Dalykinė komunikacija 4-oji paskaita

1. Dalykinė komunikacija4-oji paskaita Doc.dr. Nijolė Bankauskienė

2. Paskaitos uždaviniai: • Kokios yra komunikacijos rūšys? • Kaip kalbų rūšys skaidomos pagal komunikacinį tikslą? • Išanalizuoti informacines kalbas. • Aptarti įtikinimo kalbas.

3. Mokslininkai pagal kalbėjimo privatumą ir viešumą, adresato ir adresanto santykį, kalbėjimo aplinkybes visus komunikacijų atvejus linkę skirstyti (pagal B.E. Bredli) į tokias komunikacijos rūšis: • masinė komunikacija, • organizuota komunikacija, • grupinė komunikacija, • tarpasmeninė komunikacija, • asmeninė komunikacija.

4. Verbalinė komunikacija (bendravimas žodžiu) gali būti privati ir vieša. Komunikacijos rūšys Masinė – kalbama žmonėms, atsitiktinai susibūrusiems kurioje nors vietoje (disputas). Organizuota – žmonės specialiai susirenka, turėdami bendrą tikslą (pamoka, mitingas). Grupinė – bendradarbiaujama grupėje tam, kad būtų išspręstas kuris nors konkretus klausimas. Tarpasmeninė – bendravimas nedidelėje (3-5) žmonių grupelėje, norint pasidalyti nuomonėmis, patirtimi. Asmeninė – kai bendrauja du žmonės. Jų tikslai gali būti labai įvairūs.

5. KALBOS SITUACIJA Yra dvi pagrindinės viešojo žodžio vartojimo sritys: Formalioji – tai politinių veikėjų, advokatų ir prokurorų kalbos; kalbos dalykinių priėmimų metu; iškilmingose susirinkimuose, mitinguose. Neformalioji – kalbos nedidelio masto minėjime, susirinkime; pranešimas, pasakojimas, aiškinimas; kvietimas, sveikinimas, pristatymas, padėka, užstalės kalbos, laidotuvių kalbos.

6. Pagal temą ir adresanto profesiją • Akademinės • Teisinės • Bažnytinės • Politinės • Administracinės

7. Dalykinio bendravimo tikslus galima suskirstyti į tris kategorijas: • išsiaiškinti; • informuoti; • įtikinti.

8. Išsiaiškinti Tai gauti papildomos informacijos apie prekes, paslaugas, pavyzdžiui, įvairūs paklausimai, užsakymai ir kt.

9. Pagal komunikacinį tikslą (funkciją) Jomis siekiama paveikti protą, valią, jausmus. • Informacinės • Įtikinimo • Proginės Paprastai vienoje kalboje keliami keli tikslai: pagrindiniai, šalutiniai tarpiniai

10. Informacinės kalbos KALBŲ RŪŠYS Įtikinimo ir skatinimo kalbos Proginės kalbos Informacinės kalbos veikia mintis, proginės kalbos – jausmus, įtikinimo ir skatinimo kalbos – mintis, jausmus ir valią.

11. Informuoti Informatyvi žinia skirta teigiamai, neigiamai ar neutraliai informacijai perduoti tam tikrai auditorijai. Informacija yra teigiama, kai gavėjas ją mielai priima. Neutrali informacija nesukelia ypatingo gavėjo suinteresuotumo ir dėmesio. Neigiama žinia nuvilia, nuliūdina gavėją, kai kada net sukelia pyktį.

12. Informacinės viešosios kalbos Šios kalbos beveik visada iš anksto apmąstomos, parašomos, skaitomos. Svarbiausia jų funkcija – informuoti klausytoją. Adresanto tikslai įvairūs: pranešti, informuoti, supažindinti, paaiškinti, įrodyti, auklėti, mokyti, populiarinti kurios nors srities žinias, padėti suvokti, suprasti, rasti teisingą sprendimą.

13. Svarbiausios informacinių kalbų rūšys: • pranešimas; • paskaita; • pamoka; • aiškinimas. Tai pačios nuobodžiausios kalbos, todėl joms iliustruoti pasitelkiamos įvairios priemonės: plakatai, skaidrės, filmuota medžiaga.

