1 / 45

Lietuvos gyventojų nuomonės dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu tyrimas

Lietuvos gyventojų nuomonės dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu tyrimas. Spalis, 2013. metodologija. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2013 metų spalio 18–29 dienomis atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą. Tyrimo tikslas

aadi
Download Presentation

Lietuvos gyventojų nuomonės dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu tyrimas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Lietuvos gyventojų nuomonės dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu tyrimas Spalis, 2013

  2. metodologija

  3. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2013 metų spalio 18–29 dienomis atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą. Tyrimo tikslas Ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu. Tyrimo metodas Apklausa – standartizuotas betarpiškas interviu, naudojant standartizuotą su Užsakovu suderintą klausimyną. Standartizuotą interviu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Tyrimo lokacija Visa šalies teritorija. Iš viso 65 atrankiniai taškai, išdėstyti taip, kad reprezentuotų visus šalies regionus. Tikslinė grupė Šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo imtis Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Atranka Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus. Duomenų analizė Duomenų analizė buvo atliekama, naudojant SPSS/PC programinę įranga. Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal socialines-demografines charakteristikas (Žr. Priedus). Tyrimo metodologija

  4. Atrankiniuose kiekybiniuose tyrimuose visada išlieka statistinės paklaidos tikimybė, į kurią būtina atsižvelgti interpretuojant duomenis. Pvz.: Jeigu apklausus 1003 respondentus gavome, kad 16,1 proc. apklaustųjų yra patyrę diskriminaciją, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 13,8 proc. ir 18,4 proc. Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamų atsakymų skaičiui. Toliau pateikiama lentelė padedanti įvertinti statistinę paklaidą. % % % % % % % % % 3 5 10 15 20 25 30 40 50 97 95 90 85 80 75 70 60 50 N 100 3.4 4.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.8 10 200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.9 7.1 300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.7 5.8 400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.1 4.3 4.6 4.9 5.0 500 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.1 4.4 4.5 650 1.3 1.7 2.3 2.7 3.1 3.3 3.5 3.8 3.8 750 1.2 1.6 2.2 2.6 2.9 3.2 3.3 3.6 3.7 1000 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.1 3.1 2000 0.7 1.0 1.3 1.6 1.8 1.9 2.0 2.1 2.2 Statistinė paklaida

  5. Respondentų socialinės-demografinės charakteristikos (%) Lytis Pagrindinis užsiėmimas Amžius Išsimokslinimas Šeiminė padėtis Pajamos namų ūkio nariui per mėnesį Gyvenamoji vieta

  6. tyrimo rezultatai

  7. Patirtis ir žinios apie diskriminaciją • Diskriminacija amžiaus pagrindu • Nuomonė dėl žmonių su negalia • Diskriminacija etniniu / tautiniu pagrindu • Diskriminacija religiniu pagrindu • Diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu

  8. Patiriama diskriminacija (%) Ar esate patyręs diskriminaciją? Jei taip, kokią? Diskriminaciją dėl lyties dažniau nurodė moterys ir aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji. Dėl amžiaus – vyresni tyrimo dalyviai. Iš viso Lietuvis Kitos tautybės * Galimi keli atsakymai; suma viršija 100 proc. N=1003 N=838 N=165

  9. Žinios apie diskriminaciją (%) N=1003 Įvertinkite kiek, Jūsų manymu, žinote apie diskriminaciją. Apskritai geriau savo žinias apie įvairią diskriminaciją vertina 36-45 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai, didesnes pajamas turintys tyrimo dalyviai. Apie diskriminaciją dėl tautybės ir negalios taip pat dažniau žino didmiesčių gyventojai.

