Download

Sisteminis rūkymo ir rūkymo metimo poveikis






Advertisement
/ 64 []
Download Presentation
Comments
lew
From:
|  
(1217) |   (0) |   (0)
Views: 54 | Added:
Rate Presentation: 0 0
Description:
Sisteminis rūkymo ir rūkymo metimo poveikis. Dr. Lina Jančaitytė KMUK Kardiologijo s klinika. Paskaitos uždaviniai. Sisteminis rūkymo poveikis Laboratorinių rodiklių pokyčiai rūkant ir nerūkant Rūkymo ir metimo rūkyti įtaka įvairioms organų sistemoms.
Sisteminis rūkymo ir rūkymo metimo poveikis

An Image/Link below is provided (as is) to

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use only and may not be sold or licensed nor shared on other sites. SlideServe reserves the right to change this policy at anytime. While downloading, If for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.











- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -




Sisteminis r kymo ir r kymo metimo poveikisSlide 1

Sisteminis rūkymo ir rūkymo metimo poveikis

Dr. Lina Jančaitytė

KMUK Kardiologijos klinika

Paskaitos u daviniaiSlide 2

Paskaitos uždaviniai

  • Sisteminis rūkymo poveikis

  • Laboratorinių rodiklių pokyčiai rūkant ir nerūkant

  • Rūkymo ir metimo rūkyti įtaka įvairioms organų sistemoms

Ar inote kadSlide 3

Rūkymas išlieka antroji didžioji mirties priežastis pasaulyje.

2030 m., išliekant dabartinei situacijai, rūkymas nužudys iki 9 milijonų žmonių.

Ar žinote, kad

Sisteminis rukymo ir rukymo metimo poveikisSlide 4

  • Vienas ketvirtadalis visų mirčių tarp rūkančiųjų yra dėl išeminės širdies ligos, kitas ketvirtadalis – dėl plaučių vėžio ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, kita pusė – dėl neoplastinių ir kvėpavimo ligų.

  • Lyginant rūkančiuosius ir niekad nerūkiusius asmenis, nustatyta, kad bendras mirštamumas yra didesnis tarp rūkančiųjų 2.77 karto (95%2.65-2.90).

Sisteminis r kymo poveikisSlide 5

Sisteminis uždegimas

Sisteminis oksidacinis stresas

Poveikis į vazomorinę funkciją ir endotelio funkciją

Sisteminis rūkymo poveikis

Systemic Effects of Smoking.

Bill MacNee

Sisteminis u degiminis r kymo poveikisSlide 6

Sisteminis uždegiminis rūkymo poveikis

  • Uždegiminių ląstelių aktyvavimas ir atpalaidavimas į cirkuliuojantį kraują, padidėjęs cirkuliuojančių mediatorių kiekis charakterizuoja sisteminį uždegimą.

  • Sisteminis uždegiminis poveikis pasireiškia hemopoetinės sistemos stimuliavimu, būtent leukocitų ir trombocitų patekimą iš kaulų čiulpų į kraują.

  • Ilgalaikis rūkymas sukelia leukocitų (neutrofilų) kiekio padidėjimą kraujyje.

Sisteminis rukymo ir rukymo metimo poveikisSlide 7

  • Cirkuliuojantys citokinai tokie, kaip IL 1 ir IL 6 stimuliuoja kaulų čiulpus, sukeldami plaučių uždegimą.

  • T limfocitai susiję su plaučių ligų, ypač LOPL , vystymųsi.

  • Daug rūkantiems asmenims stebimas CD4 ląstelių sumažėjimas (T-helperiai) ir CD8 ląstelių (T-ląstelių supresoriai) padidėjimas.

Plau i mikrocirkuliacija ir u degimasSlide 8

Plaučių mikrocirkuliacija ir uždegimas

MacNee et al NEJM 1989

R kymas ir endotelio funkcijaSlide 9

Rūkymas ir endotelio funkcija

  • Rūkymas sutrikdo NO gamybą – rūkančiųjų ji ženkliai sumažėja.

  • Rūkantiesiems nustatomas MTL padidėjimas.

