1 / 64

VAIKO RAIDOS PSICHOLOGIJA

VAIKO RAIDOS PSICHOLOGIJA. VĮ “ Vaiko namas” 2006 m. Žmogaus raidos periodizacija Žmogaus gyvenimo periodizavimas nėra visų autorių vienodas, bet apibendrinant galima nurodyti šiuos etapus: kūdikystė (0 – 1 m.) ankstyvoji vaikystė (1 – 3 m.) ikimokyklinė vaikystė (3 – 6 m.)

tave
Download Presentation

VAIKO RAIDOS PSICHOLOGIJA

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. VAIKO RAIDOS PSICHOLOGIJA VĮ “Vaiko namas” 2006 m.

  2. Žmogaus raidos periodizacija • Žmogaus gyvenimo periodizavimas nėra visų autorių vienodas, bet apibendrinant galima nurodyti šiuos etapus: • kūdikystė (0 – 1 m.) • ankstyvoji vaikystė (1 – 3 m.) • ikimokyklinė vaikystė (3 – 6 m.) • jaunesnysis mokyklinis amžius (7 – 10/11 m.) • paauglystė (11/12 – 18 m.) • Ankstyvoji branda • Vidurinioji branda • senatvė

  3. Vaikų konsultavimo ypatumai 1) Vaiko raidos ypatumai, lemiantys pokalbį su vaiku: • Atminties ypatumai • Dėmesio ypatumai • Mąstymo ypatumai • Polinkis fantazuoti • Gebėjimas verbalizuoti ir vartojamas žodynas • Moralės raida • Savęs suvokimo ypatumai 2) Vaiko poreikiai

  4. Vystymosi krizės • Kai kuriuose amžiaus tarpsniuose vystymasis vyksta lėtai, o kai kurių pagrindinė charakteristika yra krizė. Per gana trumpą laiką įvyksta staigūs ir kapitaliniai pakitimai žmogaus asmenybėje. Krizės įvyksta kai nesutampa poreikiai ir jų patenkinimo galimybės. • Kiti teigia, kad krizė atsiranda tuomet, kai nesutampa kognityvinė, socialinė ir psichologinė raida (pvz., paauglys subrendęs, mokinys, o tėvai liepia 21 val. būti namie) • Sunku atskirti krizės pradžią ir pabaigą. Ji ateina nepastebėtai ir tik pačiam vidury yra paaštrėjimas, vidury – kulminacinis taškas. Dauguma vaikų, pergyvenančių krizę yra sunkiai auklėjami. • Svarbu skirti vyst. krizes nuo trauminių krizių, nes vyst. krizės būtinos normaliai žmogaus raidai.

  5. Jautrūs periodai • Jautrūs periodai (sensityvūs) tai laikotarpis, kai vaikas gali ko nors išmokti su nedidelėm pastangomis ir mažomis sąnaudomis. Tai genetiškai determinuota. Yra jautrūs periodai kalbai, tvarkai, judesių lavinimui, judesių koordinacijai, grakštumo, mandagumo ir t.t. • Sensityvus poreikis tvarkai – iki 3 m. Tai netgi potraukis tvarkai. Kai vaikas pradeda judėti, jis nori padėti daiktus į vietą. • 1 – 2 m. sensityvus periodas detalėms ir smulkiems daiktams (pavojus – gali praryti). Paveiksle pastebi smulkias detales. Tai rodo psichikos vyst. pokyčius. • Sensityvus periodas rankos panaudojimui (18 mėn. – 3 m.) – potraukis atidarinėti stalčius, duris, viską iškrausto, po to vėl sudeda. Vaikams patinka, kai dovanojami daiktai su dėžutėmis. • Sensityvus periodas kalbai (nuo kelių mėn. iki 2,5 m.). Vaikas mokosi ne vien žodžių prasmę, bet ir gramatikos. Jie išmoksta labai greitai. Vaikas absorbuoja garsus, žodžius, gramatiką.

  6. Kalbos raida taip pat vyksta tam tikromis stadijomis. Nuo 6 mėn. galima išskirti čiauškėjimo stadiją, vėliau seka pirmasis kalbos periodas, kuomet atsiranda pastovūs kalbos elementai. Apie 8 mėn. kūdikis pradeda kaupti atmintyje atskirus žodžius, ima formuotis aktyvus ir pasyvus žodynas. Žodžiai – iš 2 – 3 skiemenų. Kalbos vystymasis sustoja apie 1,5- 2 m., nes tuo metu itin užsiima vaikščiojimu. Sakiniai atsiranda praėjus maždaug 6 mėn. po pirmų žodžių.

