Prof habil dr algimantas raugal vilniaus universitetas
Download
Sponsored Links
This presentation is the property of its rightful owner.
1 / 27

prof. habil. dr. Algimantas Raugalė (Vilniaus universitetas) PowerPoint PPT Presentation


  • 467 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

prof. habil. dr. Algimantas Raugalė (Vilniaus universitetas). VITAMINAS D – NE TIK ANTIRACHITINIS, BET IR IMUNITETĄ STIMULIUOJANTIS POVEIKIS Klaipėda, 2012 m. balandžio 12 d. Vitamino D farmakodinamika. odoje sintezuotas ar rezorbuotas žarnyne vit. D yra biologiškai neaktyvus 

Download Presentation

prof. habil. dr. Algimantas Raugalė (Vilniaus universitetas)

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Prof habil dr algimantas raugal vilniaus universitetas

prof. habil. dr. Algimantas Raugalė(Vilniaus universitetas)

VITAMINAS D – NE TIK ANTIRACHITINIS, BET IR IMUNITETĄ STIMULIUOJANTIS POVEIKIS

Klaipėda, 2012 m. balandžio 12 d.


Vitamino d farmakodinamika

Vitamino D farmakodinamika

  • odoje sintezuotas ar rezorbuotas žarnyne vit. D yra biologiškai neaktyvus

    organizme (dalyvaujant kepenų fermentui), jis virsta 25 (OH) D3 (kalcidioliu – aktyviuoju vit. D)

    veikiant inkstų fermentams, virsta itin aktyviu 1,25 (OH)2 D3 (kalcitrioliu, s. alfakalcidioliu – One-Alfa) – naujagimių hipokalceminiai traukuliai – tai steroidinis hormonas! Neskirti gliukokortikoidų priedangai!

  • prasiskverbia į ląstelės branduolį, skatina RNR sintezę;

  • stimuliuoja Ca ir P rezorbciją žarnyne;

  • dalyvauja kaulėjimo procese;

  • formuoja imunitetą;

  • sąveikauja su parathormonu;

  • kaupiasi smegenyse.

    A.Raugalė, 2012


Vitamino d rezervo kraujyje nustatymas ir kiti rachito diagnostikos metodai

Vitamino D rezervo kraujyje nustatymas ir kiti rachito diagnostikos metodai

  • Vitamino D rezervo kraujo serume nustatymas:

    - matuojamas 25 (OH) D3 kiekis kraujyje;

    - laboratorijose (Vilniuje: “Geromeda”, Naugarduko 50-11; “Endemic”, Grybo g.) naudojami skirtingi reagentai, todėl norma skiriasi;

    - reikia 5 mcl kraujo – galima iš piršto (kūdikiai!);

    - vertinimas: norma - 30-100 ng/ml (Danijos reagentai); nepakankamumas – 21-29 ng/ml; deficitas - < 20 ng/ml (ar 47,7-144 nmol/l – nmol/l x 0,40 = ng/ml);

    - maži vaikai (iki 3 metų) gerai toleruoja 25 (OH) D3 iki 150 ng/ml;

    - Gordon C.M. et al. (2004): 50% Bostono (JAV) ispanių ir afroamerikiečių mergaičių – paauglių ir 48% baltaodžių mergaičių – paauglių 25 (OH) D3 < 20 ng/ml; žiemos pabaigoje 42% 15-49 m. mergaičių ir moterų 25 (OH) D3 < 15 ng/ml;

    - 73% Baltijos gyventojų kraujyje stokojama 25 (OH) D3 (?).

    2.Ultragarsinėosteometrija (B.Siaurusaitis, A.Raugalė, M.Rudzikienė) – tiriamas ultragarso greitis kaulų diafizėse - išradimas.

