PASIŪLYMAI, KURIE GALĖTŲ ŽENKLIAI SUMAŽINTI GYVENTOJŲ IŠLAIDAS ŠILUMAI

1. PASIŪLYMAI, KURIE GALĖTŲ ŽENKLIAI SUMAŽINTI GYVENTOJŲ IŠLAIDAS ŠILUMAI

2. Pastatų atitvėrimų (sienos, stogas, grindys, durys, langai ir kt.) bei šildymo ir karšto vandens sistemų būklės bei efektyvaus energijos vartojimo analizės ir kontrolės valstybinis reglamentavimas • Faktinio šilumos suvartojimo daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemoseanalizė rodo, kad to paties tipo namuose, tame pačiame mieste šilumos suvartojimas skaičiuojant vienam kvadratiniam metrui ženkliai (2-3 kartais) skiriasi; • Didelės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų atitvėrių (sienų, stogo, grindų, durų, langų ir kt.) bei šildymo ir karšto vandens sistemų būklė yra nepatenkinama, pernelyg daug šilumos sunaudojama neefektyviai, šilumos vartojimo lygis viršija techniškai pagrįstus atitinkamų pastatų norminius dydžius;

3. Gyventojai patys praktiškai negali individualiai rūpintis pastatų atitvėrių bei šildymo ir karšto vandens sistemų būkle bei efektyviu energijos vartojimu, bet ir įtakoti šiais klausimais daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančių asmenų (bendrijos, administratoriai) veikimo ar neveikimo; • Galiojantys teisės aktai neįpareigoja tiesiogiai daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančius asmenis rūpintis pastatų atitvėrių (langų, durų, sienų, stogo ir kt.) bei šildymo ir karšto vandens sistemų būkle bei efektyvaus energijos vartojimo analize ir kontrole, nenumato atsakomybės už techniškai nepagrįstas šilumos sąnaudas; • Būtina inicijuoti ir priimti teisės aktų (DNSB įstatymas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybėsadministravimo nuostatai) pataisas, numatančias daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančių asmenų pareigą rūpintis pastatų atitvėrimų (langų, durų, sienų, stogo ir kt.) bei šildymo ir karšto vandens sistemų būkle bei efektyvaus energijos vartojimo analize ir kontrole, bei numatančias jų atsakomybę už techniškai nepagrįstas šilumos sąnaudas.

4. 2. Daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimas Specialistų vertinimu, alternatyvos daugiabučių namų renovavimui nėra, tačiau renovavimo tempai ir apimtys Lietuvoje ženkliai atsilieka nuo ES šalių. Gyventojų būstų apsirūpinimo šiluma išlaidos žekliai (kartais) didesnės (kuro kaina mūsų šalyje pasiekė kitų Europos šalių lygį) negu panašaus klimato ES šalyse. • Būtina inicijuoti ir priimti teisės aktų pataisas, numatančias teisines prielaidas greitai ir efektyviai renovuoti daugiabučius gyvenamuosius namus, šalinti biurokratines kliūtis stabdančias šiuos procesus, numatant, kad: • daugiabučių namų renovavimas turi vykti kompleksiškai atskirais kvartalais; • daugiabučiai namai renovuojami privalomai, nelaukiant gyventojų apsisprendimo, bet visokeriopai palaikant jų iniciatyvą; • daugiabučių namų renovavimui privalomai kaupiamos gyventojų lėšos; • daugiabučių namų renovavimui maksimaliai skiriamos ES struktūrinės paramos ir biudžeto lėšos; • sudaromos prielaidos daugiabučių namų renovavimui pritraukti privatų kapitalą, numatant, kad privačiam investuotojui lėšos grąžinamos iš sutaupytos energijos, gyventojams iki investicijų susigrąžinimo mokant už šilumą tokia apimtimi, kokia buvo iki renovavimo pradžios

