Veiklos audito teorija
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 89

Veiklos audito teorija PowerPoint PPT Presentation


  • 151 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Veiklos audito teorija. Viešojo administravimo Veiklos audito specializacija Paskaitų ciklas Profesorius Stasys Puškorius Strateginio valdymo ir politikos fakultetas Valdymo teorijos katedra 2008. “Veiklos audito teorija” magistro studijų programa. 1 tema. Veiklos audito kriterijai

Download Presentation

Veiklos audito teorija

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Veiklos audito teorija

Veiklos audito teorija

Viešojo administravimo

Veiklos audito specializacija

Paskaitų ciklas

Profesorius Stasys Puškorius

Strateginio valdymo ir politikos fakultetas

Valdymo teorijos katedra

2008


Veiklos audito teorija magistro studij programa

“Veiklos audito teorija”magistro studijų programa

1 tema. Veiklos audito kriterijai

2 tema. Audito standartai

3 tema. Audito procesas

4 tema. Duomenų atranka ir analizė

5 tema. Matematinės statistikos pradmenys

6 tema. Respondentų nuomonės atranka ir analizė

7 tema. Tarptautinės veiklos audito patirties apžvalga

8 tema. ES šalių programų vertinimas


Pagrindin literat ra

Pagrindinė literatūra:

  • Bjarne Mork-Eiden. The Guidelines for Financial Auditing Office of the Auditor General of Norway. Riksrevisionen, 1998.

  • Study Guide. Audit Manual. Financial Audit Process and Methods. Volume 1. Office of the Auditor General of Norway, 1998.

  • Handbook in Performance Auditing: Theory and Practice. Second Edition. Stockholm, Sweden, 1999.


Pagrindin literat ra1

Pagrindinė literatūra:

4. Implementation Guidelines for Performance Auditing Standards. Draft. Standards and Guidelines for Performance Auditing based on INTOSAI’s Auditing Standards and Practical Experience. The Swedish National Audit Office, 2001.

5. Dierdre O’Neill. Efficiency // International Encyclopedia of Public Policy and Administration Jay M. Shafritz (Editor in Chief).Westviev Press. A Division of Harper Collins Publishers, 1998, Vol.1.


Pagrindin literat ra2

Pagrindinė literatūra:

6. Auditing Standards. Issued by the Auditing Standards Committee at the XIV-th Congress of INTOSAI in 1992 in Washington, D.C., United States as amended by the XV-th Congress of INTOSAI in 1995 in Cairo, Egypt.

7. Code of Ethics. Issued by the Auditing Standards Committee at the XVI-th Congress of INTOSAI in 1998 in Montevideo, Uruguay.

8. Čekanavičius V. Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. Vilnius, TEV, 2000.


Pagrindin literat ra3

Pagrindinė literatūra:

9. Vaclovas Lakis Audito sistema: raida ir problemos. Monografija, VU leidykla, 2007.

10. Chambers A. Effective Internal Audits. Great Britain: Pitman Publishing, 1992.

11. Guidelines for Internal Control Standartsfor the Public Sector: www.intosai.org, (2006 06 28).


Pagrindin literat ra4

Pagrindinė literatūra:

12. Puškorius Stasys.

Veiklos auditas: monografija.

– Vilnius: LTU LC.

– 2004.

– 352 p., 17 paveikslų, 32 lentelės


Magistro darb temos

Magistro darbų temos

  • Konkrečios apskrities administracijos darbo efektyvumo analizė

  • Sprendimų priėmimo procedūrų tyrimas konkrečioje apskrities administracijoje.

  • Sprendimų priėmimo procedūrų tyrimas konkrečioje vietos savivaldos institucijoje.

  • Konkretaus struktūrinio padalinio valdymo funkcijų pagrindimas

  • Atsakomybės paskirstymo teoriniai pagrindai.


Magistro darb temos1

Magistro darbų temos

6. Atsakomybės paskirstymo konkrečioje sistemoje analizė ir optimizacija.

7. Kokio nors struktūrinio padalinio personalo dalyvavimo valdyme analizė.

8. Duomenų apie kokios nors institucijos veiklą atranka atliekant veiklos auditą.

9. Metodikų, taikomų atliekant vidaus auditą analizė.

10. Metodikų, taikomų atliekant išorės auditą analizė.


Magistro darb temos2

Magistro darbų temos

11.Kriterijų, taikomų atliekant konkrečios institucijos veiklos auditą, atranka ir jų pagrindimas.

12. Teoriniai rizikos veiksnių analizės aspektai atliekant vidaus veiklos auditą.

13. Teoriniai rizikos veiksnių analizės aspektai atliekant išorės veiklos auditą.

14. Rizikos veiksnių vertinimai atliekant vidaus auditą konkrečioje institucijoje.

15. Rizikos veiksnių vertinimai atliekant išorės auditą konkrečioje institucijoje.


Magistro darb temos3

Magistro darbų temos

16. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos darbo organizavimo problemų tyrimas.

17. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos atsakomybės paskirstymo tikslingumo vertinimas.

18. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos funkcijų paskirstymo racionalumo tyrimas.

19. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos vadovavimo stiliaus vertinimas.


Magistro darb temos4

Magistro darbų temos

20. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos kvalifikacijos kėlimo analizė.

21. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos darbuotojų karjeros problemų tyrimas.

22. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos skatinimo ir nuobaudų taikymo proceso vertinimas.

23. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos adekvataus darbuotojų atlyginimų nustatymo tyrimas.

24. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos lygių galimybių realizavimo tyrimas.


Veiklos audito turinys

Veiklos audito turinys

  • nauja kontrolės forma,

  • aprėpia viešojo sektoriaus institucijų,

  • jos atskirų sistemų ir visos valstybės veiklą.

  • Pačia plačiąja prasme veiklos auditas yra:

  • valstybės, ministerijų, departamentų

  • ir kitų viešojo sektoriaus institucijų valdymo:

  • ekonomiškumo,

  • efektyvumo,

  • veiksmingumo:

  • sisteminė analizė bei išvadų ir pasiūlymų,

  • kaip šiuos kriterijus gerinti, rengimas.


Audito institucijos

Audito institucijos

  • Daugelyje šalių sukurtos specialios kontrolės institucijos,

  • Įvairiuose departamentuose, organizacijose,

  • įstaigose, ministerijose įsteigti struktūriniai padaliniai,

  • kurie atlieka vidinio audito funkcijas.

  • Sukurtos specialios tarptautinės organizacijos,

  • nustatančios:

  • veiklos audito standartus,

  • nagrinėjančios ir apibendrinančios sukauptą patirtį,

  • siekiančios suvienodinti taikomus požiūrius,

  • metodus, modelius, procedūras.


Veiklos auditas apima

Veiklos auditas apima:

  • administracinės veiklos ekonomiškumo auditą,

  • tikrinamų organizacijų žmogiškųjų, finansinių

  • ir kitų resursų analizę,

  • informacinių sistemų tyrinėjimą, veiklos pamatavimus

  • ir monitoringo tvarkymą,

  • tikrinamos organizacijos veiklos veiksmingumo

  • įvertinimą


Veiklos auditas skiriasi

Veiklos auditas skiriasi:

  • turiniu (finansiniu, ekonominiu, valdymo, teisiniu ir įvairių šių veiksnių kombinacijomis),

  • kompleksiškumu (neretai veikla vykdoma dalyvaujant

  • daugeliui organizacijų, atliekančių joms priskirtas funkcijas),

  • sudėtingumu

  • (sąveikos, valdymo, atsakomybės neapibrėžtumu),

  • laikotarpiu, per kurį šios funkcijos turi būti atliktos,

  • planų įvairove (operatyvinių, taktinių, strateginių),

  • planų turiniu, jų struktūra, terminų gausa,

  • kurie neretai sunkiai suderinami ir kitomis savybėmis.


Visa tai reikalauja

Visa tai reikalauja:

  • kad būtų sukurti specialūs veiklos audito metodai,

  • plačiai taikoma sisteminė analizė,

  • plėtojama specifinė metodologija,

  • remiamasi kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis,

  • kurie tinkamai apdoroti

  • ir pasirūpinta išvadų bei rekomendacijų patikimumu

  • ir tikslumu.


Poreikis atlikti audit

Poreikis atlikti auditą

  • įvairių stagnacijos procesų atsiradimas,

  • pastebima veiklos ekonomiškumo, efektyvumo

  • ir/ar veiksmingumo stoka,

  • prognozavimo ir planavimo klaidos,

  • valdymo struktūrų gremėzdiškumas,

  • funkcijų dubliavimas,


Poreikis atlikti audit1

Poreikis atlikti auditą

  • atskaitomybės ir atsakomybės spragos,

  • atsilikimas nuo pasaulinių standartų,

  • įstatyminės bazės neatitikimas šiuolaikiškiems

  • reikalavimams,

  • sunkiai suprantamas lėšų panaudojimas,

  • ypač stambiu mastu,

  • aukštų pareigūnų viešųjų ir privačių interesų

  • derinimo tvarkos pažeidimai.


1 tema veiklos audito kriterijai

1 tema. Veiklos audito kriterijai

Pagrindiniai kriterijai

(3E kriterijai):

  • Ekonomiškumas (Economy);

  • Efektyvumas (Efficiency);

  • Veiksmingumas (Effectiveness);


Ekonomi kumas

Ekonomiškumas

  • panaudotų išteklių,

    kurie reikalingi

    kokiam nors rezultatui gauti,

  • minimizavimas,

  • išlaikant tam tikrą to rezultato kokybę


Efektyvumas

Efektyvumas

  • santykis tarp pageidautinų veiklos rezultatų

    ir panaudotų tiems rezultatams pasiekti

kompleksinių

  • išteklių, indėlių, kaštų bei kitų resursų.


