1 / 31

Darbo tikslas, analizės objektas, pagrindiniai analizės principai

Darbo tikslas, analizės objektas, pagrindiniai analizės principai. Analizės tikslas. Visapusiškai išnagrinėti Lietuvos elektros energetikos sistemos perspektyvinės raidos galimybes ilgalaikėje perspektyvoje, atsižvelgiant į:

ashley
Download Presentation

Darbo tikslas, analizės objektas, pagrindiniai analizės principai

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Darbo tikslas, analizės objektas, pagrindiniai analizės principai

  2. Analizės tikslas Visapusiškai išnagrinėti Lietuvos elektros energetikos sistemos perspektyvinės raidos galimybes ilgalaikėje perspektyvoje, atsižvelgiant į: esamą padėtį šalies elektros energetikos sistemoje ir jos ryšius su centralizuoto šilumos tiekimo sistema, šalies ekonomikos vystymąsi ir su tuo susijusius elektros ir centralizuotai tiekiamos šilumos poreikius, jų kitimą laike, vietinių energijos išteklių potencialą, ryšius su kaimyninių šalių elektros energetikos sistemomis elektros energijos prekybos ir rezervinių galių tiekimo srityje, pasaulines ir regionines pirminių energetinių išteklių, elektros energijos kainų kitimo tendencijas, energijos (elektros ir šilumos) gamybos technologijų raidą, jų prieinamumą, techninius-ekonominius rodiklius, energijos tiekimo saugumo, gamtosauginius reikalavimus ir kt. faktorius. Įvertinti naujos Visagino AE įtaką elektros energetikos sistemos perspektyvinei raidai (kuro, energijos, galios (įskaitant rezervinę) balansams elektros energetikos sistemoje, investicijų, eksploatacinių išlaidų, išlaidų kurui ir elektros energijos importui apimtims, gaminamos elektros energijos savikainai, prekybos balansui. Pateikti šią informaciją sprendimus dėl Visagino AE ateities priimančioms institucijoms.

  3. Technologijų, kuro rūšių parinkimas, elektros ir šilumos gamyba, kuro-energijos balansų įvertinimas, rezervinių galių užtikrinimas, importo-eksporto balansavimas, energijos tiekimo saugumo, gamtosauginių reikalavimų užtikrinimas su mažiausiomis išlaidomis Analizės objektas Latvija, Estija, Suomija, Rusija Lietuvos elektros energetikos sistema Baltarusija, Rusija (IPS/UPS) Švedija, (Nordpool) Šilumos tiekimas iš TE, konkuruojant su jos tiekimu iš vandens šildymo katilų Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistema Kaliningradas (IPS/UPS) Lenkija, (ENTSO-E)

  4. Esama situacija, pradinės sąlygos, nagrinėtos alternatyvos, prielaidos

  5. Esama situacija – elektros energijos gamyba ir vartojimas 2000-2011m. • Komentarai • 2000-2008 m. galutinės elektros energijos ūkio šakose augo vidutiniškai 4,8% per metus, o po nuosmukio atsigaunant ekonomikai 2010-2012 m. apie 2,9% (preliminariais duomenimis). • Uždarius Ignalinos AE, ženkliai sumažėjo elektrinių savosios reikmės, kas lėmė bendrųjų elektros energijos sąnaudų mažėjimą. • Iš AEI 2010 m. pagaminta 7,9%, o 2011 m. 9,6% visoms šalies reikmėms sunaudotos elektros. Informacijos šaltinis: Lietuvos energetika 2011 ir kitų metų leidiniai. Lietuvos kuro ir energijos 2000 – 2011 metų balansai . • Išvados • Lietuvos elektros energetikos sistema turi pakankamai įrengtųjų galių ir tvirtus ryšius su kaimyninių šalių elektros energetikos sistemomis. Įrengtoji elektrinių galia 2013 metais siekė 4369 MW. Tuo tarpu maksimali pareikalaujama galia 2011 metais - tik 1715 MW. • Daugumos šalyje esančių elektrinių gaminamos elektros energijos savikaina yra per didelė, kad galėtų konkuruoti su importuojamos elektros energijos kaina. Dėl šių priežasčių elektros energijos importas šalyje išaugo iki 5.99 TWh2010 metais ir 6.74 TWh2011 metais. • Dauguma Lietuvos elektrinių nebeatitiks naujų gamtosauginių reikalavimų, įsigaliosiančių nuo 2016 metų. • Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje įsivyrauja neracionali vandens šildymo katilų, o ne termofikacinių elektrinių plėtros tendencija. Vartotojų išlaidos už šilumą labai didelės. • Reikia išanalizuoti elektros energetikos sistemos perspektyvinės plėtros galimybes ir nustatyti racionalias kryptis.

