aukl jimo teorijos pagrindai n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Auklėjimo teorijos pagrindai PowerPoint Presentation
Download Presentation
Auklėjimo teorijos pagrindai

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 51

Auklėjimo teorijos pagrindai - PowerPoint PPT Presentation


  • 220 Views
  • Uploaded on

Auklėjimo teorijos pagrindai. Hodegetika. Auklėjimas – tai santykių su aplinka, veikla ir savimi – charakterio elgesio formavimas. Auklėjimu mokoma : Tinkamai bendrauti. Tinkamai elgtis su žmonėmis, gamta. Elgtis pagal pripažintas normas ir etalonus. Auklėjimo procesas. Elgesio normos.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'Auklėjimo teorijos pagrindai' - stefano


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
aukl jimas tai santyki su aplinka veikla ir savimi charakterio elgesio formavimas
Auklėjimas – tai santykių su aplinka, veikla ir savimi – charakterio elgesio formavimas

Auklėjimu mokoma :

  • Tinkamai bendrauti.
  • Tinkamai elgtis su žmonėmis, gamta.
  • Elgtis pagal pripažintas normas ir etalonus.
aukl jimo procesas
Auklėjimo procesas

Elgesio normos

Elgesio nuostatos

Vidinė pozicija (priešprieša tarp dorovinių normų ir charakterio)

vidin s asmenyb s pozicijos
Vidinės asmenybės pozicijos
  • Asmeninė asmenybės pozicija. Tai nuostata į save, kryptingas savęs vertinimas. Ši pozicija tampa stipriu pastoviu motyvu elgtis pagal darbo reikalavimus, dorovės normas ir žmonių tarpusavio elgesio kultūrą.
  • Socialinė pozicija apima įvairias socialines vertybes. Su ja susijusi pilietinė ir politinė žmogaus pozicija, padedanti orientuotis svarbiausiuose būties ir gyvenimo klausimuose.
  • Psichologinė asmenybės pozicija. Ją lemia asmeniniai, socialiniai ir kultūriniai poreikiai, vidinės vertybės, įvairios motyvacinės dispozicijos (interesai, nuostatos, vertybinės orientacijos).
i orin aukl jimo proceso schema
Išorinė auklėjimo proceso schema

pavyzdys elgesys

pavyzdys vidinis pokytis elgesys

aukl jimo proceso i orin strukt ra
Auklėjimo proceso išorinė struktūra

Auklėjimo tikslai+ auklėtiniai+ auklėtojai+ bendradarbiavimas + auklėjimo turinys + priemonės + būdai

vidin aukl jimo proceso strukt ra
Vidinė auklėjimo proceso struktūra

Vidinę auklėjimo proceso struktūrą sudaro:

