Maironis (1862 - 1932)

1. Maironis(1862 - 1932)

2. Maironis (1862 11 02-1932 04 28)Maironis- Jonas Maciulis.Iškiliausias XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių poetas gimė laisvųjų ūkininkų Onos ir Aleksandro Mačiulių šeimoje už skolas dvejiems metams perimtame dvare, augo šalia esančiame tėvų ūkyje Bernotuose su trimis seserimis: Kotryna, Marcele ir Pranciška.

3. Biografija Jonas Mačiulis (dokumentuose Mačiulevičius), gimė 1862m. Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. Jo tėvai buvo laisvi valstiečiai, palaikę artimus ryšius su aplenkėjusiais bajorais. Mokslo pradžią J.Mačiulis gavo iš tėvo, pusmetį mokėsi Betygalos mokykloje. 1873m. J.Mačiulis įstojo į Kauno gimnazijos parengiamąją klasę. Šeštoje klasėje pradėjo rašyti eilėraščius lenkiškai. Baigęs gimnaziją, 1883m. įstojo į Kijevo universitetą studijuoti literatūros. Po metų, atsižvelgdamas į tėvų norą, 1884m. įstojo į Kauno dvasinę seminariją. Baigęs seminariją, 1888 - 1892m. tęsė mokslus Peterburgo Imperatoriškoje Romos katalikų dvasinėje akademijoje. 1891m. J.Mačiulis gavo teologijos kandidato laipsnį, buvo įšventintas į kunigus, pirmą kartą pasirašė Maironio slapyvardžiu. 1892m. jam buvo suteiktas teologijos magistro laipsnis. 1892 - 1894m. Kauno kunigų seminarijoje dėstė moralinę teologiją, o 1894 - 1909m. profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. Tai patys gražiausi ir kūrybiškiausi J.Mačiulio gyvenimo metai. Šiuo laikotarpiu jis parašė pačius stipriausius savo kūrinius. 1903m.Maironiui suteiktas teologijos daktaro laipsnis.     1909m. J.Mačiulis grįžo į Kauną ir buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Šiose pareigose J.Mačiulis išbuvo iki mirties. J.Mačiulis mirė 1932m. birželio 28d., palaidotasKaune.

4. Maironio kapas Kauno arkikatedros šventoriuje

5. Paminklas Maironiui Kaune

6. Rinkinys "Pavasario balsai" - (1895). Poemos: "Lietuva" (1888 m. , neišspausdinta), "Tarp skausmų į garbę" (1895 m. , S. Garnio slapyvardžiu), "Nuo Birutės kalno", "Janoji Lietuva", "Raseinių Magdė" (1909 m.), "Mūsų vargai" (1920 m.). Libretai: " Kame išganymas" (1895 m.) ir "Nelaimingos Dangutės vestuvės" (1930 m.); Istorinė draminė trilogija "Kęstučio mirtis" (1921 m.), "Vytautas pas kryžiuočius" (1925 m.) ir "Didysis Vytautas - karalius" (1930 m.), kurioje romantiškai idealizavo Lietuvos praeitį. Literatūros istorijos ir kritikos darbai: "Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga" (1906 m.), "Trumpa visuotinės literatūros istorija" (1926m.); Remdamaisis daugiausia Simonu Daukantu, parašė populiarią istoriją "Apsakymai apie Lietuvos praeigą" (1891 m.). Parašė nemažai ir publicistinių straipsnių, teologijos studijų. Išvertė Adomo Mickevičiaus, A. Miusė, Siuli Priudomo, Bilhanos poezijos, Rigvedos himnų. . Kūryba

7. Maironio poemos • „Lietuva“ – 1888 m. (neišspausdinta) • „Tarp skausmų į garbę“ – 1895 m. (S. Garnio slapyvardžiu) • „Nuo Birutės kalno“ • „Jaunoji Lietuva“ • „Raseinių Magdė“ – 1909 m. • „Mūsų vargai“ – 1920 m.

