Dr. Romas Buivydas, PhD, LMHC VP, clinical development Spectrum health systems

1. Šiuolaikiniai mokiniai – ne blogesni, o tik kitokie: Kaip įvertinti jų patirti, pajėgumą, poreikius ir problemos Dr. Romas Buivydas, PhD, LMHC VP, clinical development Spectrum health systems

2. Šiuolaikiniai mokiniai – ne blogesni, o tik kitokie: Kaip įvertinti jų patirti, pajėgumą, poreikius ir problemos • Kaipmokyti / Kaip pritaikyti mokslą • Kaipmotyvuotivaikus (ir tėvus) • Dabartiniojaunimoproblemos

3. ,,Leisk vaikams mokytis ne vien tik to, ko pats esi išmokęs, nes jie gimę kitais laikais“. (Senovės žydų patarlė)

4. Šių dienų vaikai paprasčiausiai kitokie... XXI amžiaus gebėjimai Mūsų kartosgebėjimai

6. Mokiniams patinka, kai mokytojai: • rūpinasi savo mokiniais; • stengiasi sudominti; • įtraukia į aktyvią veiklą;

7. Mokiniai pasyvūs pamokoje, kai: • mokytojai neatsižvelgia į jų galimybes ir poreikius; • naudoja tradicinius ugdymo metodus, neskatinančius mokinių aktyvumo ir tobulėjimo.

8. Mokymas(is) neveiksmingas, kai: • pamokoje centre mokytojas, o ne mokinys, t.y. pamokos vyksta mokymo paradigmoje;

9. Kaip galėtumepadėti mokiniui atrasti mokymosi naudą? • Nustatykime prasmingus ir įdomius mokymosi tikslus ir siekius (lietuvybės išlaikimo?…) • Įtikinkime mokinius temos, kurią mokome, svarba ir aktualumu; • Padarykime mokymą(si) įdomų ir teikiantį vertės; • Sudarykime sąlygas gauti atsaką, kaip mokiniams sekėsi įgyvendinti tikslus ir siekius.

11. Geros pamokos ypatybės nebijai paklausti, išsakyti savo nuomonę, laiku suteikiamam pagalba, patariama, padrąsinama, nerašomi pažymiai už elgesį; praktikumai porose, grupėse; Pakankamai laiko skiriama klaidų analizei; Planuojant pamoką atsižvelgiama į mokinių interesus, pomėgius ir galimybes. Vaizdumas, IT, integracija • Intriga, netikėtumas; • Aktuali gyvenimui tema; • Sutampa mokytojų ir mokinių interesai; • Įdomi informacija, bet jos ne per daug; • Priemonių ir metodų įvairovė; • Aktyvūs mokiniai; • Saugi aplinka, nuoširdus mokytojo ir mokinių bendravimas ir bendradarbiavimas; • užtikrinta drausmė

12. Kas sudaro ugdymo turinį? Ugdymo turinį sudaro: • mokinio turimos žinios ir patirtis; • ugdymo programos ir kontekstas; • mokymo ir mokymosi metodai (IT); • mokytis padedantis vertinimas (vertinimo būdai ir rezultatas); • mokymo ir mokymosi šaltiniai, priemonės (IT).

13. Ką daryt? • Duoti tiek, kiek mokinys gali paimti (ugdymo turinys); • Duoti taip, kad jis galėtų, norėtų paimti (ugdymo metodai); • Leisti jam žinoti, kiek jis paėmė (savęs vertinimas, įvertinimas) ir kaip galėtų paimti daugiau (tolimesnių mokymosi žingsnių planavimas).

14. Koks mokymosi būdas mokiniui priimtiniausias? • Dabar paplitusi nuomonė, kad kiekvienas mokinys gali išmokti kiekvienu būdu, o kuo daugiau būdų mokytojas panaudoja, tuo geriau.

