Download
jaun j programuotoj mokykla 1981 2011 n.
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Jaunųjų programuotojų mokykla 1981–2011 PowerPoint Presentation
Download Presentation
Jaunųjų programuotojų mokykla 1981–2011

Jaunųjų programuotojų mokykla 1981–2011

217 Views Download Presentation
Download Presentation

Jaunųjų programuotojų mokykla 1981–2011

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript

  1. Jaunųjų programuotojų mokykla1981–2011 Gintautas Grigas gintautas.grigas@mii.vu.lt

  2. Kas buvo daroma prieš gimstant Jaunųjų programuotojų mokyklai (JPM) • 1976–1977. Pamąstymai, pasitarimai apie tai, kad mokiniams reikia duoti įdomesnių kibernetikos uždavinių ir tokių, kad jiems spręsti reikėtų kompiuterio. • 1977-09-08. Programavimo neakivaizdinės mokyklos iniciatyvinės grupės pasitarime, kuriame dalyvavo MKI (MII), VVU (VU), KPI (KTU) ir VISI (VGTU) atstovai nuspręsta tokią mokyklą įkurti. • 1979-05-08. Pradėjo veikti Paskalio transliatorius. • 1979-11 Pradėtas bandomasis neakivaizdinis programavimo mokymas 10 Lietuvos mokyklų. • 1981-03-24–27. Eksperimentinės neakivaizdinės jaunųjų programuotojų mokyklos olimpiada-praktikumas. • 1981-01-27. Pradėjo veikti Jaunųjų programuotojų mokykla.

  3. ??? Jeigu kompiuteriu spręsti uždavinį, tai reikia programuoti. Kurią programavimo kalbą pasirinkti? • PL/1 • Fortraną • Algolą 60 • Paskalį Koks santykis tarp algoritmavimo ir programavimo, tarp programavimo kalbos mokymo ir mokymo spręsti uždavinius? Kokius uždavinius spręsti?

  4. Panašūs programavimo mokymai svetur • Estijoje Malgolo kalba buvo skelbiamos pamokos žurnale (mėnraštyje). Vienkartinis. • Lenkijoje Beisiko kalba buvo skelbiamos pamokos laikraštyje. Vienkartinis. • Kanadoje ir JAV buvo parengtas programavimo kursas pradžiamoksliams naudojant specialiai šiam tikslui parengtus netikrus PL/1 kalbos poaibius. • Rusijoje (Novosibirske) nuo 1979 m. rugsėjo mėn. veikė Programuotojų mokykla, kurioje buvo naudojamos kelios programavimo kalbos (Beisikas, Rapira, Paskalis). Medžiaga buvo skelbiama žurnale „Kvant“. Trukmė 2 metai. Buvo vieną kartą pakartota.

  5. 1977-09-08. Neakivaizdinės programavimo mokyklos iniciatyvinės grupės pasitarimas • Tinkamiausia programavimo kalba mokymo tikslams laikyti Paskalį. Laikinai, kol dar respublikoje nėra šios kalbos kompiliatorių ir metodinės literatūros, mokymo tikslams tikslinga vartoti kalbą PL/1 (poaibį). • Prašyti VVU ir MKI sudaryti Paskalio kalbos poaibio mokyklinį kompiliatorių operacinei sistemai DOS/VS. • Prašyti G. Grigą paruošti Paskalio kalbos mokymo priemonę, o leidyklą „Mokslas“ artimiausiu laiku (iki 1980 m.) ją išleisti. • Neakivaizdinį mokyklos kursą sudaryti iš dviejų dalių: a) algoritmavimo pagrindų, b) programavimo kalbos. • Uždavinių paruošimą, jų sprendimą ir tikrinimą (įskaitant sprendimą ESM pagalba) ir susirašinėjimą su moksleiviais paskirstyti tarp VVU, KPI, VISI ir MKI.