  6. BVP augimo ir elektros energijos poreikių prognozė Vidiniaikintamieji Pagrindiniame scenarijuje numatyta, kad 2013-2030 m. BVP augs 3,7%, 2031-2050 m. 2,6% Vidutiniai elektros poreikių augimo tempai 2013-2030 m. 2,3%, 2031-2050 m. 1,3% Prognozė įvertina ženkliai didesnį elektros vartojimo efektyvumą: 2025 m. ūkio šakose sunaudojamos elektros energijos kiekis, tenkantis BVP vienetui, bus 1,2 karto, o 2050 m. beveik 1,7 karto mažesnis nei 2011 m.

  7. Šilumos poreikių prognozė

  8. Užsienioelektros energijos rinkos „Nord pool“ rinkos elektros kainų prognozės 2013-2035 m. Elektros kainos Skandinavijos, Lenkijos irVokietijos rinkose Skaičiavimuose naudojama Šaltinis: www.markedskraft.com Procentais nuo Švedijos kainų Daroma prielaida, kad kaina Rusijoje bus palaikoma nežymiai mažesnė už kainą Švedijoje, o kaina Lenkijos rinkoje bus ~ 4% didesnė nei Švedijoje.

  9. Nagrinėjamos elektros energijos gamybos alternatyvos Pastaba: Skirtumai tarp pateikiamų parametrų reikšmių priklauso nuo to ar technologija jau yra egzistuojanti ar nauja alternatyva, nuo galimų techninių sprendimų, nuo paramos dydžių (jei elektrinė pastatyta 2011-2012 m.m. laikotarpyje), nuo to ar tai yra technologijos modernizacija, darbo laiko pratęsimas ar nauja statyba, technologijų tobulėjimo laiko bėgyje ir pan. Kiekvienam technologiniam sprendimui konkrečioje vietoje yra konkreti parametrų reikšmė ir matematiniame modelyje tai įvertinama individualiai.

  10. Visagino AE ekonominiairodikliai

  11. GalimanaujosVAE_LT(Lietuvos dalies) elektrosenergijosgamybossavikainaprie 8000h Prie 5% diskonto normos VAE savikaina vidutinę Nordpool kainą viršija 0-3 Lct/kWh, o paskolos atidavimo metu 10-11 Lct/kWh Prie 8% diskonto normos VAE savikaina vidutinę Nordpool kaina viršija 9-12 Lct/kWh, o paskolos atidavimo metu 18-19 Lct/kWh

  12. Elektros energijos gamybos savikainų VAE_LT ir Alytaus biokuro TE palyginimas(TE dirba termofikaciniame režime) Elektrinių gaminamos elektros energijos savikaina labai priklauso nuo jų darbo laiko metuose (galios išnau- dojimo koeficiento). Pastarąjį apsprendžia elektros ir šilumos poreikių netolygumas, agregatų avaringumas, prastovos remontuose ir pan. Skaičiavimai atitinka Visagino AE duomenis, pateiktus 12 skaidrėje (Lietuvos dalis). Alytaus TE gauta ES parama neatimama. Skiedrų ir branduolinio kuro kainos atitinka studijoje naudojamo pagrindinio kuro kainų scenarijausduomenis.

  13. Šalies aprūpinimo elektros energija saugumas „Lankstus nebranduolinis“ ir „VAE statybos“ scenarijai, Visagino AE galimybes vertinant pagal elektrinės verslo plane pateiktus techninius-ekonominius rodiklius ir numatomas papildomas išlaidas infrastruktūros plėtrai. (Analizė atlikta stabiliais 2011 m. pinigais, taikant 8% diskonto normą)

  14. Išlaidos energetiniam saugumui Procentais nuo suminių elektros energetikos sistemos generuojančių galių plėtros ir funkcionavimo išlaidų 2011- 2080 m.m. laikotarpyje (esant tiems patiems technologiniams ribojimams). 4.0 ct/kWh 2.2 ct/kWh Importas <30%, 20% Importas <50%,20% ? Importas <50% Importas neribojamas Procentais nuo pigiausio scenarijaus išlaidų