5. Siekti politinių partijų nacionalinio susitarimo, kad visi iki 1993 metų pastatyti gyvenamieji ir visuomeninės paskirties pastatai būtų renovuoti iki 2012 metų, sumažinant juose lyginamąsias šilumos sąnaudas iki geriausią praktiką atitinkančio lygmens. • mažas pajamas gaunantiems asmenims valstybės kompensacija skiriama atsižvelgiant į mokėjimus už daugiabučio namo renovavimą. 2.1. Kas tai būsto renovacija ir kam ji reikalinga? Būsto struktūros ir jo gyvenamosios aplinkos gerinimas yra viena iš pagrindinių miestų plėtros gairių pažangesnės visuomenės kūrimo kelyje. Kaip rodo praktika savo būstu ir jo aplinka besirūpinantys gyventojai tampa labiau bendruomeniški, kadangi suvokia, kad visi kartu gali padėti geresnės savo ateities pagrindus. Pastarųjų metų valstybės vykdoma mokesčių lengvatų politikabuvo ypač palanki naujų gyvenamųjų namų statybos rinkai vystytis, tad didmiesčiuose, ypač sostinėje vienas po kito ėmė dygti nauji gyvenamieji namai. Tačiau didžioji dalis žmonių ypač vilniečių tebegyvena senai statytuose stambiaplokščiuose daugiaaukščiuose namuose

6. Šiandien Lietuvoje dauguma stambiaplokščių jau yra fiziškai ir moraliai pasenę todėl gyvybiškai reikalingas jų atnaujinimas: • būtina kompleksiškai modernizuoti daugiabučius; • išspręsti privažiavimo ir automobilių parkavimo problemas; • atnaujinti vaikų žaidimų aikšteles, laisvalaikio ir sporto zonas.  • Atnaujinus senuosius stambiaplokščius gyvenamuosius namus bus pasiekta: • būsto kaina išaugs apie 20-30%; • Kompleksiškai atnaujinto Žirmūnų g. 3 namo dviejų kambarių butas (44,08 kv. m) 2006 m. spalio 16 d. buvo 270 tūkst. litų (1 kv. m – 6 760,4 litų), o netoliese Žirmūnuose esančio naujos statybos (37 kv. m) kaina 275 tūkst. litų (1 kv. m – 7 432,4 litai). • Kainų skirtumas – vos 9 procentai. Tuo tarpu tą pačią dieną (2006 10 16) senosstatybos stambiaplokščio Žirmūnų mikrorajone buto vieno kvadratinio metro kaina buvo 5 616,4 litai– 20,3 proc. mažesnė nei atnaujinto ir 32,2 proc. mažesnė nei naujos statybos būsto.

7. pagerėja gyvenamosios aplinkos sąlygos • Visais atžvilgiais palankus mikroklimatas name teigiamai veikia žmogaus savijautą, sveikatą. Tinkamai apšiltinus daugiabučių fasadus, butuose pakyla oro temperatūra. Sumažėjęs drėgnumas neleis susidaryti drėgmės kondensatui ir kitokiems pakenkimams. Užtikrinus tinkamą mikroklimatą patalpose, užkertamas keliasveistis pelėsiams, kurie gali sukelti daugybę ligų netgi vėžį. O karštą vasarą gerai apšiltintas ventiliuojamasfasadas apsaugos namo patalpas nuo perkaitimo. • pagerėja pastato estetinis vaizdas, padidėja butų plotai • sumontuojami nauji langai, atrodantys kur kas patraukliau nei senieji; • įstiklintose lodžijose atsirandantys didžiuliai langų plotai pagyvina visą fasadą; • virtuvių praplėtimo atveju abiejuose pagrindiniuose fasaduose atsiranda išvaizdūs erkeriai; • rekonstravus įėjimą jame įrengiamas platesnis tambūras, o greta lauke atsiranda modernūs ir patogūs plieno turėklai, plati nuovaža, skirta žmonėms su negalia, taip pat modernios išvaizdos pašto dėžučių blokas. • naudingo ploto padidėjimas. Vien tik platinant balkonus ir paverčiant juos lodžijomis kiekvieno buto plotas padidėja nuo 2,0 iki 4,2 kv. m, o jeigu kartu platinama ir virtuvė – dar 3,6 kv. m., o tai gerokai palengvina namų šeimininkių padėtį ir būsto komfortą apskritai. Prieš renovaciją Po renovacijos

