9 paskaita verslo ciklai n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
9 paskaita. Verslo ciklai PowerPoint Presentation
Download Presentation
9 paskaita. Verslo ciklai

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 79

9 paskaita. Verslo ciklai - PowerPoint PPT Presentation


  • 354 Views
  • Uploaded on

9 paskaita. Verslo ciklai. 9.1 Kas yra verslo ciklas? 9.2 Europos verslo ciklas: istoriniai faktai 9.3 Verslo ciklo faktai 9.4 Verslo ciklo analizė: anonsas. Kodėl reikia studijuoti verslo ciklus.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about '9 paskaita. Verslo ciklai' - idola


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
9 paskaita verslo ciklai
9 paskaita. Verslo ciklai

9.1 Kas yra verslo ciklas?

9.2 Europos verslo ciklas: istoriniai faktai

9.3 Verslo ciklo faktai

9.4 Verslo ciklo analizė: anonsas

kod l reikia studijuoti verslo ciklus
Kodėl reikia studijuoti verslo ciklus

Po industrinės revoliucijos Europos ir daugelio kitų šalių ekonomikos gerokai išaugo. Tas augimas pakeitė ekonomikas ir gerokai padidino gyvenimo lygius. Tačiau netgi turtingose šalyse ekonominė plėtra buvo periodiškai nutraukiama mažėjančios gamybos, pajamų, išlaidų ir didėjančio nedarbo laikotarpių. Kartais, laimei ne dažnai, tie epizodai buvo gilūs ir ilgi. Tačiau po gilių, ar lengvų ekonominės veiklos sumažėjimų ateidavo ekonominio augimo atsigavimo laikotarpis.

Šios pasikartojančios ekonominės plėtros, laikino sulėtėjimo ir plėtros atsinaujinimo sekos yra vadinamos verslo ciklais.

Verslo ciklas yra viena iš pagrindinių makroekonomikos problemų, kadangi svyravimai yra jaučiami visoje ekonomikoje. Kai ekonomika auga gretai, padidėja gerovė daugumos šalies ūkio šakų darbuotojams bei kapitalo savininkams. Kai ekonomika lėtėja, daugumoje ekonomikos sektorių mažėja pardavimai ir gamyba, o bedarbių skaičius padidėja.

kas yra verslo ciklas
Kas yra verslo ciklas?

Viena svarbi studija buvo 1946 m. knyga “Verslo ciklų matavimas” (Measuring Business Cycles), kurią parašė Arthur Burns ir Wesley Mitchell. Šis darbas buvo vienas pirmųjų, kuris dokumentavo ir analizavo empirinius faktus apie verslo ciklus. Jis prasideda tokiu apibrėžimu:

Verslo ciklai yra visuminės šalių ekonominės veiklos svyravimų tipas, kurie gimsta daugiausiai įmonėse. Ciklas susideda iš plėtros, kurį vyksta maždaug tuo pat metu daugelyje ekonominių veiklų, ir po jos einančio panašaus bendrojo nuosmukio, lėtėjimo ir atsigavimo, kuris virsta kito ciklo plėtros faze. Ši pokyčių seka yra nuolat pasikartojanti, tačiau neperiodinė - verslo ciklų trukmė svyruoja nuo daugiau nei vienerių metų iki dešimties ar dvylikos metų.

p enki verslo ciklo apibr imo aspektai
Penki verslo ciklo apibrėžimo aspektai
  • Visuminė ekonominė veikla
  • Plėtros ir lėtėjimai
  • Bendras judėjimas
  • Nuolat pasikartojantys, tačiau nereguliarūs
  • Inercija
visumin ekonomin veikla
Visuminė ekonominė veikla

Verslo ciklai yra apibrėžti kaip “visuminės ekonominės veiklos” svyravimai, o ne kaip vieno, specifinio ekonominio kintamojo, tokio kaip realus BVP, svyravimai. Nors realus BVP gali būti vienintelis kintamasis, kuris geriausiais atspindi visuminę ekonominę veiklą, Burns ir Mitchell taip pat manė, kad svarbu pažiūrėti į kitus veiklos indikatorius, tokius kaip užimtumas ir finansų rinkos kintamieji.

pl tros ir l t jimai
Plėtros ir lėtėjimai

Paveikslas 9.1 - tipinio verslo ciklo diagrama - padeda paaiškinti, ką Burns ir Mitchell turėjo omenyje, kai kalbėjo apie plėtras ir lėtėjimus. Punktyrinė tiesė rodo vidutinę, ar normalią, visuminės ekonominės veiklos augimo trajektoriją, o ištisinė kreivė rodo faktinės verslo veiklos pakilimus ir nuosmukius. Laikotarpis kai visuminė ekonominė veikla krenta yra lėtėjimas (contraction) ar nuosmukis (recession). Jei nuosmukis yra ypač gilus, jis tampa depresija (depression). Pasiekusi žemutinį lėtėjimo tašką, dugną (trough, T), ekonominė veikla ima didėti. Laikotarpis, kuriuo visuminė ekonominė veikla auga yra plėtra (expansion) ar bumas (boom). Pasiekusi aukščiausią plėtros tašką, viršūnę (peak, P), visuminė ekonominė veikla vėl ima mažėti. Visa kritimo ir augimo, nuo dugno iki dugno, ar nuo viršūnės iki viršūnės, seka yra verslo ciklas.

pl tros ir l t jimai 2
Plėtros ir lėtėjimai (2)

Verslo ciklo viršūnės ir dugnai yra vadinami lūžio taškais (turning points). Vienas verslo ciklo tyrimo tikslas yra nustatyti lūžio taškus. Visuminė ekonominė veikla nėra matuojama tiesiogiai vienu kintamuoju, taigi nėra paprastos formulės, kuri pasakytų ekonomistams, kad viršūnė ar dugnas buvo pasiektas. Praktikoje ekonomistai analizuoja ekonominių duomenų įvairovę, kad nuspręsti, jog viršūnė ar dugnas buvo pasiekti ir, jei taip, kokį mėnesį tai įvyko.