    A.Raugalė, 2012


Indikacijos 25 oh d 3 i tyrimui m f holick et al 2011

Indikacijos 25 (OH) D3ištyrimui(M.F.Holick et al., 2011)

- rachitas;

- osteoporozė;

- lėtinė inkstų liga;

- kepenų nepakankamumas;

- cistinė fibrozė;

- Krono liga;

- hiperparatiroidizmas;

- vaistų vartojimas (prieštraukuliniai, gliukokortikoidai, ketokonazolis, cholestiraminas);

- afro-amerikiečiai ir ispanai (vaikai ir suaugę);

- nėščiosios ir žindyvės;

- seni žmonės, esant netrauminiam kaulų lūžiui;

- nutukę vaikai ir suaugę;

- sergantys tuberkulioze;

- sergantys vėžiu.


Ligos kurios gydomos ar persp jamos vitaminu d

Ligos, kurios gydomos arperspėjamos vitaminu D

  • Rachitas.

  • Imunodeficitinės būklės.

  • Vėžys.

  • Osteoporozė.

  • Kitos ligos: diabetas (I ir II), išsėtinė sklerozė, tubulopatijos, LE, lėtinio nuovargio sindromas (raumenų silpnumas), žiemos depresija (suicidas), prieskydinės liaukos patologija.

  • “Nuo naujagimystės iki senatvės”.

    A.Raugalė, 2012


Rachitas

Rachitas

Ar būtina rachito profilaktika?

Kūdikių sergamumas rachitu (2002-2003 m.):

- Turkijoje – 24%;

- Prancūzijoje – 39%;

- Rusijoje – 52-80%;

- Vilniuje – 40-45%:

- visai neduota vit. D;

- duota l. pavėluotai (3-4 mėn. amžiuje pradėta);

- paskirta 1 lašas profilaktiškai laiku, bet neįvertinti prasidėjusio ar net bujojančio rachito simptomai.

2. Ankstyvieji rachito simptomai:

- irzlumas,

- dirglumas (krūpčioja nuo garso ar šviesos),

- blogai miega,

- prakaituoja pakaušis – “rachitinė plikė”.

3. Vėliau:craniotabes, “rachitiniai karoliai” šonkauliuose, “rachitinės apyrankės”, osteoporozė, raumenų hipotonija, “varlės” pilvas, nelaiko galvos, nesėdi, nesiremia kojytėmis, vėliau dygsta dantys, Fe stokos anemija, Ca <, šarminė fosfatazė >.

A.Raugalė, 2012


D hipervitaminoz

D hipervitaminozė

  • Klinikiniai simptomai:

    - anoreksija,

    - vidurių užkietėjimas,

    - blyški, gelsva oda,

    - vėmimas, toksikozė,

    - tachikardija, sistolinis ūžesys,

    - anksti užanka didysis momenėlis (bet!),

    - audinių ir organų kalcifikacija.

    2. 25 (OH) D3 nustatymas kraujyje - > 100 ng/ml (66-100 ng/ml – įtartina).

    3. Ca ↑, Mg , P, Hb.

    4. Proteinurija, leukociturija.

    5. Riboti kalcį: < KP, < varškės.

    6. Vitaminai A ir E.

    7. Lašinės infuzijos.

    8. K, Mg preparatai.

    9. Gliukokortikoidai.

    10. Profilaktika:užrašų knygelė: vit. D preparatai (kiek TV?), pieno mišiniai, kai kurie jogurtai, polivitaminai, sudėtiniai kalcio preparatai, žuvų taukai, insoliacija.

    A.Raugalė, 2012


Imunitetas ir vitaminas d

Imunitetas ir vitaminas D

Vit. D aktyviai stimuliuoja imunitetą, ypač apsaugant nuo virusinių kvėpavimo takų ligų, tame tarpe gripo, nes esant nepakankamam vit. D lygiui kraujyje, sutrinka humoralinis imunitetas (interferonas, lizocimas ir kt.) (J.J.Cannell, 2007).