  7. Raida iki 3 metų Iki 3 metų dominuoja manipuliacinė veikla – vaikas pradeda domėtis tuo, ką jis gali padaryti vienų ar kitų daiktų atžvilgiu, tam kad išsiaiškintų savybes, viską išstudijuotų, pažintų, įgytų patyrimo. Pradedama manipuliuoti kalba (šakutė – peilio žmona). 2 metų vaikas jau sugeba apsimesti, vaizduoti, mėgdžioti net gerokai anksčiau stebėtą elgesį. Vaikai nesugeba suprasti, kad vienu požymiu panašūs daiktai gali skirtis kitu požymiu. Jie grupuoja daiktus pagal vieną kriterijų. Jie gali išdėstyti daiktus vienoje eilėje, bet negali daryti išvadų apie daiktus, kurie yra šalia vienas kito. Jei eilutėje pagal ūgį išsirikiuos Jonas, Petras ir Antanas, jis nepadarys išvados, kad Jonas didesnis už Antaną.

  8. Apie 3 m. vietoj savęs įveda žaislą. Pats valgo, duoda lėlei atsikąsti. Tai žaidimas – tyrimas. Po to seka žaidimas – konstravimas. Ir tik vėliau atsiranda vaidmeniniai žaidimai. Jie gali leisti vaikams susitvarkyti su vidiniais konfliktais. Jų pradžia siejama su simboliniu mąstymu. Apie 2 m. vaikas gali žaisti elementarius loginius ir teminius žaidimus, gali sudaryti veiksmų planą, turi darbinę atmintį. • Žaidimai su kitais vaikais. Pirmais metais vaikai su kitais nesąveikauja. 10 mėn. kūdikiai vieni kitiems gyvi žaislai. Žaidimas priklauso nuo aplinkos. Lopšeliuose vaikai tampa daug draugiškesni vienas kitam, jie dažniau šypsosi, keičiasi žaislais. Jei vaikas gali pasirinkti, jis mieliau žaidžia su bendraamžiais. • 18 – 20mėn. vaikai bijo nepažįstamų žmonių.

  9. 3 metų krizė • Atsiranda žodis “Aš”. Jis nėra tiek priklausomas nuo suaugusių. Pažintinė veikla nukreipta į save. Jis – veiklos subjektas. Jis tarsi stebi save, kartodamas tą patį veiksmą. • Savęs pažinimas panašus į išorinio daikto pažinimą (ar aš galiu tai padaryti?) Apibendrintas pažinimas atsiranda kalbos dėka. Vaikas pamažu ima save sieti su vardu “Jonukas nori valgyti” ir tik apie antrus metus sako “Aš noriu valgyti”. Atsiranda vaiko reikalavimas “Aš pats!”. Jei šis poreikis nepatenkinamas, tai sukelia elgesio sutrikimus. Sunkiausiai tai pergyvena vaikai, kuriuos suaugę labai globoja ar kai yra autoritarinis auklėjimas su bausmėmis. Vaikai nepradės prieštarauti, jei mes nespausime. Pvz., vaikas išmeta iš spintelės žaislus ir atsisako sudėti. Mama sako “aš manau, kad šie žaislai tikrai netilps į šią spintelę… ” Ir vaikas sudeda žaislus…

  10. Savęs vertinimas – vaiko siekimas atitikti suaugusiųjų reikalavimus. Vaikai negali vertinti savo veiksmų – tai daugiau emocinio pobūdžio vertinimas. Vaikas nori būti pagirtas. Jie niekad neprisipažins blogai padarę. Imama skirti žodžius NORIU ir REIKIA. Paprastai vaikai nesupranta žodžio reikia. • Prieštaravimas noriu – reikia užaštrina 3 m. krizę ir išsilieja negatyvizmu (“Ne, ne, ne”). • Būdingas egocentrizmas – nesugebėjimas suprasti dalykų iš kito požiūrio, kitu kampu (verkiančiai mamai duoda lėlę ar saldainį)

  11. Kūdikystėje pagrindinė veikla – bendravimas su suaugusiu. Stokojant atsiranda “emocinis badas” • 2 –3 m. pagrindinė veikla – daiktinė veikla. Nors suaugusio vaidmuo nėra sumažėjęs, daiktai turi sukelti pakankamai emocijų ir poveikių. • >3 m. – žaidimas. Vaikas mokosi manipuliuodamas daiktais. Tas sudaro sąlygas intelektiniam ir asmenybės vyst. taigi, vaikai turi daug žaisti. • >7 m. – mokymasis – tai patenkina pagrindinius poreikius. • Suaugusio žmogaus – darbas, senatvėje – poilsis.

