Architektūrinės ir ekologinės aplinkos įtaka žmonių nusikalstamumo suvokimui

1. Architektūrinės ir ekologinės aplinkos įtaka žmonių nusikalstamumo suvokimui

2. Kriminologinė problema Ar žmonės suvokia, kad architektūrinė ir ekologinė aplinka daro įtaką nusikaltimų darymui ir kad žmonės keisdami savo gyvenamąją aplinką keičia ir jos saugumą?

3. Tyrimo tikslai • Ištirti kaip architektūrinė ir ekologinė aplinka, t.y. miesto išplanavimas, apšvietimas, skirtingų mikrorajonų “reputacija” lemia nusikalstamumą, jo suvokimą. • Apklausti Vilniaus miesto gyventojus ir sužinoti ar jie suvokia, kokie yra saugios ir nesaugios aplinkos požymiai ir kaip žmonės keičia savo gyvenamąją aplinką. • Pasitelkiant architektų ekspertinį nuotraukose užfiksuotų gyvenamųjų vietų vertinimą, nustatyti ar žmonės rūpinasi savo gyvenamųjų vietų saugumu ir ar žmonės ir architektai vienodai vertina faktorius, darančius jų gyvenamąsias vietas nesaugiomis. • Išanalizuoti oficialią nusikalstamumo statistiką ir palyginti ją su žmonių vertinimu.

4. Hipotezės • Architektūrinis išplanavimas (tiek atskirų mikrorajonų, tiek atskirų gatvių) turi įtaką nusikaltimų padarymui. • Žmonės suvokdami architektūrinės aplinkos įtaką nusikaltimų padarymui, stengiasi ją pakeisti saugesne ar apsisaugoti nesaugioje aplinkoje.

5. Metodai • Apklausa: • anketavimas • interviu • Testavimas • Ekspertinis vertinimas • Statistikos analizė

6. Generalinė aibė Generalinę aibę sudaro Vilniaus miesto gyventojai. Atrankinė aibė - 190 Vilniaus miesto gyventojų - suformuota atsitiktine atranka.

7. Ekologinė kriminologija Ekologinė kriminologijos kryptis pradėjo formuotis 1920–1930 metais Čikagoje (JAV). Ekologinė kriminologija nagrinėja nusikalstamumo pasiskirstymą ir jo ryšį su aplinka. Ši mokykla bando paaiškinti, kaip keičiantis aplinkai, keičiasi ir nusikalstamumo pasiskirstymas. Šios krypties atstovai bandė nustatyti aplinkos, gyvenamosios vietos ir sąlygų poveikį nusikalstamumui.

8. Šios teorijos šalininkai įvairiais tyrimais ir apibendrinimais nustatė, jog konkrečioje gyvenamoje vietovėje nėra tolygaus nusikalstamumo pasiskirstymo. Vienose vietose šie reiškiniai yra labiau koncentruoti, kitose mažiau. Pažymima, kad yra tik bendros tendencijos, kurios padeda atskleisti, kur nusikalstamumas, kaip toks reiškinys, yra tikėtinas, t.y. sąlygotas socialinės aplinkos. Svarbu pažymėti tai, jog nusikalstamumas koncentruojasi sąlyginai nedidelėse tam tikrose erdvėse – tam tikro tipo rajonuose, kuriuose yra tinkamos sąlygos nusikalstamumui tarpti, t.y. tinkanti nusikalstamumui šiuos rajonus supanti socialinė aplinka. Pabrėžtina, kad nusikalstamumo skatinimo priežastims, pagal šią teoriją, galima būtų priskirti aukštus daugiabučius namus, tankų gyventojų apgyvendinimą, jau susidėvėjusius prasto stovio namus, prastas ar nepakankamas sanitarines ir/ar komunalines sąlygas ir pan.

9. Architektūrinė kriminologija Susiformavo XX a. antroje pusėje, kaip ekologinės ir viktimologinių teorijų sintezė. Architektūrinė kriminologinė kryptis, pateikdama savo tyrimų rezultatus, stengiasi daryti įtaką miestų rajonų išplanavimui juos tiek statant, tiek rekonstruojant. Ši teorija stengiasi atkreipti architektų dėmesį į tam tikras nepageidautinas aplinkos formavimo detales, kurios savo ruožtu sudaro prielaidas nusikalstamumui ir jį tokiu būdu skatina. Taip pat ši teorija stengiasi nurodyti tam tikras gaires kaip turėtų būti formuojama miesto aplinka, kad ši būtų kuo nepalankesnė nusikalstamumui didėti.