TODĖL:

  • peršalimo ligomis ir gripu dažniausiai sergama žiemos ir rudens mėnesiais, bet ne dėl šalčio ir drėgmės, o todėl, kad dėl saulės spindulių (UVS) stokos sumažėja vit. D koncentracija kraujyje;

  • rachitu sergantys vaikai dažniau ir sunkiau serga kvėpavimo takų ligomis (disertacijos!);

  • tuberkuliozė (kalnų kurortų efektyvumas);

  • meningokokinė infekcija – nešiotojų 10 x > nei sergančių meningokokiniu faringitu – serga imunodeficitiniai asmenys >> žiemą ar vėlyvą rudenį (žemas 25 (OH) D3 kiekis?);

  • infekcinis endokarditas.

    A.Raugalė, 2012


Imunitetas ir vitaminas d1

Imunitetas ir vitaminas D

  • Japonijos moksleivių tyrimas (Urashima M. et al., 2010) – gavę 1.200 TV vit. D3 /d. (gruodis-kovas) 42% rečiau susirgo sezoniniu gripu, nei placebo grupėje;

  • Ginde A.A. et al.,AMA (2012) – tirti 18.883 asmenys vyresni nei 12 metų: sergamumas peršalimo ligomis padidėja 36%, jei 25 (OH) D3 < 10 ng/ml; 24% - jei 10-30 ng/ml (palyginus su kontroline grupe > 30 ng/ml);

  • Kanados vyriausybė svarsto klausimą dėl vit. D3 kaip vienos iš kiaulių gripo ir sezoninio gripo prevencijos priemonių, vartojant koncentruotą vit. D preparatą;

  • Indijoje administruojamos vienkartinės koncentruoto vit. D injekcijos (600.000 TV) gripui išvengti;

  • J.J.Cannell – “dvigubai aklo” metodo studija 208 afro-amerikiečių moterų > 60 metų: 50% gavo placebo, 25% du metus kasdien po 800 TV vit. D3, 25% dar ir trečiais metais – 2.000 TV kasdien. Placebo gr. - 25% sirgo peršalimu ar gripu; 800 TV grupėje – 7%; + 2.000 TV grupėje - < 1% sirgo peršalimu ar gripu. Baltaodėms skirtinos mažesnės dozės.

  • “Vartoti vit. D yra daug saugiau, nei skiepytis nuo gripo” – dr. Andreas Moritz.

    A.Raugalė, 2012


V ys ir vitaminas d

VĖŽYS ir vitaminas D

- 77% visų vėžio atvejų padėtų išvengti pakankamas 25 (OH) D3 lygis kraujyje(50-90 ng/ml), gi < 20 ng/ml – siejama su 15 vėžio rūšių (“ši informacija nėra naudinga farmacijos kompanijoms ir ji neskelbiama”) pav.;

- ypač padeda išvengti gaubtinės žarnos, krūties ir gimdos vėžio;

- gydant vėžį, 25 (OH) D3 t. būti 65-90 ng/ml;

- onkologai skatina žmones teptis kremais nuo saulės – tai neteisinga, atvirkščiai, dabar siūloma: balandžio-spalio mėn. būti 20 min. saulėje tarp 11-14 val., apnuoginus pusę kūno;

- vit. D gamyba labai sumažėja žmonėms > 60 metų, nes jų odoje sumažėja vit. D pirmtako 7-dehidrocholesterolio.

A.Raugalė, 2012


Vitamin d levels and colorectal cancer mortality

Vitamin D Levels and Colorectal Cancer Mortality

“Colorectal cancer mortality was inversely related to serum 25(OH)D level, with levels 80 nmol/L [32 ng/mL] or higher associated with a 72% risk reduction (95% confidence interval= 32% to 89%) compared with lower than 50 nmol/L [20 ng/mL] P trend = .02.”

Freedman DM, et al. J Natl Cancer Inst 2007;99: 1594 – 602


V ys ir vitaminas d1

VĖŽYS ir vitaminas D

- 77% visų vėžio atvejų padėtų išvengti pakankamas 25 (OH) D3 lygis kraujyje(50-90 ng/ml), gi < 20 ng/ml – siejama su 15 vėžio rūšių (“ši informacija nėra naudinga farmacijos kompanijoms ir ji neskelbiama”);

- ypač padeda išvengti gaubtinės žarnos, krūties ir gimdos vėžio;

- gydant vėžį, 25 (OH) D3 t. būti 65-90 ng/ml;

- onkologai skatina žmones teptis kremais nuo saulės – tai neteisinga, atvirkščiai, dabar siūloma: balandžio-spalio mėn. būti 20 min. saulėje tarp 11-14 val., apnuoginus pusę kūno;

- vit. D gamyba labai sumažėja žmonėms > 60 metų, nes jų odoje sumažėja vit. D pirmtako 7-dehidrocholesterolio.