bendras jud jimas
Bendras judėjimas

Verslo ciklai nevyksta tik keliuose sektoriuose ir neatsispindi tik keliuose ekonominiuose kintamuosiuose. Plėtros ar lėtėjimai įvyksta maždaug tuo pat metu daugelyje ekonominių veiklų. Tokiu būdu, nors kai kurios šakos yra labiau jautrios verslo ciklui nei kitos, gamyba ir užimtumas daugumoje šakų linkęs kristi nuosmukių metu ir padidėti plėtros metu. Daug kitų ekonominių kintamųjų, tokių kaip kainos, našumas, investicijos ir valstybiniai pirkimai taip pat turi reguliarias ir prognozuojamas trajektorijas verslo ciklo metu. Ši tendencija vadinama bendru judėjimu (co-movement).

nuolat pasikartojantys ta iau nereguliar s
Nuolat pasikartojantys, tačiau nereguliarūs

Verslo ciklas nėra periodinis, t.y. jis neįvyksta reguliariais, prognozuotinais intervalais ir nesitęsia fiksuotą laikotarpį. Nors verslo ciklai nėra periodiniai, jie yra nuolat besikartojantys, t.y. jie neišnyko industrinėse šalyse.

inercija
Inercija

Viso verslo ciklo trukmė gali labai svyruoti, nuo metų iki daugiau nei dešimtmečio, ir tai prognozuoti yra labai sunku. Tačiau, kai nuosmukis prasideda, ekonomika linkusi lėtėti tam tikrą laikotarpį, galbūt metus ar daugiau. Panašiai, kai prasideda plėtra, dažniausiai ji tęsiasi tam tikrą laikotarpį. Ši tendencija vadinamas inercija (persistence). Kadangi ekonominė veikla pasižymi tam tikra inercija, ekonomikos prognozuotojai visada ieško lūžio taškų, kurie bylotų apie ekonominės veiklos krypties pokytį.

laikinosios ir permanentin s sud tin s nuosmuki dalys
Laikinosios ir permanentinės sudėtinės nuosmukių dalys

Iki 7 deš. ekonomistai paprastai tikėjo kad verslo ciklai yra laikinas įvykis. Pagal šį požiūrį, po to kai ekonomika atsigauna iš nuosmukio, ji grįžta į tą lygį, kurį ji būtų pasiekusi jei nuosmukis nebūtų įvykęs. Tokiu būdu, nors nuosmukis sukuria trumpo laikotarpio problemas, jis neturi svarbių ilgo laikotarpio efektų šalies gyvenimo lygiui.

Tačiau 1982 m. straipsnyje Charles Nelson iš University of Washington ir Charles Plosser iš University of Rochester parodė, kad verslo ciklai yra ne visiškai laikini įvykiai. Vietoje to, tipinis nuosmukis lemia tam tikrą permanentinį gamybos sumažėjimą.

Naudodami statistinius metodus jie nustatė kad kiekviename kintamajame, išskyrus nedarbo lygį, dalis tipinio ciklinio svyravimo atspindi permanentinį pokytį. Tik nedarbo lygio atveju jie nustatė, kad svyravimai buvo visiškai laikini.Didelis nuosmukis 1973-75 m. iliustruoja potencialų ciklinių pokyčių permanentiškumą gamybai.

europos verslo ciklas istoriniai faktai
Europos verslo ciklas: istoriniai faktai

Didžiausių Europos ekonomikų - Vokietijos, Prancūzijos ir JK - verslo ciklų istoriją atspindi mėnesinė verslo ciklo chronologija, pateikta lentelėje 9.1. Ji parodo verslo ciklų, kuriuos kiekviena ekonomika patyrė po 1868 m. Prancūzijoje ir Jungtinėje karalystėje, bei nuo 1879 m. Vokietijoje, dugnus ir viršūnes. Taip pat parodytas mėnesių, kurį tęsėsi kiekvienas sulėtėjimas ar plėtra, skaičius.

laikotarpis iki pirmojo pasaulinio karo
Laikotarpis iki Pirmojo pasaulinio karo

Laikotarpis tarp 1870 m. ir Pirmojo pasaulinio karo (1914-18 m.) buvo vienas iš ekonominio augimo laikotarpių Europoje. Nepaisant to, kaip rodo lentelė 9.1, nuosmukiai tuo metu buvo rimta problema. Pavyzdžiui, ilgiausias sulėtėjimas Jungtinės karalystės istorijoje truko 81 mėnesį tarp 1872 m. rugsėjo ir 1879 m. birželio. Šis sulėtėjimas buvo pasaulinis ir yra ekonomikos istorikų vadinamas 1870 - ųjų Depresija. Bendrai, laikotarpis iki Pirmojo pasaulinio karo Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje karalystėje pasižymėjo maždaug vienodu tiek lėtėjimo, tiek plėtros mėnesių skaičiumi. Priešingai, nuo 1950 m. iki 1997 m. sausio plėtros mėnesių skaičius viršijo lėtėjimo mėnesių skaičių daugiau nei septynis kartus Jungtinėje karalystėje ir maždaug tris kartus Prancūzijoje ir Vokietijoje.

didysis nuosmukis ir a ntrasis pasaulinis karas
Didysis nuosmukis ir Antrasis pasaulinis karas

Tarpukario laikotarpis buvo labai nepastovus daugumoje Europos šalių. Metai iš karto po pirmojo pasaulinio karo buvo gerovės laikotarpis kai industrinė veikla intensyvėjo ir vyko atstatymas. Po šio trumpo pokarinės plėtros laikotarpio ekonominė veikla daugumoje Europos šalių sulėtėjo 3 deš. pradžioje, nors nuosmukis prasidėjo skirtingu metu ir dėl skirtingų priežasčių. Ekonominis lėtėjimas buvo ypač didelis JK, kur gamyba sumažėjo apie 16% tarp 1919 m. ir 1921 m. Tačiau Vokietijoje ekonominės veiklos sumažėjimas buvo dramatiškiausias. Vokietijos ekonomika plėtėsi tarp 1921 m. ir 1922 m., tačiau tai dramatiškai baigėsi 1923 m. kai Prancūzijos ir Belgijos kareiviai įėjo į Ruhr’ą, kad priverstų mokėti reparacijas. Vokietijos gamyba krito apie 20% nuo 1922 m. lygio, kai Vokietijos darbininkai ėmėsi “pasyvaus pasipriešinimo” politikos (iš esmės, bendrojo streiko). Darbuotojus ir jų šeimas parėmė Vokietijos vyriausybė, kuri finansavo šį staigų išlaidų padidėjimą masiškai spausdindama pinigus. Kai vyriausybė pabandė kontroliuoti kilusią hiperinfliaciją, ekonominė veikla dramatiškai smuko ir nedarbas labai padidėjo. Tik dešimtmečio pabaigoje gerovė ėmė grįžti į Europą, nors nedarbas daugumoje šalių išliko didelis.

