slide1 n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Kokiu oru kv ė puoja Kaunie č iai ? Prof. Romualdas Juknys Vytauto Didžiojo universitetas PowerPoint Presentation
Download Presentation
Kokiu oru kv ė puoja Kaunie č iai ? Prof. Romualdas Juknys Vytauto Didžiojo universitetas

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 24

Kokiu oru kv ė puoja Kaunie č iai ? Prof. Romualdas Juknys Vytauto Didžiojo universitetas - PowerPoint PPT Presentation


  • 255 Views
  • Uploaded on

Kokiu oru kv ė puoja Kaunie č iai ? Prof. Romualdas Juknys Vytauto Didžiojo universitetas Aplinkotyros katedra 201 1.02.12 “Žaliasis Aleksotas”. Kaunas - pirmasis Lietuvos miestas , kuris pradėjo vykdyti savivaldybių lygmens aplinkos steb ėseną (monitoringą).

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'Kokiu oru kv ė puoja Kaunie č iai ? Prof. Romualdas Juknys Vytauto Didžiojo universitetas' - tawana


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
slide1
Kokiu oru kvėpuoja Kauniečiai ?

Prof. Romualdas Juknys

Vytauto Didžiojo universitetas

Aplinkotyros katedra

2011.02.12

“Žaliasis Aleksotas”

slide2
Kaunas -pirmasis Lietuvos miestas, kuris pradėjo vykdyti savivaldybių lygmens aplinkos stebėseną (monitoringą).

Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintą ir su tuometiniu Aplinkos apsaugos departamentu suderintą programą miesto aplinkos stebėjimas pradėtas vykdyti 1993 metais.

Šios programos vadovo ir koordinatoriaus prof. B. Gailiušio pastangomis šioje programoje buvo įgyvendinta koncepcija, jungianti aplinkos kokybės ir žmonių sveikatos rodiklių stebėjimus į vieną visumą, sudarančia galimybę tiesiogiai interpretuoti aplinkos būklės poveikį žmonių sveikatai..

slide3
Tobulinant Kauno m. oro monitoringo sistemą, nuo 1999 metų pradėti azoto dioksido koncentracijų stebėjimai naudojant pasyvaus kaupimo metodą.
  • Naudojant šį metodą, susidaro galimybė nedidelėmis darbo ir lėšų sąnaudomis vykdyti periodiškus stebėjimus palyginti tankiame stebėjimų tinkle .
  • Nuo 2002 metų analogišku metodu pradėti ir pažemio ozono koncentracijų stebėjimai.
slide4
Kauno miesto Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus pastangomis pavyko gauti Europos Sąjungos lėšų trims automatizuotoms oro monitoringo stotims įrengti ir teršiančių medžiagų sklaidos modeliavimo kompiuterių programoms įsigyti. Automatizuotos stotys pradėjo teikti informaciją 2000 metais.
slide5
Nuo 1999 iki 2008 metų Kauno miesto aplinkos monitoringo atsakinga vykdytoja ir darbų koordinatorė buvoVytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedra,o pagrindinis partneris – Kauno miesto visuomenės sveikatos centras.

Pagal Savivaldybių monitoringo nuostatus (2004/2007) parengta (VDU) ir patvirtinta (2007 m.) nauja Kauno miesto aplinkos monitoringo programa .

Nuo 2009 m. už Kauno m. aplinkos monitoringo programos vykdymą atsakinga VĮ Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai .

Dėl lėšų stokos 2010 metais Kauno m. aplinkos monitoringas vykdomas pagal susiaurintą programą.

slide6
Pagal naująją Kauno miesto aplinkos monitoringo programą oro užterštumo stebėjimo sistemą sudaro dvi paprogramės:
  • Automatizuoti miesto oro kokybės matavimai ir modeliavimas.
  • Oro kokybės stebėsena pasyvių kaupiklių tinkle.
slide7
Pagrindiniai Kauno ir kitų miestų oro teršėjai:

-Transportas.

-Pramonės įmonės.

-Šiluminės energetikos įmonės (katilinės, elektrinės) ir individualus šildymas.

