1 / 59

3 paskaita. Našumas, gamyba ir užimtumas

3 paskaita. Našumas, gamyba ir užimtumas. 3.1 Gamybos funkcija 3.2 Darbo paklausa 3.3 Darbo pasiūla 3.4 Darbo rinkos pusiausvyra 3.5 Nedarbas 3.6 Gamybos ir nedarbo ryšys: Okun’o taisyklė. Gamybos funkcija.

Sophia
Download Presentation

3 paskaita. Našumas, gamyba ir užimtumas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. 3 paskaita. Našumas, gamyba ir užimtumas 3.1 Gamybos funkcija 3.2 Darbo paklausa 3.3 Darbo pasiūla 3.4 Darbo rinkos pusiausvyra 3.5 Nedarbas 3.6 Gamybos ir nedarbo ryšys: Okun’o taisyklė

  2. Gamybos funkcija • Prekių ir paslaugų kiekį, gaminamą ekonomikoje, lemia gamybos procese naudojamas investicinių prekių, darbo, žaliavų, žemės, energijos ir t.t. kiekis. Ekonomistai juos vadina gamybos veiksniais (factors of production). Kitoms sąlygoms esant lygioms, kuo daugiau sunaudojama gamybos veiksnių, tuo daugiau prekių ir paslaugų pagaminama. • Iš įvairių gamybos veiksnių du svarbiausi yra kapitalas (pvz. pastatai, mašinos) ir darbas (darbuotojai).

  3. Gamybos funkcija (2) Kapitalo ir darbo efektyvumas atspindimas matematiniu sąryšiu, vadinamu gamybos funkcija. Gamybos funkcija susieja pagamintos produkcijos kiekį su panaudoto kapitalo ir darbo kiekiu: Y = AF(K, N) (3.1) Y = realus produkcijos kiekis, pagamintas per laikotarpį; A = skaičius, išreiškiantis bendrąjį gamybos veiksnių našumą; K = kapitalo kiekis, sunaudotas per gamybos laikotarpį; N = dirbusių tą laikotarpį darbuotojų skaičius; F = funkcija, susiejanti produkciją Y su kapitalo ir darbo kiekiu.

  4. Gamybos funkcija (3) Empirika rodo, kas produkcijos ir gamybos veiksnių ryšys daugumoje išsivysčiusių ekonomikų yra pakankamai gerai aprašomas tokia gamybos funkcija: Y=AK0.3N0.7(3.2) Šis gamybos funkcijos tipas yra vadinamas Cobb-Douglas gamybos funkcija. Cobb-Douglas gamybos funkcija yra tokios formos: Y = AKaN1-a, kur 0<a<1. Esant tam tikroms sąlygoms, parametras a Cobb-Douglas gamybos funkcijoje atitinka kapitalo pajamų dalį BVP, o darbo dalis tada lygi1-a.

  5. Lent. 3.1. Jungtinės Karalystės gamybos funkcija

  6. Gamybos funkcija grafiškai Gamybos funkciją (3.1) galima lengvai parodyti laikant vieną iš veiksnių, kapitalą ar darbą, pastoviu ir nubrėžti ryšį tarp produkcijos ir kito veiksnio. Trijų dimensijų grafike galima parodyti gamybos funkciją ir be to. JK gamybos funkcijoje 1991 m. užfiksuojame darbo N kiekį (22.262 mln. darbuotojų), taip pat bendrojo našumo A 1991 m. vertę (7.77). Gamybos funkcija tampa:Y=(7.77)(K0.3)(22.2620.7) = 68.19K0.3

  7. Ribinis veiksnio produktas Kapitalo atveju, ribinio kapitalo produkto (marginal product of capital, MPK) formulė yra dY/dK. Nedideliems kapitalo kiekio pokyčiams MPK gali būti matuojamas gamybos funkcijos liestinės kampu (Pav. 3.2).