didysis nuosmukis ir a ntrasis pasaulinis karas 2
Didysis nuosmukis ir Antrasis pasaulinis karas (2)

Daugumoje Europos šalių didžiausias ekonominis sulėtėjimas tarpukario laikotarpiu buvo Didysis nuosmukis 4 dešimtmetį. Jis smogė Europos šalims skirtingu metu ir skirtingu mastu. Nors ekonomikos istorikai nustatė įvairius Depresijos šaltinius, įvykiai JAV tuo metu didžiąja dalimi paaiškino nuosmukį Europoje. JAV buvo pagrindinis Europos prekių importuotojas ir buvo svarbiausias užsienio skolintojas Europos šalims. Didelis ekonominės veiklos nuosmukis JAV, kai realus BVP nukrito beveik 30% tarp 1929 ir 1933 m., turėjo didžiausią neigiamą poveikį Europos ekonomikoms. Tarp 1929 ir 1932 m. realus BVP Vokietijoje sumažėjo daugiau nei 20%, Prancūzijoje beveik 16% ir JK, kur ekonominė veikla tik buvo pasiekusi prieškarinį lygį, apie 6%.

didysis nuosmukis ir a ntrasis pasaulinis karas 3
Didysis nuosmukis ir Antrasis pasaulinis karas (3)

Nors nei vienas sektorius neišvengė Didžiojo nuosmukio, kai kurie ypač nukentėjo. Ekonominė plėtra ir atstatymas 3 deš. rėmėsi JAV pinigais ir kapitalu, daugiausiais trumpo laikotarpio atšaukiamomis paskolomis. 1928 m. pabaigoje ir 1929 m. pradžioje JAV bankai ėmė atšaukinėti paskolas, didindami spaudimą Europos bankų sistemai. Šis spaudimas buvo ypač didelis Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje. Finansų sektoriuje akcijų kainos visoje Europoje ėmė kristi po akcijų rinkos žlugimo JAV 1929 m. spalį. Akcijų kainos sumažėjo apie 60% Vokietijoje, Prancūzijoje ir Olandijoje, 45% JK, ir 30% Švedijoje. Indėlininkai pasiiminėjo pinigus iš bankų, o besiskolinantieji, negalėdami grąžinti bankams paskolų, bankrutuodavo. Nors bankų krizės nebuvo labai dažnas reiškinys Europoje taip kaip JAV, keletas didelių ir svarbių Europos bankų, apimant Credit-Anstalt Austrijoje ir Banque Nationale de Credit Paryžiuje, žlugo. Krizė taip pat lėmė, kad Jungtinė karalystė atsisakė aukso standarto. Investicijos, tiek verslo, tiek į būstą, nukrito iki labai žemo lygio, o “prekybos karas”, kuriame šalys konkuravo iškeldamos barjerus importui, faktiškai sustabdė tarptautinę prekybą.

europos verslo ciklai po antrojo pasaulinio karo
Europos verslo ciklai po Antrojo pasaulinio karo

Kai 1945 m. baigėsi antrasis pasaulinis karas, ekonomistai ir politikos vykdytojai rūpinosi kad ekonomika negrįžtų į depresiją. Dėl šio susirūpinimo daugelio šalių vyriausybės įsipareigojo kovoti su nuosmukiais ir depresijomis makroekonominės politikos pagalba, ir vengti muitų karų bei kitų protekcionistinių politikų, taikytų 4 deš. Tačiau vietoje to kad nugrimztų į naujas depresijas, kaip buvo bijota, Europos ekonomikos ėmė greitai augti. Pasekmėje tik keli santykinai trumpi ir negilūs nuosmukiai pertraukė ekonominę ankstyvo pokario plėtrą.

Kadangi neįvyko rimtų nuosmukių tarp 1945 ir 1970 m., kai kurie ekonomistai ėmė teigti, kad verslo ciklas buvo „pažabotas“, ar netgi „miręs“. Šis požiūris buvo ypač populiarus 7 deš., kuris buvo beveik nenutrūkstamos plėtros laikotarpis daugelyje Europos šalių, ir to nuopelnai buvo priskirti makroekonominei politikai, kurią vykdė Europos vyriausybės. Kai kurie ekonomistai teigė, kad politikos vykdytojai turėtų nustoti rūpintis nuosmukiais ir sutelkti dėmesį į infliaciją, kuri palaipsniui didėjo 7 deš.

europos verslo ciklai po antrojo pasaulinio karo 2
Europos verslo ciklai po Antrojo pasaulinio karo (2)

Deja, pranešimai apie verslo ciklų mirtį buvo pernelyg ankstyvi. Tuoj po to kai Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) pavyko keturis kartus padidinti naftos kainas 1973 m. rudenį, dauguma Europos ir kitų šalių ekonomikų patyrė gilius nuosmukius. 1973-75 m. nuosmukio metu, Europos sąjungos realus BVP sumažėjo mažiau nei 1%, nors didelio naftos kainos padidėjimo įtaka buvo ryškesnė Jungtinėje karalystėje ir Italijoje, kur realus BVP sumažėjo apie 2.5%. OPEC sprendimas turėjo mažiau įtakos Švedijoje, kur reali gamyba toliau didėjo, ir Olandijoje, kur realus BVP sumažėjo tik 0.1%. Nedarbo lygis gerokai padidėjo, ar net daugiau nei padvigubėjo kai kuriose Europos šalyse (Švedija vėl yra išimtis). Tačiau, nepaisant šio didelio padidėjimo, Europos nedarbo lygiai liko, su keliomis išimtimis, mažesni nei 5%. Todėl 1973-75 m. nuosmukis buvo rimtas nuosmukis, o ne depresija, tačiau jis pasižymėjo kitu nepalankiu procesu. Infliacija, kuri sumažėdavo daugumos prieš tai buvusių nuosmukių metu, pakilo iki beprecedentinių dviženklių lygių kiekvienoje Europos šalyje, išskyrus Vokietiją. Infliacija liko problema likusią 8 deš. dalį, netgi kai Europa atsigavo iš 1973-75 m. nuosmukio.

europos verslo ciklai po antrojo pasaulinio karo 3
Europos verslo ciklai po Antrojo pasaulinio karo (3)