Efektyvumas1

Efektyvumas

Efektyvumas vertina:

  • laiką,

  • darbuotojų , vykdančių konkrečią užduotį, skaičių,

  • darbo organizavimo aspektus,

  • sąveikos problemas

  • resursus ir kitus veiksnius.


Veiksmingumas

Veiksmingumas

tai nustatytų tikslų

įgyvendinimo laipsnis

panaudojus

tam tikrą išteklių kiekį.


3e kriterij hierarchija

3E kriterijų hierarchija

Veiks-

mingumas

  • Efektyvumas

  • Ekonomiškumas


Veiksmingumo kriterijus

Veiksmingumo kriterijus

Aukščiausio lygmens kriterijus:

  • Nustato kiekvieno efektyvumo kriterijaus įtaką

  • veiklos rezultatams,

  • Aprėpia efektyvumo kriterijų visumą,

  • Įvertina nustatytų tikslų pasiekimo laipsnį.


Vertinant veiksmingum

Vertinant veiksmingumą:

  • Reikia nustatyti ir kiekybiškai įvertinti rezultatus;

  • Aiškiai suformuluoti tikslus

  • Vengti prieštaraujančių tikslų.

  • Paskirstyti tikslus į uždavinius;

  • Suderinti efektyvumo ir veiksmingumo kriterijus.


3e kriterij taikymas universitetas

3E kriterijų taikymas. Universitetas

Ekonomiškumas

  • Ištekliai ir sąnaudos:

  • 1. Personalo išlaikymo.

  • 2. Studentų išlaikymo.

  • 3. Logistikos.

  • 4. Infrastruktūros plėtros


3e kriterij taikymas universitetas1

3E kriterijų taikymas. Universitetas

  • Efektyvumas. Veiklos rūšys:

1. Pedagoginė

2. Mokslinė

3. Metodinė

4. Ūkinė

5. Finansinė


3e kriterij taikymas universitetas2

3E kriterijų taikymas. Universitetas

Veiksmingumas. Rezultatai (išeiga):

  • 1. Parengti specialistai

  • 2. Mokslinė produkcija

  • 3. Metodinė produkcija

  • 4. Įdiegti moksliniai laimėjimai

  • 5. Gautas finansavimas


2 tema audito standartai

2 tema. Audito standartai

  • Bendra standartų charakteristika

  • 1985m. Sidnėjuje nuspręsta sukurti atskirus

  • veiklos audito standartus.

  • 1987m. parengti standartų projektai patvirtinti

  • INTOSAI komiteto ekspertų posėdyje Londone.

  • 1989m. šie standartai paskelbti kaip savarankiški

  • ir juosrekomenduota taikyti


Standart turinys

Standartų turinys

  • 1. Baziniai postulatai

  • 2. Bendrieji standartai

  • 3. Darbo standartai

  • 4. Ataskaitų standartai


I baziniai postulatai

I. Baziniai postulatai:

  • AAI turėtų rūpintis, kad visais atvejais būtų atsižvelgiama į INTOSAI standartus;

  • AAI turėtų atrinkti tik pritaikomus standartus;

  • AAI turi remtis tik savo sprendimais;

  • pareigūnai ir organizacijos turi atsiskaityti už

  • viešųjų resursų panaudojimą;


I baziniai postulatai1

I. Baziniai postulatai:

  • atskaitomybės procesas turi veikti efektyviai;

  • būtina informacinės, kontrolės, vertinimo

  • ir ataskaitų sistemų plėtra valstybės mastu;

  • vadovai atsako už finansinių ataskaitų ir kitos informacijos

  • korektiškumą, pakankamumą ir jų turinį;

  • atsakingi pareigūnai turi užtikrinti finansinių ataskaitų

  • standartų, atitinkančių valstybės poreikius, sklaidą,

  • o tikrinamos organizacijos

  • turi sukurti specifinius ir pamatuojamus tikslus;


I baziniai postulatai2

I. Baziniai postulatai:

  • teisingas finansinių ir veiklos rezultatų pristatymas turi išplaukti iš nuoseklios tinkamų apskaitos standartų taikymo;

  • adekvačios vidaus kontrolės sistemos egzistavimas

  • minimizuoja klaidų ir įvairių pažeidimų tikimybę;

  • įstatymai turi suteikti galimybę pasinaudoti

  • svarbiais duomenimis,

  • būtinais norint atlikti išsamų veiklos įvertinimą;

  • auditorių veiksmai neturi peržengti AAI įgaliojimų;

  • AAI turi tobulinti veiklos pamatavimų pagrįstumo techniką;