8. Rankraštis

9. Kūrybos bruožai Maironio kūryba tiesiogiai susijusi su XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios pokyčiais lietucių literatūroje. Tai tautinio atgimimo laikas, kai arinės Rusijos sudėtyje esančioje Lietuvoje nelegaliai plinta laikraštis „Aušra“, kai knygnešiai platina draudžiamą spaudą lietuvių kalba. Tuo metu šviesuoliai kvietė aukotis tautiečius visuomenės idealams, dirbti tautos labui. Patriotinėje-visuomeninėje Maironio kūryboje išpažįstama tėvynės meilė, visuomenė, ypač jaunimas, kviečiami imtis bendrų darbų.  Patriotinėje lyrikoje svarbi garbingos Lietuvos praeities tema. Kaip įprasta romantikams, ir Maironiui Lietuvos istorija tampa įkvėpimo šaltiniu, skatina mąstyti apie tuometinę varganą Lietuvos padėtį. Vis dėlto, be patriotinių šūkių, kvietimo dirbti tautai, aukotis aukštiems idealams, Maironis savo kūryboje kalba ir apie asmeninius žmogaus išgyvenimus, savitą dvasinę patirtį.

10. Maironio poezijoje vyrauja dvi temos- visuomeninė ir individo saviraiškos, kurios aprėpia ne tik tai, kas svarbu tautai, visuomenei, kas yra bendra, bet ir tai, kas individualu, asmeniškai ir skausmingai išgyventa. Šios temos neretai jungiasi viename eilėraštyje ir sudaro jo konflikto pagrindą. Maironis mėgo eilėraštį komponuoti iš dviejų dalių: iš pradžių piešiamas epiškesnis vaizdas, o pabaigoje, paprastai paskutinėje strofoje, išreiškiamas asmeninis kalbančiojo požiūris ir jausmai. Ne viename eilėraštyje Maironis kalba apie poeto misiją, apie norą būti išgirstam, suprastam ir įvertintam. Kartais poetas prisipažįsta, kad nesupratimas slegia, todėl neretai nutyla, neišsako  iki galo, neišreiškia žodžiais to, ką nujaučia. Laisvą poetinę jo saviraišką tramdo prisiimti visuomeniniai įsipareigojimai, priklausymas kunigų luomui. Maironis sukūrė vieną gyvybingiausių lietuvių lyrikos tradicijų. Vėlesnių kartų poetai ne sykį skelbė nusisuką nuo Maironio poezijos, bet melodingos, lietuvių liaudies dainomis paremtos jo lyrikos stilius išlaikė savo vertę ir vėlesniais laikais. Šia tradicija rėmėsi ne vienas lietuvių poetas, pavyzdžiui, Salomėja Nėris, Justinas Marcinkevičius ir kiti.

11. Poeto, kunigo, teologijos daktaro Jono Mačiulio-Maironio (1862-1932) gimtinėje Pasandravyje išlikę gyvenamojo namo pamatai, svirtinis šulinys ir pakinktinė. Sodyboje pastatytas paminklinis akmuo. Poetas augo Bernotų viensėdyje, į kurį 1864 m. sugrįžo Mačiulių šeima. Sodyboje yra poeto sesers gyvenamasis namas, kuriame įrengta etnografinė ekspozicija. Šis namas, Maironiui padedant, atstatytas tėvų namo, sudegusio per I-ąjį pasaulinį karą, vietoje. Išlikusi ledainė, šulinys, tvartai, atstatyta klėtis. Pakelyje iš Bernotų į Pasandravį - 1831 m. ir 1863 m. sukilėlių kapinaitės, poeto pamėgtas šaltinėlis, kitos paminklinės vietos. 1993 m. pastatyti tiltai per Luknės ir Sandravos upelius, nutiestas ir kryžiais bei koplytėlėmis papuoštas takas, jungiantis Bernotus, Maironio šaltinėlį ir Pasandravį.1998 m. Betygalos Maironio vidurinėje mokykloje atidarytas Maironio memorialinis kambarys, kuriame eksponuojami Mačiulių šeimos portretai, poeto asmeniniai daiktai ir knygos.Pasandravyje, nuostabiame gamtos kampelyje, vyksta daug rajono kultūrinių renginių; juose skamba poezijos posmai, sklinda pagal Maironio posmus sukurta muzika.Maironio gimtinę kasmet aplanko respublikos jaunieji maironiečiai, rajono ir respublikos moksleiviai, nemažai kitų svečių, Maironio kūrybos gerbėjų.