Valdymas

1. Valdymas • Valdymo esmė, atribojimas nuo kitų daiktinių teisių • Valdymo atsiradimas ir įgyvendinimas • Valdymo apsauga ir gynimas

2. Nuosavybės teisė ir kitos daiktinės teisės Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti). (4.37 str.) Išvestinės daiktinės teisės: patikėjimo teisė svetimo turto administravimas servitutas superficies uzufruktas emphyteusis įkeitimas sulaikymas hipoteka

3. Daiktinių teisių klasifikacija pagal jų atsiradimą • Daiktinės teisės iki nuosavybės - valdymasir nuosavybėsteisė - prigimtinės teisės. • Daiktinės teisės, sukurtos iš nuosavybės teisės - išvestinės teisės.

4. Valdymo termino daugiaprasmiškumas • Valdymas - savarankiška daiktinė teisė - tai bešeimininkio daikto valdymas siekiant įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi) • Valdymas kaip nuosavybės teisės turinio elementas • Titulinis valdymas. Tai išvestinė valdymo teisė – valdymo teisė pagrįsta teisiniu valdymo titulu (pvz., nuoma, panauda ir t.t.) • 2. Valdymo faktas – faktinis valdymas (fizinis ryšys tarp daikto ir jo valdytojo) sudaro valdymo instituto esmę • Valdymo sąžiningumo ir teisėtumo prezumpcija taikoma bet kuriam valdytojui, todėl faktinis valdymas valdymui ginti specialių ieškiniu – ieškiniu dėl valdymo pažeidimo atstatymo. • Sąžiningas ir teisėtas valdymas yra teisinis faktas, kurio pagrindu įgyjama nuosavybės teisė į valdomą daiktą, todėl jis nustatomas CPK tvarka. • 3. Sąžiningas (nesąžiningas) daikto įgijėjas – asmuo nuosavybės teisę į daiktą įgijęs pagal sandorį, kuris vėliau pripažintas negaliojančiu.

5. Istorinis valdymo kontekstas • Pagal Romos teisę - valdymas ne teisė, o juridinis faktas, kuris gali sukurti teisę - nuosavybės teisę. • Valdymas – tai natūrali, neteisinė žmogaus būsena, kai jis turi daiktą (daiktus). • Valdymas turi ryškų daiktinį (materialų) pobūdį t.y. vienas daiktas – vienas valdytojas.

6. Valdymas ir nuosavybė • Nuosavybė skirtingai nuo valdymo yra idealus (nematerialus) reiškinys - tai santykis tarp žmonių dėl daiktų ir kito turto, todėl ji negali būti apribota nei laike, nei erdvėje. • Tas kas valdo – preziumuojamas kaip savininkas. Tačiau, jei valdytojas norės disponuoti daiktu, ši prezumpcija turės būti tikrinama.

7. Romos teisėje valdymas yra juridinis faktas, pagal kurį įgyjama nuosavybės teisė į valdomą daiktą. Kodėl CK valdymą traktuoja kaip subjektinę daiktinę teisę?

8. Valdymas – daiktinė teisė Daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. (4.22 straipsnis.) Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojasdaikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį. (4.22 straipsnis.) Tokiu atveju valdytojas turi valdymo teisinį titulą – nuomininko, saugotojo, administratoriaus, patikėtinio ir pan.

9. Bešeimininkis daiktas Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą. 4.57 straipsnis. Bešeimininkis daiktas - daiktas, kuris nėra teisėtai valdomas.

10. Valdymoatsiradimas 1. Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę. 2. Valdymas atsiranda fiziškai užvaldant daiktą, kai tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią. Taip pat užvaldant daiktą turi būti išreikšta asmens valia turėti tą daiktą kaip savą. 3. Užvaldyti daiktą asmuo gali ir nesant tiesioginio ar netiesioginio fizinio kontakto tarp jo ir daikto. (4.25 straipsnis) Šis ir kiti straipsniai, reglamentuojantys valdymo atsiradimą, taikomi, kai sprendžiamas klausimas dėl valdymo, kaip juridinio fakto, pagal kurį įgyjamosios senaties pagrindu įgyjama nuosavybės teisė į valdomą daiktą.

