1 / 17

Lietuvos savivaldybės Baltijos jūros regiono strategijoje: tarp norų ir galimybių

Lietuvos savivaldybės Baltijos jūros regiono strategijoje: tarp norų ir galimybių. Arūnas Gražulis, Lietuvos savivaldybių asociacija Druskininkai, 2012-09-28. Baltijos jūros strategija: galimybė Lietuvai. ES BJRS – pirmoji integruota ES makroregioninė strategija;

khanh
Download Presentation

Lietuvos savivaldybės Baltijos jūros regiono strategijoje: tarp norų ir galimybių

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Lietuvos savivaldybės Baltijos jūros regiono strategijoje: tarp norų ir galimybių Arūnas Gražulis, Lietuvos savivaldybių asociacija Druskininkai, 2012-09-28

  2. Baltijos jūros strategija: galimybė Lietuvai • ES BJRS – pirmoji integruota ES makroregioninė strategija; • ES BJRS – gražus tikslų rinkinys – “kad visiems būtų gerai”; • Strateginė užduotis – efektyvumo didinimas ir esamų šaltinių koordinavimas - sveikintinas • 2013 m. – Lietuvos galimybė perfomuoti BJRS pagal savo darbotvarkę; • Kitas “Baltijos šalių” pirmininkavimas – 2015 m. pradžia (Latvija), 2018 m. pradžia – Estija, 2020 m. pradžia (Suomija);

  3. Baltijos jūros regiono strategija: galimybė vietos savivaldai • Vietos savivaldos lygmeniu įgyvendinama virš 70% ES teisės aktų; • Atitinkamai ir BJRS – didžiąja dalimi teks savivaldybėms; • Daugelis BJRS sričių – aplinkosauga, vietos ekonomika, transportas, iš dalies – energetika – vietos savivaldos kompetencija; • Reiktų stipresnio vietos savivaldos lygmens vaidmens akcentavimo;

  4. Lietuvos savivaldybiųų ryšiai Baltijos jūros regione: bendradarbiavimo sutartys • Danija – 22; • Estija – 20; • Latvija – 32; • Lenkija – 101; • Suomija – 12; • Švedija – 36; • Vokietija – 43; Gretimi regionai: • Baltarusija – 15; • Rusija – 29; • Norvegija – 30;

  5. Lietuvos vietos savivaldos ryšiai regione • Daugiau nei 300 bendradarbiavimo ryšių; • Ryšiai – efektyvūs, kai tam yra materialinis pagrindas; • Skirtingas istorinis pagrindas, skirtinga ekonominė situacija, atstumai – bendros veiklos stabdis; • ES – finansinės paramos šaltinis. Realus ar menamas?

  6. Bendradarbiavimo praktika • Latvija-Lietuva • Lietuva-Lenkija • Latvija-Lietuva-Baltarusija • Lietuva-Lenkija-Rusija (Kaliningradas) • Baltijos jūros regiono (Interreg B) programa • Pietų Baltijos programa (5 šalys) Interreg IVC programa URBACT II “Europa piliečiams”, vystomojo bendradarbiavimo ir kt. programos Išvados: • sąlyginai nedaug galimybių bendradarbiauti per jūrą; • Esminė finansų koncentracija – bendradarbiavimas abipus sienos

  7. Kitos institucinės struktūros • Baltijos jūros miestų sąjunga • Baltijos jūros valstybių subnacionalinis bendradarbiavimas • Nordic-Baltic savivaldybių asociacijų bendradarbiavimas (2011 m. metinis renginys Druskininkuose); • Šiaurės ir Baltijos šalių delegacijų bendradarbiavimas Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongrese; • Šiaurės ir Baltijos šalių delegacijų darbas ES Regionų Komitete;

  8. Lietuvos savivaldybių siūlymai dėl BJRS tobulinimo: struktūrinis dėmuo • Strategijaturėtų realiai padėti koordinuoti veiksmus ir paramos mechanizmus; • Makrostrategija – galimybė paskatinti jos apimamų programų administravimo ir įgyvendinimo supaprastinimą; • Centralizuotas informacijos apie egzistuojančias paramos galimybes koordinavimas; • Finansų inžinerijos priemonių derinimas; • “Seedmoneyfacility” – galimybė paspartinti procesą, bet kur jis?; • Esamų EKPI ir ETBT programų ir jų struktūrų išlaikymas; • Tarptautiškumas – kaimyninių regionų įtraukimas sienas peržengiančių iššūkių sprendimui;