10. Situacinės nusikaltimų prevencijos priemonių naudojimas projektuojant viešas erdves ir gyvenamuosius rajonus, gali žymiai sumažinti tokių nusikaltimų kaip įsilaužimai, vagystės, plėšimai, vandalizmo aktai, automobilių vagystės ir t.t. skaičių. Aplinkos dizainas taip pat gali paskatinti bendruomenę būti darnesne ir gyventojus prisiimti atsakomybę už kaimynus ir už tai, kas pas juos vyksta ir taip padidinti nusikaltėlių riziką arba pastangas darant nusikaltimus, be to, sumažinti nusikaltimais gaunamą naudą.

11. Principai, skatinantys žmones prisiimti atsakomybę: • Teritorialumas. • Matomumas/apžvelgiamumas.

12. Buvo pateikta konkrečių patarimų, kaip galima sumažinti nusikalstamumą. Pavyzdžiui, projektuojant viešas vietas buvo siūloma: • vengti tamsių kampų, pėsčiųjų takų; • vengti paslėptų nišų; • vengti ištisinių tvorų; • vengti lengvai lūžtančių, dužių vartų, tvorų; • vengti pėsčiųjų tunelių; • vengti neryškaus apšvietimo; • siekti, kad takai, įvairūs įėjimai, automobilių stovėjimo aikštelės būtų gerai matomi; • žaidimų aikštelių neįrenginėti už namų, kur jos nesimatytų; • jaunimo centrus, žaidimų aikšteles įrengti ten, kur jos galėtų būti stebimos 24 valandas per parą; • vengti krūmynų, labai lapuotų medžių, kur nusikaltėlis galėtų pasislėpti (jokių lapų 2 metrų aukštyje); • telefonų budeles, autobusų stoteles statyti netoli policijos postų, taksi stotelių, greitosios pagalbos, gaisrinių stočių; • įrengti pigų, aukštai įtaisytą apšvietimą; • pėsčiųjų takeliams naudoti žvyrą ar kitą triukšmą keliančią medžiagą; • augalai turėtų neužstoti matomumo; • įrengti legalias grafiti sienas; • grafiti dailininkus įtraukti į įvairius projektus, kur jie galėtų atskleisti savo sugebėjimus; • siekti, kad geras apšvietimas stiprintų saugumo jausmą ir t.t.

13. Buvo pateikta ir konkrečių pasiūlymų, kaip apsaugoti gyvenamuosius namus: • įvairūs užraktai (tiek duryse, tiek languose); • įėjimų į pastatus sumažinimas; • maskuojančių krūmynų, aklinų tvorų, slepiančių pastatus nuo gatvės ir kaimynų, pašalinimas; • dygių augalų, pavyzdžiui rožių, auginimas prie pirmo aukšto langų ir t.t.

14. Siekdami įvertinti Vilniaus gyventojų suvokimą, ar architektūrinė ir ekologinė aplinka daro įtaką nusikalstamumui ir kad žmonės keisdami savo gyvenamąją aplinką keičia ir jos saugumą, sudarėme anketą, kurioje prašėme pasirinkti faktorius, didinančius ir mažinančius jų gyvenamųjų vietų saugumą bei kokių priemonių jie patys ėmėsi.

15. Anketa • Jūsų lytis: • vyras • moteris • Jūsų amžius: • iki 18 m. • 19 – 25 m. • 26 – 35 m. • 36 – 45 m. • 46 – 55 m. • 56 – 65 m. • nuo 66 m. • Jūsų išsilavinimas: • pagrindinis • vidurinis • aukštesnysis • aukštasis • kita

16. Jūsų gyvenamoji vieta: • nuosavas namas • daugiabutis • bendrabutis • Kotedžas • Ar pasitaiko nusikaltimų Jūsų gyvenamojoje aplinkoje? • taip, dažnai • taip, tačiau retai • ne, nepasitaiko • Kurioje gyvenamojoje vietoje, Jūsų manymu, nusikaltimai yra labiausiai tikėtini? Įvertinkite (nuo 1 iki 4 balų), kur nusikaltimai yra mažiausiai tikėtini (1) ir kur nusikaltimai yra labiausiai tikėtini (4): • nuosavas namas (........... balai/ -as) • daugiabutis (........... balai/ -as) • bendrabutis (........... balai/ -as) • kotedžas (......... balai/ -as)

