1 / 29

ŽEMDIRBIŲ SAVIVALDOS FINANSAVIMO MODELIAVIMAS

ŽEMDIRBIŲ SAVIVALDOS FINANSAVIMO MODELIAVIMAS. Doc. d r. Egl ė STONKUTĖ EUROPOS REGIONINĖS POLITIKOS INSTITUTO DIREKTORĖ. V YKDANT TYRIMĄ KONSULTUOTASI SU:. Dr. Bajorat Beate, Vokietijos žemės ūkio rūmų asociacijos direktore. Olav Kreen, Estijos žemės ūkio rūmų Tarybos nariu.

Download Presentation

ŽEMDIRBIŲ SAVIVALDOS FINANSAVIMO MODELIAVIMAS

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. ŽEMDIRBIŲ SAVIVALDOS FINANSAVIMO MODELIAVIMAS Doc. dr. Eglė STONKUTĖ EUROPOS REGIONINĖS POLITIKOS INSTITUTO DIREKTORĖ

  2. VYKDANT TYRIMĄ KONSULTUOTASI SU: • Dr. Bajorat Beate, Vokietijos žemės ūkio rūmų asociacijos direktore. • Olav Kreen, Estijos žemės ūkio rūmų Tarybos nariu. • Sylvain Sturel, Prancūzijos žemės ūkio rūmų Europos ir tarptautinių reikalų direktoriumi. • Daniel Bigou, Prancūzijos žemės ūkio rūmų Europos ir tarptautinių reikalų direktoriaus pavaduotoju. • Pekka Pesonen, Copa-Cogeca generaliniu sekretoriumi. • Fritz Stegen, Vokietijos Žemutinės Saksonijos Žemės ūkio rūmų prezidentu; • Juergen Otzen, Vokietijos Žemutinės Saksonijos Žemės ūkio rūmų direktoriumi; • Hans Georg Hassenpflug, Vokietijos Žemutinės Saksonijos Žemės ūkio rūmų Augalininkystės ir augalų apsaugos skyriaus vadovu; • Hans Joachim Harms, Vokietijos Žemutinės Saksonijos Žemės ūkio rūmų Personalo skyriaus vedėju. • Dr. Werner Lüpping, Vokietijos Šlezvigo Holšteino žemės ūkio rūmų atstovu; • Heinz Sandbrink, Vokietijos Šlezvigo Holšteino žemės ūkio, aplinkos ir kaimo regionų ministerijos mokymo ir konsultavimo žemės ūkio ir aplinkosaugos srityse, tvari plėtra, tarptautinis bendradarbiavimas skyriaus vedėju; • Broniumi Markausku, Žemės ūkio rūmų pirmininku. • Remigijumi Urbonu, Žemės ūkio rūmų direktoriumi. • Jonu Talmantu, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku. • Jonu Sviderskiu, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generaliniu direktoriumi. - Europos regioninės politikos institutas -

  3. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI • Tyrimo tikslas – parengti Lietuvos žemdirbių savivaldos finansavimo(si) modelį. • Tyrimo tikslui pasiekti suformuoti numatomi spręsti uždaviniai: • išanalizuoti žemdirbių savivaldos organizavimo(si) principus, sudaryti šių organizacijų tipologinę matricą; • išanalizuoti ES šalyse žemdirbių savivaldos organizacijų veiklą reglamentuojančią teisę ir finansavimo(si) modelius. • išanalizuoti narystės žemdirbių savivaldos organizacijose principus ir nario mokesčių nustatymo ir surinkimo būdus, išanalizuoti valstybės finansavimo šaltinių ir narystės savivaldos organizacijose būdu kaupiamų lėšų suderinamumo galimybes. • parengti rekomendacijas, kaip tobulinti žemdirbių savivaldos finansavimo(si) modelį. - Europos regioninės politikos institutas -

  4. STRUKTŪRA • ES žemdirbių savivaldos organizacijų veiklą reglamentuonatys teisiniai principai • Kai kuriose ES šalyse taikomų savivaldos organizacijų finansavimo(si) modelių analizė • Žemdirbių savivaldos finansavimo(si) patirties analizė Lietuvoje • Rekomendacijos dėl Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijų finansavimo(si) modelio keitimo - Europos regioninės politikos institutas -

