Download
1 / 21
220 likes | 425 Views
Internetiniai puslapiai, HTML pagrindai. Įvadas.
E N D
Įvadas Hipertekstinės technologijos darosi vis aktualesnės netik informatikos specialistams, bet ir visiems informacinės visuomenės nariams. Kiekviena įstaiga, firma nori (ir gali) turėti savo internetinę svetainę. Gana greitai auga ir asmeninių puslapių skaičius. Šiuo metu yra nemažai priemonių kurti internetinius puslapius - pradedant nuo paprasčiausių html puslapių iki asp, php, flash technologijų.
Pagrindinės hiperteksto charakteristikos — tai nuorodos ir rodmenys. Perėjimas į kitus hiperteksto dokumentus ar į kitas esamo dokumento dalis vyksta naudojantis nuorodomis, kurios daugumoje atvejų būna tekstinės, tačiau gali būti pateiktos grafiškai, t.y. surištos su grafiniu elementu, sudėtos į kokią tai schemą ar „žemėlapį“. Nuorodos gali nukreipti ir į bylas su garsais, animacija, video. Pagal tai, iš kokių informacijos vienetų — informacijos srauto dalies telpančios kompiuterio ekrane, (teksto, garso, grafikos ir kt.) yra sudaryti hipertekstiniai dokumentai, jie yra skirstomi į tekstinius, grafinius, animacinius, vaizdo, garso ir kt.
Hipertekstinio dokumento struktūra Hipertekstinį dokumentą sudaro tokios pagrindinės dalys: 1. Antraštė, kurioje nurodomas hipertekstinio dokumento pavadinimas. 2. Pagrindinė dokumento dalis (peržiūros programos langas), kurį gali sudaryti: • aktyvus tekstas (nuoroda) ir neaktyvus tekstas (visas kitas tekstas); • neaktyvi grafika (statiška ir dinamiška: nejudantys ir judantys paveiksliukai, žemėlapiai ir kt.) ir aktyvi grafika (statiška ar dinamiška nuoroda); • tekstinio dialogo langas – sritis hipertekstiniame dokumente, kuriame galima vykdyti duomenų paiešką, pildyti duomenų bazes, rinktis alternatyvius peržiūros būdus, atsakyti į pateiktus klausimus ir pan.; • fonas, kuris gali būti tuščias, spalvotas, grafinis ar įgarsintas.
Antraštė Neaktyvi ir aktyvi grafika Fonas Neaktyvus tekstas Pagrindinė dokumento dalis Aktyvus tekstas Tekstinio dialogo langas Hipertekstinių dokumentų rūšys
Internetinių puslapių kūrimas Internetinį puslapį galima kurti keliais būdais: 1.Naudojant, pvz., programą Notepad, kurioje rašome gryną HTML tekstą nuo pradžios iki pabaigos. Failą saugome kaip tekstinį su plėtiniu htmarba html. 2.Sukuriame failą, pvz., su Microsoft Word, Microsoft Excel ar Microsoft PowerPoint, jį išsaugome, kaip Web puslapį, jei reikia pakoreguojame HTML tekstą. 3.HTML failus kuriame naudojantis specializuotais redaktoriais, kuriuos aptarsime.
Interneto puslapiųkūrimo programinės įrangos apžvalga • Adobe PageMill 3.0 • CoffeeCup HTML Editor • Macromedia Dreamweaver MX • Microsoft FrontPage • Allaire Homesite • Claris HomePage • HotDog Pro 7.03
HTML HTML (Hypertext Markup Language) – tai hiperteksto žymėjimo kalba Internetinių puslapių kūrimui naudojama standartinė HTML kalba. Šia kalba parašyta dauguma Web dokumentų. HTML sudaro teksto formatavimo priemonės, hipernuorodos, grafika ir informacijos peržiūros išorinės priemonės.
HTML redaktoriai Programinės įrangos rinka siūlo milžinišką HTML redaktorių pasirinkimą. Egzistuoja trijų tipų HTML redaktoriai: 1. Text tipo redaktoriai 2. Toolbar tipo redaktoriai 3. WYSIWYG tipo redaktoriai
HTML pagrindai Kiekvieno tinklapio komandų struktūra yra griežtai apibrėžta ir praktiškai nekintama. Kiekviena komanda rašoma <> skliaustuose ir nusako tam tikrą tinklapio struktūrinį elementą. Kiekvienas HTML kalbos elementas sudarytas iš pradinio elemento <direktyvos_vardas>, o pabaigoje rašomas tas pats vardas tik su pasvirusiu brūkšneliu </direktyvos_vardas>. Tarp šių elementų rašomas tekstas, sudarantis tinklapį. Kai kurios komandos turi papildomų atributų, kurie nurodomi komandos pradžioje <direktyvos_vardas atributas = reikšmė>. Komentarai prasideda <!-- ženklu ir baigiasi -->.