Kadangi daugumai Kauno miesto gyventojų šiluma tiekiama centralizuotai, tai apsirūpinimo šiluma indėlis į oro taršą sąlygiškai nedidelis.

Didžiausias oro teršėjas – transportas, kuris sąlygoja apie tris ketvirtadalius bendro oro miesto užterštumo.

slide8
Pagrindinės orą teršiančios medžiagos:

Azoto oksidai, kurių daugiausia susidaro deginant organinį kurą (akmens anglis, naftos produktus, dujas).

Smulkios kietosios dalelės (KD10), kurios į aplinką daugiausia patenka iš pramonės ir energetikos įmonių, transporto priemonių. Pavasario pradžioje jų koncentracija padidėja nutirpus sniegui (pakeliamos nuo gatvių).

Būdingas Kauno ir kitų Lietuvos miestų bruožas – mažas užterštumas sieros junginiais (centralizuotas šildymas).

Prieš 15 metų (nuo 1996-1997 m.), nustojus naudoti šviningą benziną išsisprendė labai pavojinga oro užterštumo švino junginiais problema ir jis Lietuvos miestų ore beveik nebeaptinkamas.

slide9
Pasyvūs kaupikliai

Europos Sąjungoje oro kokybei įvertinti gana plačiai naudojami pasyvūs kaupikliai.

Privalumai

-nereikia elektros energijos;

-paprastas ir sąlygiškai pigus metodas.

Galima nustatyti azoto ir sieros junginių, ozono, lakiųjų organinių junginių ir dulkių koncentraciją ore, tačiau skiriasi kaupiklių konstrukcija, absorbentai ir analizės metodai

slide10
VDU Aplinkotyros katedroje pasyvių kaupiklių panaudojimo aplinkos oro monitoringo reikmėms tyrimai pradėti 1997 m. (G.Kilikevičius, D. Laurinavičienė).

Nuo 1999 metų NO2 monitoringas šiuo metodu įdiegtas Kauno mieste.

2009 metais VDU Aplinkotyros katedros Aplinkos chemijos laboratorija gavo oficialų AM sertifikatą NO2 monitoringui pasyvaus kaupimo metodu vykdyti.

Dabartiniu metu VDU yra Lietuvoje vienintelė institucija kuri turi tokį sertifikatą.

slide11
Azoto dioksidas pasirinktas todėl, kad jis į aplinką patenka tiek iš pramonės ir energetikos įmonių, tiek iš transporto priemonių ir gerai atspindi bendrą miesto ir atskirų jo teritorinių padalinių užterštumą ir pavojų žmonių sveikatai. Be to azoto dioksido koncentracijos ore nustatymas pasyvaus kaupimo metodu yra geriausiai metodiškai pagrįstas.
automatizuotos oro monitoringo stotel s
Automatizuotos oro monitoringo stotelės

1.Dainavos monitoringo stotelė (Taikos pr. 113) - pramoninė miesto dalis

2 .Šilainių monitoringo stotelė (Šarkuvos g. 30) - tankiai gyvenama miesto dalis.