  • Auklėjimo tikslų ir motyvų supratimas.
  • Poreikis ir noras tobulėti.
  • Auklėjimo vertybių įsisąmoninimas.
  • Auklėjimo vertybių išgyvenimas.
  • Apsisprendimas veikti pagal vertybes.
  • Mąstymo pagal vertybinius etalonus koregavimas.
aukl jimo proceso ypatumai
Auklėjimo proceso ypatumai
  • Auklėjimo situacijų įvairovė (nekontroliuojamos, atsitiktinės...). Iš to seka auklėjimo diskretiškumas, netolygumas. Vienais atvejais daugiau formuojamos vienos savybės, o kitais – kitos. Auklėjimo netolygumą sąlygoja asmenybės vystymosi netolygumai. Kai kurie bruožai atsiranda staiga, šuoliškai.
aukl jimo proceso ypatumai1
Auklėjimo proceso ypatumai
  • Auklėjimo proceso prieštaringumas. Iškyla prieštaravimai tarp elgesio stereotipų ir naujo elgesio reikalavimų, tarp paauglystės sunkumų ir būtinybės juos įveikti.
  • Auklėjimo priemonių, veiksmų, būdų įvairovė. Auklėjimo procese auklėjimo priemonės imamos iš aplinkos, iš tikrovės.
  • Mokymo procesas turi pabaigą, o auklėjimo procesas trunka nuolat.
aukl jimo principai
Auklėjimo principai
  • Tikslingumo. Negali būti auklėjimo be tikslo. Tikslai lemia auklėjimo uždavinius, veiksmus.
  • Pastabumo ir atjautos principas. Reikalauja empatiškumo, tikėti galiomis išspręsti vidines problemas. Abejingumas ir auklėjimas yra nesuderinami.
  • Saugos principas. Auklėjant reikia rūpintis apsaugoti žmogų nuo blogos įtakos, stengtis išvengti fizinės ir dvasinės žalos. Fizinis ir dvasinis blogis – brandos trūkumas. Tiems trūkumams užtvara – sveikatos, socialumo, dorybių stiprinimas.
aukl jimo principai1
Auklėjimo principai
  • Veiksmingumo principas. Šis principas reikalauja veikti visas auklėtinio fizines ir psichines savybes.
  • Individualizavimo principas. Auklėjant reikia vengti formalizavimo. Reikia rūpintis kiekvienos individualybės galia perimti vertybes. Šis principas neatsiejamas nuo asmenybės pažinimo. Pirma pažink, o tik po to auklėk.
aukl jimo principai2
Auklėjimo principai
  • Kūrybingumo principas. Kūrybingumas – per įgimtą spontaniškumą. Kūrybingumo principas realizuojamas per skatinimą reikšti savo mintis vertinant kūrybą, meną, techniką. Būtina palaikyti auklėtinio pastangas veikti naujai.
  • Prasmingumo principas. Veikla yra prasminga, jei jos prasmė yra suvokiama. Todėl būtina veiklos rezultatus vertinti žmogaus, tautos, pasaulio pažangos matais. Reikia taip parinkti auklėjimo turinį, metodus, kad ta veikla auklėtiniams atrodytų prasminga. Prasmė – ryšys tarp veiklos ir rezultatų.
aukl jimo principai3
Auklėjimo principai
  • Peržangos principas. Juo remiantis stengiamasi peržengti kasdienybės, buities, rutinos, hedonizmo, pragmatizmo ribas. Šį principą realizuoti padeda aksiologijos žinios. Aksiologija – filosofijos mokslo šaka, nagrinėjanti vertybes.
aukl jimo veiksniai
Auklėjimo veiksniai
  • Šeima – socialinis darinys, kurio nariai susieti meile, giminystės ryšiais, bendru gyvenimu ir likimu. Svarbu šeimos vidinė ir išorinė kultūra, ekonomika, buitis.
  • Gyvenamoji vieta. Skirtingai auklėja miesto, kaimo vietovė.
  • Institucijos: vaikų darželis, mokykla, darbovietė.
  • Bažnyčia. Aukščiausios Katalikų Bažnyčios vertybės yra tikėjimas, viltis ir meilė. Jos vadinamos dieviškomis vertybėmis.
aukl jimo veiksniai1
Auklėjimo veiksniai
  • Masinės informavimo priemonės: periodinė spauda, radijas, televizija, video technika.
  • Organizacijos. Jos įtraukia jaunuolius į praktinę veiklą, ugdo drausmę, socialinius įpročius.
  • Kariuomenė.
  • Valstybė.
  • Pats asmuo. Asmuo yra subjektas pasirenkantis vertybes arba jas atmetantis.
aukl jimo u daviniai
Auklėjimo uždaviniai
  • Neformalių uždavinių grupė. Skatina auklėtinį orientuotis į objektyvią tikrovę, asmens praktinį gyvenimą, kurį reikia kurti taip, kad jame dominuotų dvasinis pradas. Skatina orientuotis į tautos paskirtį. Skatina orientuotis į pasaulį.
aukl jimo u daviniai1
Auklėjimo uždaviniai
  • Formalių uždavinių grupė. Skatina savęs ir aplinkos supratimą, kaip aukščiausią pažinimo ir proto rezultatą. Skatina ugdyti jausmus, emocijas. Stiprina valią. Formuoja veiklos ir elgesio įgūdžius kaupti vertybinę patirtį.
aukl jimo metodai metodas tai priemoni ir turinio taikymo b d sistema aukl jimo tikslams pasiekti
Auklėjimo metodai. Metodas – tai priemonių ir turinio taikymo būdų sistema auklėjimo tikslams pasiekti.
  • Pavyzdžio metodai taikomi demonstruojant modelius, ką nors iliustruojant. Žodiniai auklėjimo metodai – tai auklėjamasis pokalbis, paskatinimų ir bausmių skelbimas, blogų padarinių vengimo perspėjimas. Šių metodų taikymui keliami etiniai, psichologiniai reikalavimai.
pasakojimas aukl jimo metodas kai gyvu od iu vaizd iai ir emocingai atskleid iamas temos turinys
Pasakojimas – auklėjimo metodas, kai gyvu žodžiu vaizdžiai ir emocingai atskleidžiamas temos turinys.