  10. Žinios apie diskriminaciją (%) Įvertinkite kiek, Jūsų manymu, žinote apie diskriminaciją. Dėl lyties N=1003 N=473 N=530

  11. Žinios apie diskriminaciją (%) Įvertinkite kiek, Jūsų manymu, žinote apie diskriminaciją. Dėl amžiaus N=1003 N=136 N=210 N=204 N=207 N=246

  12. Žinios apie diskriminaciją (%) Įvertinkite kiek, Jūsų manymu, žinote apie diskriminaciją. Dėl etninės kilmės / tautybės N=1003 N=838 N=165

  13. Diskriminacines nuostatas formuojantys veiksniai (%) Kaip manote, kas turi daugiausiai įtakos diskriminacinių nuostatų formavimui(-si)? Informacijos / žinių stoką dažniau nurodė aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji, didesnių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai. Prietarus ar / ir išankstines nuostatas – 46-55 m. respondentai. Draugus, šeimos narius, bendradarbius – vyrai, 18-35 m. apklaustieji, vidutinių ir mažesnių pajamų grupės atstovai bei mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Iš viso Lietuvis Kitos tautybės N=1003 N=838 N=165

  14. Patirtis ir žinios apie diskriminaciją • Diskriminacija amžiaus pagrindu • Nuomonė dėl žmonių su negalia • Diskriminacija etniniu / tautiniu pagrindu • Diskriminacija religiniu pagrindu • Diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu

  15. Susidūrimas su išankstine neigiama nuomone dėl amžiaus, siekiant įsidarbinti (%) Ar siekdami įsidarbinti esate susidūrę su išankstine neigiama nuomone dėl Jūsų amžiaus? N=1003 Jeigu taip, kokia buvo išankstinė nuomonė? N=68

  16. Diskriminacija amžiaus pagrindu, ieškant darbo (%) Ar ieškant darbo esate susidūręs su diskriminacija amžiaus pagrindu? (Jums darbinantis buvo pasirinktas vyresnis / jaunesnis kandidatas, nors Jūsų kvalifikacija yra tokia pati, siekiant aukštesnių pareigų, atleidimo iš darbo atveju ir pan.) N=1003 Jei taip, nurodykite priežastį: N=60

  17. Diskriminacija amžiaus pagrindu skirtingose srityse (%) Ar esate pastebėjęs(-usi), jog Jūsų amžiaus grupė(vyresnio, jaunimo) yra diskriminuojama tam tikrose srityse (viešojo transporto bilietų kainos, paskolų palūkanos ir pan.)? Jeigu taip, tuomet kokiose srityse? Teigiamai dažniau atsakė 46 m. ir vyresni tyrimo dalyviai. N=1003 Jei taip, nurodykite sritį: N=60

  18. Įžeidimai viešojoje erdvėje dėl amžiaus (%) Ar buvote kada nors įžeistas viešoje erdvėje dėl savo amžiaus? (t.y. buvote pavadintas nemaloniais kreipiniais) N=1003 Nurodykite aplinkybes: N=98

  19. Patirtis ir žinios apie diskriminaciją • Diskriminacija amžiaus pagrindu • Nuomonė dėl žmonių su negalia • Diskriminacija etniniu / tautiniu pagrindu • Diskriminacija religiniu pagrindu • Diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu

  20. Dažniausiai sutinkami žmonės su negalia (%) N=1003 Kokios negalios žmones dažniausiai sutinkate / pastebite viešose vietose (gatvėje, parduotuvėje, kine, teatre, kt.)? Apskritai daugiau negalios turinčių žmonių pastebi aukščiausio išsimokslinimo atstovai bei didesnes pajamas turintys apklaustieji. Žmones be galūnių, turinčių kitų fizinių trūkumų dažniau paminėjo vyriausi (56 m. ir daugiau) respondentai bei mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai. * Galimi keli atsakymai; suma viršija 100 proc.

  21. Dirbantys žmonės su negalia (%) Ar Jūsų pažįstamas(-i) žmogus(-nės) su negalia dirba? Dirbančių žmonių su negalia dažniau pažįsta aukščiausio išsimokslinimo atstovai bei mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai. Jei dirba, nurodykite, kur ir ką dirba: N=94 N=1003

  22. Nuomonė dėl žmonėms su negalia mokamos pašalpos tikslo (%) N=1003 Kaip manote, kam žmonėms su negalia mokama pašalpa(-os)? Nuomonės, jog pašalpa skirta reikalingoms paslaugoms ir pagalbai įsigyti, dažniau laikosi moterys, aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didesnes pajamas turintys respondentai. Nuomonę, jog lėšos skirtos pragyvenimui, kad nereikėtų dirbti, dažniau išreiškė žemiausio išsimokslinimo atstovai, vidutines ir mažesnes pajamas turintys respondentai bei mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai.