  8. Pav. 3.2. Gamybos funkcija ir ribinis kapitalo produktas

  9. Ribinis veiksnio produktas (2) Matome dvi savybes: ribinis kapitalo produktas yra teigimas, tačiau ribinis kapitalo produktas mažėja didėjant kapitalo kiekiui. Ekonominė šio reiškinio prasmė tokia: kai kapitalo kiekis nedidelis, daug darbuotojų dirba su kiekvienu įrengimu ir kapitalo padidinimo nauda didelė, tačiau kai kapitalo kiekis yra didelis, darbuotojai jo turi pakankamai, ir nėra labai naudinga toliau didinti jo kiekį. Ribinis darbo našumas. Panašiai kaip ir kapitalo kiekio atveju, galime nubrėžti gamybos funkciją su nekintančiu kapitalu:  Y = AK0.3N0.7 = (7.77)(989.760.3)(N0.7) = 61.53N0.7 Kadangi eksponentė prie darbo kintamojo didesnė nei kapitalo atveju, funkcija yra mažiau išgaubta.

  10. Pav. 3.3. Gamybos funkcija ir ribinis darbo produktas

  11. Pasiūlos šokai • Ekonomikos gamybos funkcija nevisada išlieka pastovi bėgant laikui. Ekonomistai naudoja terminą pasiūlos šokai (kartais našumo šokai) turėdami galvoje ekonomikos gamybos funkcijos pokyčius. Teigiamas pasiūlos šokas padidina produkcijos kiekį, kurį galima pagaminti su duotu kapitalo ir darbo kiekiu. Neigiamo pasiūlos šoko atveju yra priešingai.  • Pasiūlos šokų pavyzdžiais gali būti klimato pokyčiai (sausra, šalta žiema), technologiniai išradimai ir valdymo inovacijos (kompiuteriai, matematiniai metodai kokybės kontrolėje), vyriausybės reguliavimo pokyčiai (taršos kontrolės įstatymai ir kiti teisės aktai, veikiantys technologinius metodus). Taip pat pasiūlos šokais yra gamybos veiksnių, kitų nei darbas ir kapitalas, pasiūlos pokyčiai, kurie paveikia gamybos lygį.

  12. 3.4 pav. Neigiamas pasiūlos šokas, kuris sumažina MPN

  13. Paklausa darbui • Kapitalo kiekio ekonomikoje pokyčiai bėgant laikui yra investicijų, kurios pakeičia nusidėvėjusį kapitalą ir\ar jį pagausina, pasekmė. Tačiau, kadangi kapitalas tarnauja ilgai ir buvo sukauptas per ilgą laiką, naujos investicijos ir seno kapitalo pakeitimas tik nežymiai įtakoja kapitalo kiekį. Todėl trumpo laikotarpio (iki kelių metų) analizėje ekonomistai laiko ekonomikos kapitalo kiekį pastoviu. • Priešingai nei kapitalo atveju, ekonomikoje naudojamo darbo kiekis gali kisti labai greitai. Firmos gali atleisti darbuotojus ar liepti jiems dirbti viršvalandžius be išankstinio įspėjimo. Todėl produkcijos pokyčiai trumpu laikotarpiu daugiausiai priklauso nuo užimtumo.

  14. Paklausa darbui: modelio prielaidos Kaip atskira firma nusprendžia kiek samdyti darbuotojų? Prieš tai modeliuodami, padarykime šias prielaidas: • Visi darbuotojai vienodi (ignoruokime įgudžių skirtumus). • Firmos darbo užmokesčio dydį stebi kaip parametrą iš konkurentinės darbo rinkos, pačios jo nelemia. • Spręsdama kiek darbuotojų samdyti firma maksimizuoja pelną (lygų produkcijos vertei minus sąnaudos ir mokesčiai). Kad gauti pelną maksimizuojantį darbo kiekį, firma palygina papildomo darbuotojo samdymo naudą ir kaštus. Kaštai yra darbuotojo darbo užmokestis, nauda – papildomo darbuotojo pagamintos produkcijos vertė. Jei nauda didesnė už kaštus, papildomas darbuotojas padidins firmos pelną. Firma samdys papildomus darbuotojus, kol ribinė nauda nesusilygins su ribiniais kaštais.

