Saul ės ir Mėnulio užtemimai

1. Saulės ir Mėnulio užtemimai Darbą atliko: Rimgailė Meškaitė ir Gintė Liugailaitė 2a. Kauno Jono Jablonskio gimnazija Fizikos mokytoja Jūratė Blažienė

2. Saulės užtemimai Tai reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską. Užtemimai vyksta todėl, kad Mėnulis daug kartų mažesnis už Saulę, bet skrieja tiek pat kartų arčiau Žemės. http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=1Gs02YQNckE

4. Šis reginys trunka neilgai, nes Mėnulio šešėlis mažas ir greitai juda. Saulės užtemimo juosta niekada nebūna platesnė kaip 269 km, o užtemimo maksimali trukmė vienoje vietoje mažiau kaip 8 min. Saulės užtemimas gali įvykti tik per jaunatį.

6. Dieną užslenkanti naktis • Praeities metraštininkai kiekvieną užtemimą aprašinėdavo kaip reiškinį, pranašaujantį dideles nelaimes.   Daugelyje Rytų šalių būdavo tikima, kad Saulę kartas nuo karto užpuola milžiniškas drakonas, norintis praryti dienos šviesą. Siaubūnas savo kūnu uždengia Saulės šviesą, ir tada Žemėje vyksta užtemimas. Jis trunka tol, kol pavargęs žvėris palieka Saulę ramybėje. Žmonės, tikėdami tuo, stengdavosi pabaisą nubaidyti: triukšmavo, pūtė dūdas, mušė būgnus. Kadangi vienoje ir toje pačioje vietoje Saulės užtemimai matydavosi retai, tai jie keldavo ypatingą baimę.

8. Senovės Babilone buvo sudarinėjamos lentelės – horoskopai – nusakančios, kas atsitiks šalyje, jeigu Saulės užtemimas bus tą ar kitą mėnesio dieną: “Mirs karalius..., kils karas..., užeis liūtys..., kils badas...” •   Tačiau jau žiloje senovėje žmonės pastebėjo, kad Saulės ir Mėnulio užtemimai turi savo dėsningumus. Egipto žyniai nustatė, kad užtemimai dėsningai kartojasi kas 18 metų ir 11.3 paros. Tačiau tokie stebėjimai negalėjo paaiškinti užtemimų priežasčių.

10. Saulės užtemimų rūšys • Dalinis užtemimas - kai Mėnulis uždengia mažiau nei 50 % Saulės. disko;

11. Žiedinis užtemimas - Kai Mėnulis patenka į Saulės disko vidurį ir stebimas žiedas - Saulės vainikas.

12. Visiškas užtemimas - kai Mėnulis uždengia nuo 80 % iki 100 % Saulės disko.

13. Kas yra Mėnulio užtemimas? • http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=wHxcWSiD_4E# • Mėnulio užtemimas įvyksta, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja taip, kad Žemė meta šešėlį ant Mėnulio. Priklausomai nuo to, ar Žemės šešėlis krinta ant viso Mėnulio paviršiaus, ar tik ant dalies, įvyksta visiškas arba dalinis Mėnulio užtemimas. Mėnulio užtemimas gali įvykti tik per pilnatį. Dėl Saulės šviesos lūžimo Žemės atmosferoje net ir visiško užtemimo metu Mėnulis „nedingsta“, o tampa blankiai raudonas. Žemės atmosfera sugeria mėlynuosius spindulius ir praleidžia raudonuosius, kurie ir apšviečia Mėnulį.

15. Ar visi Mėnulio užtemimai vyksta vienodai? • Toli gražu ne. Jei Mėnulis pilnai panyra į Žemės šešėlį, tai įvyksta pilnas užtemimas. Jeigu Mėnulis tik kraštu kliudo šešėlį, tada stebime dalinį užtemimą. Galiausiai Mėnulis gali pakliūti tik į Žemės metamą pusšešėlį. Tada įvyksta pusšešėlinis užtemimas, kurį plika akimi stebėti - visiškai neįspūdinga. Pilno užtemimo metu įvyksta visos galimos užtemimo fazės: iš pradžių Mėnulis pakliūna į pusšešėlį, po to įvyksta dalinis užtemimas, o kai visas Mėnulis panyra į šešėlį – pilnas užtemimas. Šešėliui nuslenkant fazės kartojasi atvirkštine tvarka.

17. Ar Mėnulio ir Saulės užtemimai trunka vienodą laiko tarpą? • Ne, jie trunka labai skirtingą laiką. Saulės užtemimai trunka nuo 2-7 min. Tuo tarpu pilnas Mėnulio užtemimas gali trukti net 1 val. 42 min (priklausomai, koks buvo atstumas tarp Žemės ir Mėnulio, užtemimo metu). O įskaitant kitas užtemimo fazes (pusšešėlinis ir dalinis), tai dar keliom valandom ilgiau. To priežastis labai paprasta. Mėnulis yra nedidelis dangaus kūnas, todėl jo metamas šešėlis uždengia nedidelę dalį Žemės paviršiaus. Tuo tarpu į Žemės šešėlį Mėnulis gali pasinerti visas (Žemės šešėlio skersmuo ties Mėnulio orbita gali būti didesnis už Mėnulio skersmenį iki 2,8 karto).