Daugiau įrodymų, kad verslo ciklas nebuvo miręs, pateikė didelis nuosmukis 9 deš. pradžioje. Šis sulėtėjimas buvo visose Europos šalyse, ir jis buvo ypač didelis JK, Olandijoje ir Vokietijoje. Nedarbo lygiai visoje Europoje gerokai padidėjo, daugelyje šalių pasiekdami pokarines aukštumas. Daug ekonomistų teigė, kad centriniai bankai specialiai sukūrė šį sulėtėjimą kad sumažinti infliaciją. Infliacija iš tikrųjų sumažėjo: JK, pavyzdžiui, nuo 16% 1980 m. iki mažiau nei 4% 1984 m. Tačiau atsigavimas po šio nuosmukio buvo stiprus ir plėtra tęsėsi iki 10 deš. pradžios.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje ir Jungtinėje karalystėje, plėtros laikotarpis baigėsi 1990 m. Švedijos nuosmukis buvo gana ilgas (iki 1994 m.) ir didelis (realus BVP sumažėjo daugiau nei 5%). Kitos šalys taip pat patyrė nuosmukius 1993 m., apimant Vokietiją ir Italiją, nors jie buvo santykinai trumpi. Ekonominė veikla Europoje buvo lėta iki 1994 m. ir nedarbo lygiai gerokai padidėjo. Vienas šokiruojantis 10 deš. pabaigos faktas yra kad nedarbas Europoje liko didelis, nepaisant atsigavimo (mes aptarsime šią problemą detaliau 13 paskaitoje).

ar verslo ciklai tapo ma iau gil s
Ar verslo ciklai tapo mažiau gilūs?

Iki neseno meto makroekonomistai tikėjo, kad bėgant laikui verslo ciklai tapo mažiau gilūs. Akivaizdu, jog joks nuosmukis Europoje po Antrojo pasaulinio karo negali lygintis su nuosmukiu 3 deš. - Didžiąja depresija. Netgi atmetus tuos epizodus, ekonomistai paprastai manė, kad verslo nuosmukiai prieš 1929 m. buvo ilgesni ir gilesni nei po 1945 m. Pavyzdžiui, pagal verslo ciklų chronologiją (lentelė 9.1), vidutinis sulėtėjimas prieš 1929 m. tęsėsi apie 28 mėnesius, o vidutinė plėtra tęsėsi truputį daugiau nei 30 mėn. Po 1950 m. lėtėjimo periodai vidutiniškai sutrumpėjo iki mažiau nei 18 mėn. Prancūzijoje ir JK, o plėtros vidutiniškai pailgėjo iki 80 mėn. Prancūzijoje ir Vokietijoje ir iki daugiau nei 100 mėn. JK. Standartiniai ekonominių svyravimų matai, tokie kaip realus BVP augimas ir nedarbo lygis, taip pat tapo mažiau nepastovūs po 1950 m., palyginti su duomenimis laikotarpiu iki 1929 m.

ar verslo ciklai tapo ma iau gil s 2
Ar verslo ciklai tapo mažiau gilūs? (2)

Po Antrojo pasaulinio karo pagrindinis ekonominės politikos tikslas buvo sumažinti nuosmukių dydį ir dažnumą. Jei ekonomistai nustatytų kad, priešingai plačiai paplitusiam požiūriui, verslo ciklai nesušvelnėjo po karo, būtų rimta abejonė ekonominės politikos vykdytojų gebėjimu šį tikslą pasiekti. Dėl šios priežasties, nors klausimas ar verslo ciklas bėgant laikui švelnėjo gali atrodyti įdomus tik ekonomikos istorikams, šis klausimas yra didelės praktinės svarbos.

Christina Romer, dabar iš University of California at Berkeley, sukėlė dideles diskusijas savo straipsnių serija, kurioje neigė teiginius, kad verslo ciklas bėgant laikui švelnėjo. Romer pagrindinė abejonė buvo duomenų kokybė prieš 1929 m. Skirtingai nuo šiandienos, ankstesniais laikotarpiais vyriausybės nerinko išsamių duomenų apie ekonominius rodiklius, tokius kaip BVP. Vietoje to, ekonomikos istorikai, naudodami fragmentinę informaciją, turėjo įvertinti istorinius duomenis.

verslo ciklo faktai
Verslo ciklo faktai

Nors nėra identiškų verslo ciklų, visi (ar dauguma) ciklų turi bendrų bruožų. Šis teiginys buvo tvirtai pagrįstas pagrindinio verslo ciklų teoretiko, Nobel‘io premijos laureato Robert E. Lucas, Jr. iš University of Chicago:

Nors nėra jokių teorinių priežasčių to tikėtis, yra faktų, kurie leidžia daryti išvadą, kad bendro judėjimo tarp laiko eilučių [t.y. ekonominių kintamųjų] kokybinės elgsenos atžvilgiu, visi verslo ciklai yra panašūs. Į teorija linkusiems ekonomistams ši išvada turėtų būti patraukli ir kelianti iššūkį, kadangi ji siūlo vieningo verslo ciklų paaiškinimo galimybę, besiremiančią bendraisiais rinkos ekonomikos dėsniais, o ne politiniais ar instituciniais bruožais, būdingais tam tikroms šalims ar laikotarpiams.

verslo ciklo faktai 2
Verslo ciklo faktai (2)

Lucas‘o teiginys, kad verslo ciklai yra panašūs (ar tiksliau, kad jie turi daug bendrų bruožų) remiasi bendro ekonominių kintamųjų judėjimo verslo ciklo metu tyrimais.

Kai mes aptarsime alternatyvias verslo ciklo teorijas 11 ir 12 paskaitose, mes įvertinsime teorijas nustatydami kaip gerai jos paaiškina verslo ciklo faktus.

Gera verslo ciklų teorija turi paaiškinti ciklinę elgseną ne kelių kintamųjų, tokių kaip gamyba ir užimtumas, tačiau didelės ekonominių kintamųjų aibės.

ciklin ekonomini kintam j elgsena kryptis
Ciklinė ekonominių kintamųjų elgsena: kryptis...

