1 / 15

Ar Kaunas- europietiškas miestas?

Ar Kaunas- europietiškas miestas?. Gegužės 1-ają suėjo lygiai trys metai nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Kas įvyko per tuos metus? Ar daug kas pasikeitė? Ar šiandien gyvename geriau?

ted
Download Presentation

Ar Kaunas- europietiškas miestas?

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Ar Kaunas- europietiškas miestas? Gegužės 1-ają suėjo lygiai trys metai nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Kas įvyko per tuos metus? Ar daug kas pasikeitė? Ar šiandien gyvename geriau? Pavaikščiojus Kauno gatvėmis galima pastebėti nemažai teigiamų pokyčių, tačiau dar gausu visokių negerovių. Mieste daug kontrastų ir paradoksų, priešpriešos tarp seno ir naujo. Visa tai- šiame reportaže apie Kauną, tokį, koks jis yra šiandien. Lina Valaitytė, 2007 birželis

  2. Taip noriu valgyti, o pinigėlių nėra... Nors po įstojimo į Europos Sąjungą gyvenimas Lietuvoje pastebimai pagerėjo, tačiau atotrūkis tarp turtingų ir vargšų dar labiau padidėjo. Tai labiausiai pajuto mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, tarp jų ir pensininkai. Šiandien pagrindinėse miesto gatvėse, aikštėse, prie bažnyčių ar labiausiai turistų lankomų objektų galima pamatyti nemažai senyvo amžiaus žmonių, prašančių išmaldos. Tai viena opiausių problemų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose naujosiose ES šalyse.

  3. Sena ir nauja Vaikštant Laisvės alėja pasijunti lyg būtum ne Lietuvoj: šviečia spalvingos iškabos su lietuviui sunkiai ištariamais vardais-Gerry Webber, Imitz, Taly Weijl ir kt. Tačiau pakėlus akis kiek aukščiau, netrukus grįžti į realybę- virš tviskančių vitrinų išvysti senus, aptrupėjusius, neatpažįstamos spalvos namų fasadus, vos besilaikančius balkonus bei praeivius, o ypač turistus, gąsdinančius užrašus “atsargiai, byra tinkas.”

  4. Akropolis- miesto šventovė Kauniečiai nekantriai laukė didžiausio ir brangiausio Lietuvoje prekybos ir pramogų centro atidarymo. Nors praėjo tik pora mėnesių, Akropolio lankytojai jau skaičiuojami šimtais tūkstančių. Tai tarsi Meka, į kurią privalo nuvykti kiekvienas doras musulmonas. Tad ir traukia visi į šią prabanga tviskančią šventovę, tarsi norėtų pasijusti gražiais, turtingais ir galingais- kokie buvo senovės Graikijos Akropolio gyventojai. Ko gero, neatsitiktinai prie Akropolio plevėsuoja ir ES vėliava, simbolizuojanti, jog senoji Europa prisidėjo prie šio giganto atsiradimo. Taigi, dabar turime ne tik europietiško tipo prekybos centrą, bet ir europietiškas kainas (kurios neretai būna kiek per aukštos gaunantiems lietuvišką atlyginimą).

  5. Tikrasis Kauno veidas Norint pažinti tikrąjį Kauną- tereikia išsukti iš pagrindinių miesto gatvių ir aikščių į nuošalesnius kvartalus. Paklaidžiojus po senamiesčio skersgatvius pajunti autentišką senojo Kauno dvasią: siauros, akmenuotos gatvelės, ilgaamžės, išblukusios namų sienos, pasvirę geležiniai varteliai... Visai kitoks pasaulis, nei tas, kurį mato turistai, vedžiojami tik nustatytais maršrutais. Nors verslininkai mano, kad Kaunas yra potencialus investicijų miestas, tačiau kol kas to nelabai matyti.

  6. Nauja sąjunga- naujas automobilis Šiandien miesto gatvėse neretai gali išvysti prabangius automobilius: S klasės Mercedes, BMW ar Nissan Jeep. Anksčiau tokius turėjo tik neaiškiu verslu užsiimantys turtingi piliečiai, šiandien- dauguma rimtų verslininkų, neskaičiuojančių kiekvieno cento. Aišku, jeigu vėjai kišenėje švilpia- tai apie tokį Nissan Jeep gali tik pasvajoti... Per keletą metų Lietuvos automobiliai gerokai “atjaunėjo”. Dabar vidutinis lietuvio automobilis yra 12 metų senumo. Už tai turime būti dėkingi Europai, kuri įvedė griežtus apribojimus seniems automobiliams. Tad galime ne tik važinėti naujesniais automobiliais, bet ir labiau saugoti gamtą.