Pasakojimas gali būti: siužetinis, aprašomasis, aiškinamasis arba mišrusis. Pasakojimui keliami šie kriterijai:

  • Filosofiniai kriterijai: pasakojimas turi skelbti tiesą, ugdyti sveiką pasaulėžiūrą.
  • Psichologiniai kriterijai: pasakojimas turi būti įsimintas, emocingas, žadinti vaizduotę, estetinius išgyvenimus.
  • Loginiai kriterijai: pasakojimas turi būti nuoseklus, pagrįstas, be minties prieštaravimų.
  • Kalbiniai kriterijai: pasakojimas turi būti gramatiškai teisingas, fonetiškai raiškus, stilistiškai sklandus.
  • Didaktiniai kriterijai: pasakojimas turi būti turiningas, aprūpintas reikiamomis priemonėmis, atsižvelgiantis į auklėtinių individualybę.
aukl jamasis pokalbis
Auklėjamasis pokalbis
  • Skiriamos dvi klausimų rūšys: uždarieji ir atvirieji klausimai. Uždarieji reikalauja vieno atsakymo, o atvirieji sudaro progą pamąstyti, pasisakyti.

Uždaras klausimas: ar padeda tėvai?

Atvirieji klausimai: kaip tėvai tave materialiai remia? Kuris tėvų tavimi rūpinasi. Kaip?

