Ekonomika EKO 02 01 ( Mikroekonomika + Makroekonomika)

1. Ekonomika EKO0201(Mikroekonomika + Makroekonomika) Doc., dr. Mindaugas DAPKUS http://fcim.vdu.lt/~m.dapkus@evf.vdu.lt

2. Atsiskaitymai 20%- I kontrolinis darbas (Savarankiškasdarbas- priede) 30%- II kontrolinis- koliokviumas(testas 20 užduočių- uždaro tipo klausimai ir uždavinėliaiMikro) 50%- egzaminas (testas 20 užduočių- uždaro tipo klausimai ir uždavinėliai, 1 atvirasklausimasMAKRO) Literatūra PUKELIENĖ V. ir kt. (9 bendraautoriai). Ekonomika: mokomoji knyga/ Vytauto Didžiojo universitetas. Ekonomikos ir vadybos fakultetas. - Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006. SNIEŠKA, V. ir kt.Mikroekonomika: Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Antrasis ir papildytas leidimas. Kaunas: Technologija, 1997-2003. WONNACOTT, P.,WONNACOTT, R. Makroekonomika. Moksl. red. Z.Lydeka. Kaunas: Litteraeuniversitatis, 1993.

3. Mikroekonomika • 0. Įvadas: Ekonomikos tyrimo objektas ir metodai • 1.Paklausos ir pasiūlos analizės pagrindai • 2.Paklausos ir pasiūlos elastingumas • 3.Vartotojo elgsena • 4.Firmos gamybos kaštai • 5.Firmos veikla tobulosios konkurencijos rinkoje • 6.Monopolija • 7.Oligopolinė rinka • 30% koliokviumas (testas ~20 užduočių- uždaro tipo klausimai ir uždavinėliai: 0-7 temos)

4. ĮVADAS • Ekonomika (economics)- tai mokslas, padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią • 3 pagrindiniai ekonomikos klausimai: • Ką? (vartotojo poreikių pažinimas) • Kaip? (gamybos veiksnių naudojimas) • Kapitalas, darbas, žemė • Kam? (pardavimo būdų parinkimas) • Mikroekonomika (microeconomics)- nagrinėja pagrindinių ekonomiką sudarančių elementų – individualių vartotojų, įmonių, išteklių savininkų, ekonomikos šakų – elgseną, bei tai, kaip šių elementų sąveika įtakoja kainas, gamybą ir pajamas

5. Modelių taikymas ekonomikoje • Teorija arba modelis – tai supaprastintas tikrovės atvaizdas • Racionalaus elgesio prielaida • “Ceteris paribus” prielaida........................... • Modeliai • aprašomieji modeliai • Grafiniai • Matematiniai • Priminimas • Matematiniai veiksmai • Procento skaičiavimas

6. QP, vnt. Gamybos galimybių kreivė QP2 QP1 0 QS1 QS2 QS, vnt. Grafinio modelio pavyzdys: GGK • GGK pasislinks nuo kooord.pradžios......................... • GGK pasislinks link kooord.pradžios......................... • GGK pasislinks asimetriškai.................................

7. P, Lt/vnt. 60 • n 50 40 • c 30 D1 20 D 10 Q, vnt. 0 1 2 3 4 5 6 7 8 I. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ANALIZĖS PAGRINDAI I.1 Paklausa Paklausa (Demand)- prekės kiekio (Q), kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina (P), už kurią ši prekė perkama (ceteris paribus) I.1.1         Paklausos dėsnis ir jos kreivė QD=b - a·PD PD= m - k·QD

8. I.1.2  Paklausos veiksniai Paklausos kiekis (quantity demanded) - prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrą laikotarpį, esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami. Paklausos kiekio pokyčiu (change in quantity demanded) vadiname judėjimą išilgai paklausos kreivės kainos pokyčio poveikyje. Paklausos pokyčius (change in demand) atspindi paklausos kreivės poslinkiai koordinačių sistemoje nekainos veiksnių poveikyje. Ne kainos veiksnių įtaka paklausai: 1. Pirkėjo pajamos ir jų kitimas Normalios kokybės preke (normal goods) laikoma prekė, kurios perkama daugiau, kai pajamos didėja (ceteris paribus). Blogesnėskokybėspreke (inferior goods) laikoma prekė, kurios perkama mažiau, kai pajamos didėja. 2. Kitų prekių kainos ir jų kitimas Jei dvi prekės tenkina tuos pačius poreikius ir keičia viena kitą jas vartojant, jos vadinamos pakaitais (substitutes). Papildančios (complementary) viena kitą prekės vartojamos kartu kaip komplektas. 3. Vartojo lūkesčiai Jei pirkėjas tikisi, jog prekės kainos padidės, jis apsirūpina preke iš anksto. Tai padidina paklausą.