  5. ES TEISINIAI SAVIVALDOS ORGANIZAVIMO NUOSTATOS • Europos socialiniame dialoge turi dalyvauti ekonominio intereso organizacijų . • Europos socialiniame dialoge dalyvaujančios organizacijos turi būti sudarytos iš nevyriausybinių savanoriškai įsteigtų reprezentatyvių organizacijų, turinčių aiškius tikslus, bei nepriklausomą nuo valdžios institucijų finansavimo šaltinį. • Jei senosiose ES šalyse narėse nevyriausybinės organizacijos turi nusistovėjusias struktūras bei bendradarbiavimo su ES institucijomis patirtį, to naujųjų ES šalių narių nevyriausybinės organizacijos kol kas neturi, todėl joms tam tikrą laikotarpį būtina parama (informacijos bei patirties sklaida). - Europos regioninės politikos institutas -

  6. ŽEMĖS ŪKIO RŪMŲ STRUKTŪRA KAI KURIOSE ES ŠALYSE NARĖSE • Šalyje veikia tik vieni nacionaliniai žemės ūkio rūmai. Tokia sistema veikia Estijoje, Liuksemburge, tokia sistema artima ir Lietuvoje veikiančiai sistemai. • Šalyje veikia departamentų ir/ar regioniniai (priklausomai nuo teritorinio administracinio pasiskirstymo šalyje) žemės ūkio rūmai. Tokia sistema veikia Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Čekijoje. • Veikia šalyje nacionaliniai žemės ūkio rūmai su regioniniais skyriais. Tokia sistema veikia Slovėnijoje. - Europos regioninės politikos institutas -

  7. ŽEMĖS ŪKIO RŪMŲ FINANSAVIMAS KAI KURIOSE ES ŠALYSE - Europos regioninės politikos institutas -

  8. ŽEMĖS ŪKIO RŪMŲ TEIKIAMOS PASLAUGOS - Europos regioninės politikos institutas -

  9. APIBENDRINANT ES ŠALIŲ PATIRTĮ: • Senosiose ES šalyse narių žemės ūkio rūmai, turintys istoriškai didelę patirtį (pasitikėjimo, reprezentatyvumo ir administracinę) atlieka iš esmės bendrųjų ir individualizuotų paslaugų žemės ūkio gamintojams teikimo funkciją. Tačiau žemės ūkio rūmai veikia tik dalyje ES šalių, net atskirų valstybių viduje (Vokietijoje) didžioji dauguma federalinių žemių žemės ūkio rūmų neturi, nes valstybės žemdirbiams teikiamas paslaugas yra patikėjusios atskiroms savarankiškai veikiančioms įstaigoms ar institucijoms (mokėjimo agentūroms, konsultacinėms kompanijoms, moksliniams institutams ir pan.). • Rūmų funkcijos senosiose šalyse apima platų spektrą paslaugų: nuo informavimo, konsultavimo iki profesinio mokymo, eksperimentinės veiklos ir taikomųjų tyrimų vykdymo, paraiškų paramai gauti administravimo bei paramos mokėjimo (tik dveji Vokietijos Žemių žemės ūkio rūmai). • Naujųjų ES šalių narių žemės ūkio rūmų paslaugos koncentruotos žemdirbių informavimui ir konsultavimui bei politiniam atstovavimui. - Europos regioninės politikos institutas -

  10. APIBENDRINANT ES ŠALIŲ PATIRTĮ: • Nagrinėtų senųjų šalių narių žemės ūkio rūmų biudžetas formuojamas iš: • žemdirbių narių įmokų (surenkamų tam tikrų mokesčių (žemės, turto, narytės) pavidalu); • gaunamų valstybės biudžeto lėšų (subsidijų) už nuolatinių ar laikinai deleguojamų funkcijų vykdymą (galima teigti, kad tokiu būdu valstybė centralizuotai surenka iš žemdirbių lėšas jiems valstybės teikiamų paslaugų daliniam apmokėjimui); • žemdirbių mokamo mokesčio už Rūmų teikiamas jiems individualias paslaugas. - Europos regioninės politikos institutas -