A.Raugalė, 2012


Osteoporoz ir vitaminas d

Osteoporozė ir vitaminas D

  • vaikų kaulų skausmai, rachitinė osteoporozė:

    - Vitamine D3 B.O.N. 1 amp. (200.000 TV) kas 6 mėn.;

    - vitaminai K + D (Vitakid– 20 µg vit. K1 + 400 TV vit. D3/ml + 2,22 mg vit. E) – nes vit. K skatina kaulinio audinio formavimąsi, dalyvauja kaulų atsinaujinimo ir mineralizacijos procese; vit. K ypač stokojama pirmaisiais gyvenimo mėnesiais;

    - kalcio preparatai;

  • senyvų žmonių osteoporozė (sutrinka kaulų matricos susidarymas ir jos mineralizacija; šlaunikaulio kaklelio lūžiai):

    - 4.000-5.000 TV vit. D3/d. 2-3 mėn., kol 25 (OH) D3 bus N;

    - Vitamine D3 B.O.N. 1/2 amp. (100.000 TV) kas 3 mėn.;

  • moterims po menopauzės:

    -  800 TV vit. D3/d. pastoviai!;

    - Vitamine D3 B.O.N. 1/2 amp. (100.000 TV) kas 3 mėn.;

    - papildomai vartoti kalcio preparatus.

    A.Raugalė, 2012


Vitamino d altiniai 1

Vitamino D šaltiniai - 1

MAISTAS IR MAISTO PAPILDAI:

Menkių kepenų aliejus(SKYSTI MÖLLER’S ŽUVŲ TAUKAI). 5 ml yra:

- vit. D – 400 TV;

- vit. A – 250 µg;

- vit. E – 10 mg;

- omega-3 r.r. – 1.200 mg (600 mg DHR, 400 EPR);

  • gerina imunitetą (vit. D);

  • apsaugo nuo metabolinio sindromo (diabeto – II);

  • būtina kokybiškai smegenų ir akių veiklai (omega-3);

  • tinka širdies ligų profilaktikai (omega-3);

  • tinka rachito profilaktikai (vit. D);

  • kūdikiai ir seni žmonės sunkiai konvertuoja EPR – todėl skirtini nuo 4 sav. iki senatvės:

    - 4-6 sav. – po 3-5 lašus/d, dozė palaipsniui didinama;

    - 6 mėn. kūdikiams ir vyresniems vaikams – 5 ml/d.

    A.Raugalė, 2012


Prof habil dr algimantas raugal vilniaus universitetas

BENDRAS VITAMINO D KIEKIS (mama turi užsirašyti):

  • adaptuoti pieno mišiniai (400-500 TV/litre);

  • kai kurie jogurtai (Actimel – 30 TV/100 ml);

  • polivitaminai (100-400 TV/dozėje);

  • žuvų taukai (400 TV/5 ml);

  • sudėtiniai kalcio + vit. D preparatai (200-400 TV/tab. ar ml);

  • saulės UVS (sezonas);

  • maistas: tunas, lašiša, riebi silkė, sardinės, javainiai, kiaušinio trynys.