9. S S1 P, Lt/vnt. 60 n • 50 40 c • 30 20 10 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Q, vnt. I.2  Pasiūla Pasiūla (Supply) - tai prekės kiekio Q, kurį gamintojas siūlo parduoti rinkoje, ryšys su kaina P, už kurią prekė parduodama. I.2.1         Pasiūlos dėsnis ir jos kreivė Pasiūlos kreivė (supply curve) - tai grafinis ryšio tarp prekės kainos ir pasiūlos kiekio per tam tikrą laikotarpį vaizdas. QS=b + a·PS arba PS= m + k·QS

10. I.2.2   Pasiūlos veiksniai Pasiūlos kiekis (quantity supplied) - prekės kiekis, kurį nori ir gali pateikti pardavėjas per tam tikrą laikotarpį (pvz., per mėnesį), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami. Pasiūlos kiekio pokyčiai (change in quantity supplied) - gaminamo ir siūlomo prekės kiekio pasikeitimas pasikeitus prekės kainai, ceteris paribus. Pasiūlos pasikeitimą (change in supply) rodo pasiūlos kreivės padėties koordinačių sistemoje pasikeitimas nekainos veiksnių poveikyje: pasiūlai didėjant - į dešinę, pasiūlai mažėjant - į kairę. Ne kainos veiksnių įtaka pasiūlai: • Gamybos veiksnių kainų pokyčių įtaka pasiūlai. Didėjant g.veiksnių kainoms, pasiūla ............................ Mažėjant g.veiksnių kainoms pasiūla ................................. 2.Pažangių technologijųnaudojimas Pažangių technologijų taikymo efektas gamybos kaštams.......... 3.Prekiųgamybos ryšių įtaka pasiūlai Jei prekės yra pakaitai gamyboje, tai jų gamybai naudojami tie patys ištekliai (žemė naudojama įvairioms kultūroms auginti). Jei A ir B prekės yra papildančios viena kitą, tai gaminant A prekę kaip šalutinis (papildomas) produktas pagaminama ir B prekė.

11. I.3 Rinkos pusiausvyra: Maršalo kryžius I.3.1 Rinkos pusiausvyros susidarymas Jei rinkoje susidaropusiausvyra (market equilibrium), kai nusistovi tokia prekės kaina, kad prekių kiekis, kurį gamintojas nori parduoti, sutampa su prekės kiekiu, kurį pirkėjai nori pirkti.

12. I.3.2 Paklausos ir pasiūlos pokyčių įtaka pusiausvyros kainai ir kiekiui

13. D P, Lt/vnt. 60 S ………………….. kaina 50 c f • • 40 e • 30 ………………….. kaina 20 g h • • 10 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Q, vnt. I.3.3 Rinkos pusiausvyros pažeidimai vyriausybei nustatant minimaliąją ir maksimaliąją kainas Vyriausybės nustatyta minimalioji kaina (price floors) reiškia, kad negalima parduoti žemiau šios kainos lygio. Minimalioji kaina paprastai nustatoma aukščiau pusiausvyros kainos lygio. Vyriausybės nustatyta maksimalioji kaina (price ceilings), vadinamosios kainų lubos, reiškia, kad gamintojas savo prekes gali realizuoti žemiau šios kainos lygio, bet viršyti jos negalima.

14. II. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMAS Elastingumu bendru atveju ekonomikos kurse vadinsime rinkos subjektų reakcijos intensyvumą reaguojant į kurio nors ekonominės aplinkos veiksnio (kainos, pajamų, ...) pasikeitimą. II.1 Paklausos elastingumas: kainų atžvilgiu Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu (price Elasticity of demand) matuoja norimo pirkti prekių kiekio reakciją į kainos pokyčius: (normalioms prekėms Ed<0). Kainos padidėjimas 1 Lt tai daug ar mažai? Jeigu pirkėjai jautriai reaguoja į kainų sumažėjimą (padidėjimą), tai sakome, kad paklausa yra elastinga; kai pirkėjas silpnai reaguoja į kainos pasikeitimą, paklausa yra neelastinga.

