1 / 20

Bendroji dalis

Bendroji dalis. Veiksmo vertinimo kriterijai. Emocinė teorija ( Emotive Theory) Alfred Jules Ayer (1910). Daugelis ž moni ų savo veiksm ų gerum ą ar blogum ą į vertina pagal savo pom ė gius ar pagal tai, ko jie nem ė gsta. J ų emocijos ir jausmai lemia, k ą jie laiko geru ar blogu.

Download Presentation

Bendroji dalis

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Bendroji dalis Veiksmo vertinimo kriterijai

  2. Emocinė teorija (Emotive Theory)Alfred Jules Ayer (1910) • Daugelis žmonių savo veiksmų gerumą ar blogumąįvertinapagal savo pomėgius ar pagal tai, ko jie nemėgsta. Jų emocijos irjausmai lemia, ką jie laiko geru ar blogu. • Vertinimas • Pagal šią teoriją konstatuotas moralumas būtų labai subjektyvus, nes priklausytų nuo veikiančio asmens kintančių emocijų. • Emocinė reakcija negali būti pakankamas kriterijus moralumui įvertinti. Emocijos nepadaro veiksmo nei geru, nei blogu.

  3. Intuicinė teorija • Vertinimas • Lieka neaišku, kieno intuicija yra teisinga,kad galėtume javadovautis, sprendžiant kontroversiškas problemas. • Vertindami pagal intuiciją, neišvengtumesavanaudiškumo, visuomeninës nuomonės poveikio ir pan. • Vertinimas • Esminė intuicionizmo prielaida yra ta, kad daiktų negalime apibūdinti tik analizuojant jų sudedamąsias dalis. Tačiau daug ką galima apibūdinti tik pagal jų santykius su kitais daiktais. Pvz., teisingumas, ištikimybė ir gerumas yra apspręsti pagal tarpusavio ryšius ir yra šitų ryšių rezultatas. • Moraliai gerą ar blogą veiksmą intuityviai gali atpažinti kiekvienas normaliai išsivystęs žmogus. • Nors visi turime intelektualinęįžvalgą veiksmo gerumui ar blogumui, mes negalime paaiškinti, kodėlveiksmas yra geras ar blogas. • Gėris yra paprasta sąvoka. Ji negalibūti suskaldyta į atskiras sudedamąsias dalis. Todėl gėris negali būti apibrėžtas, bet jis (gėris) vis tiek galibūti žinomas (kaip negalime apibrėžti geltonos spalvos, nors žinome,kokia yra geltona spalva).

  4. Moralinis pozityvizmas • Moralumas yra apsprendžiamasne pagal veiksmo prigimtį, bet pagal išorinius faktorius. Moralumasyra padarytas, o ne atrastas.

  5. Pozityvistinėsocialinio kontrakto teorija • Tam, jog žmonės galėtų gyventi taikoje ir saugiai, atskiri individaisuteikia teisę visuomeniniam autoritetui (valstybei) nustatyti, kokieveiksmai yra galimi ir kokie veiksmai turėtų būti uždrausti. • Žmogus sudaro tarsi sutartį su valdžia: aš laikysiuos jos nustatytostvarkos mainais į taiką, tvarką ir saugumą. Taigi, gėrio ar blogiokilmė gali būti šis socialinis sandėris.

  6. Vertinimas • Pripažįstant moralės matu tik įstatymą, kyla pavojus žmogaus teisėms; • Moralumas yra atrandamas nagrinėjant pagrindinius ir egzistencinius žmogaustikslus. Šiuo atžvilgiu visi yra lygūs ir joks þmogiškas įstatymasnegali teisėtai prieštarauti žmogaus norui pasiekti žmogišką pilnatvę. Valdžia turi tik tam padėti. • Pats faktas, kad kažkoksveiksmas yra laikomas geru ar kažkoks veiksmas yra draudžiamas,padaro tą patį veiksmą gerą ar blogą. (Melavimas būtų blogas veiksmas todėl, kad yra draudžiama meluoti, o ne todėl, kad melo prigimtis prieštarauja žmogaustiesos siekimui ir poreikiui bendrauti su kitais.) • Valdžiosgalia leisti įstatymus yra moralumo šaltiniu ir pačiu pagrindu. Bet, kadangi tai yra kintamidalykai, tai tada ir moralumas yra kintamas. • Ką daro dauguma –tampa moraline norma.

  7. Hedonistinė teorija • Vertinimas • Teorija yra subjektyvi, nes malonumą ir laimę skirtingi žmonės suvokia skirtingai. • Nesaikingas malonumo siekimas gali tapti skaudus irsudrumsti žmogaus laimę. • Gr.k. Hedone – malonumas. • Veiksmas yrageras, jei jis gali suteikti malonumą, o malonumas yra laimė. (Aristippus (435–356 pr. Kr.)) • Malonumas yra žmogaus tikslas.Veiksmai, kurie sukelia skausmą ir sudrumsčia mūsų laimę, yra bloga.

  8. Proporcionalizmas • Vertinimas • net ir mažesnis blogis lieka blogiu, todėl jo negalima vadinti gėriu. • Pasirenkant proporcionalizmą pažeidžiamas pincipas, jog negalima daryti bloga, kad išeitų į gera. • Moraliai geras veiksmas yra tas, kuris lemia mažesnį blogį iš dviejų galimų.