  11. APIBENDRINANT ES ŠALIŲ PATIRTĮ: • Senosiose šalyse narėse gana aiškiai atsiskiria žemės ūkio rūmų (administruojančios, informuojančios ir konsultuojančios) institucijos vaidmuo bei žemdirbių savivaldos organizacijų (ūkininkų sąjungų, aosciacijų ir pan.) vaidmuo: • Žemės ūkio rūmai yra daugiau valstybės deleguotas funkcijas vykdančioji, žemdirbiams išimtinai administracines ir dalykines paslaugas teikianti organizacija, bendradarbiaujanti su valdžios institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis tik savo vykdomos veiklos rėmuose. • Visų šalies žemdirbių tikrosios savivaldos organizacija, veikianti kaip politinius žemdirbių interesus atstovaujanti institucija tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygiu yra Ūkininkų sąjunga (asociacija). • Narystė žemės ūkio rūmuose (teikiančiuose paslaugas savo nariams ir kartu paslaugų vartotojams) yra daugeliu atveju privaloma, o narystė politinio atstovavimo ir interesų gynimo asociacijose (sąjungose, asociacijose ar profesinėse sąjungose) yra laisvanoriškas. - Europos regioninės politikos institutas -

  12. APIBENDRINANT ES ŠALIŲ PATIRTĮ: • Naujosiose šalyse narėsegan stichiškai buvo atkuriami iki II pasaulinio karo veikę žemės ūkio rūmai, tačiau jų anksčiau turėtos funkcijos negalėjo būti priskirtus dėl iš esmės pasikeitusių socialinių ekonominių sąlygų. Todėl žemės ūkio rūmų vaidmuo ir vieta tarp kitų žemdirbių organizacijų (ūkininkų ir kitų žemdirbių grupių interesus atstovaujančių sąjungų) šalyse tik formuojasi, todėl neretai jų funkcijos dubliuoja ar vykdomos šalia kitų valstybinių ar žemdirbių organizacijų vykdomos veiklos. • Naujosiose ES šalyse narėse žemės ūkio rūmų finansavime dominuoja arba valstybės parama (Vengrija, Lietuva, Čekija) arba nario mokestis (Lenkija, Slovėnija). • Santykinai maža pajamų, gaunamų tiesiogiai iš žemdirbių už jiems teikiamas mokamas paslaugas, dalis. Išskirti būtų galima Estijos žemės ūkio rūmus, kurie 90 proc. savo pajamų gauna už suteiktas paslaugas pagal sudarytas sutartis su valstybe. - Europos regioninės politikos institutas -

  13. ŽEMDIRBIŲ SAVIVALDOS TEISINIS REGULIAVIMAS LIETUVOJE Lietuvoje veikia Lietuvos žemės ūkio rūmai bei visa eilė žemdirbių savivaldos asociacijų. Visos jos savo veikloje vadovaujasi LR Asociacijų įstatymu (2004 m. sausio 22 d., Nr. IX-1969). • LR asociacijų įstatyme, kuriuo vadovaujantis veiklą organizuoja ir Rūmai, aiškiai apibrėžiama, kad asociacijos tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesus ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. • Remiantis šiuo įstatymu valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. • LR žemės ūkio rūmų veiklą reglamentuoja šis įstatymas kartu su Žemės ūkio rūmų įstatymu. - Europos regioninės politikos institutas -

  14. LR ŽEMĖS ŪKIO RŪMŲ TEISINIS REGULIAVIMAS • Remiantis LR Žemės ūkio įstatymu (1997 m. gegužės 20 d. Nr. VIII-220) šalyje įsteigti Žemės ūkio rūmai (toliau Rūmai), kuris turėtų veikti kaip savanoriškas žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų, prekiautojų ir gamybinių bei intelektualinių paslaugų žemės ūkiui teikėjų interesams atstovaujančios ne pelno žemdirbių organizacijų susivienijimas, apimantis visą Lietuvos valstybės teritoriją ir padedantis įgyvendinti žemdirbių savivaldą. - Europos regioninės politikos institutas -

  15. LR ŽEMĖS ŪKIO RŪMŲ PAGRINDINĖS FUNKCIJOS • skatina žemdirbių organizacijų ir kaimo bendruomenės savivaldą, iniciatyvą ir visapusę jų veiklos plėtrą; • koordinuoja narių veiklą, atstovauja jiems valstybės, valdžios ir valdymo institucijose ir bendradarbiaudami su užsienio šalių subjektais; • rengia, dalyvauja rengiant ir svarstant žemės ūkio ir kaimo plėtros programas, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų, susijusių su narių interesais, projektus; • siūlo ir dalyvauja nustatant žemės ūkio produkcijos supirkimo kvotas, kainas, subsidijas, mokesčius ir žemės ūkio produktų bei maisto prekių importo ir eksporto tarifus; • vadovauja Rūmų konsultavimo tarnybai, teikia konsultacijas, informaciją, švietimo ir kitas paslaugas; • skatina specializuotų prekinių ūkių, besiremiančių pažangia technologija, kūrimąsi, remia jų plėtrą; • vadovauja kooperacijos plėtrai žemės ūkyje, skatina ekologišką ūkininkavimą, verslų ir agroturizmo plėtrą kaime; • plėtoja žemės ūkio ir maisto produktų eksportą; • plėtoja sėklininkystę ir veislininkystę; • rūpinasi žemės ūkio produktų kokybe ir jų sertifikavimu; • puoselėja kaimo kultūrą ir dorovę, kaimo žmonių kūrybinę veiklą; • organizuoja parodas, konkursus, muges ir kitus masinius renginius, dalyvauja juos rengiant. - Europos regioninės politikos institutas -

