Jurga i Ivanauskait ei ATMINTI

1. Jurgai IvanauskaiteiATMINTI (g. 1961 m. lapkričio 14 d. Vilniuje - mirė 2007 m. vasario 17 d. Vilniuje) – prozininkė, eseistė, dramaturgė, dailininkė. 1980 m. baigė M.K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą, 1985 m. – grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Tais pačiais metais pasirodė pirmasis novelių rinkinys „Pakalnučių metai“. Išleido šešis romanus, pasaką vaikams, kelionių trilogiją apie Himalajus, eseistikos ir publicistikos rinkinį. Jurgos Ivanauskaitės knygų yra išversta į anglų, latvių, lenkų, rusų, vokiečių kalbas.

2. Negaliu vienareikšmiškai atsakyti, ar tikiu pomirtiniu gyvenimu, nes klausimas iš esmės yra sudėtingas. Be abejo, tikiu, kad ten yra dar daugiau žmogiškos ir dieviškos erdvės, – dvasios ramybę išlaikyti J.Ivanauskaitei padeda tikėjimas. – Tiesiog su visu tuo susitaikiau ir šviesiai žiūriu į situaciją. Dar niekada taip šviesiai nežiūrėjau į gyvenimą kaip dabar,“ - sausio pabaigoje tvirtino J. Ivanauskaitė.

3. Tokios pilnatvės kaip šiais metais dar niekada nejaučiau. Aš perėjau viską: gimimą, tiesiogine prasme mokiausi vaikščioti iš naujo, pradėjau mokytis bendrauti su žmonėmis. Per tuos metus patyriau daug šilumos ir palaikymo. Tai buvo nuostabiausios akimirkos.

4. . Išdykusi fantazuotoja Jurga Kai Jurgai buvo 16-ka

6. Su sunkia liga kovojanti J. Ivanauskaitė pelnė dar vieną apdovanojimą. Rašytojos Jurgos Ivanauskaitės knygą „Miegančių drugelių tvirtovė“ skaitytojai išrinko geriausia praėjusių metų knyga

7. Rašytoja prieš mirtį dar spėjo pamatyti pagal savo romanus sukurtą filmą

12. Ragana ir lietus“ – tai pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga, pasirodžiusi 1993 m. ir sukėlusi didelę audrą ir nepasitenkinimą lietuvių literatūroje. • Nuo knygos pasirodymo praėjo jau daug laiko. Šiuolaikinio žmogaus jau beveik niekas nestebina – nei šokiruojančios istorijos, nei nuogumas, nei žiaurumas. Manau J. Ivanauskaitė laiku išleido šią knygą – sukėlė daug daug kalbų ir diskusijų bei tapo žymia lietuvių rašytoja. • Tai trys istorijos - galima sakyti, trys romanai - trijų skirtingų epochų moterys, jų gyvenimai ir likimai. Šią sąsają galėčiau palyginti su filmu „Valandos“, kuris mane taip pat sužavėjo. Kaip ir šis romanas. Galbūt - magiškas skaičius, o galbūt ir pati istorija – paprasta, kasdienė, bet nepakartojama. • Pirma istorija – šiuolaikinė moderni istorija. Didelė meilė ir didelis „Bum“. • Antra istorija – raganos istorija. Dabar tik galime prisiminti istorijas apie laikus, kai kas antra moteris būdavo deginama ant laužo, nes ji – ragana. Baugu ir pagalvoti, kas būtų jei ir pas mus ateitų tokia kasdienybė... todėl geriau tokios istorijos gyvenia tik knygose. • Labiausiai viliojanti ir intriguojanti Marijos Magdalietės istorija. Iš tiesų apie anus laikus žinome labai nedaug. Tik tiek, kiek skaitėme „Šventajame Rašte“. Šios nuodėmingos merginos istoriją kuria istorija. O mes galime tik mėgautis ja. • Ši knyga skirta ne kiekvienam. Jei tau patinka „kitokios“ knygos – rekomenduoju perskaityti.