  23. Nuomonė dėl žmonių su psichikos negalia gyvenamosios vietos (%) N=1003 Kur, Jūsų manymu, turėtų gyventi žmonės su psichikos negalia? Nuomonės, jog žmonės su psichikos negalia turėtų gyventi specialiai tam pritaikytuose namuose, dažniau laikosi vyrai, 26-45 m. respondentai ir mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai.

  24. Patirtis ir žinios apie diskriminaciją • Diskriminacija amžiaus pagrindu • Nuomonė dėl žmonių su negalia • Diskriminacija etniniu / tautiniu pagrindu • Diskriminacija religiniu pagrindu • Diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu

  25. N=1003 N=1003 Etninių grupių susidūrimas su diskriminacija Lietuvoje (%) Kaip jūs manote, ar tautinėms mažumoms priklausančios etninės grupės susiduria su diskriminacijos apraiškomis Lietuvoje? Teigiamai dažniau atsakė miestų gyventojai. N=1003 Jei taip, nurodykite priežastis: N=838 N=134 N=165

  26. Susidūrimas su neapykantą kurstančiais teiginiais (%) Ar jums teko susidurti su tautinę neapykantą kurstančiais teiginiais, nukreiptais prieš Jus ir Jūsų tautinę grupę? Jei taip, tai kur? Iš viso Lietuvis Kitos tautybės * Galimi keli atsakymai; suma viršija 100 proc. N=1003 N=838 N=165

  27. Nuomonę apie tautines mažumas formuojantys veiksniai (%) Kaip jūs manote, kas formuoja Jūsų nuomonę apie įvairias tautines grupes? Žiniasklaidos priemones dažniau nurodė vidutinių pajamų grupės atstovai. Draugų, šeimos narių, bendradarbių nuomonę – 18-25 m. respondentai, žemiausio išsimokslinimo atstovai ir mažiausias pajamas turintys apklaustieji. Iš viso Lietuvis Kitos tautybės N=1003 N=838 N=165

  28. Įsidarbinant patiriamos tautinių mažumų problemos (%) Kaip jūs manote ar norintys įsidarbinti tautinių mažumų atstovai susiduria su problemomis? Jei taip kokiomis? Apskritai daugiau problemų paminėjo aukščiausio išsimokslinimo atstovai. Lietuvių kalbos mokėjimo lygį dažniau akcentavo 36-55 m. respondentai, mažiausias pajamas turintys apklaustieji, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Siūlomą nekvalifikuotą arba mažai kvalifikuotą darbą – 26-55 m. apklaustieji, didesnes pajamas turintys tyrimo dalyviai. Nepalankią ekonominę situaciją – vidutinių pajamų grupės atstovai. Iš viso Lietuvis Kitos tautybės N=1003 N=838 N=165

  29. Patirtis ir žinios apie diskriminaciją • Diskriminacija amžiaus pagrindu • Nuomonė dėl žmonių su negalia • Diskriminacija etniniu / tautiniu pagrindu • Diskriminacija religiniu pagrindu • Diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu

  30. Savojo tikėjimo supratimas (%) N=1003 Nepriklausomai nuo to, ar Jūs einate į bažnyčią ar ne, kaip save apibūdintumėte? Tikinčiomis save dažniau laiko moterys, taip pat vyriausi apklaustieji, žemiausio išsimokslinimo atstovai. Netikinčiais (abejingais religijai) – vyrai ir jauniausi (18-35 m.) respondentai.

  31. Pasaulinių religijų vertinimas (%) N=1003 Prašome pasakyti apie pasaulines religijas, kaip jas vertinate? Labai palankiai Romos katalikus dažniau vertina moterys, vyriausi respondentai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai, vidutines pajamas turintys apklaustieji ir didmiesčių gyventojai. Kitų religijų atstovams palankumą dažniau išreiškė didesnių pajamų grupės atstovai. Ortodoksams – taip pat miestų gyventojai. Budistams – jauniausi respondentai.