8. palengvėja namo eksploatacija, mažėja jos išlaidos • Daugiabučių renovavimas pratęsia jų eksploatavimolaiką ir mažina išlaidas priežiūrai. Praktika rodo, kad daugiabučio namo gyventojai surenka pinigus, palopo stogą, dar kartą surenka – užtaiso tarp blokų atsiradusius plyšius arba apsisprendžia pakeisti langus ir pan. Bet apčiuopiamų rezultatų vis tiek nėra. Tai tik simptomų šalinimas, o ne ligos gydymas. Verčiau vieną kartą pasiryžti problemą spręsti iš esmės. Lėšų tam galima pasiskolinti, pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės ir valstybės teikiama parama, o išlaidos šeimos biudžetui dėl palankių finansavimo sąlygų beveik nepadidės. • Tuomet gyventojai galės būti ramūs, kad nevarva nuo lubų, netrūkinėja vamzdžiai ir sienos, per langus nepučia vėjas, bute yra šilta, o sąskaitos už šilumą nebegąsdins. • jaukūs ir energiją taupantys daugiabučiai gyvenamieji namai bus patogesni gyventi; • Šiuo metu vykstančių šilumos ūkio modernizacijos procesų – šilumos sistemų, šilumos punktų atnaujinimo nauda išgaruoja per mažą šiluminę varžą turinčius senųjų daugiabučių stogus, sienas, langus ir duris. Nenuostabu, kad didelę dalį komunalinių mokesčių gyventojams sudaro išlaidos už šildymą šaltuoju metų laiku. Kasmet didėjant energijos resursų kainoms, senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą priversti mokėti iki trijų kartų daugiau nei gyvenantieji naujuose pastatuose.

9. 2007-2008 m. sezono renovuoto ir nerenovuoto namo mokėjimų (Lt./mėn.) už šildymą analizė kai vidutinė šilumos kaina – 15.9 ct/kWh Mokėjimų (Lt./mėn.) už šildymą analizė (2008/2009 m. šildymo sezono prognozė) kai vidutinė (prognozuojama) šilumos kaina – 23.1 ct/kWh

10. Mokėjimų (Lt./mėn.) už šildymą analizė (2009 m. prognozė jeigu naftos kaina pasieks 250 JAV dolerių už barelį (ELTA 2008-06-11 d. informacija/vidutinė (prognozuojama) šilumos kaina – 34.0 ct/kWh su PVM

12. 3. Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra • Nacionalinėje energetikos strategijoje ir jos įgyvendinimo 2008-2012 metų plane, bei Šilumos ūkio plėtros kryptyse priimtos nuostatos, kad nacionaliniais energetikos prioritetais laikomi: • efektyvus turimų vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas; • bendros šilumos ir elektros gamybos plėtra. • Vieni svarbiausių ateinančio laikotarpio uždavinių yra: • energijos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimas; • kuro importo įtakos mažinimas; • energijos naudojimo efektyvumo didinimas. Tačiau, vertinant praktinius atsakingų valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmus, labai tikėtina, kad minėtuose teisės aktuose keliami uždaviniai bus neįgyvendinti.

13. Šiuo metu šilumos gamyboje naudojama per 80 proc. iškastinio kuro (naftos produktų, gamtinių dujų).

