukinas II) TROMBOZĖ PLOKŠTELĖS NESTABILUMAS PAI-1; Trombocitų agregacija Metaloproteinazė

  13. Bradikinino ir Ang II balanso reikšmė Balansas RAAS AKS padidėjimas AKS sumažėjimas Ang II Bradikininas • vazokonstrikcija • simpatinis aktyvumas • aldosterono sekrecija Proliferacijos slopinimas • KSH sumažėjimas • krg. antiremodeliacija Proliferacijos stimulavimas • krg. remodeliacija • KSH Antitrombinis poveikis Organų taikinių perfuzijos pagerėjimas

  14. Bradikinino ir Ang II balansas, jo korekcija Balansas RAAS RAAS stimuliacija Koreguota RAAS su AKFI Ang II Bradikininas Ang II Bradikininas Bradikininas Ang II Normalus krg. tonusas Vazokonstrikcija Vazodilatacija Ag II Bradikininas/NO

  15. Širdyje - 20 % Inkstuose - 60 % Širdyje - 80 % Inkstuose - 40 % Ag II susidarymas AKF kelias Ne AKF kelias

  16. AKFi veikimo pasekmė -nevisiška RAAS blokada • Ag II mažėja, renino didėja • Stimuliuojami kiti AgII susidarymo keliai – (katepsinai, chimazės) AgII “pabėgimo” fenomenas • Kitų receptorių : Ag 1-8 stimulavimas – protrombozinis, vasokonstrikcinis veikimas • AT2 stimulavimas naudingas ar žalingas ?

  17. An II Ag II Ag II Ag II Ag II Ag II Ag II Ag II Ag II ARB AT 2 AT1 Angiotenzino II receptorių blokada

  18. Arterinės hipertenzijos patogenezė: ↑Na reabsorbcija ↑ aldosterono išsiskyrimas ↑ simpatinė stimuliacija ↑ lygiųjų raumenų kontrakcija ↑ kraujagyslių ir širdies hipertrofija ↑AKS renino išsiskyrimo slopinimas augimo veiksnių stimulacija ▪Lygiųjų raumenų ląstelės ▪ Antinksčiai ▪ širdis ▪ Inkstai ▪ Hipofizis ▪ Simpatinė nervų sistema AT1receptoriai Veikimas Lokalizacija

  19. Veikimas Funkcinis antagonizmas AT1 Antiproliferacinis Apoptozę skatina Angiogenezė Audinių diferenciacija Smegenų kraujagyslių dilatacija Skatina NO, PGI2 veikimą , Na ekskreciją inkstuose, renino išsiskyrimą Lokalizacija Smegenys ( jutimo branduoliai ) Ovarai, gimda (įtaka ovuliacijai) Širdis Kraujagyslių endotelis Antinksčių meduliarinis sluoksnis Oda inkstai AT2 receptoriai ( 20 % )

  20. Angiotensinogenas Ne AKF kelias Reninas Ag I Bradikininas AKF AKF AKF i Frag Ag II mentas ANG II Ag II AT2 AT1 Dviguba RAAsistemos blokada ARB

  21. Antihipertenzinio gydymo raida Efektyvumas Toleravimas 1940 1950 1957 1960 1970 1980 1990 2003+ Tiesioginiai vazodilatatoriai Periferiniai Simpatolitikai Ganglijų blokatoriai Veratrum alkaloidai Kiti –renino inh. imidazolino r. Inh. Alfa blokatoriai AKF inhibitoriai Tiazidiniai diuretikai ARB DHP KKB NDHP KKB BAB NDHP KKB -nedihidropiridininiai kalcio kanalų blokatoriai BAB -beta adreno blokatoriai DHP KKB- dihidropiridininiai kalcio kanalų blokatoriai ARB- angiotenzino II AT1 receptorių blokatorius

  22. Renino reikšmė RAAS • RAAS gali užtikrinti Ag I sintezę be kraujotakos – save palaikanti sistema • Reninas, proreninas, renino receptoriai ( ypač širdyje, smegenyse, lygiuosiuose raumenyse) • Nėra ryšio tarp renino, cirkuliuojančioAg II, ir audinių Ag II • Renino kiekis svarbesnis AH patogenezei nei AgII kiekis Schalekamp M et al. J of Hypertension 2008;26:928-937 Shafig M M et al. Am J Med. 2008;121:265-71

  23. AH genų terapija – ateitis! “Sisteminis” viruso skyrimas prieš “sisteminę endotelio disfunkciją” – virusas prisijungia prie AKF “receptor – hijacking” technologija A.H.Baker, Škotija 2005, 07.01-2 Atėnai, Graikija

  24. AH patogenezės supratimo klinikinė reikšmė • Galimas tikslinis gydymo pasirinkimas • Geresnė organų taikinių pažeidos kontrolė • AH nulemtų širdies ir kraujagyslių komplikacijų profilaktika Oparil S et al Ann Intern Med.2003;139:761-776

  25. Ačiū už dėmesį

More Related