  16. LR ŽEMĖS ŪKIO RŪMŲ PAJAMŲ ŠALTINIAI • statute numatytos stojamosios įmokos, narių mokesčiai ir kitos tikslinės įmokos; • pajamos už suteiktas paslaugas; • fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas; • valstybės ir savivaldybių tikslinės paskirties lėšos; • nevalstybinių organizacijų, tarptautinių organizacijų, fondų dovanotos lėšos; • kredito įstaigų palūkanos už saugomas lėšas; • pagal testamentą Rūmams tenkantys palikimai; • Rūmų įsteigtų įmonių pelno dalis; • skolintos lėšos; • kitos teisėtai gautos lėšos. • Įstatymo pabaigoje yra punktas, teigiantis, kad valstybė finansiškai remia konsultavimo tarnybos darbą. - Europos regioninės politikos institutas -

  17. VALSTYBĖS PARAMĄ 2005-2008 METAIS GAVUSIOS ŽEMDIRBIŲ SAVIVALDOS ORGANIZACIJOS LIETUVOJE • Žemės ūkio rūmai • Lietuvos ūkininkų sąjunga • Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija • Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga • Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga • Lietuvos šiemos ūkininkų sąjunga • Lietuvos žemės savininkų sąjunga • Lietuvos kaimo turizmo asociacija • Leituvos miško savininkų asociacija - Europos regioninės politikos institutas -

  18. VALSTYBĖS PARAMA ŽEMDIRBIŲ ORGANIZACIJOMS LIETUVOJE 2005-2008 METAIS - Europos regioninės politikos institutas -

  19. ŽEMDIRBIŲ SAVIVALDOS ORGANIZAVIMO(SI) (FINANSAVIMO(SI)) MODELIAI Siūlomi du galimiorganizavimo(si) modeliai, su atitinkamais finansavimo mechanizmais: • Atstovaujančios organizacijos modelis (A1 ir A2), kurio esmė – formuoti žemdirbių savivaldos organizaciją(as), kurios(ų) tikslas yra jos narių interesų politinis atstovavimas; • Paslaugas teikiančios organizacijos modelis (B), kurio esmė – teikti paslaugas žemės ūkio veiklos subjektams (nariams). - Europos regioninės politikos institutas -

  20. A1 MODELIS - Europos regioninės politikos institutas -

  21. A2 MODELIS - Europos regioninės politikos institutas -

  22. B MODELIS - Europos regioninės politikos institutas -

  23. GALIMI NARYSTĖS MOKESČIO APSKAIČIAVIMO KINTAMIEJI Narystės žemdirbių savivaldos organizacijose galiminario mokesčio apskaičiavimo būdai: • fiksuotas mokestis visiems nariams; • nario mokestis priklauso nuo jo deklaruojamų žemės ūkio naudmenų; • mokestis priklauso nario turimų sąlyginių gyvulių; • nario mokestis priklauso nuo žemės ūkio subjekto gaunamų pajamų; • nario mokestis siejamas su ūkio EDV. - Europos regioninės politikos institutas -

  24. NARYSTĖS MOKESČIO GALIMI SURINKIMO BŪDAI Mokesčio surinkimo schemos gali būti: • narystės mokestįnarys pats moka tiesiogiai organizacijai; • nario mokestis sumokamas mokesčių pavidalu (Lietuvos atveju įvedamas pajamų ir pelno mokestis, susietas su EDV galėtų būti vienas iš galimų šaltinių); • nario mokestis išskaičiuojamas centralizuotai iš žemdirbiui priklausančios tiesioginių išmokų sumos (NMA, gavus mokėtojo sutikimą, atitinkamą suma perveda tiesiogiai nario mokesčio gavėjui). - Europos regioninės politikos institutas -

