Dr. Stasys Motiej ū nas S.Motiejunas@rata.lt - Radioaktyvi ųjų atliekų tvarkymo agentūra (RATA)

1. Lietuvos energetinė perspektyva Ignalinos atominės elektrinės uždarymo kontekste:Branduolinės energetikos ateitis? Dr. Stasys MotiejūnasS.Motiejunas@rata.lt - Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra (RATA) - VGTU docentas -TATENA Atliekų technologijos komiteto narys - Europos komisijos ekspertas (planų, susijusių su radioaktyviųjųatliekų šalinimu poveikio kitoms šalims vertinimas) Seminaras “Europos energetikos politika ir perspektyvos Lietuvoje” 2008-12-06, Druskininkai

2. 2009 metų gruodis • Pagal stojimo į ES sutartį Ignalinos AE privalo nustoti gaminusi elektros energiją • Kuo pakeisime šį energijos šaltinį? • Ar prie durų paspaudus jungiklį kambaryje įsižiebs šviesa?

3. Nacionalinės energetikos strategijos gairės • Elektros suvartojimu Lietuva atsilieka nuo išsivysčiusių Europos šalių • Elektros suvartojimo vidurkis vienam gyventojui (2005 m. duomenys): • ES vidurkis - 2,4 kartus didesnis • Suomijoje - 6,6 kartus didesnis • Vokietijoje - 2,7 kartus didesnis • kitose naujose narėse - apie 2 kartus

4. Elektros energijos vartojimo Lietuvoje prognozė • 1990-ųjų lygį elektros suvartojimas pasieks tik 2017-siais metais • prognozė paremta prielaida, jog Lietuvos ekonomikos modernizacija pareikalaus greito elektros paklausos augimo

5. Kuo pakeisime Ignalinos AE elektrą? • Nustojus eksploatuoti Ignalinos AE, jei nebus pastatyta nauja AE, apie 90% elektros bus gaunama iš iškastinio kuro (naftos ir dujų) • Apie pusė šios elektros energijos būtų gaminamaLietuvoje šiluminėse elektrinėse • Kita dalis turėtų būti importuojama iš Rusijos

6. Svarbiausi veiksniai skatinantys plėtoti branduolinę • Elektros energijos tiekimo saugumas; • Kova su klimato kaita (“šiltnamio” efektą skatinančių dujų emisijos ir atmosferos taršosmažinimas). • Tačiau turime įsitikinti, kad pasirinkti technologiniai sprendimai yra: • ekonomiški, • saugūs (turi nekelti pavojaus žmonėms ir aplikai, nepadidinti terorizmo grėsmės), • darnūs (darnusis vystymasis – ilgalaikė nuolatinė visuomenės plėtra, siekiant tenkinti žmonijos poreikius dabar ir ateityje, racionaliai naudojant bei papildant gamtos išteklius, saugant Žemę ateities katroms; apima šiuos vystymosi aspektus: ekologinį, ekonominį, socialinį, kultūrinį).

7. Veiksniai stabdantys branduolinės energetikos plėtrą pasaulyje • Konkurencingumo stoka • Branduolinė energija yra brangi, tačiau kylant naftos kainai, branduolinė energija darosi patrauklesnė • Racionaliųjų suomių pavyzdys rodo, kad branduolinė energetika ekonomiškai pasiteisina • Suomijoje statomi 1 naujas reaktorius ir dar 2-3 planuojami • Neigiamas visuomenės požiūris • Vyrauja radioaktyvumo baimė – dažnai nepagrįsta ir neadekvati realiam pavojui • Neišspręsta panaudoto branduolinio kuro problema • Pasaulyje kol kas nėra nė vieno giluminio kapinyno panaudotam kurui

8. Branduolinės energetikos konkurencingumas • Šiluminės elektrinės: • Palyginti nedidelė pradinė investicija (Nebrangi statyba) • Brangus kuras • Pigus likvidavimas ir atliekų sutvarkymas • Branduolinės elektrinės: • Brangi statyba • Palyginti nebrangus kuras • Labai brangus elektrinės išmontavimas, atliekų sutvarkymas, atliekų ir panaudoto kuro palaidojimas • Konkurencingumas priklauso ar į savikainą įskaičiuojami išmontavimo ir palaidojimo kaštai! • Būtina šiuose fonduose sukaupti pakankamai lėšų tol, kol gaminama elektra