  15. Lent. 3.2. Įmonės gamybos funkcijos pavyzdys

  16. Ribinis darbo pajamų produktas Lentelėje matome kintamąjį ribinį darbo pajamųproduktą (marginal revenue product of labor, MRPN). Jis atspindi pajamas, kurias firma gauna samdydama papildomą darbuotoją. MRPN apskaičiuojamas dauginant produkto kainą iš ribinio darbuotojo pagaminto produkto kiekio (MPN): MRPN = P x MPN(3.3) Pavyzdyje produkto vieneto kaina yra 10 lt., todėl kiekvieno papildomo darbuotojo MRPN (4 stulpelis) yra lygus darbuotojo MPN (3 stulpelis) padaugintam iš 10 lt. Tarkime, kad darbo užmokestis W rinkoje yra 80 lt. už dieną. Matome, kad jau trečio darbuotojo priėmimas ims mažinti firmos pelną. Taigi, firma samdys 2 darbuotojus.

  17. Kaštai ir nauda realiais dydžiais Mes naudą ir kaštus matavome nominaliais dydžiais (pinigais). Optimalus darbuotojų skaičius nepasikeis, jei matuosime naudą ir kaštus realiais dydžiais. Reali nauda būtų matuojama ribiniu darbo produktu (vienetais per dieną). Realus darbo užmokestis matuojamas produkcijos vienetais: realus darbo užmokestis w lygus nominaliai algai W, padalintai iš produkto kainos P. Mūsų atveju w=80 lt./10 lt.=8 vnt. per dieną. Kaip ir pirmu atveju, lyginame realią naudą (MPN) su realiais kaštais (w).

  18. Lentelė S2. Papildomo darbuotojo kaštai ir nauda.

  19. Darbo užmokesčio pokytis Kas atsitiktų, jei nominalus darbo užmokestis sumažėtų iki 60 lt. per dieną, o produkto kaina liktų ta pati? Tada realus darbo užmokestis būtų 60 lt./10 lt.=6 vnt. per dieną. Lentelė 3.2 rodo, kad trečio darbuotojo MPN yra 7 vnt. per dieną, o tai daugiau nei realus darbo užmokestis. Taigi, šis pavyzdys sako, kad kitom sąlygoms esant lygioms, realaus darbo užmokesčio sumažėjimas padidins darbo paklausą, ir priešingai.

  20. Ribinis darbo produktas ir darbo paklausos kreivė Pav. 3.5 matome darbo rinkos pusiausvyros grafinį pavaizdavimą. Darbuotojų paklausa N yra ant horizontalios ašies. MPN ir realus darbo užmokestis, kurie abu matuojami prekių kiekiu per darbo vienetą, yra ant vertikalios ašies. Žemyn einanti kreivė yra MPN kreivė – ji susieja ribinį darbo našumą MPN su firmos samdomų darbuotojų kiekiu. Jos nuolydis neigiamas dėl mažėjančio ribinio darbo našumo. Horizontali tiesė atspindi realų darbo užmokestį darbo rinkoje, kurį firmos ima kaip parametrą. Čia realus darbo užmokestis yra w*. Pusiausvyrą darbo rinkoje atspindi taškas A, kur susikerta w* ir MPN kreivės. Šiame taške firmos gauna didžiausią pelną, o atitinkama darbo paklausa yra N*.

  21. Pav. 3.5. Darbo paklausos nusistatymas

  22. Darbo paklausos kreivė Grafinis ryšys tarp darbo paklausos iš firmos pusės ir realaus darbo užmokesčio vadinamas darbo paklausos kreive. Kadangi MPN kreivė taip pat rodo darbo paklausos kiekį bet kuriam realaus darbo užmokesčio lygiui, darbo paklausos kreivė yra ta pati kaip ir MPN kreivė, išskyrus tai, kad vertikali ašis atspindi realų darbo užmokestį darbo paklausos kreivės atveju ir ribinį darbo našumą MPN kreivės atveju.