    A.Raugalė, 2012


Vitamino d altiniai 2

Vitamino D šaltiniai - 2

Saulės spinduliai:

- maudymosi kostiumu vilkintis suaugęs, saulės UVS paveiktas iki odos rausvumo, gauna 10.000-25.000 TV vit. D;

- kasdien balandžio-spalio mėn., apnuoginus baltaodžiam žmogui pusę kūno, saulėje tarp 11-14 val. pakanka praleisti tik 20 min., taip gaunamas pakankamas vit. D kiekis;

- juodaodžiams tam pačiam vit. D kiekiui susidaryti reikia 6-10 kartų daugiau saulės spindulių, negu baltaodžiams – melaninas (pav.);

- saulės gaminamo vit. D neperdozuosime, nes perteklinis kiekis paverčiamas neaktyvia forma;

- langų stiklas, buvimas uždarose patalpose, klimato sąlygos (šiaurės šalys, debesuotumas, rūkai) stabdo UVS skverbimąsi.

A.Raugalė, 2012


Vitamino d altiniai 21

Vitamino D šaltiniai - 2

Saulės spinduliai:

- maudymosi kostiumu vilkintis suaugęs, saulės UVS paveiktas iki odos rausvumo, gauna 10.000-25.000 TV vit. D;

- kasdien balandžio-spalio mėn., apnuoginus baltaodžiam žmogui pusę kūno, saulėje tarp 11-14 val. pakanka praleisti tik 20 min., taip gaunamas pakankamas vit. D kiekis;

- juodaodžiams tam pačiam vit. D kiekiui susidaryti reikia 6-10 kartų daugiau saulės spindulių, negu baltaodžiams – melaninas;

- saulės gaminamo vit. D neperdozuosime, nes perteklinis kiekis paverčiamas neaktyvia forma;

- langų stiklas, buvimas uždarose patalpose, klimato sąlygos (šiaurės šalys, debesuotumas, rūkai) stabdo UVS skverbimąsi.

A.Raugalė, 2012


Vitamino d altiniai 3

Vitamino D šaltiniai - 3

Lietuvoje registruoti VAISTINIAI PREPARATAI, vartojami KASDIEN:

- VANDENINĖ VIT. D3 FORMA LAŠAIS (500 TV/laše);

- aliejinė forma (lašai – 400 TV/laše; kapsulės – 800 TV);

- vit. K + D (400 TV vit. D/ml).

Vandeninės formos pranašumai:

  • virškinimo trakto terpė yra vandeninė, todėl aliejinis preparatas turi virsti vandeniniu, kad penetruotų žarnų į sienelių ląsteles;

  • micelizacija – riebaluose tirpaus vit. D dispersija į vandenyje tirpias miceles;

  • micelizuota (vandeninė) vit. D3 forma sudaro 2-5 kartus didesnę koncentraciją kraujo plazmoje;

  • micelizuoto (vandeninio) vit. D3 tirpalo bioprieinamumas beveik 5 x didesnis (44,5%), nei aliejinio tirpalo (9,5%).

    A.Raugalė, 2012


Rachito profilaktika ir gydymas kasdien vartojamais vit d 3 preparatais

Rachito profilaktika ir gydymas KASDIENvartojamais vit. D3 preparatais

  • rachito profilaktika Lietuvoje (įskaitant maisto papildus ir saulės UVS):

  • nėščiosioms – 500 TV vit. D3 kasdien (Elevit);

  • žindyvėms – 500-1.000 TV vit. D3 kasdien;

  • išnešiotiems kūdikiams – nuo 3 gyvenimo savaitės po 1.000 TV vit. D3 kasdien iki 1,5 metų (įskaitant maisto papildus); profilaktinė metų dozė nebus didesnė kaip 300.000 TV;

  • neišnešiotiems kūdikiams ir dvyniams – nuo 7 parų po 1.000-1.500 TV vit. D3 kasdien iki 1,5 metų;

  • vyresniems nei 1,5 metų ir suaugusiems – 500-1.000 TV vit. D3 kasdien.

  • rachito gydymui ar vit. D trūkumui likviduoti:

  • 4.000-5.000 TV vit. D3 kasdien 1-2-3 mėnesius (atsižvelgiant į rachito sunkumą), paskui ilgai vartojama 500-1.000 TV per dieną. Bendra kursinė dozė – iki 600.000 TV;

  • kalcio preparatai;

  • “esant 25 (OH) D3 deficitui, 50-70 metų asmenims patariama skirti 1.500-2.000 TV/d. 6 mėnesius – tik tada pasiekiamos 30 ng/ml reikšmės” (Holick M. et al., 2011).