15. II.1.1  Paklausos elastingumo kainų atžvilgiu atvejai 1. Santykinis paklausos elastingumas (|Ed|>1), kai |Qd |> |P | 2. Santykinis paklausos neelastingumas (|Ed|<1), kai |Qd |< |P |. 3. Vienetinis paklausos elastingumas (|Ed|=1), kai |Qd |= |P |. 4. Absoliutusis paklausos elastingumas (|Ed|=) - kai be galo mažas prekės kainos procentinis pokytis (P%=0) sąlygoja didelį perkamų prekių kiekio procentinį pokytį |Qd |>> |P |. 5. Absoliutusis paklausos neelastingumas (|Ed|=0)- kai prekės kainos procentinis pokytis nepakeičia norimo pirkti prekių kiekio rinkoje (Q%=0), t.y.kai|Qd |<< |P |

16. II.1.2  Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai • Analizuojamų prekių tarpusavio ryšys:prekės pakaitai (substitutai). Jeigu prekės turi daug pakaitų, tai jų paklausos elastingumas kainų atžvilgiu yra didesnis negu tų prekių, kurios neturi artimų pakaitų. Paklausos kreivė vertikalesnė ar horizontalesnė? 2. Prekės reikalingumo žmogui laipsnis. Būtiniausių prekiųpaklausa santykinai neelastinga: kasdieniam gyvenimui būtiniausias prekes, pvz., maistą, drabužius, avalynę, elektrą, dujas, kurą ir t.t. vartotojas visada pirks net padidėjus kainoms. Priešingai, prabangos prekių kainoms padidėjus, galima sumažinti jų vartojimą (paklausa elastinga kainų atžvilgiu). 3. Vartotojo biudžeto dalis, skirta prekėms įsigyti. Didėjant biudžeto daliai skirtai analizuojamai prekei įsigyti elastingumas paklausos didėja. 4. Laikas. Jei vartotojai, pasikeitus prekių kainoms, gali pakeisti savo elgseną, jie gali elastingiau (jautriau) reaguoti į kainos pasikeitimą. Vadinasi, trumpu laikotarpiu kai nespėjama prisitaikyti prie kainos pokyčių paklausa yra santykinai neelastinga, o ilgu laikotarpiu vartotojų paklausa tampa elastinga.

17. II.4 Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu (price Elasticity of Supply) – rodo gamybos pokyčių intensyvumą reaguojant į analizuojamų prekių kainos pasikeitimą: kai 0<ES<∞. II.4.1  Pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu atvejai 1. Santykinis pasiūlos elastingumas (ES>1), kai |∆P |< | ∆Q | 2. Santykinis pasiūlos neelastingumas (ES<1), kai | ∆P |> | ∆Q | 3. Vienetinis pasiūlos elastingumas (ES=1), kai | ∆P | = | ∆Q | 4. Absoliutusis pasiūlos elastingumas(ES=), kai | ∆P |<< | ∆Q | 5. Absoliutusis pasiūlos neelastingumas(ES=0), kai | ∆P |>> | ∆Q |

18. II.4.2  Pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai 1. Laiko tarpsnis. Momentinis laikotarpis: ES=0. Trumpasis laikotarpis: ES>0.Ilgasis laikotarpis yra tada, kai įmonės padidina gamybos pajėgumus, naujos įmonės gali įeiti (arba palikti) šaką (ES>>0). 2. Prekių pakaitai (substitutai) gamyboje. Jei tuos pačius išteklius galima naudoti kelių rūšių prekių gamybai, vienos iš šių prekių kainos padidėjimas sąlygos išteklių perkėlimą jos gamybai, mažinant kitos prekės gamybą. Pakaitai gamyboje didina pasiūlos elastingumą kainų atžvilgiu. 3. Prekių saugojimo galimybės. Jeigu prekių negalima saugoti ilgą laiką, tai pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu bus nedidelis.