  23. Darbo paklausos kreivės postūmio veiksniai Kadangi darbo paklausos kreivė rodo sąryšį tarp realaus darbo užmokesčio ir darbo, kurį firmos nori samdyti, kiekio, realaus darbo užmokesčio pokyčiai yra atspindimi judėjimu darbo paklausos kreive. Darbo paklausos kreivę pastumia veiksniai, kurie pakeičia darbo paklausą prie bet kurio realus darbo užmokesčio dydžio.

  24. Lent. 3.2. Gamybos funkcija po teigiamo našumo šoko

  25. Pav. 3.6. Teigiamo pasiūlos šoko poveikis darbo paklausai

  26. Darbo paklausos kreivės postūmio veiksniai: kapitalas Kitas veiksnys, įtakojantis darbo paklausą yra kapitalo kiekis. Paprastai, kapitalo kiekio K padidėjimas – suteikiant kiekvienam darbuotojui daugiau mašinų ar įrengimų – padidina darbuotojų našumą ir padidina MPN prie bet kurio darbo kiekio. Taigi, kapitalo kiekio padidėjimas pastums darbo paklausos kreivę aukštyn ir į dešinę, t.y. firmos paklausa darbui padidės prie bet kurio realaus darbo užmokesčio lygio. Tačiau kapitalo kiekio padidėjimas gali sumažinti darbo paklausą jei naujas kapitalas pakeičia darbą. Pavyzdžiui, automatinės telefono sujungimo įrangos instaliavimas sumažina telekomo operatorių ribinį produktą ir paklausą šiems darbuotojams.

  27. Visuminė darbo paklausa Kol kas mes analizavome atskiros firmos darbo paklausą. Tačiau makroekonominėje analizėje mes paprastai naudojame visuminės darbo paklausos, t.y. visų firmų bendrosios darbo paklausos savoką. Kadangi visuminę paklausą darbui įtakoja tie patys veiksniai kaip ir firmos atveju, visuminės darbo paklausos kreivė atrodo taip pat kaip darbo paklausos kreivė atskiros firmos atveju (pav. 3.5), t.y. visuminės darbo paklausos kreivė žemėja, parodant kad realaus darbo užmokesčio lygio ekonomikoje padidėjimas sumažina bendrąjį darbo kiekį, kurį firmos nori naudoti.

  28. Lent. S3. Veiksniai, pastumiantys visuminės darbo paklausos kreivę

  29. Darbo pasiūla Paklausa darbui yra nulemiama firmų, tačiau darbo pasiūla priklauso nuo asmenų ir/ar šeimos narių bendro sprendimo. Kiekvienas darbinio amžiaus asmuo turi nuspresti kiek dirbti (ar iš viso dirbti). Jis pasveria darbo užmokesčio naudą su alternatyvomis kaip rūpinimasis vaikais namie, mokslų tęsimu ar išėjimu į pensiją. Visuminė darbo pasiūla yra suma kiekvieno asmens sprendimų.

  30. Darbo pasiūla (2) Sprendžiant kiek dirbti, palyginama darbo nauda ir darbo kaštai. Be darbo teikiamo psichologinio pasitenkinimo, pagrindinė darbo nauda yra uždirbtos pajamos. Pagrindiniai darbo kaštai yra laikas ir pastangos, kurių daugiau nebegalime skirti kitai veiklai. Ekonomistai naudoja laisvalaikio sąvoką apibrėžti visas nedarbines veiklas, apimant valgymą, miegojimą, laiką praleistą su šeima ar draugais, bei namų ruošos darbus, mokymąsi ir pan. Kad maksimizuoti bendrąjį naudingumą, žmonės pasirenka tokią darbo pasiūlą, kad ribinės pajamos iš papildomos darbo valandos būtų lygios prarasto laisvalaikio valandos ribiniams kaštams.