  12. Ikimokyklinis amžius

  13. Ikimokyklinis amžius • 3 metų vaikas laisvai vaikščioja, naudoja artikuliuotą klabą, dėl to sparčiau vystosi jo intelektiniai procesai, plečiasi socialiniai kontaktai. • Vaikas suvokia ir randa žodžio prasmę • Suvokimo seka: daiktas, veiksmas, santykiai. • Nuo 2,5 m. pats aktyviausias žodyno augimo metas: “kas čia?“ • 3 metų vaikai neblogai vartoja gramatikos formas: daugiskaita, laikas, įvardžiai. Didelis kalbos gramatizavimas (suplastelinuoti, kompiuteriuoti).

  14. 3 m. gale vaikas gali pažinti iš atminties ir numatyti artimiausius įvykius, gali palyginti daiktus, pradeda skirti spalvas bei dydžius. Atstumo, panašumo santykius vaikai suvokia netiksliai. • 2 – 3 m. būdingas daiktų animizmas. • Suvokiant daiktus vaikai pastebi tuos požymius, kurie sukelia emocijas, patenkina poreikius (“negera kėdė”) Daiktai vaikui yra gyvi. Klausimas: ar tai iš tikrųjų vaikai sužmogina, ar tai susiję su suaugusių pamokymais? (gal mes vaikui pasakome tapu tapu, o ne pats vaikas) • 4 – 5 m. gyvos gamtos animizmas, • 5 – 6 m. žmogiškas savybes įgyja gyvūnai ir augalai.

  15. Vaikas ima vartoti simbolius. Pirmas simbolių pasireiškimas – popieriaus lapelis yra maistas lėlei, pagaliukas – mašinytė. 10 mėn. kūdikiui puodelis – tai, iš ko geriama. Nuo 2 m. vaikui puodelis tai, kuo jis nori, kad būtų. • Simboliai daugiau asmeninio pobūdžio. 3 m. vaikų žodžius, frazes gali suprasti tik artimas žmogus. Simbolinė veikla pasireiškia ir piešiniuose, vystosi ir atmintis. • 2 – 5 m. vaiko stiprūs pergyvenimai išlieka visą gyvenimą. Įsimenami tie įspūdžiai, kuriuos vaikai gali pakartoti savo vidine kalba. Kol vaikas neišmokęs kalbėti, pergyvenimai neįvertinami ir užmirštami.

  16. Jau iki ketverių metų vaikas pradeda suvokti, kad daiktas egzistuoja ir realiai, ir žodžio ar minties pavidalu. • Pradeda suprasti kito žmogaus mintis ir jausmus, skirti „gera“ ir „bloga“, bei „teisinga“ ir „neteisinga“ (nusižengęs šeimos taisyklėms jaučia gėdą – nuleidžia žvilgsnį, panarina galvą ar slepiasi už kitų nugaros). Vaikas pradeda jungti praeities-dabarties-ateities įvykius į vieną grandinę • Taip pat pradeda numatyti būsimus faktus (vaikas gali nerimauti dėl galimos netekties, bausmės ar nepritarimo). Ketverių metų vaiko kalba jau pakankamai išsivysčiusi, ir jis gali išreikšti savo išgyvenimus, tačiau jam dar nėra didelio skirtumo tarp fantazijos ir realybės. Jo kalbą gali būti sunku suvokti, nes vienai reikšmei nusakyti vaikas vartoja keletą žodžių.