  • AAI turi vengti su tikrinama organizacija interesų konflikto


I baziniai postulatai3

I. Baziniai postulatai:

Papildomos priemonės:

  • Papildomų duomenų atranka,

  • neatliekant kruopščios jų analizės;

  • informacijos teikimas apie institucijos misijos vykdymą;

  • politikų ir kitų išrinktų valdžios atstovų

  • biudžeto lėšų panaudojimo atvejai;

  • įvairi administracinė veikla;

  • kompiuterinės informacijos

  • apdorojimo technologijų analizė


I baziniai postulatai4

I. Baziniai postulatai:

  • audito išvadų, rekomendacijų ir pasiūlymų pagrįstumas:

  • audito uždavinių analizė;

  • audito apimties nustatymas;

  • audito sričių atranka;

  • audito procedūrų korektiškumas;

  • tikrinamo laikotarpio nustatymas.


Ii bendrieji standartai

II. Bendrieji standartai

Standartų pogrupiai:

  • nepriklausomumas,

  • kompetencija,

  • profesinis apdairumas,

  • kiti bendrieji standartai.


Nepriklausomumas

Nepriklausomumas:

Svarbiausias reikalavimas:

  • Nepriklausomumas nuo įstatymų leidžiančiosios

  • ir vykdomosios valdžios

  • Nepriklausomumas nuo politinės įtakos

  • AAI “ne tik neturi reaguoti, bet ir sudaryti įspūdį,

  • kad reaguoja į tam tikrus politinius pageidavimus”

  • AAI turi būti aprūpinta reikiamais resursais ir lėšomis.


Nepriklausomumas1

Nepriklausomumas:

  • Priimtina, kai Seimas nustato:

  • minimalius ataskaitų reikalavimus,

  • nusakant klausimus, kuriuos reikia išnagrinėti

  • ir ataskaitų parengimo terminą,

  • AAI yra išorinis vyriausybės veiklos auditorius.


S veikos su vyriausybe aspektai

Sąveikos su vyriausybe aspektai:

  • auditoriai negali vykdyti kokių nors, priskirtų vyriausybei, funkcijų (64str.);

  • vyriausybė negali varžyti AAI įgaliojimų, įpareigoti,

  • kad ši institucija vykdytų jos direktyvas

  • ar keistų audito išvadas (65str.);

  • AAI, duodama patarimus vyriausybei,

  • turi pasirūpinti, kad šis procesas

  • neįtakotų jos nepriklausomumo (66str.);


S veikos su vyriausybe aspektai1

Sąveikos su vyriausybe aspektai:

  • galutinius sprendimus, ką būtent tikrinti atliekant auditą, priima AAI (67str.);

  • bet kokie nepagrįsti vyriausybės reikalavimai

  • ar apribojimai, panaudojant AAI priskirtus resursus,

  • turi būti skundžiami Seimui (69str.);

  • AAI turi turėti pakankamas galias gauti

  • iš tikrinamų organizacijų informaciją,

  • tiesiogiai susijusią su audito tikslais (70str.);


S veikos su vyriausybe aspektai2

Sąveikos su vyriausybe aspektai:

  • vyriausybė turi leisti aukščiausiajai audito institucijai

    gauti slaptą ar konfidencialią informaciją,

    susijusią su audito tikslų įgyvendinimu (71str.);

  • AAI vadovo kadencija neturi priklausyti

  • nuo vyriausybės sprendimų (72str.);

  • visuomenė turi gerai suvokti

  • AAI nepriklausomumo statusą (74str.);


S veikos su vyriausybe aspektai3

Sąveikos su vyriausybe aspektai:

  • perkant paslaugas, įrangą, valdant priskirtą jai turtą, personalą ir pan.

    AAI neturi priklausyti nuo vykdomosios valdžios.(75str.);

  • AAI privalo būti nepriklausoma

  • nuo tikrinamos organizacijos (76str.);

  • AAI neturi dalyvauti tikrinamos organizacijos valdyme

  • ar kitoje veikloje (78str.);

  • jos personalas neturi instruktuoti tikrinamos organizacijos

  • personalą, kaip jam reikia vykdyti savo funkcijas (80str.).


Kompetencija str 82 87

Kompetencija (str. 82-87):

  • Audito išvados ir sprendimai išreiškia AAI nuomonę

  • Taikoma metodologija ir praktika

  • turi būti aukščiausios kokybės

  • AAI turi nustatyti patirties mąstą,

  • būtiną įgyvendinant priskirtus jai įgaliojimus

  • Auditorių išsilavinimas ir praktika turi atitikti

  • tikrinimo uždavinius


Aai turi apsir pinti

AAI turi apsirūpinti:

  • visomis šiuolaikiškomis metodologijomis,

  • sisteminėmis technologijomis,

  • analitiniais analizės metodais,

  • statistiniais duomenų atrankos metodais,

  • automatizuotų informacinių sistemų vertinimo būdais


Profesinis apdairumas due care

Profesinis apdairumas (Due Care)