9. Branduolinio kuro ciklo sudedamųjų dalių kainos

10. Urano ištekliai • Urano ištekliai pasaulyje yra pakankamai dideli, o tiekimas – patikimas • Poreikius bus galima patenkinti, nepaisantišaugusių branduolinės energetikos pajėgumų • Bet pastaraisiais metais urano kaina ženkliai (apie 4 kartus) išaugo

11. 10-ješalių išgaunama apie 94% pasaulio urano

12. Visuomenės požiūris į branduolinę energetiką • Lietuvių požiūris visiškai nenuoseklus: • Pagal apklausų duomenis lietuviai daug labiau negu kitos tautos (paniškai) bijo radioaktyvumo • Bet dauguma pasisako už branduolinę energetiką • Tarsi Visaginas būtų ne Lietuvoje, o Sibire • Turime suvokti, kad tai neatskiriami dalykai • Branduolinė energetika yra neįmanoma be atliekų

13. Tarptautiniai įsipareigojimai • JUNGTINĖ PANAUDOTO KURO TVARKYMO SAUGOS IR RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SAUGOS KONVENCIJA: • “...radioaktyviosios atliekos turi būti laidojamos valstybėje, kurioje jos susidarė...” • tačiau “kai kuriais atvejais, ... Šalys gali susitarti dėl vienos iš jų įrenginių panaudojimo kitų šalių interesams...” • “Šalys imasi tinkamų priemonių, kadateities kartoms nebūtų užkrauta nepelnyta našta”

14. Panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų problema • Atliekų pavojingumas labai skiriasi:

16. Švedijos giluminiodaugiabarjerio kapinyno sandara

17. Pavojingiausia atliekų rūšis - panaudotas kuras

18. Panaudoto kuro laidojimas • Šiandien pripažįstama, kad didelio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų laidojimas žemės gelmėse yra vienintelis saugus ir darnus sprendimas (El-Baraday) • Radionuklidų transmutacija gali tik papildyti atliekų laidojimą (sumažinti atliekų kiekį ir jų ilgaamžiškumą) • Praeityje buvo nagrinėti ir kiti būdai: pavyzdžiui paleidimas į kosminę erdvę • Tačiau tai ir neekonomiška, ir nesaugu – prisiminkime liūdnas erdvėlaivių avarijas • Panaudotas branduolinis kuras kol kas niekur nelaidojamas • Tai didžiausia kol kas neišspręsta branduolinės energetikos problema • Trys šalys: JAV, Švedija ir Suomija jau pasirengusios pradėti giluminių kapinynų įrengimo darbus. Suomija jau yra parinkusi vietą ir pradėjo kasimo darbus. Švedija atlieka baigia dviejų vietovių geologinius tyrimus.

19. Kaip panaudotas kuras tvarkomas Lietuvoje? • Saugojimo konteineriuose trukmė tik 50 – 60 metų • Kuro perdirbimas problemos visiškai neišsprendžia ir šiuo metu neapsimoka • Ar galima panaudotą kurą palaidoti Lietuvoje?

20. Geologinės formacijos perspektyvios giluminiam kapinynui įrengti (RATA, 2005) • Kristalinis pagrindas (granitas) • Moliai • Anhidritas • Akmens druskos klodai

21. Panaudoto branduolinio kuro laidojimo kaina 2005 metais kainą bandė įvertinti Lietuvos energetikos instituto specialistai, padedami Švedijos SKB ekspertų Ignalinos AE kuro palaidojimo kaina siektų 7 – 9 milijardus Lt Būtina pastebėti, kad vertinimas nebuvo labai tikslus Paremtas itin brangia Švedijos koncepcija

22. Kiek kainuos Visagino AE panaudoto kuro laidojimas? • Eksploatuojant Ignalinos AE susidarys apie 2500 t(U) panaudoto branduolinio kuro • Visagino AE bus panaudota dar 3000-3600 t(U) branduolinio kuro • AE bus eksploatuojama 60 metų, • po 50 – 60 t(U) kuro kasmet