  31. Darbo pasiūlos kreivė Ekonominė nauda, kurią dirbdami gauna žmonės, matuojama realiu darbo užmokesčiu už darbo laiko vienetą (W/P). Aptariant darbo pasiūlą, išskirkime einamąjį realų darbo užmokestį (kurį darbuotojas gali uždirbti dirbdamas šiandien) ir laukiamą ateities realų darbo užmokestį (kurį darbuotojas tikisi uždirbti tam tikru metu ateityje). Darbo pasiūla skirtingai reaguoja į einamojo ir laukiamo realaus darbo užmokesčio pokyčius.

  32. Darbo pasiūlos kreivė (2) • Kai padidėja einamasis realus darbo užmokestis, darbas tampa santykinai labiau patrauklus nei laisvalaikis, ir darbo pasiūla padidėja. • Asmens darbo pasiūlos kreivė sieja siūlomo darbo kiekį su einamuoju realiu darbo užmokesčiu, kitiems veiksniams (apimant laukiamą ateities realų darbo užmokestį) esant tiems patiems. Pav. 3.7 atspindi tipinę darbo pasiūlos kreivę.

  33. Pav. 3.7. Atskiro darbuotojo darbo pasiūlos kreivė

  34. Veiksniai, lemiantys darbo pasiūlos kreivės postūmius: turtas... Turtas. Asmuo, kurio grynasis turtas yra didesnis, gali sau leisti turėti daugiau laisvalaikio, todėl jo darbo pasiūla sumažės esant bet kokio dydžio einamąjam darbo užmokesčiui. Taigi, grynojo turto padidėjimas pastums darbo pasiūlos kreivę į kairę, kaip pav. 3.8.

  35. ... ir laukiamas ateities realus darbo užmokestis Realaus darbo užmokesčio, kurį darbuotojas tikisi gauti ateityje, padidėjimas turi analogišką poveikį kaip ir turto efektas, taigi, laukiamo ateities realaus darbo užmokesčio padidėjimas pastumia darbo pasiūlos kreivę į kairę, kaip pav. 3.8.

  36. Pav. 3.8. Grynojo turto padidėjimo poveikis darbo pasiūlai

  37. Visuminė darbo pasiūla • Kaip ir asmens darbo kiekis, taip ir visuminis darbo pasiūlos kiekis padidėja kai padidėja vidutinis šalies realus darbo užmokestis. • Visuminė darbo pasiūla taip pat padidės jei padidėja šalies darbingo amžiaus gyventojų (dėl anksčiau padidėjusio gimstamumo lygio ar dėl imigracijos), bei dėl socialinės ir teisinės aplinkos pokyčių, kurie padidina dalyvavimo darbo jėgoje santykį (kai neieškantys darbo darbinio amžiaus žmonės ima jo ieškoti).

  38. Lent. S4. Veiksniai, pastumiantys visuminės darbo pasiūlos kreivę

  39. Darbo rinkos pusiausvyra Pusiausvyra darbo rinkoje yra kai visuminė darbo pasiūla lygi darbo paklausai. Bazinis darbo rinkos pasiūlos - paklausos modelis (vadinamas klasikiniu darbo rinkos modeliu) remiasi prielaida, kad realus darbo užmokestis prisitaiko pakankamai greitai, kad sulyginti darbo pasiūlą ir darbo paklausą.