Tai reiškia, kad AAI:

  • privalo būti ir atrodyti objektyvi

auditoriai turi būti pasirengę:

  • susidurti su pavojinga situacija,

  • kontrolės trūkumais,

  • įvairių ataskaitų nepakankamumu,


Aai turi atskleisti

AAI turi atskleisti:

  • apgavystes,

  • netinkamas ar neteisėtas išlaidas,

  • nesankcionuotas operacijas,

  • lėšų švaistymą,

  • efektyvumo ar sąžiningumo stoką


Profesinis apdairumas due care1

Profesinis apdairumas (Due Care)

  • ekspertai ar konsultantai taip pat turi būti profesionaliai apdairūs (92str.);

  • AAI neatleidžiama nuo išorinių konsultantų

  • ar ekspertų klaidų (93str.);

  • Iš šalies pakviestiems auditoriams taikomi tokie pat

  • kokybės reikalavimai (94str.);

  • AAI laikosi konfidencialumo reikalavimų,

  • t.y. neatskleidžia gautos atliekant patikrinimą informacijos

  • (95str.).


Darbo standartai

Darbo standartai

  • Bendrieji darbo reikalavimai (str.131):

a) auditorius turi taip suplanuoti savo darbą,

kad būtų užtikrinta, jog bet koks auditas atliktas:

  • laiku,

  • ekonomišku,

  • efektyviu,

  • ir veiksmingu būdu;


Darbo standartai1

Darbo standartai

b) auditorių darbas turi būti tinkamai prižiūrimas,

audito protokolus turi tikrinti aukštesnis audito pareigūnas;

c) nustatant audito mąstą ir sritį auditorius turi išnagrinėti

ir įvertinti vidaus kontrolės rezultatų patikimumą;

d) atliekant finansinį auditą turi būti įsitikinta,

kad laikomasi tinkančių šiam atvejui įstatymų

bei reglamentų;


Bendrieji darbo reikalavimai

Bendrieji darbo reikalavimai

e) įrodymai turi būti patikimi, kompetentingi ir pagrįsti, kurie remtų auditorių sprendimus ir išvadas;

f) būtina nustatyti, ar laikomasi finansinių pažeidimų

atskleidimo standartų;

g) finansinių ataskaitų analizės mastas turi būti toks,

kad būtų galima tvirtinti,

jog gauti rezultatai leidžia išreikšti konkrečią nuomonę.


I skiriami tokie etapai

Išskiriami tokie etapai:

  • planavimas,

  • vadovavimas ir kontrolė,

  • atitikimo įstatymams ir reglamentams nustatymas,

  • audito įrodymų paieška,

  • finansinių ataskaitų analizė.


Bendri reikalavimai planuojant audit

Bendri reikalavimai, planuojant auditą:

a) identifikuoti svarbius aplinkos aspektus;

b) išplėtoti atsakomybės santykių suvokimą;

c) nustatyti audito formą, turinį ir audito ataskaitų vartotojus;

d) patikslinti audito tikslus ir tyrimus, kuriuos reikia atlikti;

e) identifikuoti pagrindines valdymo ir kontrolės sistemas

bei atlikti preliminarų tų sistemų funkcionavimo vertinimą.


Standart reikalavimai audito rodymams

Standartų reikalavimai audito įrodymams:

  • ypač kruopščiai turi būti pasirinkta duomenų atrankos ir jų apdorojimo technika;

  • duomenys turi būti patikimi ir tiesiogiai susiję

  • su audito tikslų realizavimu;

  • auditoriai turi būti puikiai įsisavinę tokius metodus,

  • kaip inspekcija, stebėjimas, apklausa, patvirtinimas;


Standart reikalavimai audito rodymams1

Standartų reikalavimai audito įrodymams:

  • AAI turi įsitikinti, kad, nustatant visas kiekybinių duomenų paklaidas ir nukrypimus,

    naudojami metodai yra pakankami efektyvūs;

  • įrodymai turi būti pagrįsti, kompetentingi,

  • tiesiogiai susiję su audito tikslais;

  • auditoriai turi kruopščiai protokoluoti audito įrodymus.