reikalavimai pokalbiui
Reikalavimai pokalbiui
  • Pokalbį reikia vesti atvirais klausimais.
  • Uždarus klausimus reikia vartoti retai, kai reikia sužinoti faktą, vietą, laiką ar tęsti pokalbį.
  • Klausimais reikia siekti išsiaiškinti, kas mokiniui rūpi.
  • Leisti auklėtiniui išsakyti savo problemas.
  • Palengvinti išsakyti, kaip susidarė rūpesčiai.
  • Reikia įsigilinti į pavyzdžius, požiūrius, problemų kilmę.
  • Neteikti sunkių klausimų, ypač vengti žodžio ,,kodėl”.
  • Neneikite pašnekovo minčių, sudarykite sąlygas rinktis kitokį mąstymą.
aukl jimo metodai metodas tai priemoni ir turinio taikymo b d sistema aukl jimo tikslams pasiekti1
Auklėjimo metodai. Metodas – tai priemonių ir turinio taikymo būdų sistema auklėjimo tikslams pasiekti.
  • Veikdinamieji metodai taikomi įtraukiant ugdytinius į veiklą, kurioje jie kauptų praktinę etinę, estetinę, darbinę, religinę patirtį. Tai veiklos tikslų kėlimas, praktinių užduočių skyrimas, veiklos ir elgesio kontrolė, vertinimas, koregavimas, apskaita, saviauklos organizavimas.
aukl jimo metodai metodas tai priemoni ir turinio taikymo b d sistema aukl jimo tikslams pasiekti2
Auklėjimo metodai. Metodas – tai priemonių ir turinio taikymo būdų sistema auklėjimo tikslams pasiekti.
  • Stimuliaciniai metodai. Jais siekiama auklėti be prievartos, skatinama adekvati saviraiška. I.Kantas ,,Viena didžiausių auklėjimo problemų yra tai, kaip suderinti paklusnumą teisėtai prievartai su gebėjimu naudotis savo laisve.”
  • Bausmių rūšys:
  • Lengvos: nepritarimas, nesutikimas, pastaba.
  • Sunkios: ironija, įspėjimas, papeikimas, barnis.
  • Labai sunkios: abejingumas, nepasitikėjimas, izoliacija.
aukl jimo metodai skatinimas
Auklėjimo metodai. Skatinimas
  • Apgalvoti, ar skatinama už tikrai vertingą elgesį, ar ne per daug, per dažnai.
  • Apgalvoti, ar parinkti tikrai geriausi auklėtiniai, ar nebus nuskriaustųjų, nepatenkintų.
  • Apgalvoti, ar tinkamiausias laikas pagyrimui, apdovanojimui.
  • Atsižvelgti į aplinkybes ir individo ypatumus skatinant prieš veiklą ar elgesį.
aukl jimas tautai ir visuomenei
Auklėjimas tautai ir visuomenei
  • Tauta – žmonijos evoliucijos ir istorijos sukurta savita sutelktinė būtybė, susidedanti iš šeimų, susieta bendra kalba, papročiais, istoriniu likimu.
  • Tautos istorijoje susiformuoja materialinė ir dvasinė kultūra: tautosaka, papročiai, technika, mokslas.
  • Tautos, kaip ir kiekvieno žmogaus prigimtis yra biologinių, psichinių ir dvasinių pradų vienovė.
lietuvi tautos paskirtis
Lietuvių tautos paskirtis
  • Lietuvių tautos paskirtis – ginti ir stiprinti nepriklausomybę materialinėmis išgalėmis, dvasine kultūra, kad klestėtų tauta, būtų lygiateisė tautų bendrijos narė ir užimtų deramą vietą pasaulyje. Ši paskirtis atitinka tautos idealą.
tautyb
Tautybė
  • Tautybė- viešas savo tautinės priklausomybės pareiškimas, atsiskleidžiantis žodžiais ir darbais. Tautybė – stiprus priklausomybės išgyvenimas, skatinantis siekti tautos idealo – tautinės darnos ir lygiateisio būvimo pasaulyje. Tautybę galima pasirinkti. Tautos teritorijoje esančios kitos tautybės vadinamos tautinėmis mažumomis.
tauti kumas
Tautiškumas
  • Išorinė tautybės apraiška yra tautiškumas. Jis reiškiasi etniniu tipu, gimtąja kalba, papročiais, siekiais. Tautiškumas – tai būdas, forma, kuria reiškiasi tauta.
  • Etninis tipas susiformuoja veikiant žmogaus kūną gamtinei, ekonominei, kultūrinei tautos gyvenimo aplinkai. Etninis tipas yra fizinis tautos tipas. Atskiros tautos turi savo kūno matmenis, savitai prisitaiko prie gamtinės aplinkos sąlygų. Baltų tipas skiriasi nuo germaniškojo, japoniškojo ir pan.
tauti kumo ugdymo metodai
Tautiškumo ugdymo metodai
  • Tautinių pasakų pasakojimas.
  • Tautinių dainų dainavimas.
  • Tautiniai šokiai, žaidimai, rateliai.

Tautiškumo ugdymo formos

  • Etnografiniai rateliai.
  • Tautinių švenčių minėjimas.
  • Labiausiai nusipelniusių tautai veikėjų pagerbimas.
tauti kasis aukl jimas
Tautiškasis auklėjimas

Siekia tautos dvasią ir patirtį perkelti į auklėtinio protą, tam, kad jis galėtų išreikšti savo tautybę.

Tautinis auklėjimas

Tautinio auklėjimo tikslas – išugdyti žmogų, galintį vykdyti tautos paskirtį bei pašaukimą vardan Tėvynės klestėjimo.

tautinio aukl jimo sritys
Tautinio auklėjimo sritys
  • Tautinės išminties ugdymas: bendrasis intelektinis išprusimas (mokymo procese), socialinio intelekto ugdymas (reagavimas į visuomenės gyvenimo blogybes), kultūrinis intelektas (nuolatinė kultūra ir saviugda)
  • Tautiečių fizinis ir karinis rengimas.
  • Protinis ir darbinis auklėjimas.
  • Bendruomenės gyvenimo teigiamų įpročių ugdymas.
  • Tautiniam auklėjimui naudojami tradiciniai auklėjimo metodai.
etinis aukl jimas
Etinis auklėjimas

Etika (gr. ethos – paprotys, dorovė) yra šaka taikomosios filosofijos, tiriančios dorovės esmę, sąlygas, savybes bei normas ir principus, jų taikymą gyvenime.