  • Pakitusios endotelio ląstelės netenka savo fiziologinės ypatybės nesijungti su cirkuliuojančiomis imuninėmis ląstelėmis (monocitais,makrofagais, T limfocitais, trombocitais).

  • Rūkymo sukeltas endotelio pažeidimas skatina ir ateromos formavimąsi, kas yra ankstyvas aterogenezės požymis.

Sisteminis rukymo ir rukymo metimo poveikisSlide 10

Audinių faktorius

Fibrogenezė

Fibrinogenas

Fibrinolizė

Fibrino krešulys

PA inhibitorius

t-PA

Plazminogenas

Plazminas

Fibrino degradacijos

produktai

Laboratoriniai rodikliaiSlide 11

Laboratoriniai rodikliai

R kymas ir navikaiSlide 16

Rūkymas ir navikai

  • Navikai

    • plaučių

    • kasos

    • stemplės

    • inkstų

    • šlapimo pūslės

    • skrandžio

Plau i v io rizikaSlide 17

Hazard Ratio (95% CI)a

Plaučių vėžio rizika

Šansų santykis

Niekada nerūkę Buvę rūkoriai Esami rūkoriai

Mannino et al. Arch Intern Med. 2003;163:1475-1480.

Plau i v io rizika1Slide 18

Hazard Ratio (95% CI)a

Never Smokers

30

30 to 60

60

Pack/Years

Plaučių vėžio rizika

Šansų santykis

Niekada nerūkę <30 30-60 >60

Pakelių per metus

Mannino et al. Arch Intern Med. 2003;163:1475-1480.

Kasos v io rizikaSlide 19

Kasos vėžio rizika

Reliatyvi rizika

Relative Risk (95% CI)a

3.3

1.7

1.6

1.0

Niekada nerūkę Moterys Vyrai Vyrai,

surūkę >40 cig./d.

Nonsmokers

FemaleSmokers

MaleSmokers

Males Smoking 40 Cigarettesper Day

Lin et al. Cancer Causes Control. 2002;13:249-254.

Stempl s v io rizikaSlide 20

Rūkantys 3 kartus dažniau serga plokščialąsteliniu stemplės vėžiu.

Buvę rūkoriai serga rečiau nei esami rūkoriai.

Po 10 nerūkymo metų buvę rūkoriai turi 2-kartus didesnę vėžio riziką.

Stemplės vėžio rizika

Nature Clinical Practice. http://www.nature.com/ncpgasthep/journal/v2/n1/fig_tab/ncpgasthep0072_ft.html. Accessed September 19, 2007. Bosetti et al. Oral Oncol. 2006;42:957-964; Wu et al. Cancer Causes Control. 2001;12:721-732.

Lapimo p sl s v io rizikaSlide 21

Rūkymas yra viena dažniausių priežasčių.

Rūkymo prevencija sumažina vėžio riziką vyrams 50% ir moterims 23%.

Rūkoriai beveik 3-kartus dažniau serga pūslės vėžiu nei nerūkantys.

Šlapimo pūslės vėžio rizika

Zeegers et al. World J Urol. 2004;21:392-401; Urology channel. http://www.urologychannel.com/bladdercancer/index.shtml. Accessed September 20, 2007

Inkst v io rizikaSlide 22

Inkstų vėžio rizika

Reliatyvi rizika

Relative Risk (95% CI)a

Cigaretės/dienai

1-9

20

1-9

20

Men

Women

Vyrai Moterys

Hunt et al. Int J Cancer. 2005;114:101-108.

R kymo poveikis endokrininei sistemaiSlide 23

Rūkymo poveikis endokrininei sistemai

  • Osteoporozė

  • Skydliaukės ligos

  • Rezistencija insulinui/cukrinis diabetas

Kaul tankis vyresnio am iaus moterimsSlide 24

0.84

1.02

0.82

1.00

0.80

0.98

0.78

0.96

0.76

0.94

0.74

0.00

0.00

Kaulų tankis vyresnio amžiaus moterims

Šlaunikaulis

Bendras

tankis (g/cm2)

tankis (g/cm2)

nerūkantys

Nerūkantys

1

≥1 pak./d.