14. Švelnūs tardymai • Buvo kadaise tokia serija detektyvinių knygų – „Tardo žinovai“, ten buvo bandoma ištraukti teisybę, o šįkart sielos žinovė Jurga Ivanauskaitė kalbasi su žinomais ir įdomiais žmonėmis be jokios detektyvinės intrigos, rimtai ir bičiuliškai. • Dauguma knygoje esančių pokalbių buvo skelbti žurnale „Ieva“, tačiau tai neturėtų atbaidyti rimto skaitytojo. Autorė paruošė ir pasiteisinimą – pratarmę, kur išdėsto savo požiūrį į interviu. Tai padeda. • Solidi knyga, geros nuotraukos, įdomūs žmonės ir jų mintys. • Pasak pačios „tardytojos“: „Atsakymų visada klausausi kaip vaikas suaugusiojo nurodymų, kaip mokinys – guru arlamos bylojimo. Išgirstos mintys ramina ir nuskausmina, džiugina ir juokina, įkvepia ir pakylėja, o kartais ne pačiose lengviausiose mano gyvenimo situacijose iškyla iš atminties kaip gelbėjimosi ratas“. • Tad pasitikėdami autorės kompetencija galime pasinerti į subtilų „Švelnaus tardymo“ voratinklį.

16. Jurgos Ivanauskaitės knyga "Placebas" - vos ne dokumentinė istorinė knyga, kurioje atpažįstami visi moderniosios Lietuvos skandalai, nesusipratimai, nuvorišų pomėgiai, kvailystės ir realijos. Viskas arti it iš laikraščių. Bet pati knyga velia mistinio trilerio mazgą; jame ir burtininkės profesionalės, ir popso žvaigždės, ir kriminalas, persmelkęs visus visuomenės sluoksnius, ir įtampa, kaip ir dera romanui su detektyvo elementais. Tai skaitytojui, kuris nudžiugs dėl daugmaž atpažįstamo personažo, kaip, tarkime, Maksas Vakaris, visų merginų svajonių jaunikis, ar pati autorė, kuri save ramiai įterpia į pasakojimą, nuo pat pradžios, tiesa, nudaigodama (nelabai aišku kuo, nes kartais tai mažas estetiškas šautuvėlis, įremtas į burtininkės smilkinį, kartais iš bičiulio pasiskolintas "pistikas"). Pagrindinė herojė nužudoma ar nusižudo pirmajame puslapyje, tačiau jai tai netrukdo pasakoti ir komentuoti jau iš anapus, iš savotiškos tarpinės mirties būklės, skrajojant ir dairantis aplink iki pat didžiojo visų dievų ir Taro kortų teismo. Tiesa, kaip ir detektyve, paaiškėja paskutiniame puslapyje, nors apytiksliai jau nujaučiama anksčiau. Jurga Ivanauskaitė šiuo romanu, žinoma, lieka savimi ir tam tikru atžvilgiu metafiziškai nekintanti, tik save kartkarčiais kitan kampan pastatanti ir iš kito rakurso atpažįstama rašytoja, kampas kitas ir vaizdelis kitas, tik Ivanauskaitė ta pati. Tegu ir pasakanti, kas yra, kas vyksta, bet neparodanti galimybių išsigelbėti nuo Placebo virsmo, kuris romane bene ne tik neišvengiamas, bet jau ir įvykęs. Žinia, norėtųsi paklausti - ką daryti? Bet tai jau išslenka už romano ribų. Nes, kaip ir visi perversmai bei perversijos, tai turi savitą estetiką; civilizacijos žlugimo estetiką. Jurgos Ivanauskaitės romanas šią estetiką "apžaidžia" iki pabaigos.

17. Tibeto mandala. Jurga Ivanauskaitė „TIBETO MANDALĄ“ sudaro trys knygos: „Ištremtas Tibetas“ (1996), „Kelionė į Šambalą“ (1997), „Prarasta Pažadėtoji žemė“ (1999). Dabar į šią Tibeto trilogiją bandoma pažvelgti kaip į darnią visumą. Tarsi išorinis mandalos ratas, pirmoji knyga įveda skaitytoją į Tibeto budizmo teoriją, praktiką ir misticizmą. Joje gausu beveik enciklopedinės informacijos, tačiau nestinga neofitams būdingo entuziazmo ir dvasinio karščio, taip pat klajonių po Šiaurės ir Pietų Indiją aprašymų. Antroji kelionė po Himalajų mandalą – nuo Ladako iki Nepalo – susijusi ne tik su išorinėmis, bet ir vidinėmis, dvasinėmis patirtimis. Trečioji knyga – tai mandalos centras: Tibetas ir šventasis Kailašo kalnas, dar vadinamas Pasaulio ašimi.