  25. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS • Remiantis esama situacija Lietuvoje ir kitų šalių patirtimi, galima būtų teigti, kad LR žemdirbių savivaldos organizacijos tik formuoja savo efektyvias atstovavimo (reprezentatyvumo) sistemas, struktūras, todėl tolesni žingsniai stiprinant atstovavimą ir reprezentatyvumą turėtų būti sietini su: • žemdirbių organizacijų įvaizdžio gerinimu; • didesnio rato narių skaičiaus įtraukimu į organizacijų veiklą. • Žinant, kad ES šalyse narėse dalyvavimas žemdirbių savivaldos organizacijose yra savanoriškas, Lietuvos atveju, pasirinkus A1 ar A2 modelius, privalomumas, manytume, yra iš esmės netaikytinas. - Europos regioninės politikos institutas -

  26. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS • Žemės ūkio rūmų – kaip paslaugas visiems žemdirbiams teikiančios organizacijos – narystė (ir nario mokesčio mokėjimas) galėtų būti privaloma visiems šalies/regiono žemdirbiams.Šiuo atveju nario mokesčio centralizuotas surinkimas pateisinamas, kai žemės ūkio rūmai atlieka tam tikras šalies žemės ūkio politikos įgyvendinimo funkcijas, kurias jiems paveda valstybinė valdžia, siekdama užtikrinti paslaugų prieinamumą visiems žemdirbiams ir reikalaudamaiš paslaugų vartotojų dalinai prisidėti prie gaunamos paslaugos apmokėjimo). Tokia sistema taikoma senosiose šalyse narėse. • Lietuvoje, žinant jau veikiančias ir laiko patikrintas paslaugų teikimo ar administravimo sistemas (Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, NMA, seniūnijų žemės ūkio skyriai ir kt.), abejotina ar naujadaras (pavedus šias funkcijas žemės ūkio rūmams) būtų pajėgus jas efektyviau vykdyti. Abejotina, ar šiuo metu egzistuojantys žemės ūkio rūmai ar žemdirbių savivaldos sistema būtų pajėgi prisiimti tas valstybės funkcijas, kurios deleguotos analogiškoms struktūroms senosiose ES šalyse. - Europos regioninės politikos institutas -

  27. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS • Žemdirbių savivaldos stiprinimas, visų pirma, turėtų būti veikla iš apačios, kad valstybė galėtų iš dalies prisidėti prie projektų, skirtų žemdirbių savivaldos įvaizdžio gerinimui, reprezentatyvumo didinimui. Ateityje, palaipsniui mažinant skiriamą valstybinį finansavimą, žemdirbiai savo organizacijos veiklą ir atstovavimą tarptautinėse organizacijose turėtų pilnai finansuoti savo narių nario mokesčių lėšomis. • LR Žemės ūkio rūmai galėtų tapti šalies žemdirbius vienijančia ir apjungiančia organizacija, atstovaujančia visų šalies žemdirbių interesus nacionaliname ir tarpautiniame lygiuose. Tokios atstovavimo struktūros įgyvendinimas turi būti grindžiamas savanoriškumo, finansinio nepriklausomumo principais. Lietuvos atveju, demokratinio principo taikymas formuojant hierarchinę (rajoniniai skyriai – nacionaliniai rūmai) struktūrą (rinkimai į rajoninius žemės ūkio rūmus, po to išriktieji renka nacionalinių žemės ūkio rūmų narius) leistų sistemoje įdiegti ir skaidrumo bei reprezentatyvumo principus. - Europos regioninės politikos institutas -

  28. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS • Aukščiau paminėtais principais diegiama žemdirbių savivalda galėtų sulaukti palaikymo, įvedant visuotinį narystės žemės ūkio rūmuose mokestį, kurio mokėjimas vistik turėtų išsaugoti savanoriškumo principus (mokamas tik žemdirbiui sutikus). • Tokios sistemos įdiegimo atveju, valstybės pagalba savivaldai galėtų būti išreikšta, padedant surinkti mokestį, pasinaudojant veikiančia tiesioginių išmokų administravimo sistema. • Tolesnis ir tikslesnis žemdirbių savivaldos organizavimo ir funkcijų modeliacimas galimas tik aiškiai apibrėžus kiekvienos iš savivaldos organizacijų misiją (pagrindinę funkciją: politinė ar paslaugų teikimo). - Europos regioninės politikos institutas -

  29. Ačiū už dėmesį DOC. dr. EglĖ STONKUTĖ EUROPOS REGIONINĖS POLITIKOS INSTITUTO DIREKTORĖ

More Related