14. Svarbiausios informacinių kalbų stilistinės ypatybės: • logiška minties raiška; • racionalumas; • aiškumas; • nuoseklumas; • tikslumas; • objektyvumas; • dalykiškas apibendrinimas.

15. Įtikinimo viešosios kalbos Tai pačios įdomiausios ir sudėtingiausios kalbos, nes jomis siekiama ne tik ką nors pranešti, bet ir priversti kaip nors pasielgti, primesti savo valią. Todėl šios kalbos turi būti sakomos, o ne skaitomos. Adresanto tikslai : kreiptis į klausytojų orumą, garbę, sąžinę, dorą; siekti paveikti mąstymą, įsitikinimus, nuomonę.

16. Įtikinti Įtikinamoji žinia pakeisti auditorijos elgesį, požiūrį. Tipiški laiškai, kuriuose siūloma ką nors pirkti, yra įtikinamos žinios pavyzdžiai. Be to, kuri dėl tam tikrų priežasčių gali sukelti gavėjo pasipriešinimą ar nesutikimą, turi būti įtikinama ir pagrįsta.

17. Įtikinimo kalbose vartojamos poveikio priemonės: • Racionalios (protą ir sąmonę veikiantys loginiai įrodymai, grindžiami faktais, dokumentais, citatomis); • Iracionalios (apeliuoja į orumą ir garbę, pateikiama žymių žmonių nuomonių, primenami priesakai ir įžadai).

18. Įtikinimo kalbos poveikio priemonės, stilistiniai ypatumai, sakymo maniera labai priklauso nuo adresato. Todėl kalbėtojas, rengdamasis šio tipo kalbai, privalo kuo geriau pažinti adresatą.

19. Svarbiausios stilistinės ypatybės: • veržlumas; • gyvastingumas; • emocingumas; • aistra. Įtikinimo kalbose vartojamos kontakto su klausytojais figūros: kreipimasis, raginimas, klausimas, drąsinimas, abejojimas, pagalbos ir užtarimo prašymas, priminimas, liepimas, įsakymas, pasižadėjimas, kvietimas, įspėjimas, maldavimas, peikimas, niekinimas.

20. Įtikinimo kalbos Įtikinimas reikalingas tose situacijose, kai yra du ar daugiau požiūrių. Įtikinimo kalbos yra: • visos patriotinės ar politinės kalbos (prakalba, kreipimasis, agitacija, atsišaukimas); • moralinės etinės kalbos (pamokslai); • justicinės kalbos (kaltinimas, gynimas (-is)); • komercinės kalbos (reklama).

21. Įtikinimo kalbų tipai • Kalbos apie faktus (yra/nėra) Daug jaunų žmonių išvyksta iš Lietuvos. Aukštasis išsilavinimas neužtikrina geresnio darbo. 2. Kalbos apie vertybes (yra gerai/yra blogai) Geriau mokytis sostinėje. “Akvariumas” dabar yra populiariausia televizijos laida. Atleisti gerai dirbantį pensininką yra neetiška. 3. Kalbos apie veiklą. (turi būti daroma/ neturi būti daroma) Mokytojai neturėtų streikuoti. Mūsų įmonė turi pagaminti daugiau produkcijos. Visiems darbuotojams reikėtų dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose.

22. Kaip įtikinti Keletas įtikinimo būdų (pagal B.E.Bradley): • Išdėstyti argumentus, t.y. įrodyti. • Sukurti bendrumo atmosferą (“mes kartu”, “mūsų tas pats požiūris”). • Išgauti teigiamą atsakymą (“taip”). • Įteigti sutikimą (“Manau, jūs visi sutinkate, kad...”, “Kaip žinote...”). • Parodyti, kad prašomas elgesys yra sankcionuotas gerbiamo žmogaus arba kompetentingos grupės. • Parodyti, kad pasiūlymas sutampa su klausytojų įsitikinimais. • Sukelti klausytojų baimę. • Paaiškinti, koks atlyginimas arba paskatinimas laukia. • Pateikti išsamią prašomos veiklos instrukciją, lyg sutikimas jau būtų gautas.