Download

Sisteminis rūkymo ir rūkymo metimo poveikis






Advertisement
/ 64 []
Download Presentation
Comments
lew
From:
|  
(1205) |   (0) |   (0)
Views: 48 | Added:
Rate Presentation: 0 0
Description:
Sisteminis rūkymo ir rūkymo metimo poveikis. Dr. Lina Jančaitytė KMUK Kardiologijo s klinika. Paskaitos uždaviniai. Sisteminis rūkymo poveikis Laboratorinių rodiklių pokyčiai rūkant ir nerūkant Rūkymo ir metimo rūkyti įtaka įvairioms organų sistemoms.
Sisteminis rūkymo ir rūkymo metimo poveikis

An Image/Link below is provided (as is) to

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use only and may not be sold or licensed nor shared on other sites. SlideServe reserves the right to change this policy at anytime. While downloading, If for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.











- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -




Slide 1

Sisteminis rūkymo ir rūkymo metimo poveikis

Dr. Lina Jančaitytė

KMUK Kardiologijos klinika

Slide 2

Paskaitos uždaviniai

  • Sisteminis rūkymo poveikis

  • Laboratorinių rodiklių pokyčiai rūkant ir nerūkant

  • Rūkymo ir metimo rūkyti įtaka įvairioms organų sistemoms

Slide 3

Rūkymas išlieka antroji didžioji mirties priežastis pasaulyje.

2030 m., išliekant dabartinei situacijai, rūkymas nužudys iki 9 milijonų žmonių.

Ar žinote, kad

Slide 4

  • Vienas ketvirtadalis visų mirčių tarp rūkančiųjų yra dėl išeminės širdies ligos, kitas ketvirtadalis – dėl plaučių vėžio ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, kita pusė – dėl neoplastinių ir kvėpavimo ligų.

  • Lyginant rūkančiuosius ir niekad nerūkiusius asmenis, nustatyta, kad bendras mirštamumas yra didesnis tarp rūkančiųjų 2.77 karto (95%2.65-2.90).

Slide 5

Sisteminis uždegimas

Sisteminis oksidacinis stresas

Poveikis į vazomorinę funkciją ir endotelio funkciją

Sisteminis rūkymo poveikis

Systemic Effects of Smoking.

Bill MacNee

Slide 6

Sisteminis uždegiminis rūkymo poveikis

  • Uždegiminių ląstelių aktyvavimas ir atpalaidavimas į cirkuliuojantį kraują, padidėjęs cirkuliuojančių mediatorių kiekis charakterizuoja sisteminį uždegimą.

  • Sisteminis uždegiminis poveikis pasireiškia hemopoetinės sistemos stimuliavimu, būtent leukocitų ir trombocitų patekimą iš kaulų čiulpų į kraują.

  • Ilgalaikis rūkymas sukelia leukocitų (neutrofilų) kiekio padidėjimą kraujyje.

Slide 7

  • Cirkuliuojantys citokinai tokie, kaip IL 1 ir IL 6 stimuliuoja kaulų čiulpus, sukeldami plaučių uždegimą.

  • T limfocitai susiję su plaučių ligų, ypač LOPL , vystymųsi.

  • Daug rūkantiems asmenims stebimas CD4 ląstelių sumažėjimas (T-helperiai) ir CD8 ląstelių (T-ląstelių supresoriai) padidėjimas.

Slide 8

Plaučių mikrocirkuliacija ir uždegimas

MacNee et al NEJM 1989

Slide 9

Rūkymas ir endotelio funkcija

  • Rūkymas sutrikdo NO gamybą – rūkančiųjų ji ženkliai sumažėja.

  • Rūkantiesiems nustatomas MTL padidėjimas.

  • Pakitusios endotelio ląstelės netenka savo fiziologinės ypatybės nesijungti su cirkuliuojančiomis imuninėmis ląstelėmis (monocitais,makrofagais, T limfocitais, trombocitais).

  • Rūkymo sukeltas endotelio pažeidimas skatina ir ateromos formavimąsi, kas yra ankstyvas aterogenezės požymis.

Slide 10

Audinių faktorius

Fibrogenezė

Fibrinogenas

Fibrinolizė

Fibrino krešulys

PA inhibitorius

t-PA

Plazminogenas

Plazminas

Fibrino degradacijos

produktai

Slide 11

Laboratoriniai rodikliai

Slide 16

Rūkymas ir navikai

  • Navikai

    • plaučių

    • kasos

    • stemplės

    • inkstų

    • šlapimo pūslės

    • skrandžio

Slide 17

Hazard Ratio (95% CI)a

Plaučių vėžio rizika

Šansų santykis

Niekada nerūkę Buvę rūkoriai Esami rūkoriai

Mannino et al. Arch Intern Med. 2003;163:1475-1480.