1

≥1 pak./d.

Cigaretės/DienaiRūkantys

Cigaretės/DienaiRūkantys

Rapuri et al. Bone. 2000;27(3):429-436.

R kymas ir skydliauk s disfunkcijaSlide 25

Rūkymas ir skydliaukės disfunkcija

  • Rūkančios moterys turi didesnę riziką susirgti skydliaukės ligomis.

Vestergaard et al. Thyroid. 2002;12(1):69-75.

R kymas ir cukrinis diabetasSlide 26

Rūkymas ir cukrinis diabetas

  • Tiriant moteris, sergančias cukriniu diabetu, nustatyta, kad lyginant su niekada nerūkiusiomos mirties rizika metusioms rūkyti yra 1.31 (95% CI, 1.11-1.55),

    • rūkančioms 1-14 cigarečių dienai - 1.43 (95% CI, 0.96-2.14),

    • rūkančioms 15-34 cigarečių dienai - 1.64 (95% CI, 1.24-2.17),

    • rūkančioms > 35 cigarečių dienai - 2.19 (95% CI, 1.32-3.65).

  • Rūkymas yra susijęs su II tipo cukrinio diabeto atsiradimu – pažeidžiamas rezistentiškumas insulinui, pakinta insulino sekrecija, toksinis poveikis kasai, padidėja adrenalino kiekis.

Sisteminis rukymo ir rukymo metimo poveikisSlide 27

  • Lyginant su niekada nerūkiusiais II tipo cukrinio diabeto atsiradimas dažnesnis tarp

    • daug rūkančiųjų (RR 1.61; 95%CI, 1.43-1.80),

    • nedaug rūkančių (RR 1.29; 95% CI, 1.13-1.48),

    • metusių rūkyti (RR 1.23; 95% CI, 1.14-1.33).

  • Rūkantiems ir sergantiems cukriniu diabetu asmenims dažniau stebimos mikrovaskulinės komplikacijos tokios, kaip diabetinė nefropatija, mikroalbuminurija, kurios gali būti grįžtamos metus rūkyti.

Ii tipo cukrinio diabeto rizikaSlide 28

II tipo cukrinio diabeto rizika

Reliatyvi rizika

Niekada nerūkę Buvę rūkoriai Esami rūkoriai

Aged 20-69 Years

Beziaud et al. Diabetes Metab. 2004;30:161-166.

Ii tipo cd rizika metus r kytiSlide 29

II tipo CD rizika metus rūkyti

Reliatyvi rizika

5

5-10

11-19

20

Laikas nuo metimo rūkyti (metai)

Wannamethee et al. Diabetes Care. 2001;24(9):1590-1595.

R kymo neigiamas poveikis inkst fukcijaiSlide 30

Rūkymo neigiamas poveikis inkstų fukcijai

  • Rūkymas yra nefrotoksinis

    • senesnio amžiaus pacientams,

    • pacientams, sergantiems pirmine arterine hipertenzija,

    • pacientams su beprasidedančia inkstų liga.

  • Rūkymas, sergantiems glomerulonefritu, policistinių inkstų liga, skatina greitesnį inkstų funkcijos nepakankamumo progresavimą.

Effects of Smoking on Systemic and IntrarenalHemodynamics: Influence on Renal Function

STEPHAN R. ORTH

Sisteminis rukymo ir rukymo metimo poveikisSlide 31

  • Rūkymas pažeidžia inkstus, ūmiai pažeisdamas hemodinamiką

    • padidina kraujo spaudimą,

    • padidina intraglomerulinį spaudimą,

    • lėtai sutrikdo endotelio ląstelių funkciją.

Sisteminis rukymo ir rukymo metimo poveikisSlide 32

  • Rūkantiems asmenims dažniau stebima padidinta albumino ekskrecija ir mikroalbuminurija lyginant su nerūkančiais asmenimis.