Audito dokumentai atlieka tokias funkcijas

Audito dokumentai atlieka tokias funkcijas:

a) patvirtina ir palaiko auditoriaus nuomonę ir pranešimus;

b) gerina audito efektyvumą ir veiksmingumą;

c) yra informacijos šaltinis rengiant ataskaitą

ar atsakant į įvairius tikrinamos organizacijos užklausimus;


Audito dokumentai atlieka tokias funkcijas1

Audito dokumentai atlieka tokias funkcijas:

d) parodo, kad auditorius laikosi audito standartų;

e) palengvina planavimą ir kontrolę;

f) padeda auditoriams kelti kvalifikaciją;

g) padeda įsitikinti, kad pavestas darbas

atliktas patenkinamai;

h) suteikia ateityje galimybę panaudoti atlikto darbo patirtį


Skirtumai tarp finans ir veiklos audito ataskait

Skirtumai tarp finansų ir veiklos audito ataskaitų:

  • Veiklos auditas aprėpia žymiai platesnį ratą klausimų;

  • Gauti rezultatai gali būti skirtingai interpretuojami;

  • Nagrinėjamos ne finansinių metų ataskaitos,

  • o aprėpiančios įvairios trukmės periodus;

  • Veiklos audito atskaitos yra gana įvairios,

  • jose pateikiama daug diskutuotinų teiginių

  • ir pagrįstų argumentų.


Veiklos audito i vados

Veiklos audito išvados:

  • didina visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis,

  • skatina aktyviai dalyvauti valstybės valdyme,

  • sudaro nepalankias sąlygas korupcijai, kyšininkavimui

  • ir kitiems neigiamiems veiksniams,

  • gerina socialinę aplinką visuomenėje,


Veiklos audito i vados1

Veiklos audito išvados:

  • atskleidžia egzistuojančias problemas,

  • skatina motyvaciją mokytis ir keistis,

  • gerina valstybės valdymą,

  • tobulina administracinius valstybės tarnautojų gebėjimus.


Veiklos pamatavimai

Veiklos pamatavimai:

  • Tai nuolatinis monitoringo ir ataskaitų procesas, nukreiptas apibrėžtų tikslų įgyvendinimo link.

  • Veiklos pamatavimai turi būti susiję

  • su įvykdytų programos veiksmų tipu ar lygiu.


Veiklos pamatavimai1

Veiklos pamatavimai:

  • Išreiškia gautų rezultatų atitikimą programos tikslams

    bei reikalavimams.

  • tai išankstinio valdymo, atskaitomybės visuomenei

  • bei perspėjimo sistema .

  • Nuolatinius veiklos pamatavimus gali atlikti

  • tik vidaus auditoriai.


Veiklos pamatavimai pavyzdys

Veiklos pamatavimai – pavyzdys

  • 1. Darbo organizavimo aspektai

  • Kriterijai:

  • Aprūpinimo darbo priemonėmis lygmuo

  • Darbo vietų tinkamumas

  • Komandinio darbo galimybių realizavimo lygmuo

  • Santykis tarp atsakingų vykdytojų ir pagalbinių darbuotojų optimalumo lygmuo


Veiklos pamatavimai pavyzdys1

Veiklos pamatavimai – pavyzdys

  • 1. Darbo organizavimo aspektai

  • Kriterijai:

  • Darbo grafiko racionalumo lygmuo

  • Padalinių vadovų ir vykdytojų dalyvavimo priimant sprendimus racionalumo lygmuo

  • Padalinių vadovų ir vykdytojų dalyvavimo sudarant įvairius planus racionalumo lygmuo

  • Priimtų sprendimų įgyvendinimo organizavimo lygmuo

  • Taikomų organizacijoje ir struktūriniuose padaliniuose kontrolės mechanizmų tikslingumo lygmuo


Veiklos pamatavimai pavyzdys2

Veiklos pamatavimai – pavyzdys

  • Klausimai:

  • Koks, Jūsų nuomone, yra aprūpinimo reikalingomis darbo priemonėmis lygmuo? (5 bale sistema)

  • Kokių valdymo priemonių trūksta? (pasiūlyti variantus)

  • Ar sudarytos tinkamos darbo sąlygos? (5 bale sistema)

  • Kaip taikomi komandinio darbo elementai?

  • Ką reikėtų keisti, kad komandinis darbas būtų efektyvesnis?

  • Ar tikslingai nustatytas pagalbinių darbuotojų skaičius?

  • Kaip reikėtų koreguoti atsakingų ir pagalbinių darbuotojų santykį?


Veiklos pamatavimai pavyzdys3

Veiklos pamatavimai – pavyzdys

  • Klausimai:

  • Kiek tikslingai reglamentuotas vadovų ir vykdytojų darbo grafikas?

  • Kaip reikėtų tą grafiką koreguoti?

  • Ar Jūs dalyvaujate priimant sprendimus?

  • Ar atsižvelgiama į Jūsų nuomonę priimant sprendimus?

  • Ką ir kaip reikėtų keisti sprendimų priėmimo procedūroje?

  • Ar Jūs dalyvaujate sudarant strateginius (taktinius, operatyvinius) planus?

  • Ką ir kaip reikėtų keisti planavimo procedūroje?

  • Ar taikomi kontrolės mechanizmai racionalūs?

  • Ką ir kaip reikėtų keisti kontroliuojant vadovų ir vykdytojų darbą?