15. Mokymosi piramidė (PagalKognityvinėelgesioteorija)

16. Šiuolaikinis mokytojas • Parenka, pritaiko ugdymo turinį ir metodus. • Padeda, nukreipia, sužadina kūrybiškumą, skatina savarankiškumą, kritinį mąstymą. • Vertina, suteikia grįžtamąją informaciją, koreguoja. 80 procentų – mokinių veikla, 20 procentų – mokytojo veikla.

17. Mokymosi uždavinius orientuoti į mokinį ir jo mokymąsi • Gerai suformuluotas uždavinys aiškiai pasako, ką turėtų veikti mokinys ir padeda išvengti vien tik mokytojo kalbėjimo pamokoje, kai laiko mokinio darbui lieka labai mažai; • Mokytojas tiksliai žino, ką mokiniai turėtų išmokti ir kaip tą išmokimą/neišmokimą parodyti. • Aiškiai suformuluoti mokymosi uždaviniai padeda vertinti, kaip pavyko pamoka ir mokiniui įsivertinti savo pasiekimus.

18. Savęs vertinimą būtina susieti su pamokos uždaviniu.Suprasti, apmąstyti, kaip sekėsi mokytis, gali padėti klausimai: • Ko aš išmokau? • Ar aš pasiekiau iškeltą (išsikeltą) uždavinį. • Kaip aš tai dariau? • Ką turėčiau daryti geriau?

19. Ką turėtumėme išgirsti iš mokinių aptariant savo darbą? • Aš išmokau..., nes... • Aš patyriau... • Aš supratau..., nes... • Dabar aš galiu... • Aš sukūriau... • Nelabai pavyko, nes... • Nesupratau, nes... • Galėčiau geriau, bet... • Reikės pasistengti, nes... • ...

20. Dažniausiai pamokose taikomi tradiciniai ugdymo metodai: aiškinimas, darbas su vadovėliu, apklausa žodžiu, klausimai-atsakymai, pokalbis, užduočių atlikimas. • Rečiau pastebimi taikomi darbo porose, darbo grupėse metodai, integruotos pamokos, mokymasis bendradarbiaujant, diskusijos, kai reikia pagrįsti savo požiūrį, įsiklausyti į kitų nuomones. • Kartais pasirinkti metodai mažai dera su mokinių galimybėmis: pamokoje darbas skirtas grupėms, bet mokiniai nedirba grupėse, dirba individualiai, greitai atlieka užduotis, veikla neprasminga. Taikant metodų įvairovę pamokose galima būtų pasiekti didesnio mokinių savarankiškumo ir aktyvumo mokantis.

21. Šiuolaikinė pamoka iš esmės keičia mokytojo vaidmenį(E. G. Cohen) • Jums nebereikia tiesiogiai prižiūrėti mokinių, atsakyti už tai, kad savo darbą jie atliktų būtent taip, kaip liepėte. • Jums nebereikia stengtis pastebėti kiekvienos klaidos ir čia pat ją ištaisyti. • Šie įgaliojimai dabar suteikiami mokiniams ir jų grupėms. • Jie atsako už tai, kad darbas būtų atliktas ir kad bendraklasiai gautų reikiamą pagalbą. • Jiems suteikiama teisė daryti klaidas, suprasti, kas ne taip ir kaip tai galima pataisyti.

22. Kokia yra gero ugdymo paslaptis? Emocinis Intelektas… ir jo ugdymas.

23. Esminį poveikį darbui/mokymuisi daro nuostatos ir emocijos. • Pirmiausia mes susikuriame nuostatas, o tada jos sukuria mus. • Nuostatos vaidina lemtingą vaidmenį jausmuose, mąstyme ir veiksmuose. • Vertybės ir nuostatos – tai tavo emocinėse smegenyse slypinti galinga gyvenimo jėga. • Ji veikia tavo elgesį, darbo atlikimą/mokymąsi, rezultatus.

