ra omosios kalbos raidos bruo ai n.
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Rašomosios kalbos raidos bruožai PowerPoint Presentation
Download Presentation
Rašomosios kalbos raidos bruožai

play fullscreen
1 / 24
Download Presentation

Rašomosios kalbos raidos bruožai - PowerPoint PPT Presentation

triage
352 Views
Download Presentation

Rašomosios kalbos raidos bruožai

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript

  1. Rašomosios kalbos raidos bruožai 1009. Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analuose (Annales Quedlinburgenses) ryšium su Šv. Brunono misija Rusios ir Lietuvos pasienyje ir jo mirtimi. Krikšto įtaka raštijos plėtotei

  2. Seniausi lietuviški rankraštiniai tekstai galėjo atsirasti po Lietuvos krikšto • PAKARTOKIME: • Kada buvo apkrikštyta Lietuva? • Kada buvo apkrikštyta Žemaitija?

  3. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė + rytų slavų miestai bei kunigaikštystės • Slavų kraštų gyventojai – stačiatikiai, tai yra krikščionys • Lietuvos valstybė gyventojai – didieji kunigaikščiai lietuviai ir lietuvių tauta pagonys • Kryžiuočių agresija neleidžia pasireikšti naujoms visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo formoms, nulemia krikščionybės įvedimą ir rašto atsiradimą.

  4. Kaina už krikštą 1385 m. Krėvoje LDK ir Lenkijos karalystė sudaro sutartį • PASEKMĖS: • Jogaila (po krikšto Vladislovas, Vytautas- Aleksandras), jo broliai ir kt giminaičiai bei visa tauta pasižada krikštytis katalikų apeigomis; • Jogaila veda Lenkijos karalienę Jadvygą; • Jogaila tampa Lenkijos karaliumi; • Prijungiama Lietuva prie Lenkijos. • Žemaitija priklauso Kryžiuočių ordinui ir Lietuvai atiduodama TIK po Žalgirio mūšio (1410 m.). • Žemaitija apkrikštyta 1413 m.

  5. Krikšto eiga: • Krikštas prievartinis • Žmonės gauna katalikiškus vardus • Naikinamos pagoniškosios šventyklos: kertamos šventosios giraitės – alkai, gesinama šventoji ugnis ir kt. • Uždraudžiama deginti mirusiuosius; • Vietoj Perkūno šventyklos Jogaila pastato svarbiausią Lietuvos bažnyčią – Katedrą. • Pabrėžiamas stačiatikių ir naujakrikščių lietuvių skirtingumas: katalikai iškelti aukščiau už stačiatikius, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. • Vytautas leidžia stačiatikiams (rusams) pasirinkti, ar nori krikštytis.

  6. Dėl ekonominio (ekonominiai santykiai neišsivystę), socialinio ir politinio krašto gyvenimo (valstybė nesuvienyta, necentralizuota, kultūra žema, raštas nereikalingas) lietuvių literatūra atsiranda vėliau negu kaimyninių tautų; • Mindaugo, Gedimino laiškai (daugiausia lotynų, vokiečių kalbomis); • Vytautas vartoja raštą vidaus reikalams kovodamas dėl sosto

  7. Lietuvos raštijos formavimąsi skatina ekonominiai socialiniai poslinkiai (valstiečių įbaudžiavinimą įveda Vytautas, norėdamas sustiprinti kunigaikščio valdžią, formuoja atramą iš smulkiųjų ir vidutiniųjų bajorų, kuriems pradėjo dalyti valstiečius) • Lietuvos raštijos atsiradimą skatino ne tik krikščionybės įvedimas, bet ryšiai su slavais (rusais): bendri priešai, prekybiniai ryšiai, valdovų giminiavimasis, į LDK įeina slavų žemės. (Algirdo rūmuose vartojama ir rusų kalba, rusų kultūra pažengusi toliau)

  8. XIV a. pb-XV a. per. atsiranda pirmieji rankraštiniai tekstai lietuvių kalba; • Religiniai raštai, nes savais žodžiais apytikriai nebuvo įmanoma giedoti, reikėjo pastovumo, vienodumo. • 1962 m. Vilniuje rastas seniausias lietuviškas rankraštinis tekstas lotyniškos knygos paskutiniame puslapyje, užrašytas XVI a pr.. Tai poteriai dzūkų tarme (sudaro 24 eilutės) • Poteriai supažindino lietuvius su svarbiausiais katalikybės teiginiais, kuriuos sunkiai suprato pagonys lietuviai. • Naujoji religija Lietuvoje įsigali tik XVIII a.

  9. Ima plisti švietimas, nes stiprėja prekybiniai ir kultūriniai ryšiai su kitais kraštais; • Mokslas prieinamas tik didikams, nuo XIV a. pb. Vaikai siunčiami studijuoti į užsienį (nuo Žalgirio mūšio pabaigos iki Vytauto mirties (1350 m. – m. 1430) Krokuvos universitete studijavo 31 žmogus ); • Didikai vykdavo studijuoti su tarnais, kurie taip pat galėjo mokytis. • Pirmoji Katedros mokykla Vilniuje veikia jau 1397 m. • Parapijinės mokyklos nebetenkino bajorijos, todėl 1539 m. Vilniuje bandyta steigti privačią mokyklą, tačiau nebuvo gautas leidimas. • Tais pačiais metais aukštesniąją mokyklą Vilniuje atidarė Abraomas Kulvietis • Tai buvo reformatų mokykla prieš kurią kovojo katalikai, todėl 1542 m. ji nustoji veikusi.

