1 / 19

Dr. Andrius Stasiukynas, MRU, Viešojo administravimo katedra Adomas Kanopka

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas elektros energetikoje: vėjo jėgainių parko atvejo analizė. Dr. Andrius Stasiukynas, MRU, Viešojo administravimo katedra Adomas Kanopka MRU, Verslo ekonomikos katedra.

tracey
Download Presentation

Dr. Andrius Stasiukynas, MRU, Viešojo administravimo katedra Adomas Kanopka

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas elektros energetikoje: vėjo jėgainių parko atvejo analizė Dr. Andrius Stasiukynas, MRU, Viešojo administravimo katedraAdomas Kanopka MRU, Verslo ekonomikos katedra Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  2. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) • Pasaulyje vis didėja energijos suvartojimas (2004-2008m. Išaugo apie 10%) ir susirūpinimas dėl nuolat didėjančių CO2 emisijų (per tą patį laikotarpį augimas suderė daugiau nei 10%) • Vakarietiškos visuomenės yra pasiryžusios investuoti į energijos gamybą iš AEI • Siekiant išnaudoti AEI būtinos papildomos investicijos, o energijos vieneto kaina dažnai viršyja rinkos kainą, todėl būtina platesnė studija siekiant įvertinto tokių investicijų naudą. Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  3. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  4. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ Projektų vertinimas Žvelgiant iš ekonominės pusės, vertinant bet kokį projektą, būtina atkreipti dėmesį į du kriterijus: • efektyvumo: kokią globalią vertę generuoja konkretus projektas, t.y. kokios pridėtinės vertės gali tikėtis visuomenė? • teisingumo: kaip su projektu susiję kaštai ir išlaidos bus padalinti tarp visuomenės grupių, ir kaip kokių tipų kompensacinės priemonės yra numatytos ir gali būti įgyvendintos visuomenės nariams, kurie gali patirti nuostolių dėl projekto įgyvendinimo? Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  5. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ Elektros energijos gamybos efektyvumas • Skirtingai negu tradiciniuose elektros energijos generatoriuose vėjo energetikoje elektros energijos gamyba nėra aiškiai apibrėžta ir efektyvumo koeficientas kintapriklausomai nuo geografinės vietos ir vyraujančių vėjų konkrečiu laiko momentu. • Konkrečioje vietovėje instaliuoto vėjo generatoriaus gaminamos elektros energijos kiekis yra stacionarus atsitiktinis procesas, todėl remiantis istoriniais duomenimis galima statistiškai įvertinti vidutinį jo efektyvumą ir galimas paklaidas. Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  6. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ • Vidutinis jėgainių parko efektyvumas siekė apie 0,238 • Įvertinus vėjo jėgainių parko vidutinio efektyvumo pasikliautinį intervalą ilgame laikotarpyje vidutinis vėjo jėgainės efektyvumas turėtų būti tarp 0,208 ir 0,269 Vėjo jėgainių parko vidutinio efektyvumo dinamika, 2008 m. spalio mėn. – 2011 m. vasario mėn. Pastaba: faktiniai duomenys iš 15 vėjo jėgainių parko, kur 1 jėgainės instaliuota galia yra 2MW (suminė instaliuota galia 30 MW) Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  7. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ Vėjo jėgainių parko Lietuvoje pajamos • Lietuvoje vėjo jėgainių pagaminta elektros energija yra subsidijuojama – visa elektros energija superkama mokant po 86,89 EUR/MWh, be to aplinkos taršą mažinantys projektai gauna taršos mažinimo vienetus (TMV), kuriuos galima parduoti rinkoje. Vadinasi, vėjo jėgainių parko pajamas susideda iš dviejų dalių, kurios abi susiję su efektyvumo koeficientu, o TMV dar priklauso ir nuo rinkos kainos: • R- vidutinės vėjo jėgainių parko pajamos, • E – efektyvumas • TMV – taršos mažinimo vieneto rinkos kaina. Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  8. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ Įvertinus empirinius vėjo jėgainių parko duomenis galime sukonstruoti apatinę ir viršutinę vidutinių metinių pajamų ribas: P – atsitiktinio įvykio tikimybė SEM – vidurkio kvadratinis nuokrypis, - efektyvumo empirinis vidurkis p – elektros supirkimo kaina – prognozuojama vidutinė TMV rinkos kaina R – vidutinės metinės pajamos Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  9. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ Vidutinių metinių pajamų ribos (1 kW instaliuotos galios, EUR) Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  10. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ Investicijų poreikis 1 kW instaliuotos galios , EUR Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  11. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ Bendriejikaštai Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  12. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ Pinigų srautai ir esamoji projekto vertė NPV – dabartinė projekto vertė, paremta ateities pinigų srautais n – metų skaičius i – laiko momentas l - diskonto norma CR* – projekto likutinė vertė dabartiniu laiko momentu Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  13. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ Pinigų srautai ir esamoji projekto vertė • Vertinant, kad gamybos sąnaudos sieks 160 EUR/kW • Pajamos svyruos intervale [165; 214] EUR/kW • Todėl metinis pinigų srautas turėtų būti [5;54] EUR/kW • Esant tokioms prilaidoms galime apskaičiuoti projekto esamą verte (NPV) Ganame, kad vidutinė NPV yra 500 EUR/kW Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  14. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ Vertė suinteresuotų šalių aspektu • „Suinteresuotųjų šalių“ SH teorija išskiria penkias SH grupes: savininkus (akcininkus), darbuotojus, vartotojus, tiekėjus, visuomenę plačiąja prasme. Visos šios grupės svarbios organizacijos išlikimui ir veiklai. Viena iš vadybos problemų – nutarti, kokie svoriai turėtų būti suteikti kiekvienos grupės interesams ir kurios nors grupės interesai yra prioritetiniai. Tokiu atveju bendroji vertė gali būti apibrėžiama kaip funkcija, priklausanti nuo verčių skirtingoms SH grupėms. i – žymi SH grupę k- grupių skaičių vi – vertę i-tajai grupei – i-tosios grupės svorį – persidengiančių verčių suma Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  15. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ Vertė suinteresuotų šalių aspektu • Gamintojai –gamintojai suprantami kaip projekto vystytojai, kurie organizuoja vėjo jėgainių parko statybas ir eksploatuoja šį parką visą laikotarpį. Remiantis DCF metodu galima teigti, kad gamintojams sukuriama vertė yra tarp 223 ir 834 EUR, priklausomai nuo faktinio vėjo jėgainių parko efektyvumo. • Vartotojai – didžiausi elektros energijos vartotojai yra juridiniai asmenys, kurių pagrindinis interesas yra kuo žemesnė elektros energijos kaina. Vėjo jėgainėse pagaminta elektros energija supirkimo kaina yra apie 39 EUR/MWh arba 80 proc. brangesnė negu importuojama elektros energija, todėl vartotojams vėjo energijos gamybos didinimas turi neigiamą poveikį, kurį galima įvertinti apie 885 – 1147 EUR/kW. • Visuomenė – šiuo atžvilgiu vėjo energijos sukuriamą vertę visuomenei galima apibrėžti per aplinkosauginę prizmę ir sukuriamas naujas darbo vietas. Vėjo energijos sukuriamą vertę visuomenei (atsiribojant nuo vartojimo) galimą įvertinti per taršos leidimus (ATL). Skaičiuojant DCF metodu naujos vėjo jėgainės sukuriama vertė aplinkosaugai siekia nuo 423 iki 548 EUR 1 kW instaliuotos galios. Sukuriamų darbo vietų naudą visuomenei įvertinti yra labai sudėtinga. Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  16. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ • Tiekėjai – šiuo atveju tiekėjai gali būti suvokiami kaip elektros energijos sistemos balansuotojai ir galios rezervo užtikrintojai. Vėjo energija dėl gamybos nepastovumo turi neigiamą poveikį elektros energijos sistemai ir reikalauja papildomo rezervo. Tačiau šį poveikį sunku išmatuoti, nes vėjo energijai sudarant nedidelę dalį gamybos tai papildomų kaštų beveik nesudaro, tačiau santykinai didėjant darosi sunkiau balansuoti sistemą ir užtikrinti rezervą. • Šalies ūkis – šiuo atveju, kaip vieną iš suinteresuotų pusių yra valstybė, kurios vertė suvokiama per poveikį šalies ūkiui. Vėjo energetikos vystymas turi sisteminį poveikį ekonomikos vystymuisi, nes tai veikia užsienio prekybą, kuria naujas darbo vietas, vysto technologijas, skatiną gamybą ir panašiai. Tai reikalauja sudėtingos analizės ir šiame straipsnyje tai nebus vertinama. Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  17. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ Rekomendacijos (I) • Rekomendacijos viešojo administravimo institucijoms: 1. Tikslinga yra skatinti namų ūkių dalyvavimą gaminant energiją iš AEI. Smulkių elektrinių (iki 10 kW) skatinimas ir tolygus išsibarstymas po Lietuvos teritoriją nereikalautų papildomų kaštų naujoms rezervinėms galioms statyti ir elektros perdavimo tinklų plėtros diegiant didesnio galingumo tinklus (pvz. nuo 110 kV iki 330 kV). 2. „Vieno langelio“ principo diegimas leidimų statyboms išdavimo procedūrose ir pajungimo į elektros tinklus smulkių elektros jėgainių (iki 10 kW) savininkams skatintų tolygią AEI naudojančių jėgainių plėtrą. 3. Remiantis šiuo metu galionačia vėjo energijos subsidijavimo politika svarbu užtikrinti, kad bendra suminė diskontuota nauda kiekvianam kW galios būtų ne mažesnė nei 422 EUR Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  18. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ Rekomendacijos (II) • Rekomendacijos verslui: 1. Lietuvoje gamtinės salygos ir subsidijos vėjo energijai yra palankios ir skatina investuoti į tokio tipo jėgaines. 2. Rinkos kaina investuojant į vėjo jėgaines neturėtų viršyti 500 EUR vienam kW instaliuotos galios Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

  19. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SKATINIMAS ELEKTROS ENERGETIKOJE: VĖJO JĖGAINIŲ PARKO ATVEJO ANALIZĖ DĖKOJU UŽ DĖMESĮ. Mokslinė-praktinėkonferencija "Efektyvumasviešajamesektoriuje" MRU, 2012-04-24

More Related