  32. Žinojimas, kur kreiptis, kilus problemoms su religiniais judėjimais (%) N=1003 Ar Jūs žinotumėte, kur kreiptis, jei Jūsų šeimoje kiltų problemų dėl vaikų ar anūkų dalyvavimo religiniuose judėjimuose ar grupėse? Jei taip, kur? Psichologus dažniau nurodė moterys, 26-45 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai. * Galimi keli atsakymai; suma viršija 100 proc.

  33. Požiūris į religinius judėjimus (%) N=1003 Su kuriuo iš šių teiginių apie religinius judėjimus ar grupes Lietuvoje Jūs labiausiai sutinkate? Nuomonės, jog tai tik kitokie tikėjimai, nei tradicinės religijos, nedarantys nieko blogo, dažniau laikosi 18-45 m. respondentai. Moterys ir vyriausi (56 m. ir daugiau) apklaustieji dažniau mano, jog religinių judėjimų ar grupių veikla turi būti griežtai stebima, nes ji gali būti žalinga.

  34. Patirtis ir žinios apie diskriminaciją • Diskriminacija amžiaus pagrindu • Nuomonė dėl žmonių su negalia • Diskriminacija etniniu / tautiniu pagrindu • Diskriminacija religiniu pagrindu • Diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu

  35. Asmeniškai homoseksualius žmones pažįstančiųjų dalis (%) N=1003 Ar Jūs asmeniškai pažįstate homoseksualų žmogų? Asmeniškai homoseksualių žmonių dažniau pažįsta 18-35 m. apklaustieji, aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didmiesčių gyventojai. * Galimi keli atsakymai; suma viršija 100 proc.

  36. Nuostatos dėl homoseksualų (%) N=1003 Prašome pasakyti, ar jūs sutinkate, ar nesutinkate su kiekvienu žemiau išvardintu teiginiu? Nuomonės, jog homoseksualūs asmenys privalo turėti tokias pat galimybes darbo rinkoje kaip ir heteroseksualūs, dažniau laikosi moterys, 26-55 m. respondentai, didesnes pajamas turintys apklaustieji. Jeigu vaikų mokytoja (-as) būtų homoseksuali (-us), dažniau bijotų vyriausi (56 m. ir daugiau) apklaustieji, žemiausio išsimokslinimo atstovai ir vidutines pajamas turintys respondentai. Priklausyti organizacijai, kuri turi homoseksualių narių, dažniau nenorėtų žemiausio išsimokslinimo atstovai. Vyriausi respondentai, žemiausio išsimokslinimo atstovai bei vidutines ir mažiausias pajamas turintys apklaustieji taip pat dažniau teigė, jog nerinktų kandidato į Seimą, jei jis / ji pripažintų savo homoseksualumą. Nuomonės, kad ir homoseksualūs asmenys galėtų tapti Seimo nariais, dažniau laikosi moterys, 26-35 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai, didžiausias pajamas turintys tyrimo dalyviai. Su nuomone, jog atskirties ar kitoms diskriminuojamoms grupėms turėtų daugiau dėmesio skirti švietimo institucijos, dažniau sutinka moterys ir mažesnių miestų gyventojai. Nuomonei, jog homoseksualių žmonių santykiai turėtų būti įteisinti ne santuokos, o partnerystės sutartimi, dažniau pritaria moterys, 18-35 m. apklaustieji, aukščiausio išsimokslinimo atstovai, didžiausias pajamas turintys tyrimo dalyviai ir miestų gyventojai.

  37. Elgsena sužinojus apie homoseksualus kaimynystėje (%) N=1003 Jei sužinočiau, kad mano kaimynystėje gyvena tos pačios lyties pora, aš: Nesureikšminti tokio fakto dažniau būtų linkusios moterys. Nebendrauti su homoseksualiais kaimynais dažniau stengtųsi 56 m. ir vyresni apklaustieji, žemiausio išsimokslinimo atstovai ir vidutinių pajamų respondentai.