  • Pacientams, surūkantiems iki 20 cigarečių per dieną ir surūkantiems virš 20 cigarečių dienai, stebimas skirtingas

    • albumino koncentracijos šlapime padidėjimas (atitinkamai 1.33 ir 1.98)

    • skirtingas mikroalbuminurijos dažnis (atitinkamai 1.92 ir 2.15).

Sisteminis rukymo ir rukymo metimo poveikisSlide 33

  • Rūkymas padidina rizika greitai progresuoti terminaliniam inkstų funkcijos nepakankamumui.

  • Rūkymo nutraukimas sumažina inkstų nepakankamumo progresavimą tiek pacientams su inkstų liga, tiek pacientams su transplantuotu inkstu.

  • Rūkančiųjų, sergančių cukriniu diabetu ir turinčių transplantuotą inkstą, išgyvenamumas yra labai mažas.

R kymas ir l tin s inkst ligos rizikaSlide 34

Rūkymas ir lėtinės inkstų ligos rizika

Šansų santykis (95% CI)a

Niekada nerūkę Buvę rūkoriai Esami rūkoriai

Shankar et al. Am J Epidemiol. 2006;164(3):263-271.

Proteinurijos rizika r kantiemsSlide 35

Proteinurijos rizika rūkantiems

Nerūkantys

Rūkę

Rūkantys

P=.0009

P=.01

P=.0001

Reliatyvi rizika

P=.01

Halimi et al. Kidney Int. 2000;58:1285-1292.

R kymas ir arterin hipertenzijaSlide 36

Rūkymas ir arterinė hipertenzija

  • Arterinės hipertenzijos dažnis didesnis tarp rūkančiųjų nei tarp nerūkančiųjų (13.5 ir8.8%; P=0.001).

  • Hipertenzijos rizika yra didesnė tarp rūkančiųjų nei tarp nerūkančiųjų (ŠS 1.31[1.13 to 1.52]; P=0.001).

  • Hipertenzijos rizika priklauso ir nuo per dieną surūkytų cigarečių skaičiaus (ŠS kiekvienoms 10 cigarečių 1.13 [1.05 to 1.21]; P=0.001) ir rūkymo trukmės (ŠS, 0.99 [0.98 to 1.00]; P=0.01).

R kymas ir irdies ligosSlide 37

Rūkymas ir širdies ligos

  • Asmenims, gyvenantiems su rūkančiuoju, IŠL rizika yra 30% didesnė nei gyvenusių tarp nerūkančiųjų.

  • Pacientų, sergančių IŠL, jei metama rūkyti, bendro mirštamumo rizika sumažėja 36% (RR 0.64; 95% PI, 0.58-0.71).

  • Esant arterinei hipertenzijai, padidintam cholesterolio kiekiui, rūkymui, tikimybė ūmaus išeminio sindromo padidėja iki 8 kartų.

Smoking and Cardiovascular Disease RiskFactors: What a Tangled Web We Weave

By Curtis Handford, MD, CCFP, MHSc

Klinikinis atvejisSlide 38

Klinikinis atvejis

  • Ligonė V. N.

  • Gimusi 1971.05.15 (37 m.)

  • Gyvenanti Kaune

  • Gydyta KMUK I kardiologijos skyriuje nuo 2009.02.15 iki 2009.02.23.

NusiskundimaiSlide 39

Nusiskundimai

  • Skausmas krūtinėje spaudžiančio pobūdžio, stiprus, atsirandęs ramybėje, užtrukęs apie 1 val. laiko.

  • Minėta simptomatika pirmą kartą gyvenime.

Rizikos veiksniaiSlide 40

Rizikos veiksniai

  • Rūkymas: 20 cig./d. 15 m.

  • Antsvoris

  • Cukrinis diabetas II tipo, gydomas insulinu.

Objektyv s duomenysSlide 41

Objektyvūs duomenys

  • Bendra būklė sunki.

  • Liežuvis su apnašu.

  • Krūtinės ląstos skausmingumas paviršinis. Alsavimas vezikulinis visame plaučių plote.

  • Širdies veikla ritmiška. ŠSD 91 k/min. Širdies tonai aiškūs. AKS 131/89 mmHg.