  17. 3 m. vaikas gali aprašyti savo elgesį; • Vaikas ima geriau skirti spalvas, suvokti formas, objektai suvokiami erdvėje ir laike. Suvokdamas save laiko atskaitos tašku. Vystosi lako santykio suvokimas • Apie 3 m. vaikas supranta, kad kai kurie išgyvenimai buvo praeityje. • Apie 5 m. vaikas žino svaitės dienas, tinkamai vartoja sąvokas “šiandien”, “vakar”, “šįryt”, “šįvakar”.

  18. Vystosi loginis mąstymas, ima atrasti priežastinius ryšius. Pradžioje mąstymo procesai įtraukti į praktinę veiklą, pvz., kyla klausimas, kodėl lyja lietus. Vaikas siekia, kad atsakymas atitiktų tikrovę. Jei suaugę nepadeda, vaikas remiasi atsitiktinėmis analogijomis ir fantastiniu aiškinimu. • Intelektinę veiklą skatina ne mokykliniai interesai, o praktiniai ir žaidimo motyvai. Pradinukai net ir mokymąsi stengiasi paversti žaidimu. • 4 – 7 m. labai lavėja žodynas ir gramatika. 3 – 4 m. būdinga kurti savo žodžius. Iš pradžių kalba labiau egocentrinė ir monologinė, vėliau tampa vis labiau socializuota.

  19. Tyrimas (Vygotskis). Arklys, žmogus, vežimas, liūtas – kas čia nereikalingas? Mokyklinukai atmeta vežimą, nes kiti gyvi, ikimokyklinukai atmeta liūtą, nes galima pasikinkyti arklį ir nuvažiuoti – fiksuojama funkcija. Labai panašu yra ir su matematinėmis užduotimis, kur reikia pabaigti sakinį, pvz., važiavo 4 mašinos, 2 sugedo. Ikimokyklinukas sako taip: “pataiso ir važiuoja toliau”.

  20. Trijų kalnelių maketas. Vaikas sėdi prie stalo ir sako ką mato. Pasodina priešais lėlę ir klausiam ką mato lėlė. Tai jam buvo sunku. Vėliau padaryti paveiksliukai, kad iš 10 jie galėtų pasirinkti, ką lėlė matytų. 8 –10 m. vaikas to nesugebėdavo padaryti (vaikai nesugeba decentruotis). Vaikai suvaržyti egocentrinės iliuzijos. Vaikas gyvena šiuo momentu, jo pasaulis tarsi filmas, kurio kadrai lėtai kinta. • Eksperimentas “Berniukas ir policininkas”, kur reikia taip paslėpti berniuką, kad jo nerastų policininkas. Tai jis padarydavo. Įvedė du policininkus – rezultatas iš 30 vaikų nuo 3,5 iki 5 m. 90 proc. užduotį atliko teisingai. Vėliau buvo įvesta daugiau zonų, daugiau policininkų, bet ir pasunkinus 60 proc. teisingai atlikdavo 3 m. vaikai, 4 m. – 90 proc. Taigi vaikai sugeba decentruotis. Padaryta išvada, kad pirmame tyrime vaikai nesuprato klausimo.

  21. Ar vaikai supranta vienas kito mąstymą? • Suaugęs rodo piešinius ir pasakoja apie mechanizmus vaikui, – šis kitam vaikui. Kitu atveju vaikams pasakojamas tekstas, sunkios vietos perskaitomos du kartus. Fiksuojama, kiek suprato pirmas vaikas ir kiek antras. • Pirmas vaikas pasakoja sau, o ne kitam vaikui ir jam atrodo, kad klausytojas jį supranta, nes šis žino tiek pat, kiek jis. Net ir suprasdamas priežastinius ryšius savo kalboje kitam vaikui jis jų neperduoda. Bet vaikas pasakoja kitam, nes vartoja žodžius “supratai”, “žinai”, “matai”. • Egocentrizmo esmė ta, kad vaikas mano, kad ir kiti tą patį supranta. Todėl jie ir nesistengia (kitas vaikas info gali tiesiai iš jo galvos paimti). Vaikai gyvena tarp suaugusių, kurie nuolat teisingai supranta, ko vaikas nori, ir dar nepasakius išpildo norą. Tai yra perkeliama į vaikus. • Su tuo siejamas ir vaikų kalbos netikslumas, nors esmę jie supranta.