11. Kilnojamojo daikto valdymas asmeniui atsiranda: 1) kai pageidaujantysis, kad atsirastų kilnojamojo daikto valdymas, paima tą daiktą į savo rankas; 2) kai pageidaujantysis, kad atsirastų kilnojamojo daikto valdymas, pradėjo saugoti daiktą ar tai daroma jo nurodymu; 3) kai norinčio, kad atsirastų daikto valdymas, asmens nurodymu daiktas perduotas jo nurodytam asmeniui; 4) kai daiktas padedamas į patalpą, priklausančią asmeniui, pageidaujančiam, kad atsirastų to daikto valdymas; 5) kai pageidaujančiam, kad atsirastų valdymas, asmeniui perduoti raktai nuo patalpos, kurioje yra daiktas; 6) kai pageidaujantis, kad atsirastų valdymas, asmuo atitinkamai pažymėjo niekieno nevaldomą daiktą; 7) kai gaudomas daiktas pakliuvo į spąstus, tinklus ir pan.; 8) atlikus kitus veiksmus, išreiškiančius asmensvalią užvaldyti daiktą. (pvz., prašė teismo taikyti ieškinio senatį) (4.28 straipsnis. )

12. 4.27 straipsnis. Nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimas 1. Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tikfiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. 2. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuovaldymo įregistravimo viešame registre momento. 3. Daikto valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą.

13. Teisėtas ir neteisėtas daikto valdymas • Valdymo teisėtumo prezumpcija - Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. • Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. • Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas • (4.23 straipsnis.)

14. Sąžiningas ir nesąžiningas valdymo atsiradimas Sąžiningumo prezumpcija. (Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai. 4.26 str) Sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą. (4.26 straipsnis.) Valdymo teisėtumo ir sąžiningumo nuginčijimas Įrodinėjimo našta

15. Valdymo pažeidimas ir pažeidimo ribos Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą. Valdymo pažeidimas gali pasireikšti grasinimais, sukeliančiais realų pavojų valdymui. (4.35 straipsnis.) Valdymo pažeidimu nelaikomi veiksmai, formaliai atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius, jeigu asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, įrodo, kad būtent iš jo ir neteisėtai atsirado pareiškėjo valdymas. (4.35 straipsnis.) Asmens, nurodyto kaip valdymo pažeidėjas, įrodinėjimas, kad pareiškėjo valdymas atsirado neteisėtai iš trečiojo asmens, nėra pagrindas pripažinti, jog asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, nepažeidė valdymo. (4.35 straipsnis.) Du neiginiai (nėra pagrindas nepažeidė)

16. Valdymo teisėtumo ir sąžiningumo prezumpcijos taikymo klausimai Valdymo teisėtumo ir sąžiningumo klausimai nagrinėjami tais atvejais, kai nagrinėjami ginčai dėl valdymo teisės pvz., vindikacinis ieškinys, arba kai įgyjama nuosavybės teisė į valdomą daikta įgyjamosios senaties pagrindu.

17. 4.34 straipsnis. Valdymo gynimas • Kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. • Išvada: ne tik 4.22 str. nurodytas

18. Valdymo gynimo priemonės: • Savigyna • Policijos paslaugos • Possesorinis ieškinys • Vindikacinis ieškinys

19. CK bendrosios normos • 1.139 straipsnis. Savigyna • Panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais. • 2. Savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų. • 3. Naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų

20. Savigyna – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų. 6.253 straipsnis. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės

21. Possesorinis ieškinys Possesorinio ieškinio požymiai: nekeliamas reikalavimas dėl teisės į daiktą pripažinimo ar atstatymo; keliamas reikalavimas atstatyti pažeistą faktinį valdymą arba užkirsti kelią trukdymams valdyti daiktą. Todėl possesorinio ieškinio negalima tapatinti nei su vindikaciniu, nei su negatoriniu ieškiniu.

22. Possesorinis ieškinys Nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. CPK 422 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

23. CPK 422 straipsnis. Bylos nagrinėjimas […..] 2. Bylose dėl daikto valdymo pažeidimo priešieškinio pareiškimas nėra leidžiamas.

24. Teismo sprendimo, kuriuo patenkinamas possesorinis ieškinys, ypatumai • Siekiant užtikrinti operatyvų valdymo gynimą turi būti : • apribota tokio sprendimo apskundimo galimybė, • nustatyta skubi vykdymo tvarka. • Toks sprendimas negali būti prejudiciniu faktu dėl tolesnio ginčo tarp tų pačių asmenų dėl teisės į daiktą nagrinėjimo procese. • (Teismas, priimdamas sprendimą ieškinį patenkinti, nustato realų terminą, per kurį atsakovas turi pašalinti daikto valdymo pažeidimus.CPK 423 straipsnis.)