  40. Pav. 3.9. Darbo rinkos pusiausvyra

  41. Pav. 3.10. Laikino neigiamo pasiūlos šoko poveikis darbo rinkai

  42. Visiško užimtumo lygis

  43. Klasikinio darbo rinkos pasiūlos - paklausos modelio prielaida Klasikinis darbo rinkos pasiūlos - paklausos modelis yra paprastas ir yra pakankamai naudingas studijuoti kaip ekonominiai šokai ar ekonominės politikos pokyčiai paveikia užimtumą ir realų darbo užmokestį. Tačiau reikšmingas jo trūkumas yra tas, kad jis negali būti naudojamas paaiškinti nedarbą. Kadangi jis remiasi prielaida, kad bet kuris asmuo, norintis dirbti esant pusiausvyros realiam darbo užmokesčiui, gali rasti darbą, modelyje nedarbo iš viso nėra.

  44. Visiško užimtumo gamyba Susiedami darbo rinkos pusiausvyrą ir gamybos funkciją, mes galime nustatyti kiek firmos norės pasiūlyti produkcijos. Gamybos lygis esant visiškam užimtumui, kartais vadinamas potencialiu gamybos lygiu (potential output), ir yra produkcijos kiekis, kurį firmos siūlo kai pilnai pasikoregavo darbo užmokestis ir kainos. (3.4):

  45. Visiško užimtumo gamyba (2) Bet kas kas pakeičia arba visiško užimtumo lygį ar gamybos funkciją, pakeis gamybos lygį esant visiškam užimtumui . Pavyzdžiui, neigiamas pasiūlos šokas, sumažinantis MPN (paveikslas 3.10) sumažina gamybos lygį esant visiškam užimtumui dviem būdais: • neigiamas pasiūlos šokas sumažina produkciją tiesiogiai, sumažindamas produkcijos kiekį, kuris gali būti pagamintas su bet kuriuo fiksuotu kapitalo ir darbo kiekiu (A sumažėjimas); • neigiamas pasiūlos šokas sumažina paklausą darbui ir tuo sumažina pilno užimtumo lygį, kaip matome 3.10 paveiksle. Sumažėjimas taip pat sumažina gamybos lygį esant visiškam užimtumui.

  46. Nedarbo matavimas Kiekvienas asmuo virš 15 m. apklausiamame namų ūkyje yra priskiriamas vienai iš trijų kategorijų: 1. dirbantis, jei asmuo dirbo visą darbo dieną ar ne visą darbo dieną paskutinę savaitę (ar turėjo biuletenį ar atostogavo); 2. nedirbantis, jei asmuo nedirbo paskutinę savaitę, tačiau ieškojo darbo per paskutines keturias savaites; 3. nebuvo darbo jėgoje, jei asmuo nedirbo paskutinę savaitę ir neieškojo darbo per paskutines keturias savaites (pavyzdžiais yra visą laiką studijuojantys, namų šeimininkės ir pensininkai).

  47. Lent. 3.5. Suaugusių gyventojų užimtumo statusas kai kuriose ES šalyse 1994 m.

  48. Nedarbo matavimas (2) Darbo jėga susideda iš dirbančių ir bedarbių, taigi 1994 m. ji sudarė 164.7 mln. darbuotojų. Nedarbo lygis yra bedarbių santykis su darbo jėga. 1994 m. nedarbo lygis buvo 11.2% (18.5 mln. padalinti iš 164.7 mln. darbo jėgos). Darbo jėgos santykis su darbingo amžiaus žmonių skaičiumi yra dalyvavimo darbo rinkoje santykis. Iš 249.2 mln. darbingo amžiaus žmonių ES 1994 m., 164.7 mln. buvo darbo jėgoje, taigi dalyvavimo darbo rinkoje santykis buvo 66.1%. Užimtumo santykis yra įdarbintoji darbingo amžiaus gyventojų dalis. 1994 m. užimtumo santykis buvo 58.7% (146.2 mln. įdarbintų padalinti iš darbingo amžiaus gyventojų, 249.2 mln.).

  49. Užimtumo statuso pokyčiai • Dirbantys • Bedarbiai • Nesantys darbo jėgoje (nusivylę darbo paieškomis)

  50. Pav. 3.14. Užimtumo statuso pokytis JK tipiniame ketvirtyje

More Related