Slide 18

Hazard Ratio (95% CI)a

Never Smokers

30

30 to 60

60

Pack/Years

Plaučių vėžio rizika

Šansų santykis

Niekada nerūkę <30 30-60 >60

Pakelių per metus

Mannino et al. Arch Intern Med. 2003;163:1475-1480.

Slide 19

Kasos vėžio rizika

Reliatyvi rizika

Relative Risk (95% CI)a

3.3

1.7

1.6

1.0

Niekada nerūkę Moterys Vyrai Vyrai,

surūkę >40 cig./d.

Nonsmokers

FemaleSmokers

MaleSmokers

Males Smoking 40 Cigarettesper Day

Lin et al. Cancer Causes Control. 2002;13:249-254.

Slide 20

Rūkantys 3 kartus dažniau serga plokščialąsteliniu stemplės vėžiu.

Buvę rūkoriai serga rečiau nei esami rūkoriai.

Po 10 nerūkymo metų buvę rūkoriai turi 2-kartus didesnę vėžio riziką.

Stemplės vėžio rizika

Nature Clinical Practice. http://www.nature.com/ncpgasthep/journal/v2/n1/fig_tab/ncpgasthep0072_ft.html. Accessed September 19, 2007. Bosetti et al. Oral Oncol. 2006;42:957-964; Wu et al. Cancer Causes Control. 2001;12:721-732.

Slide 21

Rūkymas yra viena dažniausių priežasčių.

Rūkymo prevencija sumažina vėžio riziką vyrams 50% ir moterims 23%.

Rūkoriai beveik 3-kartus dažniau serga pūslės vėžiu nei nerūkantys.

Šlapimo pūslės vėžio rizika

Zeegers et al. World J Urol. 2004;21:392-401; Urology channel. http://www.urologychannel.com/bladdercancer/index.shtml. Accessed September 20, 2007

Slide 22

Inkstų vėžio rizika

Reliatyvi rizika

Relative Risk (95% CI)a

Cigaretės/dienai

1-9

20

1-9

20

Men

Women

Vyrai Moterys

Hunt et al. Int J Cancer. 2005;114:101-108.

Slide 23

Rūkymo poveikis endokrininei sistemai

  • Osteoporozė

  • Skydliaukės ligos

  • Rezistencija insulinui/cukrinis diabetas

Slide 24

0.84

1.02

0.82

1.00

0.80

0.98

0.78

0.96

0.76

0.94

0.74

0.00

0.00

Kaulų tankis vyresnio amžiaus moterims

Šlaunikaulis

Bendras

tankis (g/cm2)

tankis (g/cm2)

nerūkantys

Nerūkantys

1

≥1 pak./d.

1

≥1 pak./d.

Cigaretės/DienaiRūkantys

Cigaretės/DienaiRūkantys

Rapuri et al. Bone. 2000;27(3):429-436.

Slide 25

Rūkymas ir skydliaukės disfunkcija

  • Rūkančios moterys turi didesnę riziką susirgti skydliaukės ligomis.

Vestergaard et al. Thyroid. 2002;12(1):69-75.

Slide 26

Rūkymas ir cukrinis diabetas

  • Tiriant moteris, sergančias cukriniu diabetu, nustatyta, kad lyginant su niekada nerūkiusiomos mirties rizika metusioms rūkyti yra 1.31 (95% CI, 1.11-1.55),

    • rūkančioms 1-14 cigarečių dienai - 1.43 (95% CI, 0.96-2.14),

    • rūkančioms 15-34 cigarečių dienai - 1.64 (95% CI, 1.24-2.17),

    • rūkančioms > 35 cigarečių dienai - 2.19 (95% CI, 1.32-3.65).

  • Rūkymas yra susijęs su II tipo cukrinio diabeto atsiradimu – pažeidžiamas rezistentiškumas insulinui, pakinta insulino sekrecija, toksinis poveikis kasai, padidėja adrenalino kiekis.

