Download
1 / 37
380 likes | 729 Views
Informacinė visuomenė. Aušra – Marija Šapnagytė 3f 2008 - 01 - 14. Informacinė visuomenė. Atvira ; Išsilavinusi ; Besimokanti (mokymasis: nuolatinis, atvirasis, elektroninis, skaitmeninis) ;
E N D
Informacinė visuomenė Aušra – Marija Šapnagytė 3f 2008 - 01 - 14
Informacinė visuomenė • Atvira; • Išsilavinusi; • Besimokanti (mokymasis: nuolatinis, atvirasis, elektroninis, skaitmeninis) ; • Jos nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos srityse; • Jos nariai moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais; • Valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
Termino „informacimė visuomenė“ autorystės problema • Informacijos visuomenės samprata buvo suformuluota XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje; • Patį teminą „infomacinė visuomenė“ 1963 m. pirmą kartą pavartojo Tadao Umesao straipsnyje apie visuomenės evoliucijos teoriją ir nurodė informacijos industrijos plėtrą; • Kiti šaltiniai šio termino autoriumi laiko Tokijo technologijos instituto profesorių J. Chajaši.
Y. Masudos suformuluoti ekonominiai ir socialiniai pokyčiai, kuriuos sąlygoja informacinės visuomenės susiformavimas • 1 etapas: Naudojamos visos jau anksčiau žmonijos sukurtos technologijos; • 2 etapas: Pasitelkęs informacines technologijas žmogus galės atlikti darbus, kurių anksčiau iš viso negalėjo padaryti; • 3 etapas: Esamos socialinės ir ekonominės struktūros transformuosis į naujas socialines ir ekonomines sistemas.
Švietimas išsiplės už formalių mokyklos ribų – atsiras atvira švietėjiška aplinka; Švietimas bus individualizuotas – taikomas kiekvienam individui pagal jo reikšmes ir gebėjimus; Bus plečiama savišvietos sistema – ji apims visas veiklos sritis; Edukaciniai procesai informacinėje visuomenėje turės vykti visą gyvenimą (mokymosi visą gyvenimą principas). Y. Masudos numatyti nauji pokyčiai švietimo srityje
Futurologo Alvino Tofflerio pasiūlyta žmonijos visuomenės raidos samprata • 1 banga – agrarinė (truko apie 10 000 metų); • 2 banga – indrustinė (maždaug nuo 1800 m. iki šių laikų); • 3 banga – informacinė (maždaug nuo 1980 m. ir tebesitęsia).
Penki požiūriai į informacinę visuomenę • Technologinis; • Ekonominis; • Socialinis; • Erdvinis; • Kultūrinis.
Technologinio požiūrio esmė • Informacinės technologijos įgalima efektyviai apdoroti, kaupti, perduoti, skleisti informaciją, ją susirasti; • Informacijos ir komunikacijos įranga tapo kompaktiškesnė, atpigo, padidėjo jos našumas, ją galima plačiau taikyti; • Technologijos yra informacinės visuomenės ašis, tačiau vis svarbesnis darosi žmonių tarpusavio bendravimas, individo galimybės, gebėjimų ugdymas.
Ekonominio požiūrio esmė • Informacinėje visuomenėje pereinama nuo turto prie žinių ekonomikos; • Vis daugiau dėmesio skiriama žinioms, jos tampa produktu; • Vis didesnę bendrojo nacionalinio produkto dalį kuria žmonės, kurių veikla susijusi su informacinėmis technologijomis – jų tobulinimu, taikymu, platininu.
Socialinio pažiūrio esmė • Specialistai, kurių darbas – naujų technologijų kūrimas ir diegimas; • Informacinių technologijų taikymo specialistai, kurių darbas – taikyti, priderinti, diegti naujas technologijas įvairiose srityse; • Informacinių technologijų vartotojai, kurie yra įvairių specialybių bei profesijų ir savo veikloje naudojasi informacinėmis technologijomis.
Informacinių technologijų specialistai 4 % Taikytojai Vartotojai 80 % Informacinės visuomenės socialinė struktūra 16%
Erdvinio pažiūrio esmė • Informacinė visuomenė traktuojama kaip pasaulinė, neribojama valstybių, regionų sienų; • Informacija tampa vienodai sparčiai pasiekiama visame pasaulyje, todėl galima sparčiai darbuotis visose srityse; • Informacinė visuonemė dažnai vaizduojama kaip visuotinis tinklas, kurio visi vartotojai sujungti telekomunikacijos tinklu (internetu).