  22. Vaikai išmoksta suskirstyti objektus į klases ir kategorijas, bet nebūtinai jas įsisavina. Vaikas ima suprasti vis sudėtingesnius loginius ryšius. Pvz., mama iš Klaipėdos, tėtis iš Vilniaus; jie nesupranta, kaip jie galėjo susitikti. Arba mama vyriausia dukra, tėtis – jauniausias sūnus: Kaip tėtis gali būti vyresnis už mamą? • Vaikai manipuliuoja skaičiaus sąvoka, supranta tvermės dėsnius: kiekis nekinta, jei keičiasi forma ar dalių, į kurias suskirstoma, skaičius. • Vaikas pradeda suprasti klasės tvarumą sulaukęs 5 m., svorio 6 m., tūrio 7 m., bet dar 1 –2 metus negali gerai naudotis šiomis sąvokomis. Jie negali sąmoningai paaiškinti, todėl mąstymo procesai vadinami intuityviais

  23. Ikimokykliniame amžiuje vaikai negali atlikti loginių operacijų, išskirti klases, santykius. Pvz., kas yra jėga? Kas yra brolis? Kas yra anyta? Kas yra kairė? Kas yra šeima? • Vaikai taip elgiasi tol, kol nesupranta, kad yra keli požiūrio taškai, į kuriuos reikia atsižvelgti. • – Tu turi brolį? – Taip, Artūrą. – O Artūras turi brolį? – Ne. Kiek šeimoje brolių? – du. • 4 – 5 m. vaikai gali pasakyti “paimsiu pagalį”, bet tik mokykliniame amžiuje vaikai ima planuoti veiksmą ir jį atlieka. • Piešime – pirmiausiai piešia, po to kalba. Ir tik vėliau sako “Na, nupiešiu namą…”. Vaikas vis intensyviau naudoja kalbą, bendravimui su žmogumi.

  24. Įtaigumas • Vaikai lengviau pasiduoda įtaigai, nei suaugę; • Lengviau yra įteigti periferinę, o ne bazinę informaciją. • Tyrimai rodo, kad nebūto įvykio kartojimas gali priversti vaiką priimti kaip tikrus įvykius • Ikimokyklinukams: beveik kas antram vaikui galima įteigti nebūtą informaciją; beveik kas trečiam galima įteigti nebūtus prisilietimus.

  25. Lytis ir identiškumas • Pirmasis lytinis identiškumas formuojasi nuo 1,5 iki 3 m. – kai vaikas mokosi priskirti save ir kitus tam tikrai lyčiai. Bet lytinių skirtumų supratimas yra ribotas. 3 m. berniukas suaugęs ruošiasi tapti mama… Vaikai labai sunerimsta, jei mama apsivelka vyriškus rūbus. • Iki 5 – 6 m. vaikai neskiria lytinio pastovumo. Jie tiki, kad berniukas taps mergaite, jei žais su lėlėmis ar nešios suknytes. Prasta diferenciacija pagal lytinius organus. Jie paplūdimyje skiria pagal kasytes ir kitus požymius. • 3 m. vaikai gerai skiria žmones pagal lytį ir žino, kad skirtingoms lytims keliami skirtingi reikalavimai. Ką dėvėti, su kuo žaisti, ką dirbti (♂ neskalbia, neverda, ♀ neskraido lėktuvais…) • Su amžiumi vis labiau įsisavinami lytiniai skirtumai. • Mokykliniame amžiuje atsakymai nebėra tokie kategoriški (vyrai gali dirbti virtuvėje). Vaikai supranta lyties pastovumą. Berniukus vyriški užsiėmimai traukia labiau nei mergaites moteriški. Mergaitės pradinėse klasėse visai mielai renkasi berniukiškus užsiėmimus (nes daugelyje kultūrų vyriški užsiėmimai turi aukštesnį statusą).

  26. Vaikai, kurie priimti grupėje, yra energingesni, atviresni, daugiau bendrauja, turi daugiau draugų. Nepriimti – uždari, mažai draugų, iš jų šaipomasi, jie erzinami, mušami – tai sukelia impulsyvų elgesį, jie pažeidžia priimtas taisykles. Tas savo ruožtu skatina jų atstūmimą. Vaikų draugystė labai trapi. • Draugystės užsimezga teritoriniu principu, su amžiumi daugiau įtakos turi interesai. Paauglystėje vienas svarbiausių dalykų yra ištikimybė, atsidavimas, pasiaukojimas. • Agresijos pasireiškimas. Dauguma vaikų darželyje pešasi, o namie ne.