Slide 27

  • Lyginant su niekada nerūkiusiais II tipo cukrinio diabeto atsiradimas dažnesnis tarp

    • daug rūkančiųjų (RR 1.61; 95%CI, 1.43-1.80),

    • nedaug rūkančių (RR 1.29; 95% CI, 1.13-1.48),

    • metusių rūkyti (RR 1.23; 95% CI, 1.14-1.33).

  • Rūkantiems ir sergantiems cukriniu diabetu asmenims dažniau stebimos mikrovaskulinės komplikacijos tokios, kaip diabetinė nefropatija, mikroalbuminurija, kurios gali būti grįžtamos metus rūkyti.

Slide 28

II tipo cukrinio diabeto rizika

Reliatyvi rizika

Niekada nerūkę Buvę rūkoriai Esami rūkoriai

Aged 20-69 Years

Beziaud et al. Diabetes Metab. 2004;30:161-166.

Slide 29

II tipo CD rizika metus rūkyti

Reliatyvi rizika

5

5-10

11-19

20

Laikas nuo metimo rūkyti (metai)

Wannamethee et al. Diabetes Care. 2001;24(9):1590-1595.

Slide 30

Rūkymo neigiamas poveikis inkstų fukcijai

  • Rūkymas yra nefrotoksinis

    • senesnio amžiaus pacientams,

    • pacientams, sergantiems pirmine arterine hipertenzija,

    • pacientams su beprasidedančia inkstų liga.

  • Rūkymas, sergantiems glomerulonefritu, policistinių inkstų liga, skatina greitesnį inkstų funkcijos nepakankamumo progresavimą.

Effects of Smoking on Systemic and IntrarenalHemodynamics: Influence on Renal Function

STEPHAN R. ORTH

Slide 31

  • Rūkymas pažeidžia inkstus, ūmiai pažeisdamas hemodinamiką

    • padidina kraujo spaudimą,

    • padidina intraglomerulinį spaudimą,

    • lėtai sutrikdo endotelio ląstelių funkciją.

Slide 32

  • Rūkantiems asmenims dažniau stebima padidinta albumino ekskrecija ir mikroalbuminurija lyginant su nerūkančiais asmenimis.

  • Pacientams, surūkantiems iki 20 cigarečių per dieną ir surūkantiems virš 20 cigarečių dienai, stebimas skirtingas

    • albumino koncentracijos šlapime padidėjimas (atitinkamai 1.33 ir 1.98)

    • skirtingas mikroalbuminurijos dažnis (atitinkamai 1.92 ir 2.15).

Slide 33

  • Rūkymas padidina rizika greitai progresuoti terminaliniam inkstų funkcijos nepakankamumui.

  • Rūkymo nutraukimas sumažina inkstų nepakankamumo progresavimą tiek pacientams su inkstų liga, tiek pacientams su transplantuotu inkstu.

  • Rūkančiųjų, sergančių cukriniu diabetu ir turinčių transplantuotą inkstą, išgyvenamumas yra labai mažas.

Slide 34

Rūkymas ir lėtinės inkstų ligos rizika

Šansų santykis (95% CI)a

Niekada nerūkę Buvę rūkoriai Esami rūkoriai

Shankar et al. Am J Epidemiol. 2006;164(3):263-271.

Slide 35

Proteinurijos rizika rūkantiems

Nerūkantys

Rūkę

Rūkantys

P=.0009

P=.01

P=.0001

Reliatyvi rizika

P=.01

Halimi et al. Kidney Int. 2000;58:1285-1292.

Slide 36

Rūkymas ir arterinė hipertenzija

  • Arterinės hipertenzijos dažnis didesnis tarp rūkančiųjų nei tarp nerūkančiųjų (13.5 ir8.8%; P=0.001).

  • Hipertenzijos rizika yra didesnė tarp rūkančiųjų nei tarp nerūkančiųjų (ŠS 1.31[1.13 to 1.52]; P=0.001).

  • Hipertenzijos rizika priklauso ir nuo per dieną surūkytų cigarečių skaičiaus (ŠS kiekvienoms 10 cigarečių 1.13 [1.05 to 1.21]; P=0.001) ir rūkymo trukmės (ŠS, 0.99 [0.98 to 1.00]; P=0.01).

Slide 37

Rūkymas ir širdies ligos

  • Asmenims, gyvenantiems su rūkančiuoju, IŠL rizika yra 30% didesnė nei gyvenusių tarp nerūkančiųjų.

  • Pacientų, sergančių IŠL, jei metama rūkyti, bendro mirštamumo rizika sumažėja 36% (RR 0.64; 95% PI, 0.58-0.71).