  15. Elektros tiekimo saugumo užtikrinimo scenarijai • VAE statybos scenarijus • Užtikrinama nuolatinė vietinė gamyba: • Nuo 2023 m. – ne mažiau 70% • Nuo 2030 m. – ne mažiau 80% • Bendras elektros energijos importas: • Nuo 2023 m. – ne daugiau 30% • Nuo 2030 m. – ne daugiau 20% • Elektros energijos importas iš trečiųjų • šalių: • Nuo 2023 m. – ne daugiau 20% • Nuo 2030 m. – ne daugiau 10% • Lankstus nebranduolinis scenarijus • Šalis turi turėti tiek instaliuotų ir darbui • parengtų galių elektrinėse, kad esant reikalui, • galėtų pagaminti: • Nuo 2023 m. – ne mažiau 70% • Nuo 2030 m. – ne mažiau 80% • Realus vietinės elektros energijos gamybos • ir importo santykis priklauso nuo: • kainos rinkoje, • techninių sąlygų, • geopolitinių veiksnių ir kt.

  16. Elektros energijos gamyba Lankstus nebranduolinis scenarijus Esant NEPALANKIOMS importo sąlygoms Esant PALANKIOMS importo sąlygoms Realisituacija būtų tarp šių ribinių būsenų *Čia ir toliau, jei nenurodyta kitaip, VAE charakterizuojama verslo plane pateiktais techniniais-ekonominiais rodikliais ir įvertinant patikslintas išlaidas infrastruktūrai. VAE statybos scenarijus*

  17. Investicijos Lankstus nebranduolinis scenarijus Esant NEPALANKIOMS importo sąlygoms Esant PALANKIOMS importo sąlygoms Realisituacija būtų tarp šių ribinių būsenų 1012 mln. Lt 608 mln. Lt VAE statybos scenarijus* 997 mln. Lt

  18. Elektros energijos savikaina energijos tiekimo saugumą užtikrinant skirtingais būdais

  19. Laiko bėgyje akumuliuotų diskontuotų išlaidų, susijusių su apsirūpinimu elektros energija, skirtumas tarp lankstausnebranduolinioir VAE statybos scenarijų Esant PALANKIOMS importo sąlygoms Esant NEPALANKIOMS importo sąlygoms Išlaidų skirtumas tarp scenarijų, investuojantskolintas lėšas Išlaidų skirtumas tarp scenarijų, investuojantnuosavas lėšas Investuojant pusę nuosavų ir pusę skolintų lėšų

  20. Galimi Visagino AE techninių-ekonominių rodiklių nukrypimai ir jų įtakaelektros energetikos sistemos raidai ir VAE statybos tikslingumui

  21. Investicijos branduolinėms elektrinėms JAVirPrancūzijoje VAE investicijos iki šiol statytų branduolinių elektrinių kontekste nėra išskirtinės, tačiau perspekty- vinių duomenų fone atrodo gana žemos. Pav., Hitachi investicijos JK vertinamos ~20 mlrd. Lt. Yra rizika, kad VAE investicijos gali būti didesnės nei nurodytos verslo plane. www.vermontlaw.edu/.../NuclearSafetyandNuclearEconomics(0).pdf Šaltiniai: World Nuclear Industry Status Report 2012 http://www.telegraph.co.uk/finance/newsbysector/energy/9644399/Hitachi-unveils-20bn-plan-to-build-nuclear-reactors-in-the-UK.html

  22. BWR ir ABWR reaktorių galios išnaudojimo koeficientai Pasaulinis statistinis BWR reaktorių galios išnaudojimo koeficientas yra 70,2%. VAE verslo plane jis prilygintas 90%. Iki šiol iš eksploata- cijos išvestų reaktorių vidutinis tarnavimo laikas ~ 22 metai. Šaltinis: http://www.iaea.org/PRIS/CountryStatistics/CountryStatisticsLandingPage.aspx http://www.neimagazine.com/features/featureload-factors-to-end-june-2012/featureload-factors-to-end-june-2012-4.html https://workspace.imperial.ac.uk/icept/Public/Cost%20estimates%20for%20nuclear%20power%20in%20the%20UK.pdf