  27. Ikimokykliniame amžiuje turi būti išlaikomas balansas tarp iniciatyvumo skatinimo ir draudimo. Suaugusieji turi taikyti draudimus ir sakyti ne, kai tai būtina, kad vaikas neprarastų pasitikėjimo savimi ir iniciatyvumo. Tuo laikotarpiu formuojasi pareigos jausmas ir sąžinė. Vaiko aplinkoje atsiranda daugiau suaugusių.

  28. Iki 5 metų vaikai nelabai supranta socialines taisykles • Vaikai sprendžia ar veiksmai teisingi ar klaidingi remiantis tuo, ar jie sukelia malonius, ar nemalonius padarinius • Vaikai paklūsta reikalavimams arba vengdami bausmės, arba siekdami konkrečios naudos

  29. Jaunesnysis mokyklinis amžius

  30. 7 m. krizė. Tai perėjimas nuo ikimokyklinio amžiaus į mokyklinį. Vaiko nebepatenkina žaidimas. Atsiranda poreikiai pakeisti savo vaikišką gyvenimo būdą ir atlikti realią, visuomenei reikalingą veiklą. Kiekvienas vaikas nori mokytis, bet krizė nėra gili, nes yra poreikių patenkinimo galimybės. Vaikai nenori eiti į mokyklą, nes įsivaizduoja, kad baigsis jų geras gyvenimas (“na, žaisk, žaisk, bet kitąmet eisi į mokyklą – pamatysi, kas yra tvarka”). Vaikų darželyje vaikai žaidžia mokyklą, nori būti mokiniais. Bet jei vaiko į mokyklą neleidžiama, krizė didesnė.

  31. Pradedant eiti į mokyklą, vaikai jau turi daugiau ar mažiau išvystytus sugebėjimus tam tikrą laiko tarpą koncentruoti dėmesį (vaikų dėmesys pasižymi dideliais individualiais skirtumais), suprasti instrukciją, turi objektų palyginimo įgūdžių, tam tikrą sąvokų sistemą ir darbinę atmintį. • Pradiniame mokykliniame amžiuje (6-7 – 10-11m.) tobulėja vaiko loginis mąstymas, suvokimas, lavėja vaizduotė, dėmesys ir atmintis. Šio amžiaus vaikų mąstymas sprendžiant realias problemas, tampa vis logiškesnis. • Vaikai dar negali abstrakčiai mąstyti, į tam tikrus klausimus gali atsakyti tik tada, kai pateikiami pavyzdžiai ar operuojama daiktais (pvz., skaičiuojama ant pirštų). Palaipsniui vis geriau suprantami laiko, erdvės, greičio ir atsumo tarpusavio ryšiai („Pavyzdžiui, vaikas ima suprasti, kad per tam tikrą laiką kiškis, bėgdamas greičiau, gali nubėgti toliau negu lapė. Po to vaikas ima suprasti ryšį tarp atstumo ir laiko, t.y., jeigu abu dalyviai bėga tokiu pat greičiu, tai lapė, bėgdama ilgiau, gali nubėgti toliau už kiškį“ Žukauskienė, 227 psl.).

  32. Mažėja vaiko egocentriškumas - jis pradeda vis geriau suprasti kitų žmonių požiūrį. • Vaikas labai sugestyvi asmenybė. Jam augant ir bręstant šis sugestyvumas tolydžio silpnėja. Tačiau net vaikui įkalbėti tai, ko jis nenori, nėra taip lengva. Šeimoje vaikai dažnai ryžtingai prieštarauja savo tėvams, tuo tarpu draugų būryje įtaigumo efektyvumas stiprėja kartu su amžiumi. Labai dažnai jaunuoliai nesugeba priešintis savo draugų sugestijoms. Apie dešimtus metus išorinių įtakų vaidmuo paprastai pranoksta šeimos įtaką, nors daugelis vaikų ir toliau vadovaujasi pagal suaugusiuosius. Sugestyvumas labai sustiprėja veikiant alkoholiui, narkotikams ar vaistams.

  33. Pažintinės brandos kriterijai mokyklai: • sugebėjimas koncentruoti dėmesį; • darbinės atminties įgūdžiai; • sugebėjimas suprasti instrukciją; • objektų lyginimo įgūdžiai; • pradinės sąvokų sistemos įsisavinimas.