    A.Raugalė, 2012


Vitamino d altiniai 4

Vitamino D šaltiniai - 4

VITAMINE D3 B.O.N. 200.000 TV/ml koncentruotas tirpalas:

  • rachito profilaktika (greitas įsotinimas!):

    - nėščiosioms – 1/2 amp. (100.000 TV) nuo 6-7 nėštumo mėn.;

    - žindomiems kūdikiams ir vaikams iki 5 metų – 1 amp. (200.000 TV) nuo 1 mėn. amžiaus kas 6 mėn. (nes MP vit. D tik 25 TV/l);

    - kūdikiams, maitinamiems adaptuotais pieno mišiniais su vit. D – 1/2 amp. (100.000 TV) nuo 1 mėn. amžiaus kas 6 mėn.;

    - paaugliams – 1 amp. (200.000 TV) kas 6 mėn. žiemos metu;

    - senyviems žmonėms – 1/2 amp. (100.000 TV) kas 3 mėn.;

  • rachitui (vit. D stygiui) gydyti – 1 amp. (200.000 TV), g. kartoti po 1-6 mėn. (priklausomai nuo rachito sunkumo ir 25 (OH) D3 kiekio);

  • panašias profilaktines schemas taikyti gripo ir peršalimo ligų profilaktikai.

    A.Raugalė, 2012


Koncentruot vitamino d 3 preparat tyrimas saugumas ir efektyvumas

Koncentruotų vitamino D3 preparatų tyrimas (saugumas ir efektyvumas)

  • P.Leventis (Scand. J. Rheumat., 2009):

    - 19 pacientų, esant 25 (OH) D3 trūkumui, vienkartinai gavo 300.000 TV geriamo vit. D3;

    - po 6 ir 12 sav. 25 (OH) D3 padidėjo daugiau nei 50 ng/ml 89% pacientų;

    - nė vienam nepastebėta 25 (OH) D3 padidėjimo > 100 ng/ml ar hiperkalcemija;

    - rekomenduojama 300.000 TV 3 x per metus, esant 25 (OH) D3 trūkumui.

  • C.Munns et al (MIA, 2006):

    - vit. D stoka ir rachitas vėl tampa didele vaikų sveikatos problema Australijoje ir N.Zelandijoje, ypač juodaodžių tarpe;

    - vit. D stoka gydoma vit. D3 3 mėnesius (1.000 TV/d. vaikams iki 1 mėn. amžiaus; 3.000 TV/d. 1-12 mėn.; 5.000 TV/d. > 12 mėn.;

    - didelių dozių boliusas (300.000-500.000 TV) saugiai skirtinas vaikams, esant įsisenėjusiam ar gydymui atspariam vit. D nepakankamumui.


Mano duomenys

Mano duomenys:

  • 7 metus vartojau Ca + vit. D3 sudėtinį preparatą (500 mg Ca + 200 TV ar 400 TV vit. D3).

  • 2012.02.14: 25 (OH) D3 = 31,73 ng/ml.

  • 2012.02.15: Vitamine D3 B.O.N. 1 ml (200.000 TV) p/os.

  • 2012.03.14: 25 (OH) D3 = 29,27 ng/ml.

    A.Raugalė, 2012


Kada vitamine d 3 b o n tinkamiausias

Kada Vitamine D3 B.O.N. tinkamiausias:

  • vaikui, visai negavusiam profilaktinės vit. D dozės;

  • gripo ir peršalimo profilaktikai;

  • rachitui gydyti;

  • tubulopatijoms (fosfatdiabetui, Fankonio sindromui ir kt.) gydyti;

  • tuberkuliozės profilaktikai ir gydymui;

  • meningokokinės infekcijos profilaktikai.

    A.Raugalė, 2012


A raugal 4 ri priemoni metodas

A.Raugalė(4-rių priemonių metodas)


A i u d mes

Ačiū už dėmesį!


  • Login