24. Emocinis intelektas glaudžiai siejasi su motyvacija… Motyvacija – tai emocijų ,,sujudinimas”. • Emocinis intelektas yra ypatybė, skirianti gerai dirbančius kolektyvus nuo vidutinių.

25. Emociškai intelektualioje organizacijoje/pamokoje: • Visi (nesvarbu amžiaus) bendrauja rodydami pagarbą ir supratimą; • asmenys nustato grupinius tikslus ir vieni kitiems padeda jų siekti; • nuolat jaučiamas entuziazmas ir pasitikėjimas.

26. Kaip motyvuoti vaikus mokytis: praktiški patarimai... 

27. Pedagogai ir psichologai pastebi, kad dabartiniai vaikai vis ankstesniame amžiuje praranda norą eiti į mokyklą. • Bet ar jų tėvai tikrai norėjo mokytis labiau? • Galbūt jie tiesiog buvo labiau disciplinuoti ir lengviau valdomi? • Šiandien labai griežtos disciplinos mokyklose nebeliko, tad ir mokymosi motyvacijos trūkumas tapo akivaizdesnis.

28. Pasikeitė gyvenimo būdas, smarkiai paspartėjo gyvenimo ritmas. • Šiandien mokiniams reikia daugiau individualių, praktinių užduočių, daugiau mokslo sąsajų su realiu gyvenimu, aiškesnės mokymosi prasmės bei konkretesnių tikslų.

29. Kaip prie vaiko mokymosi motyvacijos skatinimo galėtų prisidėti mokytojaiirtėvai? • Pirmiausiai reikėtų suprasti, kas gi skatina vaiką gerai mokytis…

30. Kas skatina norą mokytis? • 1. Mokymosi prasmės suvokimas: kam to reikia? (lietuvybė?...) • 2. Tikslo išsikėlimas. Planavimas, kaip žingsnis po žingsnio jis bus pasiektas. • 3. Gebėjimas susikoncentruoti į tikslą ir kontroliuoti veiksmų eigą. • 4. Pasitikėjimas savo jėgomis. Supratimas, kad rezultatai priklauso tik nuo manęs. • 5. Atkaklumas. Pasiryžimas pabaigti tai, ką pradėjai. • …

31. Kaipsudominti? • Visi vaikai yra smalsūs ir bet kuris iš jų turi įgimtą poreikį bandyti, žinoti, išmokti, tobulėti. • Šis poreikis dažnai slopinamas neleidžiant vaikui klysti, iš karto reikalaujant tik geriausių rezultatų. • Situaciją komplikuoja šiuolaikinė kultūra, pagal kurią malonumai ir sėkmė turi būti pasiekiami lengvai ir greitai. • Taigi mūsų kultūroje tėvai diegia vaikams prieštaringą nuostatą: jie skuba tenkinti bet kokius jų norus (lankytifutboląsavaitgaliais) ir tuo pat metu reikalauja gerai mokytis (lituanistinėje mokykloje)...tai paradoksas

32. Mokymosi motyvacija ypač susijusi su tuo, ar mokinys jaučia atsakomybę pats už save. • Mokytojaiir tėvai nepajėgūs priversti jo iš tikrųjų kuo nors domėtis, jie tik gali atkreipti dėmesį į individualius vaiko gebėjimus bei padėti juos visokeriopai ugdytis.

33. O kamreikialituanistinės mokyklos?...O kodėl mums reikialietuviųkalbos/kultūros?... • Psichologai aiškina, jog motyvuoti būsimu rezultatu (įstojimu į universitetą, gerai mokamu darbu) tinka tik vyresniųjų klasių mokinius. • Sudominti tuos, kurie ką tik pradėjo lankyti mokyklą, galima tik pačiu mokymosi procesu. • Kokios yra universalios priemonės, kuriomis būtų galima pasinaudoti, pakoregavus jas pagal charakterį bei šeimos tradicijas? • Kiekviename amžiuje - savi prioritetai.