Kultūrinio pažiūrio esmė • Sparčiai plintanti informacija veikia įvairių tautų kultūras,saviti jų elementai greičiau perimami arba atmetami, suvienodėja; • Itin svarbi darosi kalbos kultūra; • Manoma, kad sėkmingai gyvuos tos šalys, kurių kultūra bus atspindima internete ir sava, ir kitomis kalbomis; • Mokslininkams keliami labai svarbūs uždaviniai – apibendrinti šnekamųjų kalbų gramatikas, kurti terminus, automatizuoti vertimą iš įvairių tautų kalbų.
Svarbiausi informacinės visuomenės bruožai • Stiprus paties piliečio noras ir gebėjimas mokytis; • Nenutrūkstamas, nuolatinis mokymasis; • Mokymosi priemonių ir būdų įvairovė: nuolatinis, atviras, elektroninis, skaitmeninis, virtualusis mokymasis; • Nuotolinis darbas; • Elektroninis verslas; • Elektroninės paslaugos; • Elektroninis valdymas (elektroninė valdžia, elektroninė vyriausybė).
Mokymosi „visą gyvenimą“ idėjos įgyvendinimo būdai • Pakeisti mąstymo būdą; • Mokymosi visą gyvenimą pagrindus dėti pačioje lavinimo pradžioje; • Sukurti piliečiams patogias mokymo, lavinimo ir darbo formas; • Sutelkti dėmesį į nuolatinio mokymosi būtinumą darbovietėse.
Informacinė visuomenė ir socialiniai pokyčiai. Nelygių galimybių problema.Indrė Kairytė
Informacinės visuomenės kūrimas: • tai nėra siekis iš esmės pakeisti žmogaus gyvenseną; • tai noras suteikti naujų, patogesnių galimybių, perkelti į skaitmeninę erdvę dalį žmogiškosios veiklos; • kiek galima mažiau keičiant pagrindines gyvenimo ir veiklos formas.
Informacinių technologijų naudojimo problemos: • Keičiasi kuriamos naujos visuomenės socialinės struktūros: nuotolinė medicina, darbas, nuotolinis, skaitmeninis, virtualusis mokymas; • Keičiasi socialinis elgesys bei piliečių bendravimo, bendradarbiavimo santykiai.
Informacinės visuomenės plėtros, socialinių ir etinių aspektų problemos: • Visuomenės skaidymas į dvi grupes; • Didėjantys išsilavinimo lygio skirtumai tarp miesto ir kaimo, tarp vyrų ir moterų; • Žmonių susvetimėjimas, tarpusavio santykių pokyčiai; • Didėjantis naujų priemonių kaitos greitis; • Asmenybės pažeidžiamumas; • inertiškumas, lėtumas, negebėjimas greitai perimti informacijos.
Ryškiausios išteklių grupės: • Pinigai (pvz.: nupirkti mokykloms kompiuterius, naujų metodų finansavimas); • Laikas- socialinio požiūrio, prioritetų perskirstymo problema. (pvz.: mokytojam reikia mokytis patiems, neatsilikti nuo naujovių);
Skaitmeninė nelygybė – informacinių technologijų sukelta nelygių galimybių problema.
Skaitmeninė nelygybė valstybių viduje: • Skiriasi rajonų, miestų, net mokyklų kompiuterizavimo lygis.
Iš senųjų šaltinių žinome, kad ne vienas mokslininkas bandė sukurti protingą mašiną: L. da Vinči sukūrė ne vieną karo, skraidymo bei buitinės technikos prietaisą. B. Paskalis sukūrė mechaninį skaičiuotuvą. Č Babidžas suprojektavo analitinę mašiną, kuri buvo šiuolaikinio kompiuterio prototipas.
Kompiuteriai, mokymas bei mokslas Kompiuterius naudoja labai įvairioių profesijos atstovai: matematikai, inžinieriai, istorikai, filologai, mokykloje ne tik informatikos mokytojas, bet ir matematikos, fizikos, geografijos, muzikos bei kiti. Yra daug įvairių kompiuterinių programų, kurios skatina kūrybiškumą. Kartu su kompiuteriu atsirado naujos mokymosi formos pvz. nuotolinis mokymasis.