  • Esant arterinei hipertenzijai, padidintam cholesterolio kiekiui, rūkymui, tikimybė ūmaus išeminio sindromo padidėja iki 8 kartų.

Smoking and Cardiovascular Disease RiskFactors: What a Tangled Web We Weave

By Curtis Handford, MD, CCFP, MHSc

Slide 38

Klinikinis atvejis

  • Ligonė V. N.

  • Gimusi 1971.05.15 (37 m.)

  • Gyvenanti Kaune

  • Gydyta KMUK I kardiologijos skyriuje nuo 2009.02.15 iki 2009.02.23.

Slide 39

Nusiskundimai

  • Skausmas krūtinėje spaudžiančio pobūdžio, stiprus, atsirandęs ramybėje, užtrukęs apie 1 val. laiko.

  • Minėta simptomatika pirmą kartą gyvenime.

Slide 40

Rizikos veiksniai

  • Rūkymas: 20 cig./d. 15 m.

  • Antsvoris

  • Cukrinis diabetas II tipo, gydomas insulinu.

Slide 41

Objektyvūs duomenys

  • Bendra būklė sunki.

  • Liežuvis su apnašu.

  • Krūtinės ląstos skausmingumas paviršinis. Alsavimas vezikulinis visame plaučių plote.

  • Širdies veikla ritmiška. ŠSD 91 k/min. Širdies tonai aiškūs. AKS 131/89 mmHg.

  • Pilvo palpacija neskausminga. Peristaltika normali.

Slide 42

EKG (atvykus)

Slide 43

leuk. 17,6-4,7x10/9,

eritr. 4,46x10/12,

Hb 145 g/l,

tromb. 285x10/9,

troponinas I - 0,19 mcg/l,

glik. 6,74-13,15 mmol/l,

Na 134 mmol/l,

K 4,1 mmol/l,

urea 5 mmol/l,

kreatin. 59 mcmol/l,

BCH 5,1 mmol/l,

DTLCH 1,3 mmol/l,

MTLCH 2,6 mmol/l,

TG 1,53 mmol/l,

GOT 165 U/l,

GPT 97 U/l,

CK 948 U/l,

CRB 5,7 mg/l.

Laboratoriniai tyrimai

Slide 47

R - II-III,

D - Na, R (-) + CD;

glycerol trinitras 0,5 mg/h į/v AŠP,

heparinas 5000 v.v. -> 1000 v.v./h į/v AŠP;

I kard. sk. –

aspirinas 100 mg x 1,

klopidogrelis 75 mg x 1,

nebivololis 2,5 mg x 1,

ramiprilis 2,5 mg x 1,

rosuvastatinas 10 mg x 1,

KCl 1,5 g per os,

humulin MIX 10 v.v. ryte ir 10 v.v. vakare, humalog 10 v.v. per pietus.

Gydymas

Slide 48

CHAMPIX skyrimas

  • 1-3 dienos: 0,5 mg vieną kartą per parą.

  • 4-7 dienos: 0,5 mg du kartus per parą.

  • Nuo 8 dienos iki gydymo pabaigos:

    1 mg du kartus per parą.

  • Pacientas turi pasirinkti datą, kada mes rūkyti. CHAMPIX reikia pradėti vartoti 1-2 savaitės prieš šią datą.

Slide 49

EKG (išvykstant)

Slide 50

Rūkymas ir dislipidemija

  • Rūkymas padidina MTL cholesterolio kiekį kraujyje.

  • Mesti rūkyti ypač svarbu asmenims su padidintu MTL-Ch kiekiu kraujyje.

  • Yra stiprus ryšys tarp rūkymo, trigliceridų kiekio ir DTL kiekio kraujyje.

  • Mažas DTL kiekis bei hipertrigliceridemija yra nepriklausomi IŠL rizikos veiksniai.

Slide 51

  • Nikotinas stimuliuoja antinksčių žievę, dėl to iš adipocitų mobilizuojamos laivosios riebiosios rūgštys ir skatinama trigliceridų sintezė.

  • Kita teorija – rūkantys turi mažiau fermentų, skatinančių DTL transportavimą iš periferinių audinių, kas sukelia DTL sumažėjimą plazmoje.

Slide 53

Rūkymas ir odos ligos

  • Būdingi požymiai

  • Odos pažeidimai

  • Plokščialąstelinė adenoma

  • Žaizdų gijimo sutrikimai

Slide 54

Gerai matomos periorbitalinės linijos

Nuovargio požymiai

Odos pilkumas

Raudonos dėmės

Odos požymiai

Freiman et al. J Cutan Med Surg. 2004;8(6):415-423.