  34. Pagrindinė veikla – mokymasis. Jis nutolsta nuo žaidimo ir artėja prie darbo. Pagrindinis skirtumas planingumas, organizuotumas, privalomumas. Suaugusieji nurodo, darbo uždavinius ir nustato atlikimo terminus. Vaikai turi būti pasiruošę šiai veiklai tiek fiziškai, tiek psichiškai.

  35. Mąstymas tampa vis logiškesnis, sprendžiant realias problemas, tačiau vis dar pritvirtintas prie čia ir dabar situacijos • Šiame periode vaikui vis dar sunku spęsti hipotetines, abstrakčias problemas • Decentracija – sugeba apžvelgti įvairius situacijos aspektus

  36. Viduriniosios vaikystės metu vis geriau sugebama atsiriboti nuo trukdymų ir sukoncentruoti dėmesį į užduotį • Vyresnių vaikų dėmesys yra gerokai planingesnis negu ikimokyklinio amžiaus vaikų • Kai kurie mokyklinio amžiaus vaikai turi dėmesio koncentracijos problemų – dėmesio trūkumo ir hiperaktyvuo sindromas

  37. Būdinga vis gerėjanti atmintis - sugebėjimas prisiminti koreliuoja su amžiumi • Vyresni vaikai linkę dažniau naudoti tiek loginę, tiek neloginę mnemoniką, kitaip tariant, pagalbines atminties priemones – pvz. kartojimas, temų grupavimas į kategorijas, pagrindinių taisysklių įsiminimas • Didėjančius mąstymo, mokymosi ir bendravimo sugebėjimus viduriniosios vaikystės periodu rodo ir polinkis juokauti, ir supratimas, kai juokauja kiti

  38. Tolesnė kalbos raida • Mokyklinio amžiaus vaikai pereina į naują kalbos mokymosi fazę ir jau sugeba pasinaudoti tiksliomis instrukcijomis, taisyklėmis • Mokyklinio amžiaus vaikai žodžius vartoja tiksliau, pagal jų reikšmę, semantinės žinios vis geriau sisteminamos ir hierarchiškai išdėstomos • Vaiko šnekamoji kalba (žodynas) yra turtingesnė už rašomąją, bet greitai tos proporcijos pasikeičia • Daugelį gramatikos taisyklių vaikas įsisąmonina iki 6 m., tačiau tik pradinėse klasėse jis gali paaiškinti ryšius tarp žodžių

  39. Pradinėse klasėse atsiranda neformalios grupės. Iki 7 m. vaikai negyvena visuomeninio gyvenimo. Vaikų grupelės nepastovios, ir tik 7 – 8 m. atsiranda poreikis dirbti, žaisti kartu. Bet grupės nėra ilgalaikės. • Su amžiumi grupės pastovesnės, taisyklės vis griežtesnės. Vis didesnę įtaką grupių formavimuisi turi interesų panašumas. Daug laiko užima paauglių bendravimas su bendraamžiais.

  40. Vaikų socialinės raidos ypatumai • Žaisdami kartu, mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą subkultūrą, kuri yra vadinama vaikų visuomene • Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo savo bendraamžių, jie reikliau renkasi draugus ir yra labai nelaimingi, jeigu jų neturi • Žodžiams vaikai skiria didelę reikšmę – pravardės, išgalvoti pavadinimai ir prisiekinėjimai • Vaikai sukuria savas taisykles ir jų laikosi, tai jiems reiškia nepriklausomybę nuo suaugusiųjų

  41. Paauglystė: pažintinė, emocinė ir socialinė raida

  42. Tai labai sudėtingas pereinamasis amžius žmogaus raidos kelyje. • Jis sudėtingas ir patiems individams ir aplinkiniams. • Pereinama nuo vaikystės į suaugusio amžių. • Skirtingose kultūrose šis perėjimas įteisinamas skirtingais ritualais (paso gavimas, iniciacijos).

  43. Pažintinė raida • Didėja sugebėjimas abstrakčiai mąstyti. Atsiranda sugebėjimas abstrakčiai samprotauti apie įvairius gyvenimo reiškinius (pvz., karą). • Keičiasi tos mąstymo struktūros, kurios susijusios su problemų iškėlimu ir sprendimu. Jie gali kelti hipotezes, daryti išvadas. • Pereina į formalias operacijas, t.y. Nuo manipuliavimo daiktais prie manipuliavimo sąvokomis ir idėjomis. Mąstymas panašus į suaugusiųjų. • Jau 14 m. gali suprasti pagrindinius logikos principus ir dėsningumus.

