I instancijos teismuose

1. I instancijos teismuose

2. Išnagrinėtos darbo bylos pagal kategorijas

3. Administraciniuose teismuose

5. BENDRUOSE CIVILINIUOSE TEISMUOSE (yra specializuoti teisėjai arba jų nėra) Italijoje, Olandijoje ir kt. SPECIALIZUOTI DARBO TEISMAI Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Švedijoje, Šveicarijoje (kai kuriuose kantonuose), Norvegijoje, Suomijoje, Izraelyje; Kanadoje (Kvebeko provincijoje), Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje ir kt. DARBO TEISMŲ SPECIALIZACIJA • administracinės institucijos • JAV Japonijoje ir Kanadoje (federaliniame lygyje ir • angliškai kalbančiose provincijose)

6. ĮEINA Į BENDRĄ INSTITUCINĘ TEISMŲ SISTEMĄ (daugumoje valstybių) AUTONOMIŠKI DARBO TEISMAI (Airijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir Izraelyje) SPECIALIZUOTI DARBO TEISMAI Daugumoje valstybių darbo bylos nagrinėjamos keliose (pvz., dviejose, trijose) pakopose (instancijose). Vienpakopė teismų sistema nagrinėjanti darbo bylas veikia pvz., Suomijoje, Danijoje, Švedijoje ir Airijoje.

7. DARBO TEISMŲ KOMPETENCIJA • dėl darbo ir/ar mokymo sutarčių (pvz., dėl neteisėto atleidimo iš darbo) (Prancūzija, Austrija), • dėl žalos atlyginimo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe (Prancūzija), • dėl išeitinės pašalpos neišmokėjimo (Didžioji Britanija), • dėl skundų susijusių su diskriminacija dėl lyties ar rasės (Didžioji Britanija), • dėl lygaus apmokėjimo už vienodos vertės darbą principo pažeidimo (Didžioji Britanija), • nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio (Airija), • dalinio užimtumo (Airija), • dėl žalos, padarytos neteisėto streiko metu, atlyginimo (Švedija), • dėl streikų ar lokautų teisėtumo (Danija) • dėl kolektyvinių sutarčių (Suomijoje net ir dėl kolektyvinių sutarčių su valstybės tarnautojais ar vietos institucijų pareigūnais) sudarymo ir vykdymo (Ispanija, Danija), • dėl pažeistų socialinio aprūpinimo teisių (Belgija, Ispanija) • ir kt. Nenagrinėja: • dėl individualių darbo sutarčių (Danija, Suomija); • dėl kolektyvinių sutarčių (Belgija, Airija, tik kai kuriuos klausimus Austrija,) • ir kt.

8. DARBO TEISMO SUDĖTIS IR TEISĖJAI • Trišalė darbo teismų struktūra įteisinta daugumoje užsienio valstybių; dvišalė yra Prancūzijoje, Airijoje ir viename iš Šveicarijos kantonų. • Išskyrus Ispaniją, kur darbo teismai susideda tik iš profesionalių teisėjų ir Prancūziją, kur darboteismuose dirba tik neprofesionalūs teisėjai, kitose šalyse darbo bylą nagrinėja teisėjų kolegija, susidedanti, iš profesionalių ir neprofesionalių teisėjų. • Dažniausiai, teisėjus skiria valstybės prezidentas, atitinkamas ministras ar kitas valstybės pareigūnas iš sąrašo, kurį teikia darbdavių ir darbuotojų atstovaujamos organizacijos. Išskyrus Danijoje, kur neprofesionalius teisėjus skiria darbdavių ir darbuotojų organizacijos, o šie - profesionalius teisėjus. • Neprofesionalūs teisėjai dirba ne visą darbo laiką ir jų darbas laikomas ne pagrindinis, už savo veiklą jie negauna atskiro atlyginimo - tai garbės pareigos. Tačiau priimant sprendimą ir nagrinėjant bylą, jie turi teisėjo teises.

9. DARBO BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI • didelę reikšmę turi mėginimas sutaikinti šalis bet kurioje stadijoje[1]. Kai kuriose šalyse (pvz., Airijoje) šiam tikslui naudojama speciali išankstinio ne teisme nagrinėjimo stadija, kurioje beveik visiškai netaikomi procedūriniai formalumai; • ji greitesnė, nereikalaujama kai kurių formalumų, numatytų civiliniame procese; • mažiau kainuojanti nei bendruose teismuose arba kai kuriose šalyse (pvz., Prancūzijoje) darbuotojams ji nemokama, todėl Darbo teismai labiau prieinami darbuotojams, nei įprasti; • Darbo teismų veikla daugumoje šalių (pvz., Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, Austrijoje, Belgijoje ir kt.) pagrįsta nepriklausomumo, nešališkumo ir socialinės partnerystės principais; • didelę reikšmę turi ir tai, kad darbo teismai gali kvalifikuotai spręsti bylas, nes tokių teismų profesionalūs teisėjai – juristai, kurie specializuojasi darbo teisės srityje, o neprofesionalūs teisėjai – tai praktikai, kurie gerai orientuojasi darbo ir darbo santykių klausimuose. Jie padeda ne tik savo praktiniais patarimais, bet ir pastangomis surasti kompromisą, sutaikyti ginčo šalis. Todėl tokios sudėties teismas yra priimtinesnis ir jais labiau pasitiki; • teisėjai turi didesnius įgaliojimus vedant teisminį procesą - jie turi būti aktyvūs, renkant ir/ar vertinant įrodymus, tačiau tai nereiškia visiško rungimosi principo nepaisymo. [1] Didelė dalis darbo bylų baigiasi kompromisu, užfiksavus tai teisme. Įvairiose šalyse nuo 20 iki 50 proc. darbo bylų nagrinėjimas baigiamas sutaikinimu.

10. Respondentų, atsakiusių į anketos klausimus, pareigos

11. Ar per pastaruosius 1998-2002 metus Jums teko dalyvauti darbo bylose, t.y. Nagrinėti, atstovauti jose, analizuoti ir pan.?

12. Ar, Jūsų nuomone, reikalingi specializuoti teismai darbo byloms?

13. Jeigu manote, kad reikalinga specializacija darbo byloms nagrinėti, tai kokia ji turėtų būti?

14. Kokią apytikriai Jūsų darbo laiko dalį (procentais) sudaro darbo bylų nagrinėjimas kitų bylų atžvilgiu?

15. Kiek vidutiniškai išnagrinėjate darbo bylų per vienerius metus?

16. Ar Jūsų teisme teisėjai specializuojasi darbo bylose?

17. Ar Jūs domitės darbo bylų nagrinėjimo problemomis?

18. Ar per pastaruosius trejus metus Jums teko dalyvauti seminaruose, kvalifikacijos kėlimo kursuose, kuriuose buvo komentuojamos darbo bylų nagrinėjimo problemos?