  9. Proporcionalizmo sėkmę lemia: • Patogumas, nes proporcionalizmas nesiekia pateikti aiškių moralinių nurodymų kaip elgtis konkrečiu atveju; • Laisvė apsispręsti, nes proporcionalizmas palieka laisvę žmogui pasirinkti ir interpretuoti situaciją taip, kaip jam atrodo geriau; • Išimties jausmas, nes prieš priimant sprendimą ar jį priėmus, proporcionalistinis mąstymas suteikia išimties iš moralės normų galimybę. (L.S.Cahill 1984, p.126-128)

  10. Objektyvus veiksmo vertinimas yra įmanomas tik tada, kai vertinama remiantis paties veiksmo komponentais (“moralumo šaltiniais”). Veiksmo komponentai: - objektas - intencija - aplinkybės

  11. Objektas • Veiksmo objektas yra tai, ką veikėjas pasirenka čia ir dabar daryti, todėlveiksmo objektas yra pirminis veiksmo moralumo vertinimo šaltinis: “kaip natūraliam daiktui rūšį suteikia jo forma, taip veiklos rūšis kyla iš objekto” (S Th, I-II, q.18, a.2).

  12. Vidujai blogi veiksmai Vidujai blogi yra visi veiksmai: 1.priešingi pačiai gyvybei - žmogžudystės, genocidas; 2.pažeidžiantys žmogaus asmens neliečiamumą - sužalojimai, fiziniai ar moraliniai kankinimai, psichologinė prievarta; 3.įžeidžiantys žmogaus orumą – sukuriamos nežmoniškos gyvenimo sąlygos, savavališkas įkalinimas, deportacijos, vergovė, prekyba žmonėmis. • Kaip pirminis veiksmo moralumo šaltinis, veiksmo objektas gali iš anksto nulemti veiksmo moralumą.Egzistuoja tokie žmogiškieji veiksmai, kurie jau vien dėl savo objekto yra moraliai blogi. Tokie veiksmai vadinami “vidujai blogais” veiksmais (intrinsece malum).

  13. Tikslas • Tikslą galima apibrėžti kaip veiksmo rezultatą/pasekmę. • Vietoj žodžio “tikslas” kur kas dažniau yra vartojama “intencijos” sąvoka. Ji žymi tikslą, kurį valia yra apsisprendusi įgyvendinti.

  14. Tikslas ir padariniai Tikslą galima apibrėžtiir per padarinius • tiesiogiai norėtas padarinys yra tada, kai jis numatytas kaip tikslas arba priemonė tikslui pasiekti. • netiesiogiai norėtas padarinys nėra siekiamas kaip tikslas ar priemonė tikslui pasiekti, tačiau jis yra priimtas kaip neišvengiamas tiesiogiai norėto objekto siekimo rezultatas.

  15. Aplinkybės • Vertinant veiksmą yra svarbios tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su veiksmu. • Aplinkybės, kaip ir objektas ar intencija, taip pat gali būti geros arba blogos. • Aplinkybių blogumas ar gerumas bus sprendžiamas pagal tai, kiek jos didina ar mažina gerą ar blogą rezultatą arba kiek jos sukelia papildomų gerų ar blogų padarinių.

  16. Kadangi žmogiškasis veiksmas yra aptariamas kaip visuma, tai veiksmo moralumas priklauso nuo objekto, intencijos ir aplinkybių. T.y. Veiksmas bus etiškas tik tada, kai visi trys jo komponentai bus moraliai geri. • Šį veiksmo kaip visumos principą gerai išreiškia Tomo Akviniečionaudotas lotyniškas Dionizijaus Areopagito aforizmas “gėrį lemia išbaigta priežastis, blogį – bet koks trūkumas”(bonum ex integra causa, malum ex quocumque defectu).

  17. Dvigubos pasekmės principas • 1. Pats veiksmas turi būti geras savyje. • 2. Veikiančio asmens intencija turi būti gera. • 3. Bloga pasekmė negali būti priemonė gerai pasekmei pasiekti. • 4. Turi būti labai svarbi priežastis atlikti veiksmą. • Pagal dvigubos pasekmėsprincipą galima atlikti veiksmą su dviem pasekmėm: viena gera,norima ir kitomis priemonėmis nepasiekiama, kita – bloga, nenorima,bet neišvengiama, nors ir numatoma, jeigu vienu metu yra įvykdomosketurios sąlygos:

  18. Literatūra seminarui • A.NARBEKOVAS, Bioetika. Metodinė priemonė bioetikos paskaitoms ir seminarams. Kaunas, VDU 2005, p.33-41.

  19. Užduotis Gydytojas M., gaudamas nedidelį atlyginimą, ima kyšius. Kaip elgesio moralumą įvardintų: emocinės, intuityvinės, pozityvistinės, hedonistinės, teorijų šalininkai. Parašykite jų motyvaciją. Įvertinkite veiksmą remdamiesi objektyviais veiksmo vertinimo kriterijais.

  20. Ačiū už dėmesį !

More Related