  38. Reakcija į įžeidžiančius pokalbius apie homoseksualus (%) N=1003 Jeigu mano akivaizdoje būtų įžeidžiai, paniekinamai kalbama apie homoseksualius žmones, aš:

  39. apibendrinimas

  40. Apibendrinimas Patirtis ir žinios apie diskriminaciją • 16 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų teigė patyrę diskriminaciją: 8 proc. nurodę patyrę diskriminaciją dėl amžiaus, 4 proc. – dėl lyties, 3 proc. – dėl etninės kilmės / tautybės, 2 proc. – dėl religijos / tikėjimo ir 1 proc. – dėl lytinės orientacijos. • Savo žinias apie diskriminaciją žmonės vertina vidutiniškai: labai / gana gerai savo žinias apie įvairiasdiskriminacijos formas vertina 28-32 proc. apklaustųjų, vidutiniškai – 29-35 proc., prastai („mažai / nieko nežinau“) – 31-49 proc. • Tyrimo dalyviai neturi aiškios pozicijos, kas turi daugiausiai įtakos diskriminacinių nuostatų formavimui: 31 proc. manymu, daugiausiai lemia informacijos / žinių stoka, 30 proc. nurodė prietarus ar / ir išankstines nuostatas, 28 proc. – žiniasklaidos priemonių formuojamą nuomonę. Dar 11 proc. teigimu, daugiausiai įtakos diskriminacinių nuostatų formavimui turi draugai, šeimos nariai, bendradarbiai. Diskriminacija amžiaus pagrindu • 7 proc. respondentų teigė susidūrę su išankstine neigiama nuomone dėl savo amžiaus. 6 proc. yra patyrę diskriminaciją amžiaus pagrindu ieškodami darbo. Apskritai savo amžiaus grupės diskriminavimą yra pastebėję 10 proc. apklaustųjų. 4 proc. teigė buvę įžeisti viešoje erdvėje dėl savo amžiaus.

  41. Apibendrinimas Nuomonė dėl žmonių su negalia • Dažniausiai sutinkami žmonės su negalia – ratukuose judantys žmonės (47 proc.). 25 proc. nurodė žmones be kojos, rankos ar turinčius kitų fizinių trūkumų. 19 proc. – proto, psichikos negalios asmenis. 12 proc. – kurčiuosius, 11 proc. – akluosius. • 9 proc. tyrimo dalyvių teigė pažįstantys dirbančių žmonių su negalia. 37 proc. pažįsta nedirbančių žmonių su negalia. Maždaug trečdalis (32 proc.) nurodė apskritai nepažįstantys žmonių su negalia, o 22 proc. atsakymo į šį klausimą nepateikė. • Vyrauja nuomonė (53 proc.), jog žmonėms su negalia pašalpa mokama tam, kad jie turėtų lėšų reikalingoms paslaugoms ir pagalbai (priemonėms) įsigyti. 29 proc. manymu, pašalpa skirta tam, kad neįgalieji turėtų lėšų pragyvenimui ir galėtų nedirbti. 11 proc. teigimu, pašalpa yra papildomi pinigai savo geresniam gyvenimui. • Dažniausiai manoma, jog psichikos negalią turintys žmonės turėtų gyventi specialiai tam pritaikytuose namuose (46 proc.). 27 proc. manymu, tokie žmonės gali gyventi bet kur, kaip ir visi kiti žmonės. 12 proc. laikosi nuomonės, kad psichikos negalią turinys žmonės turėtų gyventi ligoninėse. 10 proc. teigimu, jiems būtų geriausia gyventi toliau nuo miesto, kur būtų užtikrintas jų saugumas.

  42. Apibendrinimas Diskriminacija etniniu / tautiniu pagrindu • 13 proc. apklaustųjų nuomone, tautinėms mažumoms priklausančios etninės grupės susiduria su diskriminacijos apraiškomis Lietuvoje. • 11 proc. apklaustųjų yra susidūrę su tautinę neapykantą kurstančiais teiginiais, nukreiptais prieš juos ar prieš jų tautinę mažumą. • Dauguma (56 proc.) mano, jog nuomonę apie įvairias tautines grupes formuoja žiniasklaidos priemonės. 22 proc. manymu, šią nuomonę formuoja asmeninė patirtis. 17 proc. teigimu, įtakos turi draugų, šeimos narių, bendradarbių nuomonė. • 53 proc. respondentų manymu, norintys įsidarbinti tautinių mažumų atstovai susiduria su lietuvių kalbos mokėjimo lygio problema. Po 24 proc. išreiškė nuomonę, jog tautinių mažumų atstovams siūlomas nekvalifikuotas arba mažai kvalifikuotas darbas. Taip pat 24 proc. nurodė, jog problema tokiose situacijose yra darbdavių požiūris į tautinių mažumų atstovus. Dar 24 proc. mano, jog tautinių mažumų atstovams problemų įsidarbinti sudaro ir nepalanki ekonominė situacija.