23. Kiek kainuos Visagino AE panaudoto kuro laidojimas? Pagal Lietuvos energetikos instituto vertinimą, 2005

24. Panaudotas kuras ES šalyse su “mažomis” branduolinėmis programomis Tarptautinės iniciatyvos

25. Atominės elektrinės Europoje

26. Panaudoto kuro laidojimo išlaidų ekonomija

27. Tarptautinių organizacijų pastangos • Ir TATENA, ir ES deda daug pastangų propaguojant tarptautinio kapinyno idėją • Deja, realių sprendimų kol kas nerasta – jokia šalis nepasisiūlė priimti kitos šalies atliekas • Greičiau negu randami realūs sprendimai gimsta kapinyno pavadinimai: • “international, regional, multinational, shared” ...

28. Ar tikrai turėsime naują branduolinę elektrinę? Ar tikrai ji būtina? Yra dvi žmonių grupės: • Optimistai • Lietuva be atominės – Lietuva be ateities! • Skeptikai ir pesimistai

29. Skeptikai (1) • S. Malkevičius, L.N.Rasimavičius, 2008-01-08, http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15536487 • “IAE buvo pastatyta ne Lietuvai, o Rusijai … IAE agregatų galia labai didelė, todėl ji galėjo patikimai tiekti elektrą tiktai labai didelės galios elektros energetinėje sistemoje, kuri užtikrina rezervavimą avarinio blokų išsijungimo atveju.” • “Nauji 1600 MW galios reaktoriai užtikrins stabilų elektrinės darbą tik būdami vėl įjungti į vieningą Rusijos energetinę sistemą JES ROSSII. Pastatę naują atominę elektrinę, pagal IAE modelį, liksime visiems laikams pririšti prie Rusijos, jos valdomi ir įtakojami.” • “Ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui bus reikalingas galingas elektros energijos šaltinis, galintis kompensuoti prarastas galias uždarius IAE …, sudarytas iš keleto …, palyginti nedidelės galios agregatų (reaktorių), kurie suteiktų regionui galimybę savarankiškai palaikyti ne tik dažnį, bet ir užtikrinti sistemos dinaminį stabilumą išėjus iš rikiuotės vienam iš elektrinės agregatų.”

30. Skeptikai (2) • Europarlamentarė O.Juknevičienė (Respublika, 2008-12-02; remiasi buvusio TATENA direktoriaus teiginiais): • “Lietuva per silpna atominiams projektams. Netiek finansiškai, kiek administraciniais sugebėjimais” • Formaliai, politikė yra visiškai neteisi – Lietuva turi visas būtinas administracines struktūras • Giliau įsigilinę pastebėsime, kad Lietuva vis tik neturi taip reikalingos infrastruktūros: • nėra mokslinio potencialo, • neruošiami specialistai – beveik visi nauji IAE darbuotojai yra paruošti Obninske, Rusijoje

31. Skeptikai (3) • IAE gen. direktorius V.ševaldinas (Respublika, 2008-11-29): • “Pasaulyje dar nebuvo atvejo, kad AE statytų kelios šalys” • “Mano galva, šis projektas greičiausiai tebus graži utopija” • “Kol kas viskas tėra tuščios kalbos, ne daugiau” • Su paskutiniu teiginiu galima ir nesutikti • Į Visagino AE Lietuva jau nemažai investavo – atliktas poveikio aplinkai vertinimas, geologiniai tyrimai, kuriama infrastruktūra • Tačiau kitų šalių dalyvavimas projekte yra labai problematiškas: • Pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nė vienu žodžiu neužsimenama, kad tai keturių šalių projektas, kad naudą ir žalą (jeigu tokia būtų) dalinsis keturios šalys • Ar panaudotas kuras “pagal nutylėjimą” neliks tik Lietuvos problema (netgi nesurinkus reikalingo fondo)?

32. Nauja elektrinė reikalinga, tačiau ne bet kokia kaina!

33. Ačiū už dėmesį!