Bibliotekos • Bibliotekų fondai yra kompiuterizuojami, todėl bibliotekos kompiuteris pateikia informaciją: kiek egzempliorių yra, kas juo šiuo metu skaito, kada turėtų grąžinti ir pan. • Kai kurios bibliotekos jau suteikia galimybę skaitytojams reikiamą leidinį užsisakyti internetu.
ir muziejai • Muziejai taip pat kompiuterizuoja savo fondus. • Galima perskaityti eksponatų aprašus ir pamatyti juos kompiuteryje.
Kompiuterizuotoji raštvedyba ir buhalterinė apskaita • Mažose įmonėse naudojama Microsoft Excel programa, o didesnėje – įsigijamos specializuotas buhalterinės apskaitos programos. • Buhalterinės programos turi būti lokalizuotos bei pritaikytos konkrečioje valstybėje galiojantiems įstatymams bei mokesčių sistemai. • Buhalterinės apskaitos programas sudaro keli vienas su kitu susieti moduliai, kuriais atliekami tam tikri veiksmai.
Kompiuterinė leidyba ir elektroninė spauda • Leidyklose – spaustuvėse kompiuteriai naudojami visose spaudinių gamybos grandyse: nuo rankraščio tvarkymo iki galutinio leidinio. • Kompiuteriniai leidybai naudojamos Adobe PagaMaker, Adobe Indesign, Quark XPress ir kitos programos. • Internete yra ne tik laikraščių ir žurnalų elektroninės versijos, bet ir knygų.
Kompiuteriai ir muzika • Sukurtos muzikos programos leidžia imituoti įvairiausius instrumentus. • Kompiuteris muzikos kūrinius gali atlikti neįsivaizduojamu tempu. • Dainininkai, naudodami vien tik savo balso įrašus, gali sukurti visą chorą. • Muzikos įrašai kompaktinėse plokštelėse yra skaitmeninė ir begant laikui garso kokybė neblogėja.
Elektroninė bankininkystė • Daugelyje parduotuvių galima atsiskaityti banko kortelėmis. • Banko kortelės ypač patogios keliaujantiems, nes nebereikia rūpintis valiutos keitimu – parduotuvėse galima atsiskaityti net neturint tos šalies pinigų. • Privatūs asmenys bei įmonės gali savo sąskaitas tvarkyti ir daugelį operacijų atlikti internetu. • Dėl internetinės bankininkystės atsirado ir naujų nusikaltimų rūšių.
Prekyba internetu • Internete gausu įvairių parduotuvių – nuo knygynų iki picerijų. • Užsakymai pateikiami specialiuose blankuose, atsiskaitoma banko kortelėmis, darant pervedimus ar u-mokant pristačiusiam kurjeriui. • Viena didžiausių interneto parduotuvių Amazon.com. • Viena iš lietuviškų internetinių parduotuvių yra “Ritos slėptuvės” – picos užsakymas į namus bei pristatymas į namus.
Robotai • Patys paprasčiausi robotai atlieka mechaninius nuolat ir tiksliai pasikartojančius veiksmus. Pvz. Kompaktinių plokštelių grotuvas. • Sudėtingesni yra, pavyzdžiui, kompaktinių plokštelių įrašymą aptarnaujantis robotas. • Sukurtas robotas – bulius yra skirtas kaubojams įgusti išjodinėti laukinius žirgus. • Kai kurie iš sudėtingiausių robotų yra siunčiami į kitas planetas. Jie daro nuotraukas, įvairius tyrimus ir matavimus.
Svarbiausia robotų sąvybė - gebėjimas dirbti žmonėms kenksmingomis ar net gyvybei pavojingomis sąlygomis.
Kompiuteriai neįgaliesiems • Neįgalieji gali bendrauti simbolių kalba, dar vadinama alternatyviosios komunikacijos kalba. Ji vartojama, kai neįgalusis turi kalbėjimo problemų. • Yra sukurtos programos, gebančios suprasti komandas žodžiu. Tai žmogaus tariamų garsų atpažinimas ir jų pavertimas tekstu.