Slide 55

Nagų geltonumas

Nagų demarkacinės linijos

Odos pažeidimai

Freiman et al. J Cutan Med Surg. 2004;8(6):415-423.

Slide 56

Plokščialąstelinis vėžys

  • Rūkantys turi 50% didesnę vėžio riziką nei nerūkantys

  • Esami rūkoriai turi didesnę riziką nei metę rūkyti.

Grodstein et al. J Nat Cancer Inst. 1995; 8714:1061–1066; Hertog et al.J Clin Oncol. 2001; 191:231–238.

http://images.google.com/imgres?imgurl=http://www.medscape.com/content/2001/00/41/08/410808/art-smj9406.14.fig4.jpg&imgrefurl=http://www.medscape.com/viewarticle/410808_3&h=291&w=400&sz=24&hl=en&start=0&tbnid=YJSjToEbzbOMcM:&tbnh=90&tbnw=124&prev=/images%3Fq%3Dsquamous%2Bcell%2Bcancer,%2Blip%26gbv%3D2%26svnum%3D10%26hl%3Den%26safe%3Dactive%26sa%3DG. Accessed October 19, 2007.

Slide 57

Žaizdų gijimo sutrikimai

  • Pablogėja odos kraujotaka

  • Sumažėja imuninis atsakas, didesnė infekcijos rizika.

  • Didesnė komplikacijų rizika pooperaciniame periode.

  • Užtrunka gijimo procesas.

Freiman et al. J Cutan Med Surg. 2004;8(6):415-423; KCI. http://db2.photoresearchers.com/search/SE6944. Accessed October 23, 2007.

Slide 58

Rūkymas ir periodontinės ligos

  • Rūkymas sutrikdo neutrofilų fukciją, pažeidžia uždegiminį ir imuninį atsaką į periodontinius patogenus.

  • Rūkymas susijęs su periodontinėmis ligomis tokiomis, kaip dantenų, alveolinio kaulo netekimo, infekcinėmis-uždegiminėmis ligomis.

Effects of Smoking onPeriodontal Health: A Review

Patrick Obeid, P. Bercy.

Slide 59

Rūkantys beveik 4 kartus nei niekada nerūkę serga periodontitu.

Periodontologinės ligos yra pasaulyje dažniausia dantų netekimo priežastis.

Tomar et al. J Periodontol. 2000;71(5):743-751; http://www.cda-adc.ca/en/oral_ health/complications/tobacco/ smokeless.asp. Accessed October 19, 2007.

Slide 60

Periodontito rizika

9 per d.

P.000001

10-19 per d.

20 per d.

21-30 per d.

31 per d.

Šansų santykis lyginant su nerūkančiais

Tomar et al. J Periodontal. 2000;71(5):743-751.

Slide 61

Burnos patologija

“Rudų plaukų” liežuvis

Nikotininis stomatitas

Leukoplakija

Nekrotizuojantis opinis gingivitas

Davis. J Contemp Dent Pract. 2005;6:158-166; Lewin et al. Cancer. 1998;82:1367-1375.

Slide 62

Plokščialąstelinė karcinoma

  • 70% burnos vėžio atvejų susiję su rūkymu

  • Simptomai:

    • Žaizdos negyjančios

    • Kaklo, gerklės patinimas

    • Išliekančios baltos ar raudonos dėmės burnoje

    • Sunkumas kramtant ar ryjant

    • Svorio netekimas

  • Prognozė

    • 5-metų išgyvenamumas mažiau nei 50%

Davis. J Contemp Dent Pract. 2005;6(3):158-166; Oliver et al. J Oral Maxillofac Surg. 1996;54:949-954; http://www.mediscan.co.uk/cfm/Im_info.cfm?ImageID=000480&mediatype=Image&log=nk. Accessed October 30, 2007.

Slide 63

Sisteminis rūkymo poveikis pasireiškia uždegimu, oksidaciniu stresu ir endotelio disfunkcija.

Metus rūkyti rodikliai gali susinormalizuoti, skiriasi tik atsistatymo laikas.

Rūkymas gali įtakoti įvairių organų ligas.

Apibendrinimas

Slide 64

Ačiū už dėmesį


Copyright © 2014 SlideServe. All rights reserved | Powered By DigitalOfficePro