Mūsų verslo ciklo faktų diskusijoje yra svarbūs du makroekonominių kintamųjų ciklinės elgsenos bruožai. Pirmasis yra kryptis, kuria juda makroekonominis kintamasis, palyginti su visuminės ekonominės veiklos kryptimi. Ekonominis kintamasis, kuris kinta ta pačia kryptimi kaip visuminė ekonominė veikla (aukštyn plėtros metu, žemyn lėtėjimo metu) yra procikliškas. Kintamasis, kuris kinta priešinga kryptimi nei visuminė ekonominė veikla, yra kontracikliškas. Kintamieji, kurie neturi aiškios krypties verslo ciklo metu, yra acikliški.

ciklin ekonomini kintam j elgsena ir laika s
Ciklinė ekonominių kintamųjų elgsena: ... ir laikas

Antrasis bruožas yra kintamojo lūžio taško (viršūnės ir dugno) laikas, palyginti su verslo ciklo lūžio taškais. Ekonominis kintamasis yra išankstinis kintamasis, jei jis kinta anksčiau nei visuminė ekonominė veikla. Kitaip tariant, išankstiniai kintamieji pasiekia viršūnes ir dugnus prieš verslo ciklo viršūnes ir dugnus. Laike sutampantis kintamasis yra tas, kurio viršūnės ir dugnai yra tuo pat metu kaip ir verslo ciklo viršūnės ir dugnai. Galų gale, atsiliekantis kintamasis yra tas, kurio viršūnės ir dugnai ateina vėliau nei verslo ciklo viršūnės ir dugnai.

oecd sud tinis i ankstinis indeksas
OECD sudėtinis išankstinis indeksas

Faktas, kad kai kurie ekonominiai kintamieji nuolat aplenkia verslo ciklą, sako, kad jie gali būti naudojami prognozuoti ekonomikos trajektoriją ateityje. Šia idėja remiasi išankstinių rodiklių indeksas, pavyzdžiui OECD sudėtinis išankstinis indeksas.OECD sudėtinis išankstinių rodiklių indeksas (the Composite Leading Index) yra svertinis keliolikos ekonominių kintamųjų, kurie aplenkia verslo ciklą, vidurkis.

gamyba
Gamyba

Kadangi gamybos lygis yra pagrindinis visuminės ekonominės veiklos rodiklis, gamybos viršūnės ir dugnai linkę būti maždaug tuo pat metu kaip ir visuminės ekonominės veiklos viršūnės ir dugnai. Tokiu būdu, gamyba yra sutampantis ir prociklinis kintamasis. Paveikslas 9.2 rodo pramonės gamybos indekso Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje karalystėje nuo 1970 m. elgseną. Šis indeksas yra platus pramonės, kasybos bei elektros, dujų ir vandens (utilities) gamybos matas. Vertikalios tiesės P ir T paveiksluose 9.2-9.10 rodo verslo ciklo viršūnių ir dugnų datas, kurias nustato ECRI (žiūr. lentelę 9.1). Pramonės šakų lūžio taškai gana gerai atitinka ciklo lūžio taškus.

i laidos
Išlaidos

Sudėtinių išlaidų dalių, kaip ir pramonės gamybos tipų atveju, trukmė yra esminė, nustatant jautrumą verslo ciklui. Paveikslas 9.3 rodo ciklinę vartojimo išlaidų ir investicijų elgseną. Investicijos daugiausiai susideda iš išlaidų ilgo naudojimo prekėms ir yra labai prociklinės. Tačiau vartojimo išlaidos, kurios, kartu su išlaidomis ilgalaikio vartojimo prekėms, apima išlaidas neilgalaikio vartojimo prekėms ir paslaugoms, yra santykinai tolygesnės. Vartojimo išskaidymas į jo sudėtines dalis rodo, kad išlaidos ilgalaikio vartojimo prekėms yra labai prociklinės (automobilių, baldų ir „baltųjų“ produktų išlaidos labai padidėja ekonominės plėtros metu), tačiau neilgalaikio vartojimo prekių ir paslaugų vartojimas yra gerokai mažiau veikiamas verslo ciklo. Laiko atžvilgiu, vartojimas ir investicijos paprastai sutampa su verslo ciklu, nors atskirų investicijų dalių ciklinis laikas kinta.

i laidos 2
Išlaidos (2)

Viena sudėtinė išlaidų dalis, kuri, atrodo, turi savo taisykles, yra investicijos į atsargas, t.y. verslo atsargų pokyčiai (neparodyti), kurios dažnai labai svyruoja ir tai nesiejama su verslo ciklo viršūnėmis ir dugnais. Tačiau bendrai, investicijos į atsargas yra prociklinės ir eina anksčiau nei ciklas. Nors prekės atsargose nebūtinai turi būti ilgalaikės, investicijos į atsargas yra labai nepastovios. Nors vidutiniškai investicijos į atsargas sudaro nedidelę dalį (apie 1%) bendrųjų išlaidų, nemaži investicijų į atsargas sumažėjimai didele dalimi lemia bendrąjį išlaidų sumažėjimą kai kuriuose nuosmukiuose, labiausiai 1973-75 m., 9 deš. pradžioje ir 10 deš. pradžioje.Valstybiniai prekių ir paslaugų pirkimai yra paprastai procikliniai (žiūr. paveikslą 4.8). Greitas ginklavimasis, kaip per antrąjį pasaulinį karą, dažnai yra ekonominės plėtros priežastis.

u imtuma s
Užimtumas

Verslo ciklai stipriai veikia darbo rinką. Nuosmukiu metu užimtumas auga lėtai ar mažėja, daug darbuotojų yra atleidžiami, o darbą yra sunku rasti.

Paveiklas 9.4 rodo dirbančių civilių skaičių Prancūzijoje, Vokietijoje ir JK. Užimtumas yra akivaizdžiai prociklinis, t.y. daugiau žmonių turi darbus pakilimo nei nuosmukių metu, ir jis taip pat yra sutampantis su ciklu.

pav 9 4 ciklin civilinio u imtumo elgsena pranc zijoje vokietijoje ir jk
Pav. 9.4. Ciklinė civilinio užimtumo elgsena Prancūzijoje, Vokietijoje ir JK
pav 9 4 ciklin civilinio u imtumo elgsena pranc zijoje vokietijoje ir jk1
Pav. 9.4. Ciklinė civilinio užimtumo elgsena Prancūzijoje, Vokietijoje ir JK
n edarbas
Nedarbas

Paveiklas 9.5 rodo civilių nedarbo lygį, kuris yra dalis civilinės darbo jėgos (skaičiaus žmonių, kurie dirba ir nori dirbti), kurie yra bedarbiai. Civilinis nedarbo lygis yra labai kontracikliškas, greitai didėjantis nuosmukių metu, tačiau lėčiau mažėjantis plėtros metu. Paveikslas 9.5 rodo truputį neįprastą 1980-81 ir 1990-91 m. nuosmukių JK aspektą: nedarbo lygis didėjo kelis mėnesius po to kai buvo pasiektas nuosmukio dugnas. Panašiai, nedarbo lygis Vokietijoje didėjo nepaisant ekonominės veiklos atsigavimo po 1980-81 m. nuosmukio.

vidutinis darbo na umas ir realus darbo u mokestis
Vidutinis darbo našumas ir realus darbo užmokestis

Bendrai vidutinis darbo našumas, atrodo, yra prociklinis: pakilimo metu darbuotojai pagamina daugiau per kiekvieną darbo valandą nei nuosmukio metu. Vidutinis darbo našumas taip pat yra ankstyvesnis nei verslo ciklas.