- Meteorologinis bokštas

vidutin metin azoto dioksido koncentracija atskiruose kauno miesto rajonuose 1999 2009m
Vidutinė metinė azoto dioksido koncentracija atskiruose Kauno miesto rajonuose 1999 – 2009m.
  • Didžiausia azoto dioksido koncentracija būdinga Centro, Žaliakalnio ir Dainavos rajonams
  • Aleksotas – priskirtinas prie vidutiniškai užterštų Kauno rajonų.
  • Oro užterštumas Kauno mieste yra palyginti nestiprus. Net centre neviršijamos didžiausios leistinos NO2 koncentracijos (40mkg./m3)
azoto dioksido koncentracij teritorinis pasiskirstymas 2009m
Azoto dioksido koncentracijų teritorinis pasiskirstymas, 2009m.
  • Labiausiai užteršta dalis Nemuno slėnio (Senamiestis, Centras, Ž .Šančiai) ir
  • Didelė dalis Dainavos, Kalniečių ir Žaliakalnio rajonų.
vidutin s azoto dioksido koncentracijos pasiskirstymas 2009 metais kauno mieste
Vidutinės azoto dioksido koncentracijos pasiskirstymas 2009 metais Kauno mieste
  • Pagal automatizuotų stočių duomenis sumodeliuotas azoto dioksido koncentracijų pasiskirstymas artimas nustatytoms pagal tiesioginius matavimus
azoto dioksido koncentracijos kitimas met b gyje 2010 m
Azoto dioksido koncentracijos kitimas metų bėgyje (2010 m.)
  • Labiausiai azoto dioksidu oras užterštas žiemą ir ankstyvą pavasarį
vidutin s kiet j daleli koncentracijos pasiskirstymas 2009
Vidutinės kietųjų dalelių koncentracijos pasiskirstymas(2009)
  • Labiausiai užterštas centras ir pramoniniai rajonai.
  • Aleksote didesnės kietųjų dalelių koncentracijos stebimos tik prie didžiųjų gatvių.
kiet j daleli koncentracijos kitimas dainavos monitoringo stotel je
Kietųjų dalelių koncentracijos kitimas Dainavos monitoringo stotelėje
  • Kauno miesto oro užterštumas kietosiomis dalelėmis iki 2007 metų viršijo ES normatyvus (Galima viršyti paros ribinę vertę (50mkg/m3) ne daugiau kaip 38 kartus per metus)
  • 2008 viršijo tik 22, 2009m. – 26 kartus, tačiau 2010m. Kaune vėl užfiksuotas oro dulkėtumo padidėjimas iki 2007 metų lygio.
kiet j daleli koncentracijos kitimas dainavos monitoringo stotel je 2010 m
Kietųjų dalelių koncentracijos kitimas Dainavos monitoringo stotelėje 2010 m.
  • Didžiausias oro užterštumas smulkiomis kietosiomis dalelėmis taip pat būdingas žiemos laikotarpiui, tačiau padidintos koncentracijos stebimos ir pavasarį, kai išdžiūvus gatvėms dulkės pakeliamos nuo žemės paviršiaus.
apibendrinimas
Apibendrinimas

Kauno miesto oras, lyginant su daugeliu Europos Sąjungos miestų, yra gana švarus. Labiausiai oras užterštas prie pagrindinių transporto magistralių.

Aleksoto rajonui būdingas vidutinis, lyginant su kitais Kauno rajonais, oro užterštumas.

Didžiausios Kauno miesto oro kokybės problemos yra susijusios su periodiškai padidėjančiomis smulkiųjų kietųjų dalelių (KD10) koncentracijomis, kurios gana dažnai viršija leistinas ribines vertes.

Sparčiai augant ekonomikai, prieš ekonominę krizę azoto dioksido koncentracijos taip pat sparčiai artėjo prie leistinų ribinių verčių.

Svarbu pasiekti, kad augant ekonomikai, neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai nedidėtų. Tai yra vienas svarbiausių bendrųjų Europos Sąjungos siekių.

kuo prie ma esnio oro u ter tumo galime prisid ti kiekvienas
Kuo prie mažesnio oro užterštumo galime prisidėti kiekvienas ?
  • Kadangi pagrindinis oro teršėjas yra transportas, sparčiai didėjantis individualių lengvųjų mašinų skaičius – viena pagrindinių oro užterštumo priežasčių. Dažniau naudokimės visuomeniniu transportu, kai įmanoma bandykime apsieti ir be jo paslaugų.
  • Centralizuotas šildymas oro kokybės požiūriu yra žymiai pranašesnis už individualų. Tačiau neproporcingai didelės ir vis augančios šildymo kainos verčia ieškoti kitų būsto apšildymo būdų.
  • Geoterminis šildymas(šilumos siurbliai) yra palankus aplinkai, bet reikalaujantis didelių pradinių investicijų, individualių namų apšildymo būdas.
  • Malkos dabartiniu metu yra priimtiniausia kuro rūšis individualiems namams apšildyti.
  • Biologinio kuro (mediena, jos atliekos, šiaudai ir pan.) kuo platesnis naudojimas centralizuotam šildymui sudaro galimybes atpiginti šilumos kainą nedidinant oro taršos.