Dorovė – tai sąmonės ar pasąmonės pamatas veikti pagal gėrio normas. Šia prasme dorovė atitinka moralę.

Dora – realizuota dorovė, doras elgesys.

Svarbiausios dorovės sąvokos: gėris, blogis, principas, vertybė.

dorinimo turinys
Dorinimo turinys
  • Per krikščionišką tradiciją pasaulis gavo judaizmo dorovinį kodeksą, vadinamą ,,Dešimt Dievo įsakymų” - Dekalogą. Bendražmogiškos dorybės skirstomos į:
  • Santykį su savimi.
  • Santykį su kitais žmonėmis.
  • Santykį su kultūra.
  • Santykį su socialinėmis priedermėmis.
santykiai su savimi
Santykiai su savimi
  • Savimonės aktyvumas. Svarbu gilintis į save, reflektuoti savo elgesį, analizuoti jo padarinius aplinkai. Savimonė yra saviauklos priežastis.
  • Pasitikėjimas – dorybė, padedanti įveikti ydas, blogį, menkystės atmetimas, tikėjimas gerais pradais.
  • Atgaila – dorybė, kai atvirai pripažįstamas elgesio blogis, grįžtama prie pirmykščio doro elgesio.
  • Savitvarda – dorybė, padedanti išlaikyti elgesio pusiausvyrą prieštaringoje situacijoje.
santykiai su kitu mogumi
Santykiai su kitu žmogumi
  • Žmogiškumas – tai atvirumas kitam žmogui. Atvirumą laiduoja jautrumas, kito atjauta, gerumas.
  • Gailestingumas – dorybė, kylanti iš varstančio žmogaus būklės atjautos.
  • Dosnumas – dorybė, kai aukojama iš savo dvasinio ir materialinio turto kitam žmogui.
  • Pagarba – dorybė, kai reiškiamas dėmesys žmogiškajam orumui.
santykiai su socialin mis priederm mis
Santykiai su socialinėmis priedermėmis
  • Dorybės vykdant patikimumo priedermes: ištikimybė, saikingumas, tvirtumas, orumas.
  • Dorybės vykdant pareigos priedermes: stropumas, tikslumas, taupumas, pareigingumas.
dorinio i siaukl jimo lygiai
Dorinio išsiauklėjimo lygiai
  • Hedonistinė dora – dora tai, kas malonu (vaikystė).
  • Egoistinė dora – dora tai, ką turi kiti, o to reikia.
  • Pragmatinė dora - elgesys, skatinams praktinės naudos.
  • Konformistinė dora – reiškia siekima daryti tai, ką daro kiti.
  • Sąžinės dora – ją reguliuoja vidinis balsas.
  • Humaniškumo dora - dora, kylanti iš pagarbos kitam žmogui.
  • Dvasinė dora – aukščiausias doros laipsnis.
dorovinio i siaukl jimo u daviniai
Dorovinio išsiauklėjimo uždaviniai
  • Dorovinio išsiauklėjimo pažinimas.
  • Dorovinių žinių įsisavinimas.
  • Racionalus žinių pagrindimas.
  • Emocinis žinių išgyvenimas.
  • Motyvų kovos dėl žinių taikymo gyvenime valdymas.
  • Laisvas dorovinis apsisprendimas.
  • Dorovinis elgesys ir sunkumų įveikimas.
  • Dorovinio gyvenimo organizavimas.
saviaukla

Saviaukla

Saviaukla – specialiai organizuota, tikslinga, ilgalaikė individo veikla, skirta tobulinti savo asmenybę.