  • Pilvo palpacija neskausminga. Peristaltika normali.

Ekg atvykusSlide 42

EKG (atvykus)

Laboratoriniai tyrimaiSlide 43

leuk. 17,6-4,7x10/9,

eritr. 4,46x10/12,

Hb 145 g/l,

tromb. 285x10/9,

troponinas I - 0,19 mcg/l,

glik. 6,74-13,15 mmol/l,

Na 134 mmol/l,

K 4,1 mmol/l,

urea 5 mmol/l,

kreatin. 59 mcmol/l,

BCH 5,1 mmol/l,

DTLCH 1,3 mmol/l,

MTLCH 2,6 mmol/l,

TG 1,53 mmol/l,

GOT 165 U/l,

GPT 97 U/l,

CK 948 U/l,

CRB 5,7 mg/l.

Laboratoriniai tyrimai

GydymasSlide 47

R - II-III,

D - Na, R (-) + CD;

glycerol trinitras 0,5 mg/h į/v AŠP,

heparinas 5000 v.v. -> 1000 v.v./h į/v AŠP;

I kard. sk. –

aspirinas 100 mg x 1,

klopidogrelis 75 mg x 1,

nebivololis 2,5 mg x 1,

ramiprilis 2,5 mg x 1,

rosuvastatinas 10 mg x 1,

KCl 1,5 g per os,

humulin MIX 10 v.v. ryte ir 10 v.v. vakare, humalog 10 v.v. per pietus.

Gydymas

Champix skyrimasSlide 48

CHAMPIX skyrimas

  • 1-3 dienos: 0,5 mg vieną kartą per parą.

  • 4-7 dienos: 0,5 mg du kartus per parą.

  • Nuo 8 dienos iki gydymo pabaigos:

    1 mg du kartus per parą.

  • Pacientas turi pasirinkti datą, kada mes rūkyti. CHAMPIX reikia pradėti vartoti 1-2 savaitės prieš šią datą.

Ekg i vykstantSlide 49

EKG (išvykstant)

R kymas ir dislipidemijaSlide 50

Rūkymas ir dislipidemija

  • Rūkymas padidina MTL cholesterolio kiekį kraujyje.

  • Mesti rūkyti ypač svarbu asmenims su padidintu MTL-Ch kiekiu kraujyje.

  • Yra stiprus ryšys tarp rūkymo, trigliceridų kiekio ir DTL kiekio kraujyje.

  • Mažas DTL kiekis bei hipertrigliceridemija yra nepriklausomi IŠL rizikos veiksniai.

Sisteminis rukymo ir rukymo metimo poveikisSlide 51

  • Nikotinas stimuliuoja antinksčių žievę, dėl to iš adipocitų mobilizuojamos laivosios riebiosios rūgštys ir skatinama trigliceridų sintezė.

  • Kita teorija – rūkantys turi mažiau fermentų, skatinančių DTL transportavimą iš periferinių audinių, kas sukelia DTL sumažėjimą plazmoje.

R kymas ir odos ligosSlide 53

Rūkymas ir odos ligos

  • Būdingi požymiai

  • Odos pažeidimai

  • Plokščialąstelinė adenoma

  • Žaizdų gijimo sutrikimai

Odos po ymiaiSlide 54

Gerai matomos periorbitalinės linijos

Nuovargio požymiai

Odos pilkumas

Raudonos dėmės

Odos požymiai

Freiman et al. J Cutan Med Surg. 2004;8(6):415-423.

Odos pa eidimaiSlide 55

Nagų geltonumas

Nagų demarkacinės linijos

Odos pažeidimai

Freiman et al. J Cutan Med Surg. 2004;8(6):415-423.

Plok ial stelinis v ysSlide 56

Plokščialąstelinis vėžys

  • Rūkantys turi 50% didesnę vėžio riziką nei nerūkantys

  • Esami rūkoriai turi didesnę riziką nei metę rūkyti.