19. II.5  Elastingumo kainų atžvilgiu tam tikrame intervale ir taške apskaičiavimas 1. Paklausos (pasiūlos) elastingumo kainų atžvilgiu koeficientas intervale: arba 2. Paklausos elastingumo kainų atžvilgiu bet kuriame paklausos tiesės D taške nustatymas geometriškai: bet kuriame paklausos tiesės D taške yra lygus tiesės D atkarpos, esančios žemiau šio taško, ilgiui, padalytam iš tiesės D atkarpos, esančios aukščiau šio taško, ilgio:

20. II.6      Elastingumas ir kreivės nuolydis

21. II.7 Praktinis elastingumo teorijos taikymas 1. Prognozuojant prekių pardavimus 2. Valstybės pajamų gaunamų iš mokesčių prognozavimui 3. Prognozuojant valstybės poveikio priemonių įtaką ekonomikos pusiausvyrai II.7.1 Paklausos elastingumo poveikis ekonomikai ir valstybės pajamos a) kai |Ed|‌>1b) kai ‌|Ed|‌<1

22. II.7.2  Pasiūlos elastingumo poveikis ekonomikai ir valstybės pajamoms c) kai ES>1 d) kai ES<1

23. P P P A E 15 A E 20 B F B 10 F 15 D D A E 10 10 5 F B 5 D 5 C C G G C G 0 0 0 12 12 16 Q 4 8 Q 8 Q II.1.3  Paklausos elastingumo reikšmė įmonių sprendimams TR=QP Pirmas atvejis. Kai |Ed|<1, mažėjant kainai, bendrosios pajamos taip pat mažėja, o kainosdidėjimo atveju pajamos didėja. Antrasatvejis. Kai |Ed|>1, mažėjant kainai, bendrosios pajamos padidėja, o didėjant kainai, bendrosios pajamos mažės. Trečias atvejis. Kai paklausa turi vienetinį elastingumą, kainų pokyčiai (mažėjimas, didėjimas) nepakeičia bendrųjų pajamų apimties.

24. III. VARTOTOJO ELGSENOS ANALIZĖ III.1  Naudingumo funkcija. Vienos prekės modelis Bendras prekių ar paslaugų vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas bendruoju naudingumu (Total Utility): Papildomas naudingumas, gautas vartojant papildomą prekės ar paslaugos vienetą, vadinamas ribiniu naudingumu (Marginal Utility): Mažėjančiojo ribinio naudingumo dėsnis teigia, kad didėjant vartojamos prekės ar paslaugos kiekiui, lėtėja bendrojo naudingumo didėjimo tempas, nes kiekvienas papildomas vartojamos prekės ar paslaugos vienetas teikia mažėjantį naudingumą.

26. III.2 Dviejų prekių vartotojo elgsenos modelis III.2.1  Vartotojo abejingumo kreivės Įvairių prekių rinkinys, apimantis atitinkamą prekių kiekių derinį, vadinamas vartotojo prekių krepšeliu. Kreivė, rodanti du pasirenkamų prekių kiekių derinius, kurių kiekvienas teikia vienodą bendrąjį naudingumą, vadinama vartotojo abejingumokreive (Indifference curve). Abejingumo kreivių žemėlapis (kartograma) (indifference map) - susistemintų abejingumo kreivių rinkinys, grafiškai rodantis, kad suvartojęs didesnį prekių kiekį vartotojas gauna didesnę naudą.

27. Vartotojų abejingumo kreivių atvejai: 1)   dalinių pakaitalų (hiperbolė) 2)   visiškų pakaitų (tiesės ) 3)   pilnų komplektų

28. Abejingumo kreivių nuolydis ir ribinis naudingumas Vienos rinkinio prekės kiekis, kurio vartotojas atsisako norėdamas padidinti kitos prekės kiekį rinkinyje ir išlaikyti tą patį rinkinio naudingumą, vadinamas ribinepakeitimo norma (Marginal Rate of Substitution):

29. III.2.2 Vartotojo biudžetas ir naudingumo maksimizavimas Piniginės pajamos, skirtos ir išleistos prekėms bei paslaugoms pirkti, vadinamos vartotojo biudžetu (consumer budget): Biudžeto tiesė rodo prekių derinius, kuriuos gali įsigyti vartotojas esant duotam pajamų ir kainų lygiui (budget line): Biudžeto tiesės nuolydžio koeficientas M =

30. III.2.3  Vartotojo naudingumo maksimizavimas Abejingumo kreivės ir biudžeto tiesės lietimosi taškas, kuriame maksimizuojama vartotojo nauda, vadinamas vartotojo pusiausvyros tašku (consumer Equilibrium): Vartotojo pusiausvyros sąlyga: Ribinė pakeitimo norma = Biudžeto tiesės nuolydžio koef. arba arba