saviauklos r ys
Saviauklos rūšys
  • Trumpalaikė.
  • Ilgalaikė.
  • Daugiau ar mažiau tikslinga.
  • Įsisamoninta arba neįsisamoninta.
saviauklos s lygos
Saviauklos sąlygos
  • Savęs tobulinimo poreikis.
  • Savivaizdis ir saviprata. Atsiradus šiems komponentams galima saviaukla. Manoma, kad sąlygos saviauklai susidaro paauglystės metais.
  • Savimonė – savojo Aš pažinimo ir vertinimo įrankis. Aš atsako už savo elgesį, veiksmus, veiklą, jausmus. Savimonė nėra duota žmogui iš šalies. Ji susiformuoja santykiuose su kitais žmonėmis ir su aplinka.
saviauklos r ys1
Saviauklos rūšys
  • Savikontrolė ir savikorekcija – epizodinė saviaukla, sąlygojama konkrečios situacijos. Paauglystėje susidomima kurios nors savybės ugdymu: ištvermės, drąsumo ir pan.
  • Savivalda. Ji atsiranda, kai individas pajunta savo kalbos ir elgesio trūkumus, kliudančius jam optimaliai santykiauti su aplinka. Savivalda pasireiškia sunkiomis elgesio situacijomis. Savivaldai priskiriamos autotreniruotės.
saviauklos turinys
Saviauklos turinys
  • Jis apima rūpinimąsi savo kūno grožiu, sveikata, pažangumą, asmenines problemas (baimę, nerimą, įtarumą…). Svarbiausia atrasti ką reikia tobulinti, suprasti kas tobulintina.
saviauklos b dai odini ir veiksmini priemoni panaudojimas sav s tobulinimo tikslais
Saviauklos būdai - žodinių ir veiksminių priemonių panaudojimas savęs tobulinimo tikslais.
  • Saviauklos metu asmuo atlieka dvi roles - auklėtojo irauklėtinio. Savimonės pagalba žmogus tarsi susidvejina: tuo pačiu metu kelia auklėjimo tikslus, numato auklėjimo priemones. Pirmuoju atveju asmuo yra auklėtojas, vykdo auklėjimo pareigas, o antruoju - subjektas, kuris imasi atsakomybės už savo auklėjimo padarinius.
saviauklos b dai
Saviauklos būdai
  • Transdukcija (lot. Transducere - pervesti į kitą pusę). Tai kitų minčių perkėlimas į savąsias. Transdukuotos mintys formuojasi į požiūrį, poziciją, kuri lemia elgesį. Ilgainiui transdukcija virsta savikritikos priemone.
saviauklos b dai1
Saviauklos būdai
  • Savikritika - procesas, kurio metu vertinant savo trūkumus, kyla siekimas juos įveikti. Save peikiant stengiamasi išvengti trūkumų. Kartais pradedama galvoti, kad neįmanoma trūkumų įveikti.
  • Savitvarda - pagrindinis savivaldos būdas, atsirandantis tuomet, kai kyla impulsyvus elgesys, kai jausmai slopona racionalius sprendimus. Reikia tik kitaip pagalvoti ir randama pusiausvyra.
saviauklos b dai2
Saviauklos būdai
  • Savidrausmė - elgesys, orientuotas į bendro gyvenimo normas, draugiškų santykių taisykles.
  • Įsipareigojimas - tam tikrų veiklų priskirimas sau: visada sakyti tiesą, būtinai ištesėti duotą žodį ir pan.
vertyb s tai ko ie kome gyvenime kas svarbiausia mogui
Vertybės – tai ko ieškome gyvenime, kas svarbiausia žmogui.
  • Vertybės suvokiamos.
  • Vertybės apsvarstomos.
  • Vertybės įvertinamos.
  • Vertybės išgyvenamos.
  • Vertybės priimamos arba atmetamos.

Vertybės veikia šiuos asmenybės komponentus:

kognityvinį+emocinį+vertinamąjį+valios

saviauklos b dai3
Saviauklos būdai
  • Saviįtaiga. Ji prieinam tik vyresnio mokyklinio amžiaus mokiniams. Yra trys saviįtaigos sąlygos:
  • gera fizinė būklė,
  • realksacijos būklė,
  • tikslo siekimas.

Saviįtaiga pradedama nuo relaksacijos (atsipalaidavimo būsenos). Relaksacijos būsenoje lengviau išmokti, įteigti save. Saviįtaigoje svarbu įsisąmoninti, ko siekiama. Kartojant saviįtaigą, vykdoma autotreniruotė.

saviauklos organizavimo etapai
Saviauklos organizavimo etapai
  • Auklėtojo pasirengimas vadovauti saviauklai.
  • Individualios ir kolektyvinės saviauklos organizavimas.
  • Saviauklos proceso palaikymas.
  • Saviauklos rezultatų aptarimo.
  • Saviauklos užbaigimo ir tęstinumo.