  6. Paskalio transliatorius Vieningos sistemos (VS) kompiuteriui (elektroninei skaičiavimo mašinai). Kalba, kuria rašomas transliatorius – PL/1. Parinktas mokymui reikalingas kalbos poaibis, o transliatorius pritaikytas mokymui. Įtrauktas automatinis klaidų taisymas transliavimo ir vykdymo metu. Įtrauktas lietuvių kalbos abėcėlės raidžių spausdinimas, pvz.,

  7. 1979-11 Neakivaizdinio programavimo mokymo pradžia 10-yje mokyklų

  8. Jaunųjų programuotojų mokykla (nuo 1981 m. sausio 27 d.)

  9. Duomenys apie besimokančiuosius • Mokslą pradėjo – 1079. • Sėkmingai baigė vieno semestro programavimo pradmenų kursą – 367 Kas jie: • Vid. mokyklų moksleiviai – 324: • 4 klasė – 5, • 5 ––– 10, • 6 ––– 6, • 7 ––– 27, • 8 ––– 50, • 9 ––– 100, • 10 –– 73, • 11 –– 53. • Kultūros mokyklos moksleiviai – 3. • Technikumų moksleiviai – 7. • Mokytojai – 9. • Įvairių profesijų darbuotojai – 6. • Užsiėmimo nenurodė – 5.

  10. Tęsinys – programavimo pagrindai (1,5 metų) • Mokymas be laikraščio. • Užduočių platinimas. • Bendravimas su mokiniais. • Vasaros stovyklos. • Olimpiados.

  11. Mokymo prioritetai Tikslai ir priemonės jiems pasiekti: • Loginis mąstymas, išradingumas. • Uždavinių sprendimas. • Programavimas. • Programavimo kalba. • Kompiuteris. Dėmesys programavimo kultūrai. Mokinio darbo rezultatas – programos tekstas (ne kompiuterio išspausdinti programos rezultatai!). Vėliau – dėmesys ir rašto kultūrai.

  12. JPM ir Rusijos programuotojų mokyklos palyginimas • Akcentas: JPM: loginis mąstymas ir išradingumas, šiam tikslui parengti uždaviniai, Rusijoje: programavimo kalbos. • Pirmaisiais metais įstojusių skaičiai tūkst.: JPM 1 (iš 3,5 mln. gyventojų), Rusijoje 4 (iš virš 100 mln. gyv.). • Veikimo trukmė: JPM veikia iki šiol, Rusijos išleido 2 laidas.

  13. Kiti darbai, susiję su JPM • Knygų apie programavimo mokymą rengimas (nuo 1980). • Jaunųjų programuotojų konkursai (1985–1989). • Informatika į mokyklas ir vadovėliai (nuo 1986) • Mokomosios televizijos laidos (1986–1987). • Leidinys „Informatika“ (1986–1998 (2000–2001)). • Regioninės vasaros stovyklos (1987–1988). • Informatikos olimpiados (nuo 1990). • Edukologinė informatikos kryptis institute.

  14. 1977-09-08. Neakivaizdinės programavimo mokyklos iniciatyvinės grupės pasitarimas • Tinkamiausia programavimo kalba mokymo tikslams laikyti Paskalį. Laikinai, kol dar respublikoje nėra šios kalbos kompiliatorių ir metodinės literatūros, mokymo tikslams tikslinga vartoti kalbą PL/1 (poaibį). • Prašyti VVU ir MKI sudaryti Paskalio kalbos poaibio mokyklinį kompiliatorių operacinei sistemai DOS/VS. • Prašyti G. Grigą paruošti Paskalio kalbos mokymo priemonę, o leidyklą „Mokslas“ artimiausiu laiku (iki 1980 m.) ją išleisti. • Neakivaizdinį mokyklos kursą sudaryti iš dviejų dalių: a) algoritmavimo pagrindų, b) programavimo kalbos. • Uždavinių paruošimą, jų sprendimą ir tikrinimą (įskaitant sprendimą ESM pagalba) ir susirašinėjimą su moksleiviais paskirstyti tarp VVU, KPI, VISI ir MKI.

  15. Kas padėjo pasiekti gerų rezultatų • Pavyko suburti darnią gabių darbuotojų grupę (V. Dagienė, A. Petrauskienė, V. Dagys, K. Augutis, A. Klupšaitė). • Dirbome kryptingai, atkakliai siekdami tikslo. • Buvome gerai susipažinę (kiek tais laikais buvo įmanoma) su tuo, kas padaryta svetur, bet aklai nekopijavome svetimos patirties. • Nebuvo nurodymų „iš viršaus“ ką ir kaip turime daryti. • Instituto vadovybė mums dirbti ne trukdė, o visokeriopai padėjo.