  23. Nagrinėtini kiti VAE projekto raidos variantai Šalia pateikto VAE projekto vertinimo pagal elektrinėsverslo plano rodiklius reikia panagrinėti: „Realų optimistinį“ variantą. Realus yra tuo, kad šiuo atveju elektrinės galios išnaudojimo koeficientas prilygintas ne 90%, kaip numatyta elektrinės verslo plane, o 70.2% kas atitinka pasaulinį visų BWR reaktorių statistinį vidurkį. Kintamosios eksploatacinės išlaidos atitinka elektrinių su ABWR reaktoriais išlaidas**. Optimistinis yra tuo, kad laikoma jog elektrinės statyba nepabrangs, statyba neužsitęs ir nesirealizuos joks kitas papildomos grėsmės faktorius; „Realų pesimistinį“ variantą. Realus dėl aukščiau minėtų priežasčių. Pesimistinis yra tuo, kad kartu gali išaugti investicijos iki numatomų investicijų lygio Jungtinėje Karalystėje EDF planuojamai statyti elektrinei (7200 $/kW) ir elektrinės techninio tarnavimo laikas trunka 40 metų, o norint jį pratęsti iki 60 metų reikia papildomų investicijų. Šaltiniai: http://www.neimagazine.com/features/featureload-factors-to-end-june-2012/featureload-factors-to-end-june-2012-4.html **Projected Costs of Generating Electricity, 2005 Update. Nuclear Energy Agency, International Energy Agency, Organization for Economic Co-operation and Development, 2005. https://workspace.imperial.ac.uk/icept/Public/Cost%20estimates%20for%20nuclear%20power%20in%20the%20UK.pdf

  24. Elektros energijos savikainos priklausomybė nuo galimų VAE verslo plano rodiklių nukrypimų

  25. Laiko bėgyje akumuliuotų diskontuotų išlaidų, susijusių su apsirūpinimu elektros energija, skirtumas tarp lankstaus nebranduolinio (esantNEPALANKIOMS importo sąlygoms) ir VAE statybos scenarijų (VAE rodikliams nukrypus nuo verslo plane pateiktų) Išlaidų skirtumas tarp scenarijų, investuojant skolintas lėšas Realaus optimistinio VAE varianto atveju Realaus pesimistinio VAE varianto atveju Neapibrėžtumo zona Neapibrėž- tumo zona Išlaidų skirtumas tarp scenarijų, investuojant nuosavas lėšas VAE teigiamo ekonominio efekto nėra Visagino AE galios išnaudojimo koeficientui sumažėjus iki 70,2%, elektrinės duodamas ekonominis efektas pradėtų reikštis tik apie 2035-2040 m. ir diskontuotais pinigais per elektrinės tarnavimo laiką galėtų pasiekti 1,5 mlrd. Lt, tačiau iki ~2035 m. galimas didesnis lėšų poreikis, gali pasiekti iki 4,5 mlrd. Lt. Visagino AE galios išnaudojimo koeficientui sumažėjus iki 70,2%, investicijoms išaugus iki 7200 $/kW, eksploatacijos laikui sutrumpėjus nuo 60 iki 40 metų, elektrinės statyba 2023 metais būtų nuostolinga. Patiriami nuostoliai diskontuotais pinigais laikotarpyje iki 2030-2035 metų gali išaugti iki 6,3 mlrd. Lt, kurie iki elektrinės darbo laiko pabaigos gali sumažėti iki 700 mln. Lt

  26. Išvados (I) • Visagino AE tiekiamoselektrosenergijossavikainapagalverslo plane pateiktus • duomenis,įvertinusišlaidas infrastruktūrai, irelektrineidirbant8000 val/metus: Esant žemoms elektros kainoms rinkoje arba augant kapitalo kaštams, VAE patrauklumas mažėja. • Biokuro termofikacinės elektrinės, gaminančios elektrą ir šilumą, yra ekonomiškai pranašesnės už Visagino AE, tačiau jų efektyvaus panaudojimo apimtis apsprendžia ribotas šiluminis apkrovimas ir jo netolygumas metų bėgyje; • Siekiant spręsti ir apsirūpinimo šiluma problemas, biokuro TE plėtra gali būti suderinama su VAE statybos alternatyva;

  27. Išvados(II) • Siekiant saugumo elektros energijos apsirūpinimo srityje (užtikrinant, kad nuo 2023 m. šalyje bus gaminama 70%, o nuo 2030 m. 80% suvartojamos elektros energijos) šalyje tektų: • investuotiį laisvos rinkos sąlygomis nerentabilias elektrines, • jų gyvybingumo užtikrinimui būtų reikalingassubsidijavimas, • Visagino AE (jąvertinant pagal verslo plane pateikiamus techninius-ekonominius rodiklius),esanti viena iš ekonomiškai patraukliausių alternatyvų, leidžiančių padidinti taip suprantamą šalies energetinį saugumą, taip pat turėtų būti subsidijuojama, • vietinės generacijos didinimas sumines elektros sektoriaus plėtros ir funkcionavimo išlaidas2011-2080 m. laikotarpyje padidintų iki 17% arba 9 mlrd. Lt, • energetinio saugumo dedamoji į tinklą atleidžiamos elektros energijos savikainoje per nagrinėtą laikotarpį vidutiniškai siektų iki 4 ct/kWh,