34. Motyvacija pradinėse klasėse • ŽINAU! • Mokymasis pradinėse klasėse neįmanomas be teigiamų emocijų. • Vaikui būtina kartkartėmis patirti pergalės jausmą: moksle, kūryboje ar sporte.  • Jausmas „Aš galiu“ padės įveikti kliūtis. • Ypač tose, srityse, kuriomis vaikas užsidegęs, mokytojaiirtėvai turėtų reguliariai iškelti jo laimėjimus. • Pirmąją klasę vaikai eina tikėdamiesi naujų malonių atradimų bei nuotykių, tačiau dauguma, susidūrę su rutina,greitai nusivilia ir ima nuobodžiauti.

35. Ką šiuo laikotarpiu gali padaryti mokytojaiirtėvai

36. 1. Sukurti saugią erdvę • Nusivylimas dažniausiai ištinka dėl neišsipildžiusių lūkesčių. • Mokytojaiir tėvai per mažai pasakoja vaikui apie tai, kokia tvarka viešpatauja mokykloje. • Vaikų psichologai pataria tėvamsdažniau pažaisti su vaikais mokyklą: pabūti „mokytoju“, „mokiniu“, kad lūkesčiai taptų realistiški. • Kita vertus, mažiesiems reikia žinoti, kad tėvai visada netoliese ir prireikus parems, atskubės į pagalbą.

37. 2. Leisti džiaugtis pažinimu… • Pradinukui reikia tėvų paramos, tačiau jis neturi jaustis nuo jos priklausomas. • Be abejo, yra situacijų, su kuriomis jis pats negali susitvarkyti. Pavyzdžiui, labai nuobodurašyti raides, kai jau moki skaityti - rutina gesina motyvaciją mokytis. • Nuolat aiškinti vaikui, jog tai tik pradžia, kad vėliau užduotys taps įdomesnės - nepakanka. • Reikia paįvairinti pažinimo procesą: per kompiuterįgalima su vaiku pažiūrėti į dangų ir papasakoti jam apie kitas planetas, pasivaikščioti po mišką ir pasiklausyti paukščių balsų, nuvežti į artimiausias istorines vietas, kur atžala galėtų išgirsti įdomią istoriją... • Nauji ryškūs įspūdžiai, sukeliantys norą stebėti, tyrinėti “lietuvišką” pasaulį, eksperimentuoti,- štai kas skatina norą mokytis. • Spaudimas, barimas ir prievarta- atvirkščiai: nuo jo tik atbaido.

38. 3. Pastebėti laimėjimus • Kiekvienas iš mūsų nori būti sėkmingas. • Nerodykite vaikui pirštu į kiekvieną jo klaidą, juo labiau nelyginkite jo su kitais vaikais. • Lyginkite tik su juo pačiu, koks jis buvo praeityje: akcentuokite, kokią pažangą jis padarė. • Pastebėkite net pačius mažiausius pasiekimus. • Mokymasis pradinėse klasėse neįmanomas be teigiamų emocijų. • Vaikui būtina kartkartėmis patirti pergalės jausmą: moksle, kūryboje ar sporte. Jausmas „Aš galiu“ padės įveikti kliūtis. • Ypač tose srityse, kuriomis vaikas užsidegęs, mokytojaiirtėvai turėtų reguliariai iškelti jo laimėjimus (galimataipirsulietuvybė).

39. Motyvacija vyresnėse klasėse • Paauglysteibūdingiprocesaikeičiavaikosavivokąbeisantykiussuaplinkiniais. Visa tai atsiliepiairmokymuisi.