19. Ar Mėnulio užtemimai vyksta dažniau nei Saulės? • Ir taip, ir ne. Dažniausiai per metus įvyksta po du Saulės ir Mėnulio užtemimus, nors per metus gali įvykti net 5 Saulės užtemimai (o Mėnulio daugiausia tik 3). Kai kuriais metais Mėnulis neužtemsta nė karto. Tačiau, kaip jau minėta, Mėnulio užtemimus galima stebėti daug didesnėje teritorijoje, nei Saulės. Todėl toje pačioje vietoje pilnas Mėnulio užtemimas gali būti stebimas vidutiniškai kas keletą metų, o Saulės – kas keliasdešimt ar net kas kelis šimtus metų.

21. Kaip senovės žyniai nuspėdavo kada įvyks užtemimas? • Užtemimų ciklai kartojasi tam tikru dėsningumu. Senovės astronomams teko ilgai ir kantriai stebėti dangų, kol pavyko pastebėti, kad Saulės, Mėnulio ir jo orbitos mazgų tarpusavio padėtys ir užtemimų tvarka dangaus sferoje kartojasi vienodu periodu, kuris vadinamas saru. Saro trukmė Lygi 6585.33 vid. saulinės paros (t.y. virš 18 metų). Per sarą būna vid. 71 užtemimas: 43 Saulės ir 28 Mėnulio. Tose pačiose Žemės vietose užtemimai identiškai kartojasi praėjus 3 sarams.

23. Kokiebuvožymiausiužtemimaiistorijoje? • Išties Mėnulio užtemimai buvo ir yra gana įprastas reiškinys, todėl žmonijos istorijos eigą tamsus Mėnulis pakreipdavo rečiau nei Saulės užtemimai. Yra žinoma, kad 1504 m. kovo 1 d. Kolumbui pavyko pasipildyti atsargas Jamaikoje pagrasinus vietiniams indėnams, kad naktį iš jų atims Mėnulį. Anot padavimų, Bizantijos sostinė Konstantinopolis turėjo kristi tik tada, kai Mėnulis duos ženklą. Nelaimei, itin tamsus (manoma, dėl vulkano išsiveržimo išmestų dulkių) užtemimas įvyko likus savaitei iki osmanams užgrobiant Rytų Romos imperijos širdį. Nuo Mėnulio lašantis kraujas padeda ir istorikams datuoti įvykius, jeigu metraščiuose būna paminėtas Mėnulio užtemimas. Pvz., radus šaltiniuose informaciją, kad Judėjos karalius Erodas mirė po Mėnulio užtemimo, buvo bandyta patikslinti Kristaus gimimo metus. Maža to, remiantis pranašystės nuoroda, kad prisikėlimo metu Mėnulis bus kruvinas, spėjama galima Kristaus prisikėlimo data - 33 m. balandžio 3 d.

25. Ar pačiame Mėnulyje kas nors vyksta užtemimo metu? • Mėnulyje esantys astronautai tuo metu, kai Žemės gyventojai stebėtų Mėnulio užtemimą, galėtų mėgautis Saulės užtemimu. Tačiau, skirtingai nei Žemėje, Saulės užtemimo metu Mėnulyje aplinkos sąlygos stipriai pasikeičia. Mėnuliui slenkant į šešėlį, jo paviršius per kelias minutes atšąla net pora šimtų laipsnių, o užtemimui pasibaigus taip pat sparčiai įkaista!

27. Kaip ir kada stebėti Mėnulio užtemimą? • Mėnulio (bet ne Saulės!) užtemimą galima stebėti tiek plika akimi, tiek per žiūronus, tiek teleskopu. Šešėlis ant Mėnulio veido užslenka visada iš kairės (rytinės) pusės. Astronomijos mėgėjai gali tiksliai fiksuoti užtemimo pradžios ir pabaigos laikus, stebėti užtemimo fazes ir Mėnulio paviršiaus darinių spindesio kitimą užtemimo metu. Mėnulio užtemimo eigą galima ir fotografuoti.

29. Klausimai: • Koks reiškinys vadinamas Saulės užtemimu? • Kada gali įvykti Saulės užtemimas? • Ką nustatė Egipto žyniai? • Koks yra dalinis, žiedinis ir visiškas Saulės užtemimas? • Kada įvyksta mėnulio užtemimas? • Ar visi Mėnulio užtėmimai vyksta vienodai? • Kiek laiko trunka Mėnulio ir Saulės užtemimai? • Kokie buvo žymiausi užtemimai istorijoje?

30. Informacijos šaltiniai : • http://www.astronomija.info/ • http://www.google.lt/ • www.wikipedia.org

31. Ačiū už dėmesį 