17. Kas, Jūsų manymu, didintų Jūsų gyvenamųjų vietų saugumą? • ryškus apšvietimas; • vaikų žaidimų aikštelės; • tankūs krūmai, lapuočiai medžiai gyvenamojoje teritorijoje; • telefonų budelės, autobusų stotelės; • ištisinės tvoros; • įrengtos legalios grafiti sienos. • Kas, Jūsų manymu, daro Jūsų gyvenamąją vietą nesaugia? • pėsčiųjų tuneliai; • tankus aplinkos apželdinimas; • didelis žmonių judėjimas; • seni, negyvenami namai; • ištisinės tvoros. • Kokių Jūs ėmėtės priemonių, siekdamas (-a) apsaugoti savo gyvenamąją vietą? • signalizacijų įrengimas; • paprastų durų keitimas šarvuotomis; • įvairūs užraktai duryse, languose; • balkonų stiklinimas; • dygių augalų auginimas prie pirmo aukšto langų.

18. Apklausos rezultatai

19. Iš viso apklausta 190 Vilniaus miesto gyventojų.

27. Testavimas ir ekspertinis vertinimas Siekdami įvertinti, kaip “bendras” aplinkos vaizdas, psichologinė būsena, nuojauta, nepagrįsta jokiomis mokslinėmis žiniomis, leidžia žmogui vertinti aplinką kaip pavojingą ar saugią, mes pateikėme 7 įvairių Vilniaus miesto mikrorajonų nuotraukas, kurios pasižymėjo aiškiais, nusikalstamumui reikšmę turinčiais bruožais, pvz.: apšvietimas, vaikų žaidimų aikštelės, tankūs krūmai, aiškiai atribota privati teritorija ir kt. Kartu tų pačių nuotraukų ekspertinį vertinimą atliko architektai. Jų komentarai pateikiami nuotraukų apačioje.

28. Nuotrauka Nr.1 Šioje nuotraukoje yra užfiksuotas Šnipiškių rajonas. Vertindami šią vietą respondentai daugiausia atsižvelgė į normalaus apšvietimo stoką, asfaltuoto kelio bei šaligatvių nebuvimą, senus namus. Ekspertai: Nėra apšvietimo, daug medžių mažinančių matomumą, tvoros viena vertus didina saugumą, kita vertus blogina matomumą iš gatvės pusės.

29. Nuotrauka Nr.2 Šioje nuotraukoje yra užfiksuota Užupio rajone esanti gatvelė. Vertindami šią vietą, respondentai daugiausia atsižvelgė į abiejose gatvelės pusėse esančius senų pastatų griuvėsius, kuriuose nėra nei langų, nei durų. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į visiškai jokio apšvietimo nebuvimą (išskyrus vieną žibintą virš arkos) bei į grafiti nudažytas sienas. Ekspertai: vertino tuos pačius kriterijus kaip ir respondentai, išvada: tamsiu paros metu šioje gatvėje visiškai nesaugu.

30. Nuotrauka Nr.3 Nuotraukoje užfiksuotas kiemas, esantis Naujamiesčio rajone, visai šalia Savanorių prospekto ir prie Narkologinio centro. Vertindami šią vietą respondentai daugiausia atsižvelgė į tankius krūmus prie namų, taip ir į pačius namus, kurie neatrodo visai nauji. Geriau įsižiūrėjus galima pastebėti, jog nematyti jokių stulpų su įrengtu apšvietimu. Ekspertai: nematyti apšvietimo, krūmai vidutinio aukščio yra saugesni nei aukšti, bet geriau, kad jų nebūtų, nes izoliuoja langus. Name esantys balkonai įstiklinti – taip saugiau.

31. Nuotrauka Nr.4 Nuotraukoje užfiksuotas tame pačiame Naujamiesčio rajone esantis kiemas. Nors nuotraukoje aiškiai matoma vaikų žaidimų aikštelė, kuri anot architektūrinės teorijos šalininkų turėtų didinti saugumą, tačiau praktiškai nei vienas iš respondentų į tai neatsižvelgė. Pirmiausia dėmesys buvo kreipiamas į apskritai niūrias šio kiemo spalvas bei į šalia žaidimų aikštelės besisukiojančius du “neaiškius” vyrus. Taip pat buvo pastebima, jog pirmo aukšto balkonai yra labai žemi ir užlipti į juos nesudarytų problemos net vaikui, kadangi net pertvaros yra išlaužtos. Taip pat nesimato ir jokio apšvietimo. Ekspertai: įvertino vaikų žaidimų aikštelę, kuri teigiamai veikia nusikalstamumo prevenciją, t.p. apšvietimo stoką, kuri mažina saugumą.

