Garliavos vidurinė mokykla Knygnešiai

1. Garliavos vidurinė mokyklaKnygnešiai Atliko: Ieva Tilindytė 6a Mokytojas V. Overlingas Garliava,2008

2. Spaudos draudimo laikotarpis prasidėjo 1864 metais, okupacinei valdžiai įsakius įvesti rusiškas raides į lietuviškus raštus ir vyskupui Motiejui Valančiui pradėjus organizuoti prieš tai visuomeninį pasipriešinimą (spauda formaliai buvo uždrausta 1865 m. Kaufmano iniciatyva, tačiau jau 1864 m. ji buvo uždrausta pagal Muravjovo žodinį įsakymą). Garliavos v. m. Ieva Tilindytė 6kl.

3. Lietuviškos spaudos ir lietuviškos mokyklos uždraudimas buvo tęsinys III Lietuvos ir Lenkijos padalijimo. Tai buvo tąsa Vienos kongreso, įvykusio 1815 m., nutarimų, kuriais buvo įteisintas Rytų Europos tautų nelygiateisiškumas. Tada Rusija tapo Europos žandaru. Garliavos v. m. Ieva Tilindytė 6kl.

4. Tačiau žmonės nepasidavė. Beveik visoje Lietuvoje ėmė steigtisslaptosios lietuviškos mokyklos, vadintos vargo mokyklomis. Už jų steigimą ir laikymą grėsė iki 3 mėnesių arešto arba bauda iki 300 rublių. Mokytojavo jose skaityti ir rašyti pramokę lietuviai. Slaptųjų mokyklų mokytojai buvo vadinami daraktoriais. Valstiečiai slaptąją mokyklą bei daraktorius labai brangino ir saugojo nuo caro policijos ir žandarų. Garliavos v. m. Ieva Tilindytė 6kl.

5. Lietuvių spaudos uždraudimassukūrė du traukos polius: vienas buvo Didžiojoje Lietuvoje augantis uždraustų leidinių poreikis, o antras – jų leidimas už sienos, kitoje valstybėje buvusioje Mažojoje Lietuvoje. Mažoji Lietuva tapo Lietuvai skirtų knygų leidybos centru. Pagrindiniai Lietuvai skirtos lietuviškos spaudos leidybos centrai buvo Tilžė, Karaliaučius, Ragainė, Klaipėda, Priekulė, Bitėnai. Daugiausia knygų ir kitokių leidinių išspausdino Otto Mauderodės, Johano Šenkės, Carlo Albregso ir Ko, Juliaus Reylenderio ir sūnaus spaustuvės Tilžėje, Martyno Jankaus spaustuvė Tilžėje bei Bitėnuose, Hartungų spaustuvė Karaliaučiuje ir kt. Ypač svarbų vaidmenį suvaidino Martynas Jankus ir nuo persekiojimų iš Lietuvos į Prūsiją persikėlęs Petras Mikolainis. Jie ne tik leido lietuviškas knygas, bet ir jasrašė bei rengė spaudai. Garliavos v. m. Ieva Tilindytė 6kl.

6. Bet labiausiai tuo metu dėl gimtojo žodžio aukojosi knygnešiai.Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių. Jie ir atlaikė carinės žandarmerijos, policijos ir pasienio kariuomenės puolimą prieš lietuvišką knygą ir žodį. Garsiausiu knygnešiu tapo Jurgis Bielinis. Garliavos v. m. Ieva Tilindytė 6kl.

7. Keliaudami knygnešiai surinktas lietuviškas knygas gabendavo į Lietuvą. Taip tos knygos keliaudavo iš rankų į rankas. Garliavos v. m. Ieva Tilindytė 6kl.

8. XIX a. aštuntajame bei devintajame dešimtmečiuose valdžios požiūris į draudimą sušvelnėjo, išleisti keli legalūs leidiniai lotyniškomis raidėmis, tačiau, neleidus leisti periodinių leidinių, pradėta leisti periodinė spauda užsienyje : „Aušra“, „Varpas“, „Lietuviškasis balsas“, „Gazieta lietuviška“, „Šviesa“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tėvynės sargas“, „Vienybė lietuvninkų“ Garliavos v. m. Ieva Tilindytė 6kl.

9. 1905 metais kilus lietuvių tautiniam sukilimui daugelyje valsčių caro pastatyta valdžia buvo išvyta, išvaryti iš Rusijos atsiųsti mokytojai, atkuriamos lietuviškos mokyklos, vejami policininkai ir žandarai. Nepavyko nei iš išorės, nei iš vidaus pavergti lietuvius ir paversti juos nuolankiais Rusijos imperijos piliečiais: 1904 metų gegužės 7 d. pats caras pasirašė ministrų komiteto nutarimą atšaukti draudimą spausdinti lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis ir kitu šriftu. Garliavos v. m. Ieva Tilindytė 6kl.

10. Ačiū už dėmesį! Garliavos v. m. Ieva Tilindytė 6kl.