Prisiminkite iš 3 paskaitos, kad realus darbo užmokestis yra darbuotojų kompensavimas per laiko vienetą (valandą ar savaitę) matuojamas realiais, t.y. perkamosios galios, matais. Realus darbo užmokestis Prancūzijoje ir JK, kaip parodyta paveiksle 9.7, yra ypač svarbus kintamasis studijuojant verslo ciklus, kadangi jis yra vienas iš svarbiausių darbo pasiūlos ir darbo paklausos iš firmų pusės veiksnių. Didžioji dalis faktų rodo, kad realus darbo užmokestis yra truputį prociklinis, tačiau dėl to yra tam tikri nesutarimai.

pinig kiekio did jimas ir infliacija
Pinigų kiekio didėjimas ir infliacija

Kitas kintamasis, kurio ciklinė elgsena yra truputį kontraversinė, yra pinigų pasiūla. Paveikslas 9.8 parodo pinigų pasiūlos augimo elgseną. Atkreipkite dėmesį, kad (nominalus) pinigų kiekio augimas gerokai svyruoja ir nevisada turi akivaizdų ciklinį pobūdį. Tačiau, kaip matome paveiksle 9.8, pinigų kiekio augimas dažnai sumažėja prieš pat nuosmukį. Be to, daug statistinių ir istorinių studijų, apimant klasikinį Milton Friedman ir Anna J. Schwartz darbą, kurios naudojo duomenis nuo 1867 m., rodo, kad pinigų kiekio augimas yra prociklinis ir aplenkia ciklą.

Infliacijos cikliškumas, parodytas paveiksle 9.9, yra akivaizdesnis. Infliacija yra prociklinė, tačiau su tam tikru atsilikimu. Infliacija paprastai didėja ekonominės plėtros metu, viršūnę pasiekia truputį po verslo ciklo viršūnės, ir tada mažėja, kol pasiekia dugną truputį vėliau už verslo ciklo dugną.

finansiniai kintamieji
Finansiniai kintamieji

Finansiniai kintamieji yra kita cikliškai jautri ekonominių kintamųjų klasė. Pavyzdžiui, akcijų kursai yra paprastai procikliški (akcijų kursai padidėja gerais ekonomikai laikais) ir tai atsitinka anksčiau (akcijų kursai dažniausiai ima mažėti anksčiau už nuosmukį).

Nominalios palūkanų normos yra procikliškos ir atsiliekančios nuo ciklo. Nominalios palūkanų normos paveiksle 9.10 yra 3 mėn. iždo vekselių palūkanos. Tačiau kitos palūkanų normos, tokios kaip bankų paskolų palūkanų norma geriausiems klientams, yra taip pat prociklinė ir atsiliekanti. Atkreipkite dėmesį, kad nominalios palūkanų normos turi tą patį ciklinį bruožą kaip infliacija.

finansiniai kintamieji 2
Finansiniai kintamieji (2)

Reali palūkanų norma neturi akivaizdaus ciklinio pobūdžio. Pavyzdžiui, reali palūkanų norma buvo iš tikrųjų neigiama 1973-75 m. nuosmukio metu, tačiau buvo labai didelė per 1981-82 m. nuosmukį. (Metinė reali palūkanų norma yra parodyta paveiksle 2.4.)

Realios palūkanų normos acikliškumas nereiškia, kad jos kitimas yra nesvarbus verslo ciklo metu. Vietoje to, stabilaus ciklinio bruožo nebuvimas gali atspindėti faktą, kad atskiri verslo ciklai turi skirtingas priežastis ir kad šie skirtingi ciklo šaltiniai turi skirtingą įtaką realiai palūkanų normai.

lent s10 pagrindini makroekonomini kintam j ciklin elgsena verslo ciklo faktai
Lent. S10. Pagrindinių makroekonominių kintamųjų ciklinė elgsena (verslo ciklo faktai)
tarptautiniai verslo ciklo aspektai
Tarptautiniai verslo ciklo aspektai

Mes analizavome įvairių šalių verslo ciklus ir pamatėme, kad pagrindinių ekonominių kintamųjų cikliškumas tarp šalių yra panašus. Verslo ciklas yra tarptautinis fenomenas ir kitu aspektu: dažnai pagrindinės industrinės ekonomikos patiria nuosmukius ir plėtras maždaug tuo pat metu, taigi jos gali būti bendrame cikle. Paveikslas 9.11 iliustruoja šį ciklo bendrumą pramonės gamybos indeksu nuo 1961 m. šešiose pagrindinėse industrinėse šalyse. Atkreipkite dėmesį į pasaulinių nuosmukių pasekmes 1975, 1982 ir 1991 m. Paveikslas 9.11 taip pat rodo, kad kiekviena ekonomika patiria daug nedidelių svyravimų atskirai nuo kitų.

verslo ciklo analiz anonsas
Verslo ciklo analizė: anonsas

Šiame skyriuje pateikti verslo ciklo faktai būtų naudingi netgi jei mes toliau jų nenagrinėtume: pavyzdžiui, žinant tipinius ciklinius pagrindinių makroekonominių rodiklių bruožus palengvėja ekonomikos prognozavimas, ką mes parodėme kai aptarėme išankstinių indikatorių indeksą. Žinoti faktus apie ciklą yra taip pat svarbu verslininkams, sprendžiantiems ar investuoti ir samdyti, ir finansiniams investuotojams, renkantis pageidaujamos rizikos ir grąžos portfelius. Tačiau, makroekonomistai domisi ne tik tuo kas vyksta verslo ciklo metu, tačiau taip pat in kodėl tai vyksta. Šis siekis suprasti ciklus nėra tik tuščias intelektualinis smalsumas. Pavyzdžiui, kaip mes parodysime 10-12 paskaitose, patarimai, kuriuos makroekonomistai teikia politikos vykdytojams apie tai kaip reaguoti į nuosmukį, priklauso nuo jų nuomonės kas sukėlė nuosmukį.