32. Nuotrauka Nr.5 Nuotraukoje yra pavaizduota Rotušės aikštė. Šią vietą atpažino daugelis respondentų ir vertino ją kaip vieną saugiausių, kadangi žinojo, jog vakarais ji yra labai gerai apšviesta, po ją vaikšto daug žmonių, ten nuolat patruliuoja policija, yra daugybė stebėjimo kamerų. Ekspertai: labai saugi – vieša vieta, nuolatinis judėjimas, geras matomumas didina saugumą. T.p. pastebėjo, kad pirmuose pastatų aukštuose įsteigtos parduotuves, kavinės ir kt., tai didina kituose aukštuose gyvenančių asmenų saugumą.

33. Nuotrauka Nr.6 Nuotraukoje pavaizduotas Pilaitės rajonas. Vertindami šią vietą respondentai daugiausia atkreipė dėmesį į tai, jog namai yra naujos statybos, aptverti tvoromis, todėl darė prielaidas, jog tuose namuose gyvena gana aukštas pajamas turintys žmonės, kurie, tikriausiai, yra gerai pasirūpinę savo saugumu ir įsirengę signalizacijas. Visiškai neatkreipta dėmesio į tai, jog prie kelio nėra jokio apšvietimo ir normalaus šaligatvio. Ekspertai: yra aiškiai atribota teritorija, tai didina bendruomeniškumą, lengviau pastebėti asmenis, nepriklausančius šiai gyvenamajai vietai. Tačiau kelio apšvietimo nebuvimas mažina saugumą, tačiau bendras rajono vaizdas sukelia saugumo jausmą.

34. Nuotrauka Nr.7 Nuotraukoje pavaizduotas Kalvarijų gatvėje esantis kiemas. Vertindami šią nuotrauką respondentai atsižvelgė į grotas, esančias ant kiekvieno lango pirmame aukšte, įėjimus į rūsį, už kurių galima labai gerai pasislėpti ir užpulti. Taip pat pastebėta, jog nėra jokio normalaus apšvietimo. Ekspertai: nėra apšvietimo, grotos ant pirmo aukšto langų liudija apie šio rajono nesaugumą.

37. Interviu Siekdami sužinoti, kokių saugumo priemonių projektuodami namus imasi architektai, ar jų klientams svarbus jų būsimų gyvenamųjų vietų saugumas, uždavėme klausimus: • Kokius reikalavimus kelia klientai? • Kokius klientai kelia saugumo reikalavimus? • Kokių saugos priemonių dažniausiai prašo klientai? • Dažniausiai saugumo klausimus kelia klientai ar architektai? • Kas architektų manymu didina gyvenamosios vietos saugumą?

38. Interviu rezultatai Klientus labiausiai domina grožio ir kainos santykis. Saugumo klausimas iškyla namų projektavimo eigoje. Daugiausia šis klausimas keliamas privačių gyvenamųjų namų projektavime, tiek architektų, tiek pačių klientų. Architektai privalo vadovautis Statybos techniniais reglamentais. Architektai svarbiausiais saugumo faktoriais laiko gerą apšvietimą, gerą matomumą, aiškiai atribotą teritoriją. Priklausomai nuo projektuojamo pastato yra numatyti apsauginiai želdiniai, skirti atriboti nuo gatvės, nuo triukšmo, kartu atlieka ribų formavimo funkciją. Taigi, architektų vertinimai ir ekologinės-architektūrinės teorijos išvados sutampa, architektai atsižvelgia į esmingiausius faktorius, kuriančius aplinkos saugumą.

39. VILNIAUS MIESTO VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATONUSIKALSTAMUMO VILNIAUS MIESTE BEI APSKRITYJE STATISTIKA PER 2007 METŲ PIRMUOSIUS 2 MĖNESIUS. • Informatikos ir ryšių departamento prie VRM statistinių ataskaitų duomenimis per 2007 m. 2 mėn. Vilniaus apskrityje užregistruota 4301 nusikalstama veika. Per tą patį 2006 m. laikotarpį buvo užregistruotos 4543 nusikalstamos veikos. Per 2007 metų du mėnesius užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius yra 5,3 proc. mažesnis už praėjusių metų to paties laikotarpio statistinius duomenis. • Vilniaus apskrityje (skaičiuojant be Vilniaus miesto) užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu padidėjo nuo 638 iki 680 (6,2 proc.) • Vilniaus apskrityje užregistruota daugiau nusikalstamų veikų nei Kauno, Klaipėdos ir Utenos apskrityse, jas imant kartu.