HTML dokumento struktūra HTML dokumentą sudaro keturios pagrindinės dalys: 1.HTML – Visi HTML dokumentai prasideda nuoroda, kuri informuoja naršyklę, kad dokumentas yra parašytas naudojant HTML kalbos elementus. 2. HEAD – tai vadinamoji HTML „antraštė“, nurodanti įvairią techninę informaciją, pavyzdžiui, dokumento autorių, programą, su kuria dokumentas buvo kurtas, naudojamą kodų lentelę ir pan. 3.TITLE – tai dokumento pavadinimas, kuris bus rodomas peržiūros programos lango titulinėje eilutėje. 4. BODY – tai pagrindinė HTML dokumento dalis, susidedanti iš HTML komandų ir teksto.
Dažniausiai naudojami su teksto ir grafikos formatavimu susijusių komadų parametrai 1 • ALIGN="left | center | right | justify " - elemento išdėstymo orientacija kitų HTML dokumento elementų atžvilgiu arba HTML dokumente. • HREF="url" - nuoroda į bylą. • SRC="url" - byla, kuriame yra informacija, reikalinga elementui sukurti. • NAME="name" - objekto vardas; tikslinga naudoti, kai į šį objektą "kreipsis" kitas HTML objektas. • TARGET="name | _self | _perent | _top | _blank " - nuoroda į rėmelių dalį. • BORDER="pixels" - rėmelių aplink objektą storis.
Dažniausiai naudojami su teksto ir grafikos formatavimu susijusių komadų parametrai 2 WIDTH=" % | pixels" - elemento plotis.HEIGTH=" % | pixels" - elemento aukštis.HSPACE="pixels" - horizontalus tarpas tarp elemento ir kitų HTML dokumento elementų.VSPACE="pixels" - vertikalus tarpas tarp elemento ir kitų HTML dokumento elementų.ALT="text" - tekstas, rodomas vietoje arba šalia elemento.BGCOLOR="color" - elemento fono spalva.COLOR="color" - elemento spalva.FACE="font" - teksto šrifto pavadinimas.SIZE="size" - teksto šrifto dydis.
Parametrų reikšmių paaiškinimas left - objektas lygiotas į kairįjį kraštą;center - objektas centruotas;right - objektas lygiuotas į dešinįjį kraštą;justify - objektas lygiuotas tiek į kairįjį tiek į dešinįjį kraštus.url - tai nuoroda į bylą; jeigu byla yra tame pačiame kataloge kaip ir tinklapis, tai rašomas tik bylos pavadinimas, kitu atveju rašomas kelias iki bylos;name - aprašomo objekto arba kito HTML objekto vardas;_self - pats objektas;_parent - žemesnio lygio objektas;_top - aukštesnio lygio objektas;_blank - naujas objektas;pixels - ekrano taškų skaičius;% - procentinė dalis kito objekto atžvilgiu;text - bet koks tekstas;color - spalva aprašyta žodine konstanta arna RGB kodu;
Elementariausio puslapio pavyzdys <HTML><HEAD><TITLE>Pirmas puslapis</TITLE></HEAD><BODY>Pirmo puslapio tekstas </BODY></HTML>
Audio įrašų įterpimas Norint naudoti audio įrašus internetiniuose puslapiuose, galimi du variantai: • Įdėti failą, panaudojant <embed> komandinę eilutę; • Sukurti nuorodą į audio failą.(Tai ir pamėginsim)
Audio įrašų įterpimas Kad galėtumėte klausytis tinklalapyje esančių audiofailų, kompiuteryje turi būti įdiegta muzikos perklausos programa. Naujausių versijų interneto naršykės turi priemones, leidžiančias klausyti garsinius failus.
Audio įrašų įterpimas Dažniausiai naudojami tokie garso formatai: • • MIDI (Musical Instrument Digital Interface). Iš tikrųjų tai yra muzikos apibrėžimo kalba ir perdavimo protokolas, o ne formatas. Dažniausiai jis naudojamas foninei muzikai. • Kokybė labiau priklauso nuo kompiuterio techninės įrangos, nors dažniausiai yra bloga. Failo dydis ypač mažas; • • WAV – asmeninio kompiuterio garso formatas. Tai – geriausias muzikinių failų formatas, kai reikia, kad muzika būtų pateikta autentiškai. Kadangi kokybė yra gera, tai failas – didelis. WAW formato failus gali groti Internet Explorer 3.0 ir naujesnės interneto naršyklės; • • MP3 – tai progresyvus suspaudimo būdas optinių diskų (CD) kokybės audiofailams, artimas WAV technologijai. Kadangi yra labai didelis suspaudimo laipsnis, jiems dekoduoti reikia specialių grotuvų ir kompiuterių procesorių; • • AIFF – muzikos failų formatas (panašus į WAV) suderinamas su Macintosh.
Videoklipų susiejimas Kaip ir garso failai, videofailai taip pat būna įvairių formatų. Standartiniai yra šie formatai: • • ASF (Advanced Streaming Format). Tai yra Microsoft Streaming formatas, reikalaujantis Windows Media Player programos; • • AVI (Audio/Video Interleaved). Tai yra videofailo tipas, naudojamas Windows operacinėje sistemoje (pradedant nuo Windows 95); • • MPEG (Motion Picture Experts Group) – tai plačiai naudojamas standartas, naudojamas skaitmeniniams judantiems vaizdams suspausti.