verslo ciklo analiz anonsas 2
Verslo ciklo analizė: anonsas (2)

Bendrai, verslo ciklo teorijos turi dvi pagrindines sudėtines dalis. Pirmoji dalis apibūdina veiksnių, kurie turi pagrindinę įtaką ekonomikai, tipus - pavyzdžiai yra karai, išradimai, blogi derliai, vyriausybės politikos pokyčiai. Ekonomistai dažnai vadina šiuos (dažniausiai neprognozuojamus) reiškinius šokais. Kita sudėtinė verslo ciklo teorijos dalis yra modelis kaip ekonomika reaguos į įvairius šokus. Ekonomikos yra kaip mašina, važiuojanti prastu keliu: šokai - tai duobės ir nelygumai. Modelis apibūdina kaip sudėtinės mašinos dalys (padangos ir amortizatoriai) sušvelnina ar padidina šokų efektus keleiviams.

Yra dvi pagrindinės verslo ciklo teorijos, kurias mes aptarsime - klasikinė ir keinsistinė. Laimei, kad nagrinėti šias dvi teorijas, nereikia dviejų visiškai skirtingų modelių. Jos gali būti nagrinėjamos naudojant vadinamą visuminės paklausos - visuminės pasiūlos, ar AD-AS, modelį.

visumin paklausa ir visumin pasi la vadas
Visuminė paklausa ir visuminė pasiūla: įvadas

Mes detaliau analizuosime ir taikysime AD-AS modelį, ir vieną iš jo sudėtinių dalių, IS-LM modelį, 10-12 paskaitose. Dabar mes paprasčiausiai trumpai apžvelgsime pagrindines AD-AS modelio sudėtines dalis. AD-AS modelis turi tris sudėtines dalis, kaip parodyta paveiksle 9.12: (1) visuminės paklausos kreivę, (2) trumpo laikotarpio visuminės pasiūlos kreivę, ir (3) ilgo laikotarpio visuminės pasiūlos kreivę. Kiekviena kreivė atspindi sąryšį tarp visuminio kainų lygio P, parodyto ant vertikalios ašies paveiksle 9.12, ir gamybos Y, atspindėtos ant horizontalios ašies.

visumin s paklaus os kreiv
Visuminės paklausos kreivė

Visuminės paklausos (AD) kreivė parodo bendrąjį namų ūkių, firmų ir vyriausybės paklausos prekėms ir paslaugoms kiekį Y, esant bet kuriam kainų lygiui P. AD kreivė turi neigiamą nuolydį paveiksle 9.12, o tai reiškia, kad kai bendrasis kainų lygis yra didesnis, paklausa prekėms ir paslaugoms yra mažesnė. Mes pateiksime neigiamo nuolydžio paaiškinimą 10 paskaitoje. Intuityvus paaiškinimas kad kai kainos yra didesnės, žmonės gali nusipirkti mažiau prekių nėra korektiškas. Problema su intuityviu paaiškinimu yra kad, nors bendrojo kainų lygio padidėjimas atspindi daugumos prekių kainų padidėjimą, tai taip pat reiškia žmonių, kurie gamina ir parduoda tas prekes pajamų padidėjimą. Tokiu būdu, pasakyti, kad didesnis kainų lygis sumažina prekių ir paslaugų, kurį žmonės gali nusipirkti, kiekį nėra teisinga, kadangi jų pajamos, kaip ir kainos, padidėjo.

visumin s pa klausos kreiv 2
Visuminės paklausos kreivė (2)

AD kreivė susieja paklausos kiekį su kainų lygiu, jei mes laikome kitus ekonominius veiksnius pastoviais. Tačiau, esant tam tikram kainų lygiui, bet kuris pokytis ekonomikoje, kuris padidina visuminę prekių ir paslaugų paklausą pastums AD kreivę į dešinę (o bet kuris pokytis, kuris sumažina prekių ir paslaugų paklausą, pastums AD kreivę į kairę). Pavyzdžiui, akcijų rinkos pakilimas, kuris praturtina vartotojus, greičiausiai padidins namų ūkių paklausą prekėms ir paslaugoms, pastumdamas AD kreivę į dešinę. Panašiai, efektyvesnės investicinės prekės sukūrimas padidins firmų paklausą naujoms investicinėms prekėms, kas vėl pastums AD kreivę į dešinę. Vyriausybės politika taip pat gali įtakoti AD kreivę. Pavyzdžiui, valstybės išlaidų sumažėjimas sumažina visuminę prekių ir paslaugų paklausą ir pastums AD kreivę į kairę.

visumin s pa si los kreiv
Visuminės pasiūlos kreivė

Visuminės pasiūlos kreivė rodo prekių ir paslaugų kiekį, kurį gamintojai nori pasiūlyti, esant tam tikram kainų lygiui. Dvi visuminės pasiūlos kreivės yra parodytos paveiksle 9.12, - viena trumpo laikotarpio, kita - ilgo. Trumpo laikotarpio visuminės pasiūlos kreivė (SRAS), parodyta paveiksle 9.12, yra horizontali. Horizontali SRAS kreivė atspindi idėją, kad trumpu laikotarpiu kainų lygis yra fiksuotas ir kad firmos gali pasiūlyti bet kurį kiekį, esant šiai kainai. Jei trumpas laikotarpis yra labai trumpas, kaip viena diena, ši prielaida yra reali. Pavyzdžiui, duonos parduotuvė paskelbia duonos kainą ryte ir parduoda tiek duonos, kokia yra paklausa, esant šiai kainai (iki pajėgumų ribos). Per vieną dieną savininkas paprastai nepadidins kainos, jei paklausa yra neįprastai didelė. Lygiai taip pat, jis nesumažins kainos jei paklausa yra neįprastai nedidelė. Šią tendenciją ir atsindi horizontali SRAS kreivė.

visumin s pa si los kreiv 2
Visuminės pasiūlos kreivė (2)