  28. Išvados(III) • Lankstaus nebranduolinio scenarijausskirtumai, lyginant VAE scenarijumi, esant PALANKIOMS elektros importo sąlygoms: • į tinklą atleidžiamos elektros energijos savikaina4-10 ct/kWh mažesnė, • vidutinės metinės investicijos 2011-2080 m. ~400 mln. Lt mažesnės, • ekonominis efektas elektros energetikos sektoriuje 2011-2080 m. 5-7 mlrd. Lt (diskontuotų), • didesnisverslo konkurencingumas dėl mažesnių elektros kainų, kiti ekonominiai efektai; • VAE statybos scenarijaus skirtumai, lyginant su lanksčiu nebranduoliniu scenarijumi, esant NEPALANKIOMS elektros importo sąlygoms: • į tinklą atleidžiamos elektros energijos savikaina2-5 ct/kWhmažesnė, • vidutinės metinės investicijos 2011-2080 m. ~15 mln. Lt mažesnės, • ekonominis efektas elektros energetikos sektoriuje 2011-2080 m. ~3 mlrd. Lt (diskontuotų), bet pradedantis reikštis tik po ~2030 m.; • lėšų poreikis prieš elektrinės eksploatavimo pradžią iki ~4 mlrd. Lt didesnis.

  29. Išvados(IV) • VAE statybos scenarijaus skirtumai (VAE rodikliams nukrypus nuo verslo plane pateiktų), lyginant su lanksčiu nebranduoliniu scenarijumi, esantNEPALANKIOMSelektros importo sąlygoms: • Visagino AE galios išnaudojimo koeficientui sumažėjus iki 70,2%, elektrinės duodamas ekonominis efektas pradėtų reikštis tik apie 2035-2040 m. ir diskontuotais pinigais per elektrinės tarnavimo laiką galėtų pasiekti 1,5 mlrd. Lt, tačiau iki ~2035 m. galimas didesnis lėšų poreikis, gali pasiekti iki 4,5 mlrd. Lt. • Visagino AE galios išnaudojimo koeficientui sumažėjus iki 70,2%, investicijoms išaugus iki7200 $/kW, elektrinės eksploatacijos laikui sutrumpėjus nuo 60 iki40 metų, elektrinės statyba 2023 metais ekonomine prasme būtų nuostolinga.Patiriami nuostoliai diskontuotais pinigais laikotarpyje iki 2030-2035 metų gali išaugti iki 6,3 mlrd. Lt, kurie iki elektrinės darbo laiko pabaigos gali sumažėti iki 700 mln. Lt.

  30. Išvados(V) • VAE projekto tolesnės eigos atveju yra būtina pasiekti esminio sąlygų Lietuvos • valstybei pagerinimo ir nuimti galimų nuostolių, elektrinei dirbant rinkos • sąlygomis, riziką nuo šalies elektros energijos vartotojų pečių. • Visagino AE statybos tikslingumą (jos techninius – ekonominius rodiklius vertinant pagal elektrinės verslo planą), didele dalimi apsprendžia laikotarpis, kuriam šalis būtų pajėgi ir pasiryžusi investuoti dabar siekdama ekonominio efekto ilgalaikėje perspektyvoje. • Būtina įvertinti kitus VAE projektui papildomą riziką keliančius ir studijoje nenagrinėtus aspektus: • galimus branduolinėms elektrinėms nepalankius politinius sprendimus, • rezervų užtikrinimo galimybes Baltijos šalių elektros energetikos sistemai dirbant salos režime, • galimų katastrofiškų avarijų riziką, • neišspręstą atidirbusio branduolinio kuro galutiniopalaidojimoproblemą, • galimas neplanines prastovas dėl kitų elektrinių gaminamos ir privalomai superkamos pigesnės elektros energijos pasiūlos rinkoje, • elektros energetikos sistemos lankstumą reaguoti į besikeičiančias sąlygas ir kt.

  31. Ačiū už dėmesį

More Related