  7. Gal karštą bandelę? Miesto centre gausu įvairių kavinių bei picerijų, siūlančių “skaniai, greitai ir pigiai” pavalgyti, tačiau gatvėse gali išvysti ir “virtuvę ant ratų”. Maloni senutė siūlo paragauti karštų bandelių su varške, marmeladu ar mėsa. Ir nesvarbu ar esi studentas, ar solidus verslininkas, ar gatvės prekeivis- karštos bandelės sunku atsisakyti. Nors ir seniai pamiršome senąją santvarką, tačiau kai kurie atributai vis dar išlikę. Ko gero, tai mūsų kultūros dalis- kur sena ir nauja gyvuoja kartu.

  8. Vaizdas į kiemą Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas didžiulis statybų bumas. Jaunos šeimos ima bankų paskolas ir perka butus, statosi namus. Dabar tam ypač palankios sąlygos. Gyvenamųjų namų kvartalai dygsta tarsi grybai po lietaus. Tačiau jauna šeima ne visada lieka patenkinta naujai įsigytu būstu. Neretai tenka investuoti nemažai lėšų brokui taisyti. Be to, ne visada pastatytas būstas būna toks, koks buvo suplanuotas. Dažnai naujakuriai pasigenda “erdvaus vidinio kiemo su žaidimų aikštelėmis vaikams”, kuris buvo suplanuotas, tačiau statybų metu kažkur pradingo... Tada tik ir belieka “grožėtis” automobilių stovėjimo aikštele po langais, judria miesto gatve ar varvančiais kaimyno skalbiniais... Bet tokia situacija džiaugsimės neilgai. ES ragina Lietuvą mažinti paskolų išdavimo mastus(tai didina infliaciją). Mat norint įsivesti šalyje eurą reikia sumažinti infliaciją.

  9. Miesto širdis Kauno stoties turgus- vienas iš seniausių ir populiariausių mieste. Čia galima rasti visko- nuo vaisių, daržovių, gėlių, iki darbužių ir batų. Turguje dirba daugiau nei 1000 prekeivių, įsitaisiusių ankštuose paviljonuose abipus siaurų praėjimų.Kas rytą į turgų aplanko tūkstančiai kauniečių, daugiausia, vyresnio amžiaus,- kas apsipirkti, o kas tiesiog pabendrauti ir į žmones išeiti. Jaunimas čia užsuka retai, nes mieliau traukia į didžiuosius prekybos centrus. Pastaruoju metu Kauno savivaldybė sprendžia galvosūkį- ar leisti privatizuoti 51% jai priklausančių “Stoties turgaus” akcijų. Turgaus prekeiviai baiminasi, jog privatizavus turgų smarkiai pakils žemės nuomos kainos ir turgaus gali apskritai nelikti.

  10. Svarbiausia- kantriai laukti Tai vienas iš pagrindinių turgaus prekeivio principų. Šios moters prekių asortimentas nedidelis- tik kelių rūšių nailono kojinės ir pėdkelnės, tad ir uždarbis menkas. Tačiau ir keli litai per dieną- nemaža paspirtis nedideles pensijas gaunantiems senoliams. Vidutinė pensija Lietuvoje- 500lt., tačiau tokią sumą gauna ne visi. Mažiausia pensija neviršija 344lt. ribos. Mūsų valstybėje vidutinė pensija sudaro tik 29,5% vidutinio atlyginimo ir tam skiriama mažiau nei 5% bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui – Europos Sąjungos šalyse vidutinė pensija sudaro iki 80% vidutinio darbo užmokesčio ir tam skiriama 9-12% BVP.

