OP menas

1. OP menas Pagrindiniai bruožai 11 kl.

2. Optinis menas, opartas (angl. op art, iš Op(tical) Art – optinė dailė). Išsirutuliojo iš konstruktyvizmo.

3. 7-to dešimtmečio abstrakčiosios dailės kryptis, pagrįsta:regėjimo fiziologija ir psichologija, gilumos, judėjimo, pulsavimo, mirgėjimo, optinių iliuzijų kūrimu.

4. RenesansasL. da Vinčio “Paskutinė vakarienė”

6. BarokasBerninio “Šv. Teresės ekstazė”

8. Barokas - M. da Karavadžas

9. BarokasŽoržas de Latūras

10. Dailininkai rėmėsi neoimpresionizmo patirtimi, kūrė:racionalias, preciziškas geometrines kompozicijas, sukeliančias iš anksto numatytas žiūrovo akies tinklainės reakcijas. 

11. Pirmoji paroda „Jautrioji akis" (angl. „Responsive Eye") įvyko 1965 m. Niujorke.  Opdailė - abstrakcionizmo kryptis, kurią labiausiai domina optinio suvokimo ypatumai. Ji susikūrė 6-to dešimtmečio viduryje.

12. Dėl akies vangumo (antrinio vaizdo reiškinys) geometrinės formos struktūrų, šviesos ir spalvos reiškinių sąveika sukelia vibravimo ir mirgėjimo efektus, kurie opdailę suartina su kinetine daile.

13. Žymiausi šios krypties atstovai yra:Viktoras Vazarelis (Victor Vazarely), Jėzus Rafaelis Soto (Jesus Raphael de Soto),Jakovas Agamas(Yaakov Agam; tikr; Jakob Gibstein),  ir “Groupe de Recherche d’Art Visuel”. 

14. Opdailei artimas kinetinis menas. Ryškiausias šios krypties atstovas – V.Vazarelis. Jis domėjosi kinetizmu dėl dviejų priežasčių: viena jų buvo asmeninė – judėjimo idėja persekiojo jį nuo vaikystės; kita – bendresnė samprata, kad paveikslas, pagrįstas optiniais efektais, egzistuoja ne tik ant sienos, bet iš tiesų žiūrovo akyse ir galvoje. 

18. Statiškų darbų kinetiškumo įspūdis kyla iš šviesos poveikio ir gerai žinomų optinių reiškinių, pavyzdžiui, akies polinkio atkurti antrinį vaizdą iš juodos ir baltos spalvų kontrastų, arba tam tikrų spalvų priešpriešos. Tokiu būdu sukuriamas linijų ir spalvų judėjimo erdvėje įspūdis. Optiniai paveikslai galėjo būti statiški – judėjimo iliuzija tuomet sukuriama tik šviesos ir optinių reiškinių.

19. J.R.Soto (Jesus Raphael de Soto), kaip ir Vazarelį domino optiniai efektai. Jo darbuose tokie efektai gaunami vieną sluoksnį klojant ant kito. Pav., du piešiniai ant organinio stiklo įtvirtinami paliekant tarp jų tarpą. Atrodo, kad jie susilieja naujoje erdvėje.

20. J.R.Soto. Kubas su neapibrėžta erdve. 1981 m. 

21. J.R.Soto. Piešiniai ant organinio stiklo

22. J.R.Soto. Kinetinė struktūra

23. .R.Soto. „Kilmė"Medinė dėžė su trimis stiklo plokštėmis

24. Vėliau Soto pradėjo eksperimentuoti su linijomis suskaidytais ekranais. Šie ekranai sudaryti iš metalinių atsikišusių plokštelių, metalinių strypelių ar vielų, styrančių priešais vibruojantį pagrindą. Optinis efektas yra tas, jog vibracija ištirpdo kyšančias ar kabančias dalis.  Labai įtaigūs yra Soto darbai sudaryti iš didžiulių kabančių strypų.

25. J.-R.Soto. Pralaidus. 1990 m.

26. R.Soto. Sfera

27. J.-R.Soto. Pralaidi garsui struktūra. 1997 m.

28. J.Agamas. Piešinys su besikeičiančiu judesiu

32. Bridžita Raili

34. Bridžita Raili

35. Kadangi opdailė paprastai laikoma visai uždaru, savimi apsiribojusiu reiškiniu, paprastai nekalbama apie galimus ryšius su kitomis abstrakčiojo meno kryptimis.

36. Lyg tai viskas.