3 tema audito procesas

3 tema. Audito procesas

Audito problemos

Auditas gali būti vidaus ir išorės

  • Formuluojant vidaus audito problemas siekiama:

  • išvardinti visas ar bent jau didžiąją tų problemų dalį;

  • aprėpti kuo daugiau organizacijos veiklos sričių;

  • pasitelkti kuo platesnį įvairių organizacijos specialistų

  • bei vadovų ratą;


Formuluojant vidaus audito problemas siekiama

Formuluojant vidaus audito problemas siekiama:

  • paskirstyti išryškintas problemas pagal jų prioritetus;

  • įvertinti vidaus auditorių ir ekspertų galimybes

  • atlikti norimą patikrinimą;

  • numatyti laiką, lėšas ir kitus resursus,

  • būtinus norint atlikti kiekvienos veiklos rūšies auditą.


Formuojant i or s audito problemas tikslinga

Formuojant išorės audito problemas tikslinga:

  • sudaryti įvairių ministerijų, departamentų, sistemų

    veiklos spragų sąrašą;

  • aprėpti svarbiausias veiklos rūšis, kurios kelia abejonių dėl

  • skaidrumo,

  • ekonomiškumo,

  • efektyvumo,

  • veiksmingumo;

  • pasitelkti nepriklausomus ekspertus

  • bei užsienio specialistus.


I skiriamos ypa aktualios problemos

Išskiriamos ypač aktualios problemos:

  • atsižvelgus į jų svarbą,

  • valstybės prestižą, tarptautinius įsipareigojimus,

  • laukiamą efektą;

  • įvertinus išorės auditorių, nepriklausomų ekspertų

  • bei užsienio šalių specialistų galimybes

  • atlikti pageidaujamą auditą;

  • numačius kiekvienos ministerijos, departamento, sistemos

  • veiklos audito trukmę, terminus, lėšas, resursus.


Vidaus audito problem i ry kinimas

Vidaus audito problemų išryškinimas

Lengvinančios aplinkybės:

  • daugmaž apibrėžtas objektas, vykdantis tą ar kitą funkciją,

  • ganėtinai aiškios sąsajos tarp įvairių sistemos dalių,

  • lengvai nustatomos atsakomybės, atskaitomybės

  • bei funkcijų paskirstymas nagrinėjamoje organizacijoje

  • ar sistemoje.


Vidaus audito problem i ry kinimas1

Vidaus audito problemų išryškinimas

Lengvinančios aplinkybės:

  • dažnai žinomi organizacijos ar sistemos veiklos trūkumai,

  • vadovai supranta sistemos:

  • vizijos,

  • misijos,

  • strateginio planavimo

  • svarbą ir stengiasi jais vadovautis.


Tikslinant preliminariai suformuluot problem b tina

Tikslinant preliminariai suformuluotą problemą būtina:

  • išnagrinėti tos problemos esmę,

    paskirstant ją į dalines problemas ar uždavinius;

  • nustatyti sąsajas tarp apibrėžtų dalinių problemų

  • ir uždavinių;

  • išskirti funkcijas, atliekant kurias

  • turėtų būti realizuoti norimi tikslai ir uždaviniai;


Tikslinant preliminariai suformuluot problem b tina1

Tikslinant preliminariai suformuluotą problemą būtina:

  • atrinkti padalinius ar sistemos dalis,

    kurios vykdo šias funkcijas;

  • suformuluoti preliminarias hipotezes,

  • paaiškinančias nepatenkinamus

  • nagrinėjamos veiklos rezultatus;

  • apibendrinus iškeltas hipotezes apibrėžti audito problemą.


Hipotezi formulavimas

Hipotezių formulavimas

  • Iškelti kuo daugiau priežasčių ar hipotezių,

    nusakančių veiklos trūkumų šaltinius.

  • sudaryti tų hipotezių struktūrinę schemą


Hipotezi strukt rin schema

Hipotezių struktūrinė schema

  • palengvina hipotezių atranką,

  • leidžia išbraukti dubliuojančias

  • ar artimas viena kitai hipotezes,

  • paskirstyto jas pagal įvairius požymius,

  • palengvina audito problemos formulavimo procedūrą.


I or s audito problem formulavimas

Išorės audito problemų formulavimas:

  • audito objektas gali būti labai didelis ir sudėtingas,

  • ypatingą reikšmę įgyja tarpusavio ryšių

  • tarp įvairių to objekto sudėtinių dalių nustatymas,

  • nelengva išsiaiškinti atsakomybės ir atskaitomybės

  • paskirstymo problemas,

  • sunku nustatyti:

  • kokios funkcijos yra priskirtinos konkrečiam

  • struktūriniam vienetui ar valdymo lygmeniui,

  • kas ir kaip turėtų koordinuoti

  • bendrą struktūrinių padalinių veiklą ir t.t.