  10. LDK kariuomenėje, lenkų kalba parašyta Kronika

  11. Jau iki pirmosios lietuviškos knygos pasirodymo gyvavo rankraštiniai tekstai

  12. Literatūros raidos pagrindiniai laikotarpiai • Nuo XIVa pb. iki XVI a. vid. Susikuria LDK, susiformuoja bajorų luomas, prsaidėjo valstiečių įbaudžiavinimas, kunigaikščio valdžios apribojimas Ponų taryba. Atsiranda valstybiniai dokumentai – Lietuvos metrika, Lietuvos metraščiai, Lietuvos statutas, raštai lotynų kalba ir 1-oji lietuviška knyga. • Nuo XVI vid. iki XVII a. vid. Įvykdyta valakų reforma, nulėmusi socialinį gyvenimą, lažinio ūkio įtvirtinimas ir šlėktos viešpatavimas, sudaryta Liublino unija, reformacija. Šie veiksniai nulėmė ekonominį, kultūrinį (tuo pačiu ir literatūrinį) gyvenimą. • Nuo XVII a. vid. iki XVIII a. pb. Anarchija ir smukimo laikotarpis, nuo XVII a. pb. Menkėja literatūra, Prūsijoje jaučiamas literatūrinio gyvenimo pakilimas. • Nuo XVIII a. pb iki XIX a. 2-osios pusės. Feodalizmas (klasinę ekonominę visuomeninę formaciją) pergyvena krizę, formuojasi kapitalistinė visuomenė, vyksta lietuvių kultūros ir literatūros sekuliarizacija (turto, žemių, įstaigų, privilegijų atėmimas iš bažnyčios ir jų perdavimas pasaulietinei valdžiai, visuomenei). Religinė raštija nustelbta pasaulietinio meno.

  13. LIETUVOS METRAŠČIAI

  14. LIETUVOS METRAŠČIAI (pradėti rašyti apie XIV a. pb.; remtasi rusų patirtimi)

  15. Metraščių rašymą skatino Lietuvos kunigaikščių bei didikų noras parodyti jų valdomos šalies savarankiškumą ir galybę, garbingą Lietuvos praeitį; liaudies žmonės metraščiuose figūruoja, bet jie vadinami “juodadarbiais”; • istoriniai įvykiai surašyti kalendorine tvarka; • manoma, kad autorius arba pats matė įvykius, arba apie juos girdėjo + savo samprotavimai ir mintys; • Artimi grožinei literatūrai, nes tikri istoriniai įvykiai susipina su padavimais ir pasakojimais; • Plinta rankraštiniais nuorašais; • Saugomi Žygimanto Augusto bibliotekoje bei didikų ir bajorų bibliotekose; • Autoriai nežinomi; manoma, kad sukurti Vilniuje; • Metraščiai XV a. rašomi slavų kanceliarine kalba (šioje kalboje laikui bėgant ima rastis lietuviškos kilmės žodžių (apie 400) pilekoln (piliakalnis), doilida (dailidė)) • Metraščiai smarkia paveikė LDK Renesanso kultūrą, davė pagrindo gilintis į lietuvių tautos ir kalbos kilmę, ieškoti lietuvių ir lotynų kalbos ir papročių panašumų

  16. Literatūrinės ypatybės • Dalis išversta į lenkų ir lotynų kalbas; • Randama pagoniškos mitologijos pavyzdžių, legendų, padavimų • Aprašyti dramatiški kovų epizodai • Minimas padavimas apie Lietuvos kilmę (Palemono padavimas) • Padavimas apie geležinį vilką, Kęstučio pagrobtą Birutę (Vytauto motiną); • Vyrauja ištisiniai pasakojimais, pagrįsti darnia kompozicija, motyvuotu siužetu; • Nebūdingi tikybiniai motyvai ir biblinė medžiaga – reiškia autorius buvo pasaulietinių pažiūrų; • Būdingas retoriškumas; • Randama tiesioginės aprašomųjų veikėjų kalbos, dialogų, suteikiančių tikroviškumo, dramatinės įtampos; • Neapibrėžtas laikas ir erdvė; • Pakilus stilius, gausu grožinės literatūros bruožų; • Pasakotojas savęs neparodo, pasakoja objektyviai, glaustai, nors faktų atrinkimas yra šališkas; • Metraščiuose viskas nukreipta prieš Jogailą, o Vytautui nepalankūs faktai nutylimi

  17. Metraščių rašymo sąvadai

  18. Trumpasis sąvadas: • Rašyti apie 1446 m. Smolenske, kuris priklausė Lietuvai; • Sudaro dvejopos kilmės dalys – rusiškoji ir Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių metraštis • Pateikta klasikinė viduramžiška valdovo panegirika “Didžiojo kunigaikščio Vytauto pagyrimas”: Vytautas giriamas kaip išskirtinis valdovas, kuriam niekas neprilygo; • Politinis kovos įrankis prieš Jogailą

  19. Norima pateikti ištisinę Lietuvos istoriją, dėl to ir pradėta plačioji metraščių redakcija “Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės metraštis”. Atsiranda Viduramžių ir Renesanso epochų sankirtoje, XVI a. pirmoje pusėje, rašymą inicijavo Albertas Goštautas. Abu metraščiai pagrindė ir įtvirtino Lietuvos valstybingumo ideologiją ir atrėmė XVI a sustiprėjusias Maskvos bei Lenkijos pretenzijas į Lietuvą.Naudojama įvairi medžiaga: padavimai, legendos, rusų metraščiai; kur trūko realaus pagrindo pridėta iš galvos.

  20. Metraščių vertė • Pažintinė vertė • Tarnavo valstybei • Lietuvos istoriografijos pradžia • Pirmoji ištisinė Lietuvos istorija • Reikšmingi grožinės literatūros formavimuisi • Metraštine medžiaga rėmėsi ne tik Lietuvos, bet ir kt. šalių rašytojai