  9. Lietuvos savivaldybių siūlymai dėl BJRS tobulinimo: aplinkosauginis dėmuo • Pakankamas aplinkosauginės problematikos atspindėjimas Strategijoje ir Veiksmų plane; • Papildomai: • Parama aplinkosauginiam švietimui, ypač vietiniu (grass-roots) lygmeniu; • Vietos savivaldos lygmens galimybių panaudojimas ES sienas peržengiančių aplinkosaugos problemų sprendimui;

  10. Lietuvos savivaldybių siūlymai dėl BJRS tobulinimo: gerovės dėmuo • Konkurencingumo didinimas per vietinio SVV skatinimą; • Verslumo skatinimas; • Paramos naujų ūkio subjektų kūrimui svarba; • Bendradarbiavimas inovacijų diegimo srityje, mažinant šalies atsilikimą; • Bendradarbiavimui visuomeninės ekonomikos subjektų plėtros ir jų veiklos galimybių viešinimo srityje; • Vietinio lygmens sveikatos apsaugos infrastruktūros stiprinimas; • Atsinaujinančios vietos energetikos plėtra

  11. Lietuvos savivaldybių siūlymai dėl BJRS tobulinimo: regiono gyventojų suartinimas • Turizmo paslaugų ir infrastruktūros stiprinimas rytinėje pakrantėje; • Egzistuojančių miestų partnerysčių potencialo išnaudojimas; • Papildomas dėmesys – sveikatingumo ir sporto infrastruktūros, ypač smulkaus masto, plėtrai; • Pakankamai dėmesio minkštajam žmogiškųjų ryšių komponentui, įskaitant bendruomenių lygmenį;

  12. Lietuvos savivaldybių siūlymai dėl BJRS tobulinimo: regiono pasiekiamumas • Susisiekimo infrastruktūros stiprinimas turi akcentuoti ne vien magistralinę infrastruktūrą; • Regioninio susisiekimo oru stiprinimas; • Regioninio susisiekimo jūra gerinimas; • Pasiekiamumo didinimo tikslas turi apimti ir vietos transporto tobulinimą;

  13. Regionų Komiteto nuomonė dėl Baltijos jūros regiono strategijos • RK nuomonė “Pataisyta Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija” • Parengta š.m. viduryje; • Bus svarstoma spalio 8-10 d. • Rengėja – Pauliina Haijanen (FI / ELP), Laitilos miesto tarybos vykdomosios valdybos narė

  14. Regionų Komiteto nuomonė dėl Baltijos jūros regiono strategijos • Akcentuojamas vietos ir regionų lygmuo; • Akcentuojamos regionų pažangos specializacijos galimybės ir to potencialas; • Poreikis koordinuoti skirtingų finansinių instrumentų derinimo galimybes; • Pradinio finansavimo užtikrinimas – būtinas; • Tiesioginis finansavimas Strategijos priemonėms ateityje – pageidautinas;

  15. Regionų Komiteto nuomonė dėl Baltijos jūros regiono strategijos • reikia vadovautis „trijų „taip“ principu: • laikytis bendrai sutartų galiojančių taisyklių makroregione ir kontroliuoti jų vykdymą; • sukurti regionų ir vietos valdžios institucijų ir valstybių narių platformą, kurioje kartu dalyvautų suinteresuotieji subjektai; • susitarti dėl Sąjungos finansavimo panaudojimo makroregioninėms strategijoms plėtoti ir įgyvendinti. • Būtina gerinti komunikavimą apie Strategiją;

  16. Išvados • Strategijos struktūra – integralus požiūris ir lėšų nebuvimas – iššūkis ir įdomi užduotis; • Teiginiai dėl “lėšų pakankamumo” – gražūs makro lygmeniu, tačiau paprastai neveikia mikro lygmeniu; • Strategijos tikslai iš esmės atitinka savivaldybių interesus; • Strategijos peržiūra turi būti išnaudota realiam taisyklių supaprastinimui • Strategijos peržiūra turi būti išnaudota užtikrinti skirtingų paramos mechanizmų derinimo galimybei • Lauksime diskusijos dėl konkrečių priemonių;

  17. Ačiū už dėmesį apsilankykit http://www.lsa.lt

More Related