  43. Apibendrinimas Diskriminacija religiniu pagrindu • Maždaug trys ketvirtadaliai (74 proc.) tyrimo dalyvių save laiko tikinčiais. 16 proc. – netikinčiais. 1 proc. save laiko ateistais. Dar 9 proc. atsakymo į šį klausimą nepateikė. • Dauguma respondentų (68 proc.) palankiai vertina Romos katalikus. Maždaug trečdalis (po 34 proc.) palankiai vertina protestantus ir ortodoksus. Budizmo religijos atstovus palankiai vertina 22 proc. apklaustųjų. Mažiausiai palankumo sulaukia judaistai (16 proc.) ir musulmonai (15 proc.). • Šeimoje kilus problemų dėl vaikų ar anūkų dalyvavimo religiniuose judėjimuose, 32 proc. respondentų būtų linkę kreiptis į psichologus. 16 proc. rinktųsi psichiatro konsultaciją. 8 proc. kreiptųsi į savivaldybę ar kitas valstybines įstaigas. 6 proc. – į teisininkus. 4 proc. – į nevyriausybines organizacijas. 3 proc. pagalbos kreiptųsi į kunigą. Vis dėlto 30 proc. pripažino, jog nežinotų, kur tokiu atveju kreiptis. • Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų mano, jog Lietuvoje reikia leisti veikti tik tradicinėms religinėms bendruomenėms, o visas kitas reikia uždrausti. 20 proc. manymu, religinių judėjimų veikla turi būti griežtai stebima, nes ji gali būti žalinga visuomenei, o tų, apie kuriuos yra daug nusiskundimų, veikla turi būti stabdoma. 25 proc. manymu, jų nereikia uždrausti, tačiau reikia daugiau informuoti visuomenę apie jų veiklą. Dar 22 proc. mano, jog religiniai judėjimai gali veikti, nes nieko blogo jų veikloje nėra. 6 proc. nuomone, jų veikla naudinga visuomenei, todėl ir jų teisės turi būti sulygintos su tradicinių religinių bendruomenių teisėmis.

  44. Apibendrinimas Diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu • 22 proc. tyrimo dalyvių teigė asmeniškai pažįstantys homoseksualių asmenų. • 52 proc. respondentų mano, jog homoseksualūs asmenys turi turėti tokias pat galimybes darbo rinkoje kaip ir heteroseksualūs. Vis dėlto 42 proc. teigė, jog bijotų, jei jų vaikų mokytoja (-as) būtų homoseksuali (-us). 37 proc. nenorėtų priklausyti jokiai organizacijai, kuri turi homoseksualių narių. 35 proc. nerinktų kandidato į Seimą ar savivaldybės tarybą, jei jis / ji atvirai pripažintų savo homoseksualumą. 30 proc. mano, jog ir homoseksualūs asmenys gali būti Seimo nariais. 26 proc. sutinka su nuomone, jog homoseksualių žmonių santykiai turėtų būti įteisinti ne santuokos, bet partnerystės sutartimi. • Pusė (50 proc.) apklaustųjų mano, jog jų santykiai su kaimynais nepasikeistų, jei sužinotų, jog kaimynystėje gyvena tos pačios lyties pora. 30 proc. tokiu atveju stengtųsi su kaimynais nebendrauti. 4 proc. apie tai įspėtų kitus kaimynus. 3 proc. imtųsi priemonių tos pačios lyties porą iškeldinti. Dar 2 proc. teigė, jog įspėtų kaimynus, turinčius mažų vaikų. • Patekę į situaciją, kuomet įžeidžiančiai, paniekinamai kalbama apie homoseksualius žmones, dažniausiai žmonės stengtųsi likti neutraliais (46 proc.). 22 proc. mėgintų pakeisti pokalbio temą. 12 proc. atvirai paprieštarautų tokiam elgesiui. 5 proc. entuziastingai palaikytų pokalbį.

More Related