  44. Mąstydamididesnį dėmesį skiria galimybei, o ne realybei. • Paauglių žodynas daug platesnis nei vaikų kalba, spalvingesnė, turtingesnė, atsiranda specifiniai kitose amžiaus grupėse nevartojami žodžiai (paauglių žargonas). Kiekvienoje kartoje jie yra visiškai skirtingi. • Vystosi kūrybiniai sugebėjimai. • Daugumą temų paaugliai jau gali priimti filosofiškai, bręsta humoro jausmas.

  45. Pabunda ne tik analizės, bet ir savianalizės poreikis, todėl mąstymas labai egocentriškas. • Paaugliai mano, kad jie jaučia ir mato unikaliai. Paaugliai neskiria unikalaus nuo universalaus. • Jie daug galvoja apie save ir savo savybes. Ypatingai jautrus yra neigiamoms savybėms. • Tampa svarbus ir asmeninis vertinimas apie save.

  46. Paauglio reikalavimas, kad realybė visiškai paklustų jo idealistinėms konstrukcijoms, rodo atsiradus naują egocentrizmo formą • Paauglys, būdamas tarp kitų žmonių, elgiasi taip, tarsi būtų aktorius, vaidinantis scenoje, o visi kiti — juo labai susidomėję žiūrovai • Egocentrizmas mažėja, vis labiau įsitvirtinant formaliam operaciniam mąstymui

  47. Tik paauglystėje atsiranda susidomėjimas savo vidiniu pasauliu – naujas poreikis suprasti savo pasaulį, galimybes, skirtumą nuo kitų žmonių. Iš dalies tai ir siekimas įvertinti save. Tai įgalina mąstymo išlavėjimas paauglystėje ir tai turi didžiulę reikšmę tolimesniam žmogaus gyvenimui. • Kas aš esu? Atsakymai gali būti skirstomi į 2 kategorijas: ankstesniame amžiuje – išorinės fizinės savybės; vėliau – nuostatos, pažiūros ir pan.

  48. Emocinė raida • Apie pereinamą laikotarpį kalbama kaip apie padidinto emocionalumo. • To negalima paaiškinti vien hormonais, daug priklauso nuo socialinio auklėjimo. • Būdinga nuotaikų kaita nuo linksmumo iki liūdesio ir atvirkščiai be jokios suaugusiam suprantamos priežasties; • Apie 40 proc. paauglių patiria stiprų, bet trumpalaikį liūdesio, pesimizmo, niekam nereikalingumo jausmą. • Paauglių jautrumas kitų pastaboms dėl išvaizdos, proto, kitų sugebėjimų; • Sentimentalumas ir grubumas; • Pamažu išmoksta valdyti savo emocijas.

  49. Paauglystei būdingi prieštaringumai, pvz., • noras įsilieti į grupę ir iš jos išsiskirti; • noras būti savarankišku – pagalbos laukimas; • noras išbandyti jėgas – bejėgiškumo jausmas; • noras būti priimtu, reikšmingu kitiems – nepasitikėjimas aplinkiniais; • noras būti suaugusiu – nepasitikėjimas suaugusių pasauliu; • pažeidžiamumas – grubumas; • bendravimo siekimas – vienatvės poreikis; • seksualiniai pergyvenimai – seksualinės patirties baimė.

  50. Paaugliai labai jautriai reaguoja į savo kūno grožį. Pergyvena, jeigu ant veido yra spuogai, atlėpusios ausys ar kitokie pakitimai. • Tiek vaikinai tiek merginos rūpinasi savo įvaizdžiu. Veidrodis tampa geriausiu draugu, blogiausiu priešu ir nuolatiniu palydovu. • Dėl savo kūno pergyvena, jeigu jis neatitinka idealių standartų. Beveik pas kiekvieną galima sutikti tam tikrų pageidavimų: nori būti aukštesnis, plonesnis, didesnis, dailesnis ir pan. Gali imtis dietos, kad pasiektų sau iškeltus tikslus

More Related