Grodstein et al. J Nat Cancer Inst. 1995; 8714:1061–1066; Hertog et al.J Clin Oncol. 2001; 191:231–238.

http://images.google.com/imgres?imgurl=http://www.medscape.com/content/2001/00/41/08/410808/art-smj9406.14.fig4.jpg&imgrefurl=http://www.medscape.com/viewarticle/410808_3&h=291&w=400&sz=24&hl=en&start=0&tbnid=YJSjToEbzbOMcM:&tbnh=90&tbnw=124&prev=/images%3Fq%3Dsquamous%2Bcell%2Bcancer,%2Blip%26gbv%3D2%26svnum%3D10%26hl%3Den%26safe%3Dactive%26sa%3DG. Accessed October 19, 2007.

Aizd gijimo sutrikimaiSlide 57

Žaizdų gijimo sutrikimai

  • Pablogėja odos kraujotaka

  • Sumažėja imuninis atsakas, didesnė infekcijos rizika.

  • Didesnė komplikacijų rizika pooperaciniame periode.

  • Užtrunka gijimo procesas.

Freiman et al. J Cutan Med Surg. 2004;8(6):415-423; KCI. http://db2.photoresearchers.com/search/SE6944. Accessed October 23, 2007.

R kymas ir periodontin s ligosSlide 58

Rūkymas ir periodontinės ligos

  • Rūkymas sutrikdo neutrofilų fukciją, pažeidžia uždegiminį ir imuninį atsaką į periodontinius patogenus.

  • Rūkymas susijęs su periodontinėmis ligomis tokiomis, kaip dantenų, alveolinio kaulo netekimo, infekcinėmis-uždegiminėmis ligomis.

Effects of Smoking onPeriodontal Health: A Review

Patrick Obeid, P. Bercy.

Sisteminis rukymo ir rukymo metimo poveikisSlide 59

Rūkantys beveik 4 kartus nei niekada nerūkę serga periodontitu.

Periodontologinės ligos yra pasaulyje dažniausia dantų netekimo priežastis.

Tomar et al. J Periodontol. 2000;71(5):743-751; http://www.cda-adc.ca/en/oral_ health/complications/tobacco/ smokeless.asp. Accessed October 19, 2007.

Periodontito rizikaSlide 60

Periodontito rizika

9 per d.

P.000001

10-19 per d.

20 per d.

21-30 per d.

31 per d.

Šansų santykis lyginant su nerūkančiais

Tomar et al. J Periodontal. 2000;71(5):743-751.

Burnos patologijaSlide 61

Burnos patologija

“Rudų plaukų” liežuvis

Nikotininis stomatitas

Leukoplakija

Nekrotizuojantis opinis gingivitas

Davis. J Contemp Dent Pract. 2005;6:158-166; Lewin et al. Cancer. 1998;82:1367-1375.

Plok ial stelin karcinomaSlide 62

Plokščialąstelinė karcinoma

  • 70% burnos vėžio atvejų susiję su rūkymu

  • Simptomai:

    • Žaizdos negyjančios

    • Kaklo, gerklės patinimas

    • Išliekančios baltos ar raudonos dėmės burnoje

    • Sunkumas kramtant ar ryjant

    • Svorio netekimas

  • Prognozė

    • 5-metų išgyvenamumas mažiau nei 50%

Davis. J Contemp Dent Pract. 2005;6(3):158-166; Oliver et al. J Oral Maxillofac Surg. 1996;54:949-954; http://www.mediscan.co.uk/cfm/Im_info.cfm?ImageID=000480&mediatype=Image&log=nk. Accessed October 30, 2007.

ApibendrinimasSlide 63

Sisteminis rūkymo poveikis pasireiškia uždegimu, oksidaciniu stresu ir endotelio disfunkcija.

Metus rūkyti rodikliai gali susinormalizuoti, skiriasi tik atsistatymo laikas.

Rūkymas gali įtakoti įvairių organų ligas.

Apibendrinimas

Sisteminis rukymo ir rukymo metimo poveikisSlide 64

Ačiū už dėmesį


Copyright © 2014 SlideServe. All rights reserved | Powered By DigitalOfficePro