Tačiau, jei duonos paklausa nuolat išlieka didelė, iki tokio taško kad savininkas pasiekia gamybinių pajėgumų ribą, savininkas gali padidinti kainą, kad sumažinti duonos paklausą iki normalesnio lygio. Savininkas didins kainą tiek, kol paklausa viršija normalius gamybos pajėgumus. Ilgu laikotarpiu kaina bus tokia, kuri sulygins paklausą su normaliu gamybos lygiu. Panašiai, ilgu laikotarpiu, visos kitos firmos ekonomikoje koreguos jų prekių kainas taip, kad galėtų gaminti normalų lygį. Kaip buvo minėta 3 paskaitoje, normalus gamybos lygis ekonomikoje vadinamas visiško užimtumo gamybos lygiu. Ilgu laikotarpiu, kai kainos galutinai nusistovi, visuminė pasiūla paprasčiausiai bus lygi visiško užimtumo gamybos lygiui. Tokiu būdu, ilgo laikotarpio visuminės pasiūlos kreivė (LRAS) yra vertikali, kaip parodyta paveiksle 9.12, taške, kuriame pasiūla Y yra lygi .

visumin s paklausos okai
Visuminės paklausos šokai

Prisiminkite, kad verslo ciklų teorija turi apimti šokų ekonomikai apibūdinimą. AD-AS sistema išskiria šokus pagal jų pradinius efektus - visuminei paklausai ar visuminei pasiūlai. Visuminės paklausos šokas yra pokytis ekonomikoje, kuris pastumia AD kreivę. Pavyzdžiui, bus neigiamas visuminės paklausos šokas jei vartotojai taps labiau pesimistiški dėl ateities ir, tokiu būdu, sumažins jų einamąsias vartojimo išlaidas, pastumdami AD kreivę į kairę.

visumin s paklausos okai 2
Visuminės paklausos šokai (2)

Kad analizuoti visuminės paklausos šoko poveikį, tarkime, kad ekonomika iš pradžių yra trumpo ir ilgo laikotarpio pusiausvyroje taške E paveiksle 9.13. Mes darome prielaidą, kad, kadangi vartotojai tapo labiau pesimistai, visuminės paklausos kreivė pasistumia į kairę iš AD1 į AD2. Šiuo atveju nauja trumpo laikotarpio pusiausvyra (sankirta AD2 ir SRAS) yra taške F, kur gamyba sumažėjo iki Y2, o kainų lygis lieka P1. Tokiu būdu, namų ūkių vartojimo sumažėjimas lemia nuosmukį, kai gamyba krenta žemiau jos normalaus lygio. Tačiau ekonomika neliks taške F visada, kadangi firmos nenorės gaminti mažiau nei leidžia normalus pajėgumas. Galų gale firmos reaguos į mažesnę paklausą keisdamos kainas, šiuo atveju žemyn, kol ekonomika pasieks jos naują ilgo laikotarpio pusiausvyrą taške H, sankirtoje AD2 ir LRAS.

ekonomikos prisitaikymo greitis
Ekonomikos prisitaikymo greitis

Mūsų analizė rodo, kad nepalankus visuminės paklausos šokas, kuris pastumia AD kreivę kairėn, lems gamybos kritimą trumpu laikotarpiu, tačiau ne ilgu laikotarpiu. Kiek laiko reikės ekonomikai pasiekti ilgo laikotarpio pusiausvyrą? Šis klausimas yra labai svarbus ekonominėje analizėje ir į jį klasikiniai ekonomistai ir keinsistai turi labai skirtingus atsakymus. Jų atsakymai padeda paaiškinti kodėl klasikiniai ekonomistai ir keinsistai turi skirtingus požiūrius į tinkamą vyriausybės politikos vaidmenį kovojant su nuosmukiais.

ekonomikos prisitaikymo greitis klasik hipotez
Ekonomikos prisitaikymo greitis: klasikų hipotezė

Klasikinis atsakymas yra kad kainos koreguojasi gana greitai, reaguodamos į pasiūlos ir paklausos disbalansus, taigi ekonomika patenka į ilgo laikotarpio pusiausvyrą greitai - per kelis mėnesius ar greičiau. Tokiu būdu, AD kreivės postūmio į kairę nulemtas nuosmukis baigsis gana greitai, kai kainų lygis krenta ir ekonomika pasiekia pradinį gamybos lygį. Pagal griežčiausią klasikinio modelio versiją, ekonomika pasiekia jos ilgo laikotarpio pusiausvyrą faktiškai iš karto, kas lemia kad trumpo laikotarpio visuminės pasiūlos kreivė yra nesvarbi ir kad ekonomika visada yra ant ilgo laikotarpio visuminės pasiūlos (LRAS) kreivės. Kadangi korekcija vyksta greitai, klasikiniai ekonomistai teigia, kad vyriausybės gali nedaug, nugalint nuosmukius.

ekonomikos prisitaikymo greitis keinsist hipotez
Ekonomikos prisitaikymo greitis: keinsistų hipotezė

Priešingai klasikiniam požiūriui, keinsistai teigia, kad kainos (ir darbo užmokestis, kuris yra darbo kaina) nebūtinai greitai koreguojasi po šokų. Taigi, ekonomikos grįžimas į ilgo laikotarpio pusiausvyrą gali būti lėtas, trukti metus, o ne mėnesius. Kitais žodžiais, nors keinsistai sutinka su klasikiniais ekonomistais, kad ekonomikos gamybos lygis galiausiai grįžta iš nuosmukio lygio (Y2 paveiksle 9.13) į visiško užimtumo lygį, jie mano, kad šis procesas gali būti lėtas. Kadangi jie nelabai pasitiki ekonomikos savikorekcijos galia, keinsistai numato svarbų vaidmenį vyriausybei kovojant su nuosmukiais. Pavyzdžiui, pats Keynes’as teigė, kad vyriausybės gali kovoti su nuosmukiais padidindamos išlaidas.

visumin s pasi los okai
Visuminės pasiūlos šokai

Kadangi klasikiniai ekonomistai mano, kad visuminės paklausos šokai nelemia ilgų gamybos svyravimų, jie paprastai visuminės pasiūlos šokus laiko pagrindine jėga, kuri lemia gamybos ir užimtumo pokyčius. Visuminės pasiūlos šokas yra ekonomikos pokytis, kuris lemia ilgo laikotarpio visuminės pasiūlos (LRAS) kreivės postūmį. LRAS kreivės pozicija priklauso tik nuo visiško užimtumo gamybos lygio, taigi visuminės pasiūlos šokai, tokie kaip našumo ar darbo pasiūlos pokyčiai, gali būti laikomi veiksniais, kurie lemia pokyčius.