40. VILNIAUS MIESTAS Per 2007 m. vasario mėn. Vilniaus mieste užregistruotos visos nusikalstamos veikos ir nusikaltimai viešose vietose pagal seniūnijas:

41. Statistikos ir tyrimo palyginimo išvados (1) • Septyni nesaugiausi mikrorajonai 2007 metų pradžioje pagal nusikaltimų skaičių pradedant nuo nesaugiausio buvo: Senamiestis, Naujamiestis, Žirmūnai, Antakalnis, Naujininkai, Karoliniškės bei Naujoji Vilnia. • Atliekant tyrimą respondentams buvo pateikiamos Naujamiesčio, Senamiesčio, Pilaitės, Šnipiškių, Užupio mikrorajonų nuotraukos. Pradedant nuo nesaugiausio, mikrorajonai išsidėstė taip: Užupis, Šnipiškės, Naujamiestis, Senamiestis, Pilaitė. Remiantis oficialia statistika, Šnipiškės bei Naujamiestis patenka į labiausiai pavojingų mikrorajonų dešimtuką, taigi galima teigti, kad dėl šių mikrorajonų statistika su tyrimo rezultatais iš esmės sutampa. Tą patį galima pasakyti ir apie Pilaitės mikrorajoną, kuris pagal statistiką yra vienas saugiausių. Prie tokių jį priskyrė ir respondentai.

42. Statistikos ir tyrimo palyginimo išvados (2) • Didžiausias skirtumas tarp statistikos ir tyrimo rezultatų yra Senamiesčio atžvilgiu. Pagal VPK duomenis per pirmuosius du 2007 metų mėnesius Senamiesčio seniūnijoje buvo užregistruota daugiausia nusikaltimų. Taigi, remiantis statistika pagal nusikaltimų skaičių Senamiestis pirmauja, tačiau respondentai jį vertino kaip vieną saugiausių. • Senamiesčio suvokimas kaip saugios vietos yra susijęs su tuo, kad šis miesto rajonas yra labai gerai apšviestas, ten nuolat patruliuoja policija, yra daug stebėjimo kamerų, geras matomumas. Tačiau tuo pačiu šioje miesto dalyje kasdien lankosi labai didelis skaičius žmonių, suvažiuoja daugybė prabangių automobilių. Visi šie faktoriai vilioja nusikaltėlius. • Iš esmės statistikos duomenys bei tyrimo rezultatai sutampa, bet ne visais atvejais.

43. Tyrimo išvados • Žmonės gerai atskiria faktorius didinančius ir mažinančius aplinkos saugumą, tačiau nevienodai juos vertina atsižvelgdami į kitas aplinkybes: paros metas, nusikaltimo rūšis. Tai sukėlė didžiausius sunkumus vertinant nuotraukose pateiktas vietoves. • Architektai ir žmonės labai panašiai vertina saugumą didinančius faktorius, žinoma ekspertai pastebi daugiau detalių, tačiau žmonių saugumo faktorių suvokimas yra labai geras. • Tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos egzistuoja glaudus abipusis ryšys. Žmogus savo socialiai reikšmingu elgesiu daro poveikį aplinkai ir pati aplinka formuoja žmogų, suformuoja atitinkamą psichologinę būseną, kuri atsispindi išoriškai pasireiškiančiu vienokiu ar kitokiu konkrečiu elgesiu. Ne kiekvienas žmogus turi kriminologinių žinių, ne kiekvienas yra architektas, todėl būtent psichologinė būsena, “bendras” aplinkos vaizdas, nuojauta, nepagrįsta jokiomis mokslinėmis žiniomis, leidžia žmogui vertinti aplinką kaip pavojingą ar saugią ir atsižvelgiant į tai ją keisti.

44. Tyrimą atliko: • Tomaš Aganauskas • Agnė Balčiūnaitė • Jūratė Baltrėnaitė • Vitalij Burinskij • Jonė Gerdvilaitė • Indrė Liveikytė • Kristina Macionytė • Vitalijus Simovičius • Elžbieta Tumko • Mantas Ulozas