40. Ką šiuo laikotarpiu gali padaryti mokytojaiirtėvai?

41. 1. Išmokyti mokytis • Perėjimas į vyr. klasę reiškia, kad mokytojų bus daugiau, ir kiekvienas jų turės savo charakterį, bendravimo stilių, savus mokymosi reikalavimus, kuriuos vaikui teks perprasti. • Kartu su atžala tėvaigalisudaryti detalų dienos planą, įrašyti priminimus į telefoną ir pan. • Tačiau negalimaperimti iš vaiko atsakomybės už pamokų ruošą. • Bus naudinga, jeigu atžala įpras pamokas ruošti tuo pačiu metu, prieš televizoriaus žiūrėjimą arba žaidimą kompiuteriu. • Psichologai pataria atidžiai stebėti vaiko mokymosi procesą, tačiau nereikalauti vien aukštų rezultatų. Svarbiau, kad jis suprastų, jog žinios keičia jo gyvenimą ir jį patį.

42. 2. Gerbti privačią erdvę • Paauglystės laikotarpiu vaikui kaip niekad reikia tvirtų, teisingų ir autoritetingų mokytojųirtėvų. Iš jų jis laukia pritarimo, savo pastangų įvertinimo, realių užduočių ir pagarbos privačiai erdvei. • Besimokantis paauglys neturėtų būti kontroliuojamas dėl pamokų ruošos: tai provokuoja nerimą ir nevisavertiškumo kompleksą. • Reikia domėtis jo interesais, pomėgiais, mokymosi procesu. • Negalima vien tik apie pažymiusdomėtis. Tegu jam nesusidaro įspūdis, kad mokyklą lanko tik todėl, kad taip nori tėvai.

43. Vertažinoti… • Mokslininkai nustatė, kad jaunesniojo amžiaus mokinukai nepriima kritikos. Jų smegenys reaguoja tik į pagyrimus. • Nyderlandų mokslininkai, tyrinėję 8-9 metų vaikų smegenų aktyvumą, aptiko, kad tų smegenų zonų, kurios atsakingos už suvokimą, aktyvumas nesikeitė, kai vaiko darbas buvo kritikuojamas (pvz., „Šitas atsakymas neteisingas”…). Šaltinis: „The Journal of Neuroscience“ • Šio amžiaus vaikai dar nesugeba mokytis iš savo klaidų. • Tik nuo 12-13 metų paaugliai aiškiai suvokia informaciją apie jų klaidas bei nesėkmes ir gali pasidaryti išvadas iš savo negatyvios patirties.

44. Daugiauapiemotyvacija…

45. Inovatyvių ugdymo: gerosios patirties pavyzdžiai • Dauguma iš mūsų esame Kūdikio bumo arba X kartos atstovai. • Prieš gerus du dešimtmečius, rašydami lentoje kreida, piešdami, karpydami, klijuodami ir susegdami sąvaržėlėmis vaizdines priemones, negalėjome net įsivaizduoti, kaip stipriai pasikeis ateities kartų gyvenimas.

46. ITEC(Innovative technologies for engaging classrooms)

47. Išnyko laidiniai telefonai... Atsirado išmanūs mobilieji telefonai.

48. Nebeliko televizorių su išgaubtais kineskopais... Vietoj jų puikuojasi skaitmeninės televizijos šedevrai.

49. Į mokyklas įžengė Z (Google) karta- skaitmeninio amžiaus vaikai. Jie nuo mažų dienų yra pripratę prie naujausių technologijų ir pamokoje ima nuobodžiauti, jei mokytojas šalia pagrindinio darbo įrankio -popierinės knygos- retai naudoja inovatyvius darbo metodus ir IKT įrankius.

50. Sukurkitesavosvetaine?KoDėl? MotyvacijaVaikamsirBendradarbiavimas Svetainėje galima išsaugoti kolegų internetinių svetainių nuorodas. Tai sukuria palankią galimybę domėtis švietimo naujienomis, dalintis naujomis kūrybinėmis idėjomis ir pan. Svarbi mentorystė kitam mokytojui,t.y. mokytojas mokosi iš mokytojo. WIX…