Preliminarus i or s audito problem formulavimo procesas apima

Preliminarus išorės audito problemų formulavimo procesas apima:

  • valstybės, ministerijų, departamentų ar kitų svarbių valstybės mastu sistemų veiklos trūkumų identifikavimą;

  • minėtų objektų identifikuotų veiklos trūkumų

  • sąrašo sudarymą;

  • preliminarų kiekvienos nepatenkinamos veiklos

  • problemos formulavimą


Preliminarus i or s audito problem formulavimo procesas apima1

Preliminarus išorės audito problemų formulavimo procesas apima:

  • atrinktų problemų prioritetų nustatymą;

  • preliminarų būtinų kiekvienai problemai spręsti:

  • laiko,

  • lėšų

  • ir kitų resursų įvertinimą

  • AAI ir kitų institucijų, galinčių dalyvauti

  • atliekant išorės auditą, galimybių įvertinimą;

  • išorės audito veiklos plano kitiems metams ir strateginio plano ilgesniam laikotarpiui sudarymą.


Identifikuojant audito problemas reikia

Identifikuojant audito problemas reikia:

  • Išnagrinėti svarbiausius ir patikimus informacijos šaltinius, kuriuose pateiktos išvados dėl valstybės ar kokios nors jos sistemos veiklos:

  • ekonomiškumo,

  • efektyvumo

  • ir veiksmingumo;

  • Išnagrinėti panašias situacijas kitose šalyse,

  • kur toks darbas buvo atliktas,

  • ir kritiškai įvertinti ten aptiktas problemas.


Identifikuojant audito problemas

Identifikuojant audito problemas

Reikia atsižvelgti, į tai, kad veiklos :

  • ekonomiškumas,

  • efektyvumas

  • veiksmingumas

įvairiuose šaltiniuose gali būti vertinamas skirtingai:


Audito i vad patikimumas

Audito išvadų patikimumas

  • kuo daugiau šaltinių paremia kokią nors išvadą, tuo ši išvada daugiau patikima;

  • jei šaltiniai ženkliai skiriasi patikimumo laipsniu,

  • reikėtų vadovautis tik patikimų šaltinių duomenimis;

  • jei skirtingų šaltinių duomenys maždaug vienodai patvirtina ir paneigia kokią nors išvadą,

  • reikėtų formuluoti dvi hipotezes ir tikrinti jas audito metu.


Identifikuojant audito problemas reikia1

Identifikuojant audito problemas reikia:

  • išnagrinėti preliminarių audito problemų visumą:

  • pažiūrėti, kaip jos atrodo kartu,

  • sudaryti visų identifikuotų problemų sąrašą,

  • nustatyti tarp jų įvairias sąsajas,

  • pavaizduoti jas bendroje schemoje.


Audito i vados

Audito išvados

  • skirstomos pagal prioritetus,

  • nustatoma, kurias iš jų galima pagrįsti patikimai,

  • kurias – tik iš dalies,

  • kurių reikia atsisakyti, jei joms patvirtinti nerasta

  • patikimos informacijos.

  • Auditorių išvados ir rekomendacijos turi būti susijusios

  • su iškeltomis hipotezėmis.

  • Jei reikšmingos hipotezės nei patvirtintos, nei paneigtos,

  • reikia tęsti patikrinimą.


Audito i vados1

Audito išvados

  • Kiekvienai išvadai pagrįsti paskiriamas atsakingas auditorius. Jis:

  • Kruopščiai atrenka visą informaciją;

  • Vertina jos tikslumą ir patikimumą;

  • Vengia galimų informacijos apdorojimo trūkumų:

  • Subjektyvizmo;

  • Nekompetentingumo;

  • Arogancijos;

  • Korupcinių veiksnių.


Audito i vados2

Audito išvados

  • Kiekviena auditorių išvada yra tarsi

    teismo nuosprendis!

  • Reikėtų maksimaliai išvengti nepakankamai pagrįstų

  • teiginių

  • Turi vyrauti maksimalus atvirumas ir geranoriškas bendradarbiavimas su tikrinamos organizacijos darbuotojais.


Audito i vados3

Audito išvados

  • Organizacijos darbuotojai:

  • turi jaustis ne kontroliuojamaisiais,

  • o kontrolės proceso dalyviais,

  • siekiančiais bendro tikslo:

  • pagerinti organizacijos veiklą,

  • geriau panaudojant turimus resursus,

  • diegti įvairias inovacijas.


Audito rodymai

Audito įrodymai:

  • juos būtina susieti su preliminariai iškeltomis audito problemomis,

  • pageidautina, kad audito įrodymai būtų susiję

  • su skirtingų šaltinių duomenimis,

  • kad jie apibūdintų situaciją kokybiniais

  • ir kiekybiniais kriterijais,

  • kad tie kriterijai būtų tinkamai atrinkti,

  • kad kriterijų taikymas būtų korektiškas.


  • Login