14. 2008/2009 metų šildymo sezono metu už gamtines dujas bus sumokėta apie 960 mln Lt. už 900 mln. m3 dujų. Tuo tarpu, jeigu vietoj gamtinių dujų būtų naudojamas biokuras, kuris šiuo metu kuro rinkoje 40 proc. pigesnis už dujas, apie 600 mln. Lt pasiliktų Lietuvoje vietoje šiuo metu į Rusiją iškeliaujančių 960 mln. Lt. • Šalies ir užsienio specialistų pateikiamos kuro (ypač gamtinių dujų) kainų augimo prognozės neleidžia tikėtis, kad iškastinio kuro kainos galėtų ateityje mažėti. Įvertinus, kad per šį laikotarpį kuro kainų augimo tempai kartais lenkia kitų prekių ir paslaugų augimo tempus, tampa aiškūs artėjančios energetinės krizės požymiai.

15. Šilumos vartotojams, ypač gyventojams, šilumos kainų šuolis ir tolesnis augimas yra skausmingas, todėl būtina imtis radikalių priemonių, siekiant sušvelninti artėjančios šilumos ūkio krizės, paliesiančios daugumos gyventojų gyvenimo saugumą ir kokybę, padarinius • Neturinčių savų energetinių išteklių Europos šalių (ypač Danijos, Švedijos) patirtis, įveikiant energetinių krizių pasekmes, įrodo, kad būtina savalaikiai įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones bei radikaliai keisti šilumos gamybai naudojamą importuojamą kurą į vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius. • Be medienos kuro, Lietuvoje yra didelis kitų vietinių išteklių potencialas – durpės, šiaudai, o taip pat ir komunalinės atliekos, kurių surenkama apie 1,3 mln. tonų per metus. Komunalinių atliekų šilumingumas praktiškai toks pat kaip medienos atliekų, o šių atliekų kiekis kasmet vis didėja, keldamas ekologinį pavojų ir aplinkos taršą.

16. Lietuvos strateginiuose dokumentuose numatyta komunalinių atliekų deginimo jėgainių statyba - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose. Šiam tikslui buvo planuojama skirti ES 2007-2013 m. paramą. Tačiau susidarė nepaaiškinama situacija, kodėl dėl politinių kai kurių valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmų šių projektų įgyvendinimas stabdomas. Ypač didelis pasipriešinimas nukreiptas dėl 20 MW elektrinės ir 50 MW šiluminės galios Vilniaus komunalinių atliekų deginimo jėgainės statybos (investicijų poreikis 547 mln. Lt), kurio įgyvendinimas ženkliai prisidėtų prie strateginių Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo planų. • Energetikos specialistai siūlo priemones, kaip Vilniaus miesto gyventojus aprūpinti centralizuotai tiekiama šiluma, šilumos gamybai naudojant70 proc. vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių (šiuo metu biokuras sudaro tik apie 8 proc. sunaudojamo kuro). • Nepanaudojamas biokuro potencialas (komunalinės atliekos, mediena, šiaudai, energetiniai augalai, dumblas ir kt.) šilumos gamybos kuro balanso struktūroje sudarytų 50,6 proc., t.sk. 30 proc. - komunalinės atliekos. Prie šio skaičiaus pridėjus šiuo metu naudojamą biokurą, kuris sudaro 16,2 proc., gamtinių dujų suvartojimas šilumai gaminti sumažėtų nuo 77,6 iki 28 proc.

19. Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra padidins gyventojų užimtumą, didžiuliai mūsų šalies piniginiai srautai, šiandien papildantys Rusijos biudžetą, bus perdalinti mūsų šalies biudžeto naudai. • Ženklus vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo padidinimas susijęs su didelėmis investicijomis. Kuro rūšies pakeitimo projektai fiziškai negali būti įgyvendinti per trumpą laikotarpį. • Sprendimų vilkinimas, atidėliojimas dėl nepakankami argumentuotų priežasčių, pagilins energetinę krizę Lietuvoje ir iššauks žymiai didesnes socialines-politines pasekmes, negu daugelis galvoja.

20. Ačiū už dėmesį!