  11. Lietuva- Marijos žemė Lietuva- šiauriausia Europos Sąjungos katalikiška šalis. Apie 80% gyventojų išpažįsta katalikybę. Tačiau praktikuojančių katalikų kur kas mažiau. Dėl gausybės bažnyčių Kaunas turistų kartais vadinamas Mažąja Roma. Viena iš pagrindinių miesto bažnyčių- Mykolo Arkangelo(Įgulos), tikrai neprimena katalikiškų šventovių. Bizantiškos architektūros bruožai, būdingi rusiškoms šventovėms, byloja apie bažnyčios atsiradimo istoriją-buvo statyta kaip stačiatikių soboras, skirtas Kauno tvirtovės kariuomenei. Skirtingu metu šventovėje buvo laikomos pamaldos rusų, vokiečių ir lietuvių kariams.

  12. Ašara dievo aky, Lietuva, ką tu veiki? Tokie Just. Marcinkevičiaus žodžiai iškalti prie didžiulės K.Mikėno 1936-37m. sukurtos Rūpintojėlio skulptūros, esančios Mykolo Arkangelo(Įgulos) bažnyčioje. Tokias skulptūras, reprezentuojančios lietuvių liaudies meną, šiandien galima pamatyti nebent muziejuose. 2001 m. UNESCO sudaryta Tarptautinė žodinio ir nematerialaus kultūrinio paveldo žiūri paskelbė pirmuosius devyniolika Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrus, tarp kurių – Lietuvos pasiūlyta Kryždirbystė ir kryžiųbei koplytstulpių simbolika Lietuvoje. Tad tikrai turime kuo didžiuotis ir ką parodyti ne tik Europai, bet ir visam pasauliui.

  13. Kauno merginos ypač stilingos Daugelis pastebi, jog Kaune žmonės rengiasi labai elegantiškai ir puošniai. Ypač neatsilikti nuo mados stengiasi jaunimas, besipuikuodamas Nike, Puma, Dolce&Gabanna, Versace bei kitų žymių vardų rūbais ir aksesuarais. Paradoksalu: nors mūsų atlyginimai palyginus su kitomis ES narėmis gana kuklūs, tačiau stilingu garderobu tikrai lenkiame daugelį gerokai turtingesnių šalių.

  14. Populiariausia transporto priemonė- troleibusas Pirmasis troleibusas Kauno gatvėse pasirodė dar 1965m. Šiuo metu mieste yra 16 troleibusų maršrutų, kurie kasmet perveža apie 33mln. keleivių. Miesto valdžia iš ES rekonstrukcijos ir plėtros banko pernai paėmė 15mln.eurų paskolą ir nupirko 42 naujus troleibusus, kurie pakeis trečdalį senų(vidutiniškai 18 metų amžiaus) troleibusų. Nauji žalieji troleibusai atitinka visus keleiviniam transportui keliamus reikalavimus- žemagrindžiai, pritaikyti neįgaliesiems, šildomi ir kondicionuojami. Kaip teigė AB “Autrolis” generalinis direktorius Algirdas Krivickas, ne visi senieji troleibusai bus išmesti: “Nors dauguma seniausių troleibusų keliaus į metalo laužą, jau dabar yra gauti prašymai padovanoti kelis Grūto parkui, Rygos transporto muziejui ir vieną palaikyti ateičiai, kai ir Lietuvoje bus įsteigtas transporto muziejus.”

  15. Poilsio valandėlė Laisvės alėjoje Laisvės alėjoje senukų porelė mėgaujasi pirmaisiais šiltais pavasario saulės spinduliais. Atšilus orams pagrindinė miesto gatvė atgyja nuo praeivių šurmulio, kavinių lankytojų klegesio. Miesto širdimi vadinama Laisvės alėja turi įdomią atsiradimo ir vystymosi istoriją: 1847 m. – vasario 21 d. caro patvirtintame miesto vystymo plane buvo numatyta platesnė bulvaro tipo gatvė – Nikolajaus prospektas (vėliau tapęs Laisvės alėja). 1919 m. – pavadinta Laisvės alėja. 1982 m. – baigta rekonstrukcija. „Alėjos tik pėstiesiems” Kaune atidarymas 1982 metais buvo įvykis ne tik Lietuvoje. Tai buvo pirmoji pėsčiųjų zona visoje Sovietų Sąjungoje. Šiandien pėsčiųjų gatvė laukia nesulaukia remonto darbų. O naujoji miesto valdžia nusiteikusi ryžtingai ir per artimiausius keletą metų žada pradėti rekonstruoti Laisvės alėją.

More Related